- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- 1A-30-417/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30253-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- R. Š.
- Nukentėjusysis
- I. G.
- Advokatai
- Piotras Orlovas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-10-06 nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):
187 straipsnio 3 dalyje – jam skirtas laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą 185 (vieno šimto aštuoniasdešimt penkių) Eur turtinę žalą nukentėjusiai I. G.;
140 straipsnio 2 dalyje – jam skirtas laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 5 (penkis) mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingiems žmonėms.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant paskirtos švelnesnės bausmės dalį, ir R. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą 185 (vieno šimto aštuoniasdešimt penkių) Eur turtinę žalą nukentėjusiai I. G. ir per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingiems žmonėms.
Laisvės apribojimo bausmės atlikimo pradžią nurodyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. I. G. iš R. Š. priteista 185 (vienas šimtas aštuoniasdešimt penki) Eur turtinei žalai atlyginti, 500 (penki šimtai) Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 2 347,50 Eur (du tūkstančiai trys šimtai keturiasdešimt septyni eurai 50 ct) proceso išlaidų, turėtų už advokato pagalbą. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1.1. 2020-07-29, apie 22.20 val., Tauragės r., (duomenys neskelbtini) k., ant keliuko, kuris yra prie sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė vieną smūgį į savo sesers I. G. automobilio „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekines dureles, taip jas apgadindamas ir padarydamas nukentėjusiajai I. G. 185 eurų turtinę žalą.
1.2. 2020-07-29, apie 22.20 val., Tauragės r., (duomenys neskelbtini) k., ant keliuko, kuris yra prie sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), griebė savo seserį I. G. už rankų, paėmė už pečių ir purtė ją bei kumščiu vieną kartą sudavė jai į veidą. Tokiais veiksmais nukentėjusiajai I. G. padarė dešinio žando sumušimą, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis R. Š. (toliau – ir apeliantas) su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-10-06 nuosprendžiu nesutinka, prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti apeliantui nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliaciniame skunde taip pat dėstomas reikalavimas atlikti įrodymų tyrimą – apklausti liudytoją E. K. dėl aplinkybių, susijusių su 2020-07-29 vykusiu konfliktu. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsietai (selektyviai). Vertindamas nukentėjusiosios I. G. parodymus nukrypo nuo teismų praktikoje suformuluotų tokios rūšies įrodymų vertinimo taisyklių, neatsižvelgė į tai, kad jos parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, taip pat neįvertino nukentėjusiosios suinteresuotumo bylos baigtimi. Teismas neįvertino, kad mažametė P. G. galėjo būti paveikta savo motinos I. G.. Neįvertinta, kad mažametės P. G. parodymai ne tik kad kito viso proceso metu, tačiau ir prieštarauja I. G. parodymams. Taip pat neįvertintas liudytojo P. Š. parodymų prieštaringumas nukentėjusiosios bei jos dukros parodymams, taip pat skirtingas šio liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, turinys. Teismas nepagrįstai nevertino liudytojos E. K. parodymų ir taip pažeidė apelianto teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą. Be to, teismas nevertindamas apelianto ir E. K. parodymų vien dėl to, kad jie sutampa tarpusavyje, tačiau nepateikdamas jokių motyvų, kodėl šiais parodymais nesivadovauja, nepagrindė tokios savo pozicijos. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu asmenų duotų parodymų citavimui ir pateikiamas jų vertinimas. Teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje nėra aptartos apeliantui inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėtys, todėl nesant nustatytos nusikalstamos veikos sudėties už padarytas veikas asmuo negali atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nekaltas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, nukentėjusiosios I. G. civilinis ieškinys taip pat turi būti atmestas. Tuo labiau, kad nėra aiškus nukentėjusiosios automobiliui padarytos žalos dydžio apskaičiavimas.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiosios I. G. atstovas advokatas P. Orlovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti ir iš apelianto nukentėjusiajai priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prie atsiliepimo pridedami bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantys duomenys.
4. Teismo posėdyje apelianto gynėjas atsisakė reikalavimo apklausti apelianto sugyventinę, tačiau prašė apklausti nukentėjusiąją I. G.. Apeliantas ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji, jos atstovas ir prokurorė apeliacinį skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
6. Apeliaciniame skunde iš esmės su skundžiamu nuosprendžiu nesutinkama dėl, apelianto manymu, pažeistų įrodymų vertinimo taisyklių. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo posėdyje išklausiusi apeliantą, jo gynėją, nukentėjusiąją ir jos atstovą, prokurorę, konstatuoja, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė, tinkamai įvertino visus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, apelianto sugyventinės parodymus pagrįstai pripažino nepatikimais, duotais siekiant padėti apeliantui išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, o apeliantą pagrįstai pripažino kaltu dėl BK 187 straipsnio 3 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo ir dėl to nuteisė.
7. Nors, kaip minėta, apeliantas, nesutikdamas su baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, savo nesutikimą grindžia tariamu nukentėjusiosios, jos dukters, savo tėvo parodymų prieštaringumu ir E. K. parodymų nuoseklumu viso proceso metu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad būtent liudytojos E. K. parodymai yra ypač prieštaringi, kintantys viso proceso (ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme) metu, o nukentėjusiosios ir kitų liudytojų parodymai, priešingai, negu teigia apeliantas, buvo nuoseklūs viso proceso metu.
8. Apelianto gynėjo dėstoma versija, kad tariamai neaišku, kodėl nukentėjusioji išlipo iš automobilio ir priėjo prie apelianto, yra paneigta baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos. Pirma, nukentėjusioji iš automobilio išlipo ne, kaip nurodo apelianto gynėjas, dėl neaiškios priežasties. Akivaizdu, kad nukentėjusioji iš savo vairuoto automobilio išlipo tik dėl to, kad apeliantas, priėjęs prie nukentėjusiosios automobilio, trenkė į jį, vėliau lindo į automobilį pro priekinių dešinės pusės durelių langą grasindamas su nukentėjusiąja susidoroti, bandė nukentėjusiąją sugriebti, tačiau, jai esant per toli, nepavyko to padaryti. Būtent tuo momentu nukentėjusioji iš automobilio išlipo (1 t., b. l. 1–2, 37–38). Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, negu teigia apelianto gynėjas, tokia įvykių seka visiškai logiška. Nors tiek apeliaciniame skunde, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas teigė, kad nukentėjusiajai konflikto metu jokie sužalojimai nebuvo padaryti ir jie, tikėtina, atsirado vėliau, tačiau tokius jų teiginius paneigia Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Rolando Valskio 2020-07-29 tarnybinis pranešimas, kuriame į iškvietimą reagavęs pareigūnas nurodė „ant išorinės kūno dalies (veido) medikai nustatė patinimą“ (1 t., b. l. 13–14). Taigi, bet kokios apelianto ir jo gynėjo spekuliacijos apie tariamą nukentėjusiosios pačios susižalojimą galbūt jau po konflikto su apeliantu siekiant apkaltinti apeliantą dėl jos sužalojimo yra paneigtos visiškai bylos baigtimi nesuinteresuoto asmens – policijos pareigūno R. Valskio tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis. Be to, kad nukentėjusioji jau skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą pranešė, kad jai brolis trenkė, patvirtina baudžiamojoje byloje esantis daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios skambučio išklotinė (2 t., b. l. 197–199). Taigi, išdėstyti argumentai patvirtina nukentėjusiosios sužalojimą būtent konflikto su apeliantu metu ir paneigia apelianto keliamą versiją, kad nukentėjusioji galbūt susižalojo vėliau, t. y. po konflikto su apeliantu, turėdama tikslą apkaltinti apeliantą ir taip tariamai įgyvendinti keršto planą.
9. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumo, nurodant, į kurią veido vietą apeliantas jai sudavė. Apklausiama nukentėjusioji parodė, kad apeliantas „kumščiu sudavė į dešiniojo skruosto apačią“ (2020-08-04 Liudytojo papildomos apklausos protokolas, 1 t., b. l. 33–34). Sutiktina su apeliantu, kad nukentėjusioji taip pat yra nurodžiusi, kad apeliantas jai sudavė į dešinės pusės smakrą. Tačiau akivaizdu, kad nuo pat konflikto pradžios nukentėjusioji nuosekliai teigė, kad apeliantas jai sudavė į veido dešinę pusę. O ta aplinkybė, kad nurodo, jog jai buvo suduota į dešinės pusės skruosto apačią arba į dešinės pusės smakrą, nepatvirtina nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumo. Pažymėtina, kad skruosto apačia ir smakras šnekamojoje kalboje gali būti apibūdinami nukentėjusiosios pavartotomis frazėmis, tačiau tai nereiškia, kad asmuo, vartojantis šias frazes, turi omenyje kitas veido dalis.
10. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad policijos pareigūnai, apžiūrėję nukentėjusiąją, jokių sužalojimų nepastebėjo, tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto ir jo gynėjo dėmesį į tai, kad policijos pareigūnai nėra kompetentingi nustatyti asmeniui padarytus sužalojimus. Jie gali matyti išorinius sužalojimus, jeigu tokių būna padaryta. Tačiau nagrinėjamu atveju jokių išorinių sužalojimų I. G. apeliantas nepadarė, todėl vien ta aplinkybė, kad policijos pareigūnai nepastebėjo nukentėjusiosios sužalojimų, nepaneigia fakto, kad sužalojimas nukentėjusiajai vis dėlto buvo padarytas, tokią teisėjų kolegijos išvadą patvirtina baudžiamojoje byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020-07-30 Specialisto išvada Nr. G 1791/2020 (02) (1 t., b. l. 68), iš kurios nustatyta, kad I. G. konstatuotas dešinio žando srities sumušimas, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Kad vis dėlto nukentėjusiosios skruostas buvo patinęs iškart po konflikto su apeliantu, patvirtina baudžiamojoje byloje esantis 2020-10-07 Daiktų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 186–189), iš kurio nustatyta, kad į konflikto vietą atvykusi medikė, kuri apžiūrėjo nukentėjusiąją, į policijos pareigūno klausimą „o sužalojimų kažkokių tai yra?“ atsako „ne, tiktai patinęs žandas, šiek tiek nežymiai“. Be to, priešingai, negu nurodoma apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu teigė apelianto gynėjas, liudytojos P. G. parodymai (1 t., b. l. 152–154) visiškai atitinka nukentėjusiosios parodymus, kad apeliantas bandė pasiekti nukentėjusiąją pro automobilio langą, kad nukentėjusioji tuo metu išlipo iš automobilio, apeliantas ją sugriebė prie automobilio, sugriebęs purtė ir trenkė į veidą. Be to, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme apklausiamas nukentėjusiosios vyras nepaneigė, kad buvo matyti nukentėjusiosios sužalojimas veide, jis tik paaiškino, kad naujų sužalojimų neišryškėjo (3 t., b. l. 87).
11. Būtent liudytojos E. K. parodymai yra prieštaringi ir nuolat kintantys, nevisiškai atitinkantys apelianto parodymus. Apklausiama kaip liudytoja 2020-07-30 ji, be kita ko, parodė, kad matė, kaip nukentėjusioji šoko iš mašinos ir kaire veido puse trenkėsi į automobilio staktą, ranka pasilietė veidą, lyg dar labiau supyko ir iš karto puolė E. K., griebė už rūbų, stumtelėjo, tada E. K. ranka sudavė nukentėjusiajai per ranką ir nukentėjusioji ją paleido (2020-07-30 Liudytojo apklausos protokolas, 1 t., b. l. 126–127). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiajai buvo nustatytas ne, kaip nurodo E. K., kairės pusės, o dešinės pusės veido sumušimas. Be to, apklausiama kaip liudytoja baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu E. K. jau neteigė, kad nukentėjusioji kaire veido puse trenkėsi į automobilio kėbulo detalę, o parodė, kad „ji šokinėjo iš mašinos, užsigavo gal į mašinos staktą“ (3 t., b. l. 88). Iš pradžių teigusi, kad matė nukentėjusiąją užsigaunant į mašinos staktą ir net nurodant konkrečią užsigavimo vietą – kairę veido pusę, vėliau E. K. pakeitė parodymus, išdėstydama savo prielaidas, kad nukentėjusioji tariamai galėjo užsigauti į automobilio kėbulo detalę.
12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad išsiskiria ir apelianto bei E. K. nurodomos aplinkybės dėl 2020-07-29 tarp nukentėjusiosios ir apelianto įvykusio konflikto pradžios. Apklausiamas kaip įtariamasis apeliantas parodė, kad būdamas namuose išgirdo lojant šunis, išėjęs į kiemą pamatė, kad nukentėjusiosios dukra juos erzina, jo sugyventinė atėjo iš fermos (2 t., b. l. 14–15). Tačiau E. K. parodė, kad abu su apeliantu buvo namuose, kai išgirdo šunų lojimą, tada išėjo į lauką (1 t., b. l. 126–129).
13. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ne nukentėjusiosios ir kitų baudžiamojoje byloje kaip liudytojai apklaustų asmenų parodymai yra nenuoseklūs ir kintantys, o liudytojos E. K.. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais motyvais, pritaria baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadai, kad liudytoja E. K. neabejotinai norėjo apeliantui padėti išvengti atsakomybės, vengė nurodyti kaltinamojo neteisėtus veiksmus. Papildomai atkreiptinas apelianto gynėjo dėmesys į tai, kad, priešingai, negu teigia gynėjas, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ne nevertino E. K. parodymų, o juos įvertino ir įvertinęs pripažino nepatikimais ir neatitinkančiais kitų baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos.
14. Kaip nepagrįsti atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, susiję su nukentėjusiosios automobilio apgadinimu. Nors tiek apeliaciniame skunde nurodoma, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo teigiama, kad apeliantas į nukentėjusiosios automobilį nesmūgiavo ir nepadarė jo sugadinimų, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios viso proceso metu nekintančiais parodymais, be kita ko, ir dėl automobilio apgadinimo aplinkybių. Tuo labiau, kad byloje esantys objektyvūs duomenys visiškai atitinka nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes. Iškart po įvykusio konflikto apžiūrėjus nukentėjusiosios automobilį buvo nustatytas priekinių dešinės pusės durelių įlenkimas (1 t., b. l. 24). Be to, priešingai, nei teigė apelianto gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, perdažytas buvo ne visas nukentėjusiosios automobilis, o tik dešinės pusės priekinės durys (1 t., b. l. 89). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantui nėra aiškus nukentėjusiosios automobilio durims padarytos žalos apskaičiavimas, galbūt į žalos kainą yra įskaičiuoti seniau atsiradę automobilio apibraižymai. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad iš apeliacinio skundo neįmanoma suprasti, kokios būtent aplinkybės, susijusios su nukentėjusiosios durų remontu, apeliantui yra neaiškios. Baudžiamojoje byloje yra pateikti dokumentai, iš kurių nustatyta, kad nukentėjusiosios automobilio priekinės dešinės pusės durys, kurias smūgio metu apeliantas įlenkė, buvo remontuojamos, taip pat duomenys apie atliktų darbų kainą. Už automobilio remontą nukentėjusioji sumokėjo (1 t., b. l. 90). Sprendžiant dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, dydžio, yra vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, be kita ko, ir rungimosi (12 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo (17 straipsnis) principais ir įrodinėjimo pareigos (178 straipsnis) nuostatomis. Apeliantas, teigdamas, kad jam neaiškus žalos apskaičiavimas ir pan., pats jokių duomenų (pvz., automobilio remontą atliekančių asmenų sąmatos, remonto darbų kainos ir pan.), galbūt paneigiančių nukentėjusiosios pateiktus dokumentus, neteikė. Nukentėjusiosios į bylą pateikti bylos baigtimi nesuinteresuotų asmenų išduoti dokumentai patvirtina žalos dydį, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais nesivadovauti ir nepriteisti nukentėjusiajai jos patirtų nuostolių dėl automobilio remonto.
15. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nukentėjusiosios I. G. parodymai nuo nagrinėjamo įvykio pradžios yra nuoseklūs, neprieštaringi, logiški ir atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes, pritaria baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų teisingumu, o remdamasis kasacinio teismo praktika, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes (2018-05-31 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-699/2018), atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo ir apelianto gynėjo argumentus, kad nagrinėjamu atveju nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių apelianto kaltės įrodymų. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-10-06 nuosprendis, kuriuo apeliantas pripažintas kaltu padaręs BK 187 straipsnio 3 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl R. Š. apeliacinis skundas atmetamas ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-10-06 nuosprendis paliekamas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
16. Nukentėjusiosios atstovas advokatas P. Orlovas pateikė prašymą priteisti nukentėjusiajai jos patirtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, taip pat duomenis, patvirtinančius, kad nukentėjusioji advokatui sumokėjo 600 Eur. Apelianto gynėjas taip pat pateikė prašymą priteisti iš valstybės apelianto apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį patvirtinančius duomenis.
17. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nuostatos dėl patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš kaltinamojo galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.
18. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija šia nutartimi apeliacinį skundą atmetė. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, t. y. kad apeliacinis skundas atmestas, iš nuteistojo R. Š. nukentėjusiajai I. G. priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
19. Minėta, nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas atmestas, todėl jam nepriteistinos jo patirtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos iš valstybės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti I. G. iš R. Š. 600 (šešis šimtus) Eur advokato pagalbai apmokėti.
R. Š. reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.