Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos R. A. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. A. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolis M. D., UAB „Stomatologinės implantacijos centras“, P. G., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja R. A. pateikė skundą dėl antstolio M. D. veiksmų bei kreipėsi į teismą su atskiru prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašė iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų sustabdyti paskirtos antstolio 2017-08-17 patvarkymu dėl turto vertės ekspertizės paskyrimo Nr. S-17-28-14666 ekspertizės atlikimą. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių realiai atsiranda pagrindas vykdymo išlaidoms padidėti, t.y. pareiškėjai gali būti padarytas 300 eurų dydžio nuostolis. Būtent tokią sumą antstolis nurodė savo 2017-08-17 patvarkyme dėl turto vertės ekspertizės paskyrimo. Pareiškėja taip pat nurodė, kad ėmėsi visų galimų priemonių tam, kad sumokėti skolą, bet šiai dienai dar neturi atsakymo iš banko apie sprendimą suteikti arba nesuteikti jai paskolą. Tarp išieškojimo vykdymo, sustabdymo ir skundo dėl antstolio veiksmų išsprendimo yra priežastinis ryšys, todėl yra tikslinga ir reikalinga stabdyti vykdymo veiksmus pagal skunde dėl antstolio veiksmų ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkintas, iki bus išnagrinėtas pateiktas LR CPK 510 str. nustatyta tvarka skundas dėl antstolio veiksmų, sustabdytas paskirtos 2017-08-17 patvarkymu dėl turto vertės ekspertizės atlikimas. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos prašyme išdėstytas aplinkybes, kad šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis kitų proceso dalyvių teisių ar teisėtų interesų, labiau nei būtina tikslui pasiekti, laikė esant reikalinga vykdomojoje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų ir tos pačios dienos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, siekiant išvengti teismo sprendimo pagal dar 2015-12-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3419-868/2014 dėl 150 000 Lt (43 443 Eur) išieškojimo iš R. A. UAB „Stomatologinės implantacijos centras“, naudai. Per visą laikotarpį pareiškėja nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų skolai atiduoti, nebendradarbiavo, priešingai, vengė vykdyti teismo sprendimą, skundė kiekvieną antstolio veiksmą, vengė priimti jai siunčiamus dokumentus. Būtent dėl tokio pareiškėjos veikimo teismo sprendimas jau du metus nėra įvykdytas. Apelianto vertinimu, pareiškėjos argumentas, jog šiai dienai ji dar neturi atsakymo iš banko apie sprendimą suteikti arba nesuteikti jai paskolą nėra ir negali būti laikomas pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir eilinį kartą stabdyti vykdymo veiksmus. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog 2016-03-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis atidėti teismo sprendimo vykdymą dėl 150 000 Lt (43 443 Eur) išieškojimo iš R. A. 6 mėnesių laikotarpiui yra vertintinas būtent kaip papildomo termino pareiškėjai įvykdyti sprendimą suteikimas. Šis terminas baigėsi 2016-11-30, tačiau nei per nurodytą terminą, nei praėjus beveik vieneriems metams nuo šio termino pasibaigimo dienos, pareiškėja sprendimo grąžinti skolą neįvykdė, priešingai vilkino vykdymą, piktnaudžiaudama procesinėmis savo teisėmis. Pabrėžtina ir tai, kad tiek pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, tiek prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra dėl to paties dalyko- turto ekspertizės atlikimo stabdymo (atidėjimo). Taigi nutartimi pirmosios instancijos teismas ne pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, o išsprendė klausimą iš esmės. Tokia nutartis pažeidžia ginčo šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus, nes de facto išsprendžiant klausimą iš esmės UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ neturėjo galimybės pateikti teismui savo pozicijos, argumentų ir įrodymų, taigi nutartis savo esme prilygsta sprendimo už akių, nesant tam jokio teisinio pagrindo, priėmimui. Pareiškėja R. A., suinteresuotas asmuo antstolis M. D. atsiliepimų į skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos R. A. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo patenkintas, t.y. iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, sustabdytas paskirtos antstolio 2017-08-17 patvarkymu dėl turto vertės ekspertizės paskyrimo, ekspertizės atlikimas. Bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog pareiškėja R. A. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolio M. D. 2017-09-08 atsisakymą atidėti paskirtos 2017-08-17 patvarkymu turto vertės ekspertizės atlikimą. Skundas grindžiamas tuo, kad antstolis 2017-08-17 patvarkymu paskyrė jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto-gydymo paskirties negyvenamosios patalpos- odontologijos kabineto, esančio (duomenys neskelbtini) vertės nustatymo ekspertizę (civilinė byla Nr. 2YT-42980-960/2017). Pareiškėja taip pat kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir prašė iki bus išnagrinėtas jos pateiktas skundas dėl antstolio 2017-08-17 patvarkymo, sustabdyti antstolio paskirtos ekspertizės atlikimą (civilinė byla Nr. 2YT-41886-599/2017). Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi prašymą patenkino ir laikinąsias apsaugos priemones pritaikė. Civilinėje byloje 2YT-42980-960/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Nutartis šiai dienai dar nėra įsiteisėjusi. Civilinio proceso kodeksas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės, juo labiau, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi įprastai laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais. Tik prevencinio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 str.) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-781/2009). Nustatyta, kad pareiškėja pareikštu skundu civilinėje byloje Nr. 2YT-42980-960/2017 dėl antstolio veiksmų, iš esmės siekė pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolio 2017-09-08 atsisakymą atidėti paskirtos 2017-08-17 patvarkymu dėl turto vertės ekspertizės paskyrimo, ekspertizės atlikimą. Šio reikalavimo užtikrinimui pareiškėja siekė, kad būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki bus išnagrinėtas jos pateiktas minėtas skundas dėl antstolio veiksmų, sustabdyti paskirtos ekspertizės atlikimą. Akivaizdu, kad tiek skundo reikalavimas, tiek laikinųjų apsaugos priemonių prašymas yra iš esmės tapatūs. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nenustatė, ko pasekoje pareiškėjos prašymas buvo patenkintas, o atsižvelgiant į tai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų išspręstas ginčas iš esmės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tokios laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis netinkamai taikė ir aiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos R. A. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Pareiškėjos R. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.