Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. gynėjo advokato Romualdo Matonio ir nukentėjusiojo E. G. atstovo advokato Martyno Vilčinsko apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas 10 MGL (376 Eur) bauda, įpareigojant baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiajam E. G. iš AAS „G. B.“ Lietuvos filialo priteista 4640,02 Eur turtinei žalai atlyginti, iš AAS „G. B.“ Lietuvos filialo 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš R. Ž. – 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1304,57 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Dėl nuteistojo R. Ž. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinio skundo

Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nesutinka su R. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos teisiniu vertinimu, nurodydamas, kad teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių, kadangi teisiškai neįvertino nukentėjusiojo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, dėl ko neteisingai nustatė pagrindinę nagrinėjamo eismo įvykio kilimo priežastį.Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnis numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo ne tik mokėti Kelių eismo taisykles, bet ir jų laikytis, taip pat privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.Tokias pačias bendrojo pobūdžio pareigas visiems eismo dalyviams nustato ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintos Kelių eismo taisyklės (toliau – ir KET) – konkrečiai, šių taisyklių 4, 5, 9 punktai. Nagrinėjamo eismo įvykio metu galiojo 2012 m. lapkričio 28 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1436 patvirtinta KET redakcija, kurios atitinkami punktais ir bus remiamasi šioje nutartyje (BK 3 straipsnio 1 dalis). Iš BK 281 straipsnio 3 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos konstrukcijos matyti, kad kvalifikuojant veiką pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį, būtina nustatyti ne tik atitinkamą Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Toks priežastinis ryšys yra objektyvaus pobūdžio, dėsningas, todėl konstatuojamas tuo atveju, kai būtent pavojinga veika, o ne kitos priežastys yra nulėmę padarinių atsiradimą. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai – kurio eismo dalyvio veika buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo būtiname priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis su atsiradusiais padariniais neįvyktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2014, Nr. 2K-228-303/2015, Nr. 2K-35-895/2017).R. Ž. nuteistas už tai, kad jis pažeidė KET 111 punktą, galiojusį eismo įvykio metu (šiuo metu KET 106 punktas) tai yra, kad 2014 m. kovo 29 d., apie 13.30 val., vairuodamas automobilį „VW Passat“, ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 49, prieš pradėdamas sukti į dešinę, iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio iš dešinės pro jį važiavusiam motociklui „Kawasaki ZX 1000“, kurį vairavo E. G. ir su juo susidūrė.Nors nuteistasis nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme ir neprisipažino pažeidęs KET 111 punkto reikalavimus bei tvirtino, kad prieš pradėdamas sukti į dešinę buvo pasitraukęs prie pat važiuojamosios dalies dešinio krašto, taip pat buvo įsitikinęs, kad atlikti posūkį saugu (tokias pačias aplinkybes nurodė ir kartu su R. Ž. važiavusi liudytoja B. D.), tačiau tokį šių asmenų teiginį paneigia ne tik paskui R. Ž. važiavę nukentėjusysis E. G., liudytojas M. P., bet ir autotechninio tyrimo išvada, taip pat atlikus eismo įvykio ekspertizės metu gauti duomenys. Specialistas, atlikęs objektų autotechninį tyrimą, išvadoje (1 t., b. l. 49-52) pažymėjo, kad, remiantis eismo įvykio apžiūros metu nustatyta aplinkybe, jog motociklo „Kawasaki ZX 1000“ slydimo pėdsakas prasideda 1,5 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, darytina išvada, kad toks pėdsakas susiformavo motociklo priekiniam ratui atsitrenkus į dešinio posūkio manevrą darančio automobilio „VW Passat“ dešinį šoną ir nuo smūgio staiga pasisukus į dešinę. Taip pat šioje išvadoje teigiama, kad susidūrimo metu automobilio dešinysis šonas buvo ne arčiau kaip 1,5 metro atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o kairės pusės (automobilio) ratas važiavo arčiau kelio vidurio linijos, tai yra automobilis „VW Passat“, prieš atlikdamas dešinio posūkio manevrą, nebuvo pasitraukęs prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto (1 t., b. l. 49-52). Dar daugiau, eismo įvykio ekspertizę (1 t., b. l. 108-113) atlikęs ekspertas ne tik konstatavo, kad motociklo slydimo žymė, prasidedanti 1,5 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto, susiformavo toje vietoje motociklo priekiniam ratui atsitrenkus automobilio „VW Passat“ dešinį šoną, bet ir, atlikęs papildomus tyrimus, skaičiavimus (modeliuodamas eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių judėjimą), nustatė, kad į padėtį, buvusią prieš pat susidūrimą, automobilis „VW Passat“ gali patekti, kai posūkio į dešinę manevras pradedamas automobilio dešiniajam šonui būnant ne mažesniu kaip 2,8 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Ekspertas Vitalij Matusevič, apklaustas pirmosios instancijos teisme, ne tik patvirtino tokią savo išvadą, bet ir pažymėjo, kad, remiantis ekspertizės metu atliktais skaičiavimais, 2,8 metro atstumas (nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto), kuriame buvo automobilio „VW Passat“ dešinysis šonas prieš pradedant posūkio manevrą, buvo mažiausias galimas (ribinis).Netikėti tokiomis tyrimus atlikusių eismo įvykių specialistų (Vitalij Matusevič taip pat turi ir transporto trasologijos eksperto kvalifikaciją) išvadomis kolegija neturi pagrindo, kadangi jos padarytos ne tik įvertinus objektyvius eismo įvykio vietoje užfiksuotus duomenis, bet ir remiantis moksliniais tyrimais, taip pat kaip jau minėta, atlikus papildomus, platesnio masto tyrimus, skaičiavimus.Remiantis šiomis išvadomis, taip pat eismo įvykio apžiūros metu užfiksuotais duomenimis, nukentėjusiojo E. G., liudytojo M. P. (ikiteisminio tyrimo metu) parodymais daroma neabejotina išvada, kad nuteistasis R. Ž., prieš sukdamas į dešinę nevykdė Kelių eismo taisyklių 111 punkte numatyto reikalavimo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto ir tokiu būdu pažeidė minėtą Kelių eismo taisyklių reikalavimą.Kaip patikimesne, labiau pagrįsta ir motyvuota kolegija remiasi eismo įvykio ekspertizės išvada, kad prieš pradėdamas posūkio į dešinę manevrą automobilio „VW Passat“, vairuojamo R. Ž., dešinysis šonas buvo ne mažesniu kaip 2,8 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Tokią išvadą kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad šis ekspertinis tyrimas atliktas ne tik įvertinus eismo įvykio metu užfiksuotus duomenis (kaip specialisto išvadoje), bet ir atlikus platesnio spektro ekspertinius tyrimus (transporto priemonių judėjimo modeliavimus, matematinius skaičiavimus), į ekspertizę atlikusio specialisto kompetenciją – jis turi ne tik eismo įvykio, bet ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją. Juolab, kad specialistas, atlikęs objektų autotechninį tyrimą – Linas Andrijauskas, apklausiamas pirmosios instancijos teisme iš esmės neprieštaravo tokiai ekspertizės išvadai ir patvirtino, jog automobilis „VW Passat“ su priekaba, prieš pradėdamas posūkio į dešinę manevrą, galėjo būti netgi šiek tiek ar visiškai išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą. Taigi, atsižvelgiant į eismo įvykio apžiūros protokole (1 t., b. l. 8-10) užfiksuotą važiuojamosios kelio dalies plotį 7,5 metro (kartu su skiriamosios juostos pločiu 0,1 m), eismo įvykio ekspertizės akto išvadą (1. t., b. l. 110), galima daryti išvadą, kad prieš pradėdamas dešiniojo posūkio manevrą automobilis „VW Passat“ praktiškai buvo išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą (tik automobilio dešinysis šonas buvo ant skiriamosios juostos) ir posūkio manevrą pradėjo iš nustatytos padėties. Tokia išvada neprieštarauja ir nukentėjusiojo E. G. teisminio nagrinėjimo metu nurodytoms eismo įvykio aplinkybėms. Pažymėtina, kad nuteistojo R. Ž. gynėjas advokatas R. M. apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis, vairuodamas automobilį „VW Passat“ ir prieš sukdamas į dešinę pažeidė Kelių eismo taisyklių 111 punkte numatytą reikalavimą (prieš sukant iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto), iš esmės jau nebeginčijo, tik šio pažeidimo svarbą ir reikšmę eismo įvykio kilimui menkino, nurodydamas, kad tai tik formalus, tik galimas pažeidimas.Tuo pačiu kolegija nepagrįstu laiko skundo autoriaus advokato Romualdo Matonio teiginį, kad vien tik aplinkybė, jog nuteistasis R. Ž., vairuodamas automobilį „VW Passat“ ir prieš sukdamas į dešinę nebuvo pasitraukęs prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, jokiu būdu nesąlygojo, o juo labiau netapo pagrindine ar vienintele priežastimi autoįvykiui kilti, kadangi nuteistasis tuo metu vairavo automobilį su prikabinta priekaba, o KET 112 punktas tokioje situacijoje leido atlikti posūkio manevrą ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Visų pirma, net ir atliekant posūkio manevrą ne nuo važiuojamosios dalies krašto, tai niekaip nesumenkina vairuotojo pareigos būti atidžiam ir posūkio manevrą atlikti saugiai, nekliudant kitoms transporto priemonėms bei nekeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nepašalina R. Ž. atsakomybės. Antra, įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme metu byloje dalyvaujančiai prokurorei buvo pavesta organizuoti eksperimento atlikimą, siekiant nustatyti, ar tokiomis pačiomis sąlygomis – nagrinėjamo eismo įvykio vietoje, važiuojant tokiu pačiu kaip ir eismo įvykyje dalyvavęs automobilis „VW Passat“ su tempiama tokia pat priekaba, galima atlikti dešiniojo posūkio manevrą iš dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o jeigu ne, tai koks optimaliai galimas turėjo būti minėto automobilio (su priekaba) sukimo kampas, ar tikrai reikėjo tokio posūkio kampo, koks užfiksuotas objektų tyrimo išvadoje, eismo įvykio ekspertizės akte. Atlikus tokį eksperimentą (3 t., b. l. 12-31) nustatyta, kad automobilį „VW Passat“ su prikabinta priekaba vairuojančiam asmeniui eismo įvykio vietoje prieš sukant į dešinę (į (duomenys neskelbtini) gatvę), kad galėtų atlikti tokį posūkio manevrą, nereikia prieš tai pasitraukti kairiau ir posūkio manevrą atlikti ne nuo važiuojamosios dalies krašto. Tai yra net ir atsižvelgiant į eismo įvykyje dalyvavusio „VW Passat“ su tempiama priekaba ypatumus, tokį posūkio į dešinę manevrą šią transporto priemonę vairuojantis asmuo laisvai gali atlikti ir važiuodamas prie pat dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (iš dešinės kraštinės padėties).Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. Ž. padarė kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą (KET 111 punktas) yra pagrįsta išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tinkamai motyvuota.Tačiau kolegija nesutinka su skundžiamame Kauno apylinkės teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad nukentėjusiojo E. G. elgesys prieš pat įvykstant eismo įvykiui – netinkamai apvažiavo kliūtį, pripažintas tik rizikingu. Specialistas Linas Andrijauskas, atlikęs objektų autotechninį tyrimą (1 t., b. l. 49-52) bei apklaustas pirmosios instancijos teisme, konstatavo, kad motociklo „Kawasaki ZX 1000“ vairuotojas E. G. nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, savalaikiai nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į automobilį „VW Passat“ – o tokie veiksmai techniniu požiūriu taip pat (kaip ir R. Ž.) sąlygojo eismo įvykio kilimą. Nukentėjusysis E. G., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, teigė, kad vairuodamas motociklą prisivijo priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „VW Passat“ su priekaba. Kadangi priekyje važiavęs automobilis mažino greitį, jis taip pat lėtino motociklo „Kawasaki ZX 1000“ važiavimo greitį. Kaip tvirtino nukentėjusysis, lėtėdamas automobilis „VW Passat“ praktiškai išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, pavojingai, įtartinai vingiavo, dėl ko jis padarė išvadą, kad „VW Passat“ vairuotojas arba suks į kairę, kadangi tokia galimybė jam buvo (yra įvažiavimas į kairėje kelio pusėje esančio namo kiemą), arba sustos kairėje kelio pusėje. Galiausiai priekyje jo važiuojantis automobilis praktiškai sustojo. Tuomet jis, nekeisdamas važiavimo krypties, pradėjo didinti motociklo važiavimo greitį, tačiau „VW Passat“ vairuojantis asmuo staiga pasuko automobilį į dešinę ir jo vairuojamas motociklas atsitrenkė į šį automobilį. Liudytojas M. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teigė, kad jis pamanė, jog, tokiu, kaip nurodo E. G., būdu važiuodamas (manevruodamas), automobilis „VW Passat“ suks į kairę. Tačiau tiek nukentėjusysis E. G., tiek paminėtas liudytojas nenurodo, kad nuteistojo R. Ž. vairuojamas automobilis rodė posūkio (nei į kairę, nei į dešinę) signalus. Tokioje situacijoje, kai motociklo „Kawasaki ZX 1000“ vairuotojas nematė priekyje, nors ir (praktiškai) išvažiavusio į priešingos krypties eismo juostą, važiuojančio automobilio rodomų posūkio signalų, nebuvo ir pagrindo manyti, kad nuteistojo vairuojamas automobilis suks į kairę, ar sustos kairėje kelio pusėje. Be to, kaip jau minėta 18.2 punkte, apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą, prokurorė buvo įpareigota organizuoti papildomus tyrimo veiksmus – tame tarpe ir papildomai apžiūrėti eismo įvykio vietą bei išsiaiškinti ar toje vietoje galima pasukti į kairę, o jeigu taip, tai kurioje vietoje lyginant su posūkiu į dešinę. Susipažinus su gautu papildomu eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (3 t., b. l. 14-31) matyti, kad ties posūkiu į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, sukti į kairę nėra galimybės. Iš papildomo eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, eksperimento atlikimo protokolo, šios vietos fotonuotraukų, filmuotos medžiagos matyti, kad posūkio į kairę manevrą galima atlikti tik daug anksčiau, dar neprivažiavus posūkio į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę – 27 metrai iki posūkio į (duomenys neskelbtini) gatvę, galima pasukti į kairę, į miško keliuką, o likus 16,4 metro taip pat galima pasukti į kairę – yra įvažiavimas į namo Nr. 49 kiemą.Taigi esant tokioms nustatytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad eismo įvykio vietoje atlikti posūkio į kairę manevro nuteistojo vairuojamas automobilis negalėjo, be to, remiantis E. G. ir M. P. parodymais, šiame automobilyje jie nematė ir įjungto kairiojo posūkio signalo. Todėl, kaip jau minėta 19.4 punkte, galvoti, kad eismo įvykio vietoje R. Ž. vairuojamas automobilis atliks posūkio į kairę manevrą, nukentėjusysis E. G. (kaip ir liudytojas M. P.) neturėjo jokio realaus pagrindo. Be bendro pobūdžio reikalavimų, numatytų tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnyje, tiek ir KET 4, 9 straipsniuose, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, eismo įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklėse numatyti ir specialūs reikalavimai eismo dalyviams. KET 132 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. O KET 134 punkte nurodoma, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.Kaip jau nustatyta anksčiau šioje nutartyje (16 punkte), prieš pradėdamas dešiniojo posūkio manevrą į (duomenys neskelbtini) gatvę nuteistojo R. Ž. vairuojamas automobilis „VW Passat“ su priekaba, nesant tam jokios būtinybės (pagrindo), praktiškai buvo išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą (tik automobilio dešinysis šonas buvo ant juostos, skiriančios priešingos krypties važiuojamąsias dalis). Tiek pats nukentėjusysis, tiek ir jau minėtas liudytojas M. P. teigia, kad nuteistojo vairuojamas automobilis prieš pradėdamas dešinio posūkio manevrą ne tik buvo išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, bet ir šio automobilio judėjimo trajektorija (manevravimas) buvo gan pavojinga, R. Ž. vairuojamas automobilis „VW Passat“ kelyje vingiavo, vairuotojas nenuspėjamai elgėsi, lėtino automobilio važiavimo greitį, net sustojo. Todėl sutiktina su R. Ž. gynėjo skundo teiginiu, jog priešais save kelyje matydamas tokiu būdu važiuojantį automobilį, tokią potencialų pavojų eismo dalyvių saugumui keliančią situaciją (kliūtį), nukentėjusysis E. G. ne tik turėjo būti atsargus ir išlaikyti saugų atstumą iki priekyje gan pavojingai, nenuspėjamai važiuojančio automobilio „VW Passat“, kad neatsitrenktų į tokią transporto priemonę, kuri be to ir tempė priekabą, kas dar didino situacijos (potencialios grėsmės) pavojingumą, bet ir, iškilus grėsmei kelyje, turėjo nedidinti greičio, o atvirkščiai netgi jį mažinti. Kolegijos nuomone, minėtų Kelių eismo taisyklių punktų konstrukcija leidžia teigti, kad saugaus atstumo laikymasis, reagavimas į atsiradusias kliūtis ar grėsmę eismo saugumui lėtinant greitį ar stabdant transporto priemonę yra vairuotojo pareiga, nepriklausomai nuo to, ar kliūtys atsiranda kitam eismo dalyviui pažeidus eismo saugumo taisykles, ar nesant pažeidimo, ar dėl kitų, nuo eismo dalyvių nepriklausančių, objektyvių priežasčių. Jeigu vairuotojas gali kliūtį numatyti ar pastebėti, jis privalo imtis KET 134 punkte numatytų priemonių. Šių įpareigojimų nesilaikymas pateisinamas tik tuo atveju, jei vairuotojas negali iš anksto numatyti ar pastebėti kliūčių. Tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad motociklo vairuotojas E. G. tokią kliūtį matė. Apibendrinant nutarties 21-22 punktuose pateiktus duomenis, kolegija daro išvadą, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimus nagrinėjamoje eismo įvykio situacijoje pažeidė ne tik nuteistasis R. Ž., bet ir nukentėjusysis E. G., kuris pažeidė KET 132, 134 punktų reikalavimus.Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija nesutinka su eismo įvykio ekspertizės išvados aštunto punktu (1 t., b. l. 113), taip pat šią išvadą pateikusio eksperto Vitalij Matusevič paaiškinimu pirmosios instancijos teisme, kuriuose teigiama, jog pateiktoje tyrimui medžiagoje nėra pakankamai objektyvių duomenų, kurie įgalintų teigti, kad motociklo „Kawasaki ZX 1000“ vairuotojo E. G. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini. Tokią išvadą ekspertas pateikė vertindamas tik objektyvius bylos duomenis – eismo įvykio vietos apžiūros protokole, transporto priemonių apžiūros protokoluose esančią informaciją (1 t., b. l. 109-110), tačiau jis visiškai nevertino eismo įvykio dalyvių – nuteistojo R. Ž., nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, nematė ir neįvertino atlikus papildomus proceso veiksmus gautų duomenų – papildomo eismo įvykio apžiūros, eksperimento atlikimo protokolų, kitų tokius veiksmus atlikus gautų duomenų. Todėl skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas vertindamas eismo įvykio aplinkybes, kilimo priežastis, eismo įvykio dalyvių veiksmus, į tokį eksperto Vitalij Matusevič teiginį ir išvados 8 punktą atsižvelgė ir suteikė jam pirmenybę prieš kitus įrodymus nepagrįstai.Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad nukentėjusysis be jau nustatytų (aptartų nutarties 21-23 punktuose) Kelių eismo taisyklių punktų, pažeidė ir eismo įvykio metu galiojusių KET 9, 106, 125 punktų reikalavimus. KET 9 punkte numatyti bendro pobūdžio reikalavimai vairuotojams, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių nustatymui reikšmės neturi. Be to, šie reikalavimai konkretizuoti specialiuose KET punktuose, tame tarpe ir 132, 134 punktuose. Nagrinėjamoje eismo įvykio situacijoje negalima daryti išvados, kad nukentėjusysis pažeidė KET 106 punkto, kuris numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, reikalavimus. Skundo autorius nepagrįstai teigia, kad nukentėjusysis tvirtino, jog buvo beveik sustojęs, todėl prieš pradėdamas važiuoti turėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu. Visų pirma, nukentėjusysis apklausiamas neteigė, kad buvo visiškai sustojęs, jis tvirtino, kad tik buvo sumažinęs greitį, kad motociklas „riedėjo“, be to KET 106 punkto teiginys „prieš pradėdamas važiuoti“ numato pareigas vairuotojams, pradedantiems važiuoti iš stovėjimo vietos. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama ir, kad motociklo „Kawasaki ZX 1000“ vairuotojas galbūt turėjo važiuoti kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto (KET 125 p.). Tokia nuostata nereiškia, kad motociklas (įvertinant jo parametrus) turėjo važiuoti maždaug 0,1-0,3 metro atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Vairuotojas, vadovaudamasis aptariamu KET punktu, atstumą iki važiuojamosios dalies krašto turi pasirinkti atsižvelgdamas į kelkraščio bei važiuojamosios dalies būklę, kitas reikšmingas saugiam eismui aplinkybes. Nukentėjusysis eismo juostoje, kurios plotis 2,7 metro, važiavo maždaug 1,5 metro nutolęs nuo važiuojamosios dalies krašto, nemanevravo, važiavimo krypties nekeitė, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad jis nesilaikė nurodyto Kelių eismo taisyklių punkto reikalavimų. Kaip jau minėta, BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl, kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo taisyklių ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (sunkų sveikatos sutrikdymą), taip pat priežastinį ryšį tarp eismo taisyklių pažeidimo ir pasekmių, šiuo atveju – sunkaus E. G. sveikatos sutrikdymo. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, išvadą apie priežastinio ryšio buvimą daro teismas, o ne ekspertai (specialistai), kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryšio buvimo klausimus. Šiame eismo įvykyje dalyvavo du dalyviai – automobilio „VW Passat“ su tempiama priekaba vairuotojas R. Ž. ir motociklo „Kawasaki ZX 1000“ vairuotojas E. G.. Ir kaip jau paminėta anksčiau šioje nutartyje (14, 23 ir kituose punktuose), jie abu pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus – R. Ž. pažeidė KET 111 punkto reikalavimus, o E. G. – KET 132 ir 134 punktų reikalavimus.Tokiais atvejais, kaip jau minėta šios nutarties 10, 26 punktuose, svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio (ar abiejų) padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais – sunkiu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu. Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Vertinant nuteistojo, automobilio „VW Passat“ su tempiama priekaba vairuotojo R. Ž. padaryto Kelių eismo taisyklių 111 punkto pažeidimo reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui, konstatuotina, kad jeigu nuteistasis, važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) plentu prieš pradėdamas sukti į dešinę, būtų laikęsis šio KET punkto reikalavimų ir pasitraukęs prie pat važiuojamosios dalies dešinio krašto bei sukęs į (duomenys neskelbtini) gatvę iš dešinės kraštinės padėties, tai nagrinėjamas eismo įvykis nebūtų kilęs, kadangi tokioje situacijoje paskui R. Ž. vairuojamą automobilį važiavęs motociklas „Kawasaki ZX 1000“ nebūtų galėjęs (nebūtų turėjęs techninės galimybės ir nebūtų ketinęs) važiuoti pro automobilį „VW Passat“ su prikabinta priekaba jam iš dešinės. O jeigu posūkio manevrą automobilio „VW Passat“ vairuotojas R. Ž. atlikinėjo taip kaip nustatyta nutarties 16 punkte, tai yra praktiškai išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, tai jis turėjo būti atidus ir tokį manevrą atlikti saugiai, nekliudyti ir nekelti pavojaus važiuojančiam iš dešinės pro jį motociklo vairuotojui. Tokiu atveju nagrinėjamas eismo įvykis taip pat nebūtų kilęs. Todėl tarp R. Ž. padaryto Kelių eismo taisyklių 111 punkto pažeidimo ir atsiradusių padarinių – sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, kaip pagrįstai konstatuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tačiau kolegija taip pat konstatuoja, kad kito eismo įvykio dalyvio – motociklą „Kawasaki ZX 1000“ vairavusio E. G. padaryti Kelių eismo taisyklių 132 ir 134 punktų pažeidimai taip pat priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykiu ir jo padariniais. Jeigu E. G., vairuodamas motociklą „Kawasaki ZX 1000“, pastebėjęs priešais save važiuojamojoje dalyje važiavusio automobilio „VW Passat“, kuris dar ir tempė priekabą, anksčiau nutartyje (21 punkte) aptartus pavojingus ir nenuspėjamus veiksmus, tai yra grėsmę eismo saugumui, būtų buvęs atsargus, laikęsis KET 132 ir 134 punktų reikalavimų ir išlaikęs saugų atstumą iki priekyje pavojingai važiuojančio automobilio, nedidinęs greičio ir palaukęs kol grėsmė išnyks, eismo įvykis irgi nebūtų įvykęs. Todėl ir tarp E. G. padarytų Kelių eismo taisyklių 132, 134 punktų pažeidimų ir atsiradusių padarinių – sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, irgi yra tiesioginis priežastinis ryšys.Taigi nagrinėjamoje eismo įvykio situacijoje abiejų eismo dalyvių – automobilio „VW Passat“ vairuotojo R. Ž. ir motociklo „Kawasaki ZX 1000“ vairuotojo E. G. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais, tai yra sunkiu E. G. sužalojimu.Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297/2009, Nr. 2K-415/2013, Nr. 2K-35/2017) yra galimos ir tokios teisinės situacijos, kai būtina padarinių kilimo sąlyga buvo ne vieno eismo dalyvio, o kelių eismo dalyvių padaryti eismo saugumo taisyklių pažeidimai. Tokiu atveju pagal BK 281 straipsnį (esant kitiems objektyviesiems ir subjektyviesiems nusikalstamos veikos požymiams) atsako visi tie eismo dalyviai, kurių padaryti eismo saugumo taisyklių pažeidimai buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. T. B. įstatymas nenumato atsakomybės asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį sveikatos sutrikdymą jam pačiam. Todėl net ir nustačius, kad ne tik automobilio „VW Passat“ vairuotojo R. Ž., bet ir nukentėjusiojo motociklo „Kawasaki ZX 1000“ vairuotojo padaryti KET pažeidimai buvo eismo įvykio ir kilusių padarinių būtina sąlyga bei dėsninga priežastis, ši aplinkybė nesuteikia pagrindo kitaip vertinti nuteistojo R. Ž. padarytos veikos, nešalina šio asmens baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusiojo E. G. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai ir jų santykis su eismo įvykiu bei jo metu patirta žala, gali turėti reikšmę tik sprendžiant bausmės, civilinio ieškinio klausimą.Nusikalstamą veiką R. Ž. padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, tai yra jis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors esamojoje situacijoje, įgijęs teisę vairuoti transporto priemonę suteikiantį vairuotojo pažymėjimą ir vairuodamas automobilį (padidinto pavojaus šaltinį), turėjo ir galėjo suvokti daromą pažeidimą bei numatyti galimus pažeidimo padarinius ir imtis veiksmų jų išvengti.Dėl to kolegija daro išvadą, jog nors advokato Romualdo Matonio skundo argumentas dėl nukentėjusiojo E. G. padarytų KET pažeidimų ir yra iš dalies pagrįstas, tačiau apeliacinis skundas, kuriame prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo R. Ž. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, atmestinas, kadangi jame nurodyti kiti skundo argumentai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

Dėl nukentėjusiojo E. G. atstovo advokato Martyno Vilčinsko skundo

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų kiekį, į tai, kad jis tapo iš dalies nedarbingu, paties E. G. elgesį, neturtinę žalą įvertino 8000 eurų, nurodydamas, kad 5000 eurų priteistina iš draudimo bendrovės AAS „G. B.“ Lietuvos filialo, o 3000 eurų – iš R. Ž..Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo autoriaus teiginiais, kad nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybės, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių paradimas, nerimas dėl pasveikimo galimybių. Tačiau nukentėjusiojo atstovo argumentai apie netinkamą įstatymų nuostatų taikymą jo paminėtų argumentų neįvertinimą nustatant E. G. padarytos neturtinės žalos dydį yra nepagrįsti. Neturtinės žalos sąvoka pateikta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, jos dydžio nustatymo kriterijai – to paties straipsnio 2 dalyje. Nustatant neturtinės žalos dydį įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Kaip nustatyta nukentėjusiajam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis neteko 60 procentų darbingumo, eismo įvykio pasekmes jaučia iki šiol, apribotos jo judėjimo galimybės, sumažėjo galimybės dirbti ir išlaikyti šeimą, laisvalaikio leidimo būdai, kankina nerimas dėl ateities, nuotaikų pokyčiai. Tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, dėl R. Ž. padarytos nusikalstamos veikos kilusios pasekmės neturi būti suabsoliutinamos. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį pagrįstai atsižvelgė ir į paties nukentėjusiojo neatsargius veiksmus, įvardindamas juos rizikingais. Kaip nustatyta apeliacinės instancijos teisme E. G., vairuodamas motociklą „Kawasaki ZX 1000“, elgėsi ne tik rizikingai, bet ir pats pažeidė KET 132, 134 punktų reikalavimus – pastebėjęs priešais save važiavusio automobilio „VW Passat“ pavojingus ir nenuspėjamus veiksmus, tai yra grėsmę eismo saugumui, nebuvo atsargus, nesilaikė KET 132 ir 134 punktų reikalavimų. Dar daugiau, tokie jo paties padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai irgi buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su šiuo eismo įvykiu. Tokioje situacijoje, kai dėl eismo įvykio ir jo metu atsiradusių pasekmių kaltas ir pats nukentėjusysis E. G., tai yra kai eismo įvykį lėmė ir paties nukentėjusiojo elgesys (padaryti KET pažeidimai), padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas mažesnis (CK 6.282 straipsnio 1 dalis) negu tais atvejais, kai dėl eismo įvykio kaltas tik vienas eismo dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-576/2014, Nr. 2K-25/2017). Pažymėtina ir tai, kad esant neatsargiai kaltės formai neturtinės žalos dydis yra mažesnis negu esant tyčiai. Vertinant neturtinės žalos dydį nagrinėjamoje situacijoje atsižvelgtina (nors tai ir nėra lemiamas kriterijus) ir į paties nuteistojo R. Ž. asmenybę. Šis asmuo irgi yra neįgalus nuo vaikystės, tik iš dalies (35 procentai) darbingas (3 t., b. l. 57), jo pajamos nėra didelės (3 t., b. l. 58-59).Taigi kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, nebūtų įsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai būtų pritaikęs CK 6.250 straipsnio nuostatas. Priteistas nukentėjusiajam neturtinės žalos dydis neatsargiu nusikaltimu E. G. padarius sunkų sveikatos sutrikdymą neprasilenkia su teismų praktikoje analogiškose bylose nustatomomis neturtinės žalos atlyginimo sumomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25/2017). Šią aplinkybę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo ir nutartyje Nr. 2K-47/2017, kuria panaikino ankstesnę Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį šioje byloje.

Dėl nukentėjusiojo prašymo priteisti patirtas išlaidas už atsiliepimo surašymą

Nukentėjusysis E. G. taip pat prašo iš nuteistojo R. Ž. išieškoti 363 Eur patirtų proceso išlaidų už advokato pagalbą dalyvaujant apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose bei atliekant eksperimentą (pridėtos 2017 m. vasario 6 d. PVM sąskaita-faktūra, 2017 m. kovo 27 d. PVM sąskaita-faktūra ir mokėjimo nurodymai (3 t., b. l. 61-64)).Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, nusprendžiant išieškoti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013).Apeliacinius skundus šioje baudžiamojoje byloje padavė tiek nuteistojo R. Ž. gynėjas, tiek ir nukentėjusiojo E. G. atstovas. Vertinant ar išieškoti prašomą sumą ar jos dalį iš nuteistojo atsižvelgiama, kad abu šie skundai atmetami, kad nukentėjusiojo atstovas dalyvavo ir šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl visos bylos aplinkybės atstovui nebuvo naujos, į tai, kad teismo posėdžiai apeliacinės instancijos teisme truko neilgą laiko tarpą (47 ir 55 minutes), taip pat į tai, jog kalti dėl eismo įvykio pripažinti abu eismo dalyviai. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybės, taip pat vadovaujantis proporcingumo principu, prašoma išieškoti nukentėjusiojo atstovo paslaugoms apmokėti suma yra aiškiai per didelė. Todėl kolegijos nuomone išieškota turi būti tik dalis šios sumos – 150 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. Ž. gynėjo advokato Romualdo Matonio ir nukentėjusiojo E. G. atstovo advokato Martyno Vilčinsko apeliacinius skundus atmesti.

Iš nuteistojo R. Ž. išieškoti 150 Eur nukentėjusiojo E. G. apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.