Šiaulių apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios Bendros Rusijos–Lietuvos įmonės „Astromlita“ administratoriaus UAB „Administravimas “ direktoriui Rimantui Bražūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios Bendros Rusijos–Lietuvos įmonės „Astromlita“ ieškinį atsakovams P. K. ir E. K. dėl 251175,81 Lt žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė ir šalių paaiškinimai

Ieškovė bankrutavusi Bendra Rusijos–Lietuvos įmonė „Astromlita“ 2013-04-09 iškėlė bylą teisme atsakovams P. K. ir E. K. dėl 251175,81 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2012-12-14 Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą Bendrai Rusijos–Lietuvos įmonei „Astromlita“. Bankroto byloje patvirtinti nepatenkinti įmonės kreditorių reikalavimai sudaro 241175,81 Lt. Ieškinio reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kad įmonės mokėjimai sutriko 2009 m. IV ketvirtį. Skola VSDFV Šiaulių skyriui buvo: 2009-12-31 – 18234,43 Lt, 2010-12-31 – 71,629,66 Lt, 2011-12-31 – 92813,35 Lt. Skola VMI prie LR FM buvo: 2009-12-31 – 6379,13 Lt, 2010-12-31 – 54423,91 Lt, 2011-12-31 – 38025,04 Lt. P. K. buvo įmonės akcininkas ir vadovas, o E. K. vadovavo bendrovei nuo 2012-10-21 iki bankroto bylos iškėlimo. Atsakovai, jų vadovaujamai įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriais, neįvykdė savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrai Rusijos–Lietuvos įmonei „Astromlita“ iškėlimo, dėl ko įmonė bei jos kreditoriai patyrė 241175,81 Lt dydžio žalą. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant apginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, pareikštas ieškinys atsakovams dėl jų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo. Prašoma taikyti solidariąją atsakomybę (CK 6.6 str. 1 d., 3 d.). Ieškinys grindžiamas CK 2.87 straipsnio 7 dalies, 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies, Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio nuostatomis (1–6 b. l.).

2013-06-13 Šiaulių apygardos teisme priimtas atsakovų P. K. ir E. K. advokato Alberto Kručkausko pasirašytas atsiliepimas į ieškinį. Atsakovo atstovas nurodė nesutinkantis su pareikštu ieškiniu, nes ieškovė neįrodė žalos dydžio ir kitų būtinųjų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti. Akcentavo bylai reikšmingas aplinkybes, kad byloje neįrodytos aplinkybės, susijusios su bendrovės nemokumo konstatavimu, todėl nepagrįstai teigiama, kad atsakovai elgėsi neteisėtai savalaikiai nesikreipdami dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, atsiliepime nesutinkama su prašomos priteisti žalos dydžiu, solidaria atsakomybe, prašoma taikyti priteistinos žalos dydį, atsižvelgus į atsakovų turtinę ir šeiminę padėtį (28–33 b. l.).

2014-02-17 teismo posėdyje ieškovę atstovaujančio administratoriaus UAB „Administravimas“ direktorius R. B. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

Atsakovų P. K. ir E. K. atstovas advokato padėjėjas Vytautas Geležinis teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovę atstovaujantis administratorius neįrodė ne tik neteisėtų jo atstovaujamųjų veiksmų, bet ir žalos dydžio. Akcentavo aplinkybes, kad atsakovas E. K. bendrovei vadovavo tik kelis mėnesius, kad Bendra Rusijos-Lietuvos įmonė „Astromlita“ veiklą vykdė iki 2012 m. gegužės 21 d., o žalą kreditoriai patyrė dėl nepasisekusio verslo ir kreditorių delsimo inicijuoti bankroto bylą.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Bendrai Rusijos-Lietuvos įmonei „Astromlita“ 2012 m. gruodžio 14 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla tenkinant kreditoriaus VSDFV Šiaulių skyriaus pareiškimą (7 b. l.).

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis Bendrai Rusijos-Lietuvos įmonei „Astromlita“ nuo 1992-10-08 iki 2012-10-22 vadovavo generalinis direktorius P. K., o nuo 2012-10-22 iki 2013-01-04 likvidatorius E. K.; bendrovės akcininkas nuo 2012-10-22 yra P. K. (11–12, 14 b. l.).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Bendrai Rusijos-Lietuvos įmonei „Astromlita“ taikytas supaprastintas bankroto procesas, 2013-10-28 nutartimi bankroto byloje Nr. B2-271-440/2014 patvirtinti bankrutuojančiai įmonei pareikšti kreditoriniai reikalavimai, kurių bendra suma – 243220,60 Lt, turto bendrovė neturi. Įsiskolinimas VMI prie FM sudaro 98206,13 Lt, o VSDFV Šiaulių skyriui – 130938,17 Lt (7, 8, 102–103 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Bankrutavusios Bendros Rusijos-Lietuvos įmonės „Astromlita“ ir jos kreditorių interesus pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkto nuostatas ginantis administratorius pareiškė ieškinį teisme, prašydamas priteisti 251175,81 Lt žalos atlyginimą ir 5 procentų palūkanas solidariai iš atsakovų – akcininko ir generalinio direktoriaus P. K. ir kelis mėnesius bendrovei vadovavusio likvidatoriaus E. K.. Prašomos priteisti žalos dydis įrodinėjamas 2013-10-28 nutartimi bankroto byloje Nr. B2-271-440/2014, kuria patvirtinti bankrutuojančiai įmonei pareikšti nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai – 243220,60 Lt ir duomenimis, kad bendrovėje nuo jos sukūrimo iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo suformuotas įstatinis kapitalas, kuris, pagal Akcinių bendrovių įstatymą, turi būti ne mažesnis kaip 10000 Lt.

Bendrovės valdymo organo nario (vykdančiojo vadovo) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina konstatuoti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246 – 6.249 str.). Ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę.

Konstitucijos 28 straipsnyje skelbiama, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. CK 1.137 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Pagal šį straipsnį žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnyje įtvirtinta, kad akcininkai turi šias turtines teises: gauti bendrovės pelno dalį (dividendą); gauti likviduojamos bendrovės turto dalį; nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų; pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų; įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei; kitas įstatymų nustatytas turtines teises. Akcininko neturtinės teisės reglamentuotos ABĮ 16 straipsnio 1 dalyje, kur įtvirtinta, kad akcininkai turi neturtines teises: dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; gauti šio įstatymo nurodytą informaciją apie bendrovę; kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas šias įstatymo nuostatas, pažymėjo, kad akcininkui nurodytos turtinės ir neturtinės teisės suteikiamos tam, kad šis galėtų stebėti ir apsaugoti savo investiciją į bendrovę, taip pat, kad galėtų patenkinti investicijos grąžos lūkestį. Tačiau akcininkui draudžiama naudotis šiomis teisėmis sąmoningai siekiant sukurti nepateisinamos žalos (tokia žala nelaikomi atvejai, kai žala yra neišvengiamas normalaus ir sąžiningo naudojimosi turimomis teisėmis padarinys) įmonei ar kitiems akcininkams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014) .

Dėl E. K. pareikštų reikalavimų

Byloje dalyvaujantys asmenys pripažįsta, kad E. K. dirbo Bendroje Rusijos-Lietuvos įmonėje „Astromlita“ direktoriaus pareigose nuo 2012-10-22 iki 2013-01-04, t. y. iki bankroto bylos iškėlimo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrai Rusijos-Lietuvos įmonei „Astromlita“ Šiaulių apygardos teisme gautas 2012-10-22, t. y. tą dieną kai įmonės likvidatoriumi buvo paskirtas atsakovas E. K. (LITEKO duomenys, civilinė byla Nr. B2-271-440/2014).

Teismui pateikti Bendros Rusijos-Lietuvos įmonės „Astromlita“ finansinės atskaitomybės dokumentai, t. y. 2012-12-14 įmonės balansas ir pelno nuostolių ataskaita. Šiuos dokumentus pasirašė ne naujai paskirtas vadovas E. K., o bendrovės akcininkas P. K. (76–79 b. l.). Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad vienintelis bendrovės akcininkas P. K. naujai paskirtam likvidatoriui E. K. neperdavė nei bendrovės turto, nei finansinės atsakomybės dokumentų, todėl teismas sutinka su atsakovo atstovo atsikirtimais, kad E. K. iki bankroto bylos iškėlimo neturėjo realios galimybės įvertinti bendrovės finansinę padėti ir inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Be to, teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad nuo 2012-10-22 iki 2013-01-04 dėl neteisėtų E. K. veiksmų padidėjo pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai. Priešingai, byloje nustatyta, kad nuo 2012-05-21 įmonė veiklos nevykdė, o E. K. buvo paskirtas įmonės likvidavimo procedūroms įgyvendinti.

Apibendrindamas teismas sprendžia, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių leistinų įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus dėl 251175,81 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo E. K., todėl šiam atsakovui pareikštas ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str., CK 6.245–6.248 str.).

Dėl P. K. pareikštų reikalavimų

Byloje nustatyta, kad P. K. yra vienintelis bankrutavusios bendrovės akcininkas, be to, jis dirbo Bendroje Rusijos-Lietuvos įmonėje „Astromlita“ generalinio direktoriaus pareigose nuo 1992-10-08 iki 2012-10-22.

Pažymėtina, jog įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu. Tokia praktika pagrįsta siekiu suderinti verslo riziką siekiant pelno. Tačiau tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Taigi įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Kaip jau minėta šioje nutartyje tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas (išskyrus kaltę). Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).

Bankroto administratorius, remdamasis balanso duomenimis, įrodinėja, kad Bendroji Rusijos-Lietuvos įmonė „Astromlita“ buvo nemoki jau 2009 metais, kai įmonės skolos valstybės biudžetui (24614 Lt) pasiekė 80 procentų turimo turto vertės (30139 Lt) ir sutriko bendrovės atsiskaitymai. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tai nėra pakankamas įrodymas atsakovo P. K. atsakomybei pagrįsti, nes privalu įvertinti kitas bylai reikšmingas aplinkybes: Bendroji Rusijos-Lietuvos įmonė „Astromlita“ veiklą vykdė iki 2012-05-21, įmonėje dirbo 25 darbuotojai, teismui pateiktose pelno nuostolių ataskaitose yra duomenys, kad įmonės pardavimai 2009 metais sudarė 226929 Lt, 2010 – 216552 Lt, 2011 – 267191 Lt, o 2012 – 68716 Lt (64–79 b. l., 106–113 b. l.). Byloje pagal finansinės atskaitomybės dokumentus nustatyta, kad 2009–2011 metais bendrovė vykdė ūkinę-komercinę veiklą, buvo siekiama atkurti įmonės mokumą (64–79, 87–90, 106–117 b. l.). Tokia atsakovo P. K. veikla ekonominio sunkmečio šalyje metu, teismo vertinimu, galėjo būti suderinama su protinga verslo rizika, todėl negalima teigti, kad įmonės akcininkas ir vadovas P. K. veikė nerūpestingai ir neatsakingai, ir dėl tokios įmonės veiklos tik didėjo įmonės pradelsti finansiniai įsipareigojimai. Šios bylos kontekste svarbu yra ir tai, kad teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė prieš kreditorius bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu. Ši praktika pagrįsta siekiu suderinti atsakomybę ir verslo riziką siekiant pelno. Teisminėje praktikoje taip pat yra konstatuota, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Šiaulių apygardos teisme bankroto byloje Nr. B2-1237-194/2012 (šiuo metu bylos Nr. B2-271-440/2014) įsiteisėjusia 2013 m. gruodžio 14 d. nutartimi yra konstatuota, kad 2011-12-31 bendrovė buvo nemoki, jos skolos ir skoliniai įsipareigojimai sudarė 178800 Lt ir ženkliai viršijo turimo turto vertę – 14713 Lt. Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad ši įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyta aplinkybė yra teisiškai reikšminga nagrinėjant kilusį ginčą, todėl teismas sprendžia, kad atsakovo P. K. veiksmai nuo 2011-12-31 buvo pernelyg rizikingi ir pažeidžiantys kreditorių teises. Bendrosios Rusijos-Lietuvos įmonės „Astromlita“ generalinio direktoriaus ir vienintelio akcininko civilinę atsakomybę nagrinėjamu atveju lemia imperatyviai teisės aktuose nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas (CK 1.137 straipsnio 3 d, ĮBĮ 8 str. l d.). ĮBĮ 8 str. l d nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Nagrinėjamu atveju bendrovės skolos nuo 2011-12-31 iki bankroto bylos iškėlimo 2012-12-14 pagal teismui pateiktus balansų ir pelno-nuostolių ataskaitų duomenis išaugo 48267 Lt (227067 Lt – 178800 Lt = 48267 Lt). Byloje konstatuoti atsakovo P. K. neteisėti veiksmai – pernelyg ilgas delsimas inicijuoti bankroto bylą, nulėmė žalos padidėjimą bendrovės kreditoriams 48267 Lt. Kaip jau minėta, tokiais atvejais įmonės vadovo (savininko) kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Atsakovas P. K. nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę, todėl iš jo priteisiamas žalos atlyginimas, iš dalies tenkinant byloje pareikštą ieškinį.

Spręsdamas atlygintinos žalos dydžio klausimą teismas įvertina tai, kad bankrutavusios Bendrosios Rusijos-Lietuvos įmonės „Astromlita“ administratorius ir atsakovai tarėsi dėl taikaus ginčo sprendimo ir buvo susitarta dėl 35000 Lt atlygintinos žalos dydžio (LITEKO duomenys, 2014-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-58-300610-2012-0; 121–123 b. l.). Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad ieškinys turi būti tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo P. K. dėl jo kaltės kreditorių patirtus nuostolius – 48267 Lt (CK 1.137 str. 3 d., 2. 50 str. 3 d., 2.87 str., 6.245 str., LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d., CPK 178 str.).

Vadovaujantis CK 6.37 str., ir 6.210 str. nuostatomis, iš atsakovo P. K. ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2013-07-12 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – E. K. turto areštas, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o P. K. – iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 2 d.).

Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo P. K. taip pat priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 39,33 (20 b. l.) ir 1448 Lt žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 80 str., 83 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 150 str. 2 d., 256 str., 259 str., 261 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), ieškovei bankrutavusiai Bendrai Rusijos–Lietuvos įmonei „Astromlita“ 48267 Lt (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt septynis litus) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, paskaičiuotas nuo priteistos 48267 Lt sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-04-09) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Likusią ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 1448 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio valstybei.

2013-07-12 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) turto areštą, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2013-07-12 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) turto areštą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.