Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.6.2; 1.1.9.10; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.7.5; 2.4.6.1

2025 m. lapkričio 19 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Č. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžio, taisyto Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 18 d. nutartimi, kuriuo T. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį 13 metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) 7 metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu bei paskirta galutinė subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

T. Č. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant šio nusikaltimo požymių turinčios veikos.

Vadovaujantis BK 72³ straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, T. Č. priklausančiam turtui taikytas išplėstinis turto konfiskavimas ir iš T. Č. konfiskuoti 27 640 Eur bei 26 950 Eur, žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas su statiniais, registro (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); priekaba „Tiki“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), motociklas „Yamacha“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); motociklas „Suzuki“, modelis GSX-R, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); automobilis BMW 5ER Reihe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilis „Volkswagen Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilis BMWX6, modelis X6 XDRIVE 30D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pinigai, esantys AB ,,Swedbank“, banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini)– 14 758,33 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) – 33 172,21 Eur, pramoginis laivas „Galaxy Admiral 211CC“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), korpuso Nr. GB-(duomenys neskelbtini), bei pakabinamas variklis „Yamaha 140 Alto“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), variklio Nr. (duomenys neskelbtini), korpuso Nr. GB -(duomenys neskelbtini), variklio Nr. (duomenys neskelbtini); 12 mažų kompiuterių.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) nuteistas ir E. D., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nėra pateiktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. T. Č. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) ir 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad su E. D., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei, neturėdami leidimo, labai didelį kiekį tokių medžiagų kontrabandos būdu gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. iki 2023 m. gegužės 6 d., siekdami turtinės naudos, T. Č. įkalbėjo E. D. už 2 300 Eur atlygį nuvykti į Nyderlandų Karalystę ir iš T. Č. surastų ir nurodytų asmenų įsigyti labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurias E. D. turėjo pargabenti į Lietuvos Respubliką ir perduoti T. Č. tolimesniam platinimui. E. D. sutikus su T. Č. pasiūlymu, T. Č. susitarė, kad E. D. buvimo vietos realiu laiku bei jo grįžimo į Lietuvos Respubliką su įsigytomis narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis kelionės eigos kontrolei perduos E. D. GPS – globalios padėties nustatymo įrenginį (toliau – GPS įrenginys), o šis pažadėjo šį įrenginį gabenti su savimi ir laikyti įjungtą.

1.1. Įgyvendindamas susitarimą su E. D., T. Č. susitarė su nenustatytais asmenimis, buvusiais Nyderlandų Karalystėje, kad 2023 m. gegužės 7 d. šie nenustatyti asmenys parduos pas juos turėjusiam atvykti E. D. labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Susitaręs su nenustatytais asmenimis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo ir jų perdavimo atvyksiančiam E. D. ir sutaręs su E. D. dėl išvykimo laiko, 2023 m. gegužės 6 d. T. Č. perdavė E. D. GPS įrenginį ir pinigus – ne mažiau kaip 28 800 Eur narkotinių, psichotropinių medžiagų įsigijimui ir kelionės išlaidoms padengti.

1.2. Vykdydamas susitarimą su T. Č., E. D. 2023 m. gegužės 6 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos į Roterdamo miestą, esantį Nyderlandų Karalystėje, kur nuo 2023 m. gegužės 7 d. iki 2023 m. gegužės 9 d. tiksliai nenustatytoje vietoje iš nenustatytų asmenų, su kuriais T. Č. iš anksto buvo susitaręs dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo bei šių medžiagų perdavimo E. D., E. D. įgijo – nusipirko už T. Č. perduotus jam pinigus (už ne mažiau kaip 26 950 Eur) labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. 4 plastikinius indelius, kuriuose bendrai buvo apie 4 000 g gelsvos spalvos drėgnos medžiagos, kurios sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 726,601 g – psichotropinės medžiagos amfetamino; paketą, kuriame buvo apie 1 060 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 388,221 g narkotinės medžiagos kokaino; 3 plastikinius maišelius, kuriuose iš viso buvo apie 1 280 g žalios spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 578,079 g psichotropinės medžiagos MDMA. Įsigytas medžiagas E. D., vykdydamas susitarimą su T. Č., paslėpė tarp savo asmeninių daiktų, kuriuose buvo ir minėtas GPS įrenginys, ir 2023 m. gegužės 9 d. iš Roterdamo miesto, Nyderlandų Karalystės, keleiviniu autobusu „Volkswagen Crafter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išgabeno į Lietuvos Respubliką. 2023 m. gegužės 10 d., apie 10.55 val., E. D., įgyvendindamas susitarimą su T. Č., neturėdamas leidimo, kontrabandos būdu, kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną ties Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkarda, esančia adresu Europos g. 23, Salaperaugio k., Liubavo sen., Kalvarijos sav., slėpdamas tarp asmeninių daiktų, nurodytu autobusu atgabeno į Lietuvą Nyderlandų Karalystėje įsigytą minėtą labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurias kartu su GPS įrenginiu, E. D. išlaipinus iš autobuso, 2023 m. gegužės 10 d., apie 17.37 val., asmens kratos metu rado paslėptas tarp jam priklausančių daiktų policijos pareigūnai. Tuo metu T. Č., į savo mobiliojo ryšio telefoną toliau gaudamas iš E. D. tarp daiktų vežamo GPS įrenginio signalus su koordinatėmis apie E. D. buvimo vietą realiu laiku, turėdamas tikslą pasitikti E. D. ir paimti iš jo įsigytą labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, važiavo į su E. D. sutartą susitikimo vietą link Gargždų, kur tą pačią dieną (2023 m. gegužės 10 d.) (duomenys neskelbtini) kaimo, Klaipėdos r., teritorijoje apie 14.20 val. jį sulaikė policijos pareigūnai.

2. Be to, T. Č. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo įgijo ir laikė šaudmenis, t. y. ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 10 d., neturėdamas leidimo, neteisėtai nenustatytomis aplinkybėmis įgijo 4 šovinius, kurie yra šaudmenys: du iš jų pagaminti savadarbiu būdu, panaudojant gamyklinį paraką, kapsules, tūteles ir guminius sviedinius, skirti šaudyti iš 9 mm kalibro perdirbtų dujinių pistoletų; vienas šovinys yra pramoninės gamybos 9 mm (.380) kalibro su gumine kulka, skirtas šaudyti iš 9 mm (.380) kalibro revolverių; vienas šovinys yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinis šovinys, skirtas šaudyti iš daugelio modelių 9 mm kalibro dujinių pistoletų, skirtas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Minėtus šaudmenis T. Č., neturėdamas leidimo, laikė jo naudojamame automobilyje BMW5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. gegužės 10 d. 19.40 val., kol kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. T. Č. buvo kaltinamas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį tuo, kad legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą: T. Č., siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo paties nusikalstamu būdu – laikotarpiu nuo 2018 m. pradžios iki 2023 m. gegužės 10 d. iš pranešime apie įtarimą pirmiau nurodyto neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių, psichotropinių medžiagų bei tokių medžiagų kontrabandos ir platinimo gautą turtą – pinigus sumoje 318 629,68 Eur, šiuos pinigus valdė, naudojo, perdavė kitiems asmenims, atliko su jais susijusias finansines operacijas, sudarė nekilnojamojo bei kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius bei kitus piniginių lėšų įteisinimo sandorius, t. y. žinodamas ir suprasdamas, kad jis negali pagrįsti nurodytų pinigų gavimo teisėtumo oficialiai gautomis pajamomis, nurodytu laikotarpiu sistemingai atliko su nusikalstamu būdu gautais pinigais finansines operacijas įvairiomis sumomis, sudarė įvairius sandorius, taip pakeisdamas nurodytų pinigų teisinę padėtį, įteisindamas juos Lietuvos Respublikos finansų sistemoje, o būtent:

3.1. Laikotarpiu nuo 2018 m. pradžios iki 2018 m. gruodžio 31 d. T. Č., gavęs pajamų iš jo vykdytos nusikalstamos veikos – neteisėto disponavimo narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabandos, į savo ir žmonos G. Č. banko sąskaitas įnešė iš nurodytos nusikalstamos veikos jo gautus grynuosius pinigus – 21 932,14 Eur, iš jų į asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įnešė 13 095,21 Eur, į G. Č. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įnešė 8 836,93 Eur, taip įteisindamas iš nusikalstamos veikos gautas pajamas Lietuvos finansų sistemoje.

3.2. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. T. Č. į asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įnešė grynuosius pinigus – 1 241,19 Eur, gautus iš jo vykdytos nusikalstamos veikos – neteisėto disponavimo narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabandos, taip įteisindamas iš nusikalstamos veikos gautas pajamas Lietuvos finansų sistemoje.

3.3. 2019 m. kovo 28 d. T. Č. pasirašė Vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią iš K. P. už 400 Eur, gautų iš pirmiau nurodytos jo vykdytos nusikalstamos veikos, įsigijo pramoninį laivą ir pakabinamą variklį.

3.4. 2019 m. birželio 14 d. T. Č. pasirašė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią iš T. U. už 1 200 Eur, gautų iš pirmiau nurodytos jo vykdytos nusikalstamos veikos, įsigijo motociklą „Yamaha Wr 400F“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

3.5. Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. T. Č. į asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įnešė grynuosius pinigus – 1 135 Eur, gautus iš jo vykdytos nusikalstamos veikos – neteisėto disponavimo narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabandos, taip įteisindamas iš nusikalstamos veikos gautas pajamas Lietuvos finansų sistemoje.

3.6. 2020 m. sausio 15 d. T. Č. tėvas J. Č. pasirašė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo automobilį BMW X6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (dabartinis valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už kurį T. Č. sumokėjo UAB „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 17 600 Eur, gautų iš pirmiau nurodytos jo vykdytos nusikalstamos veikos.

3.7. 2020 m. liepos 23 d. T. Č. pasirašė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią iš M. V. už 2 000 Eur, gautus iš pirmiau nurodytos jo vykdytos nusikalstamos veikos, įsigijo motociklą „Suzuki GSXR 600“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (dabartinis valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)).

3.8. Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. T. Č. į žmonos G. Č. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įnešė grynuosius pinigus – 8 270 Eur, gautus iš pranešime apie įtarimą jo vykdytos nusikalstamos veikos, taip įteisindamas iš nusikalstamos veikos gautas pajamas Lietuvos finansų sistemoje.

3.9. 2021 m. kovo 14 d. T. Č. pasirašė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už kurį pardavėjui G. J. sumokėjo 10 300 Eur, gautus iš pirmiau nurodytos jo vykdytos nusikalstamos veikos.

3.10. Laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 13 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d. T. Č. paskolino grynuosius pinigus – 3 750 Eur, gautus iš pirmiau nurodytos jo vykdytos nusikalstamos veikos, M. L., kuris minėtus nurodytus pinigus grąžino pervesdamas į T. Č. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, taip T. Č. įteisino iš nusikalstamos veikos gautas pajamas Lietuvos finansų sistemoje.

3.11. Be to, 2021 m. T. Č., mokėdamas pinigais, gautais iš pirmiau nurodytos jo vykdytos nusikalstamos veikos – neteisėto disponavimo labai dideliais kiekiais narkotinių, psichotropinių medžiagų bei tokių medžiagų kontrabandos, pirko įvairius daiktus, dovanojo tokiu būdu gautus pinigus bei išleido kitoms reikmėms viso 101 430 Eur:

3.12. 2021 m., tiksliai nenustatytą dieną, T. Č. sumokėjo 4 000 Eur už kriptovaliutos „Helium“ mini kompiuterių įsigijimą; 2021 m., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 24 d., 2 000 Eur sumokėjo už lovą; 2021 m., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 27 d., sumokėjo 9 200 Eur už automobilio BMW 5 įrangą; 2021 m., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 28 d., 2 000 Eur padovanojo mamai A. Č. ir seseriai V. Č.; 2021 m., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 21 d., 10 560 Eur perdavė D. A.; laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. išleido kitoms, tyrimo metu nenustatytoms, reikmėms 73 670 Eur.

3.13. Taip pat 2022 m. T. Č., mokėdamas pinigais, gautais iš pirmiau nurodytos jo vykdytos nusikalstamos veikos, pirko įvairius daiktus, skolino tokiu būdu gautus pinigus bei išleido kitoms reikmėms bei įnešė į banko sąskaitas, įteisindamas iš nusikalstamos veikos gautas pajamas Lietuvos finansų sistemoje, viso atliko sandorių ir finansinių operacijų su 59 489 Eur:

3.14. 2022 m. vasario 12 d. T. Č. pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija SURF Nr. 2022009, už kaitavimui skirtą įrangą Core XR7 10 m(2) sumokėjo UAB „Surf Life“ 1 624 Eur; 2022 m. gegužės 16 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą WWW5-8713 už elektrinį paspirtuką BIRD X2 PRO MB „Prekyba kitaip“ sumokėjo 735 Eur; laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 8 d. paskolino grynųjų pinigų – 4 265 Eur M. L., kuris nurodytą sumą pinigų grąžino pervesdamas į T. Č. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“.

3.15. Laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. T. Č. į savo ir žmonos G. Č. banko sąskaitas įnešė grynuosius pinigus – 15 565 Eur, iš jų į asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įnešė – 4 210 Eur, į G. Č. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įnešė 11 355 Eur.

3.16. Laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 24 d. iki 2022 m. spalio 27 d. 5 300 Eur įnešė į internetinę kriptovaliutų mokėjimo platformą „Binance“.

3.17. 2022 m. sausio 26 d. pagal Nekilnojamų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą J. Č. vardu, už du žemės sklypus sumokėjo R. A. 32 000 Eur.

3.18. Be to, 2023 m. T. Č., mokėdamas pinigais, gautais iš pirmiau nurodytos jo vykdytos nusikalstamos veikos, pirko įvairius daiktus, skolino bei dovanojo tokiu būdu gautus pinigus, išleido kitoms reikmėms bei įnešė į banko sąskaitas, įteisindamas iš nusikalstamos veikos gautas pajamas Lietuvos finansų sistemoje, viso atliko sandorių ir finansinių operacijų su 89 882,35 Eur:

3.19. Laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m gegužės 10 d. T. Č. į savo ir žmonos G. Č. banko sąskaitas įnešė grynuosius pinigus – 2 200 Eur, iš jų į asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įnešė 1 350 Eur, į žmonos G. Č. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įnešė 850 Eur.

3.20. Laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 4 d. iki 2023 m. balandžio 7 d. paskolino 530 Eur grynųjų pinigų M. L., kuris minėtus pinigus grąžino pervesdamas į T. Č. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“.

3.21. 2023 m. vasario 2 d. grynuosius pinigus – 182,35 Eur sumokėjo 15-tam notarų biurui už notarines paslaugas – sutarties Nr. 1472 sudarymą dėl dviejų žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) dovanojimo.

3.22. 2023 m., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, grynuosius pinigus – 2 000 Eur padovanojo L. B..

3.23. Laikotarpiu nuo 2023 m sausio 25 d. iki 2023 m. sausio 27 d. T. Č. perdavė savo sutuoktinei G. Č. 84 970 Eur, gautus iš jo vykdytos pirmiau nurodytos nusikalstamos veikos, kad ji įneštų tuos pinigus į L. B. sąskaitą, o L. B. tariamai padovanotų tuos pinigus savo dukrai G. Č.. Gavusi iš T. Č. 84 970 Eur grynaisiais pinigais, G. Č. nurodytu laikotarpiu per 17 kartų įnešė tuos pinigus į L. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Luminor“ banke, o L. B. 2023 m. sausio 27 d. Skuodo rajono notarų biure, esančiame adresu Vilniaus g. 18, Skuodas, sudarė apsimestinę pinigų dovanojimo G. Č. sutartį, kurios pagrindu visus tuos pinigus bei papildomai 30 Eur, t. y. iš viso 85 000 Eur, tą pačią dieną pervedė banko pavedimu į G. Č. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, pavedimo paskirtyje nurodant, kad tai yra dovana.

3.24. Tęsdamas pinigų legalizavimo veiksmus, siekdamas tokiais pinigais padengti AB „Swedbank“ paskolą už žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimą, T. Č. nurodė savo sutuoktinei G. Č. pervesti į jo vardu atidarytą paskolinę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, paskolai padengti 59 737,06 Eur, kuriuos 2023 m. sausio 31 d. G. Č. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, pervedė į pirmiau nurodytą jo vardu atidarytą paskolinę banko sąskaitą bei padengė visą likusią paskolą, o likusius iš pervestų 85 000 Eur pinigus – 25 262,94 Eur paliko pirmiau nurodytoje G. Č. banko sąskaitoje, iš kurios G. Č. 2023 m. vasario 14 d. pervedė 25 000 Eur į jo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), pavedimo paskirtyje nurodant, kad tai yra dovana. Taip T. Č. įteisino nurodytus iš nusikalstamos veikos gautus pinigus Lietuvos finansų sistemoje.

3.25. Dėl šio nusikaltimo pirmosios instancijos teismas T. Č. išteisino, nes nenustatyta, jog turtas buvo gautas nusikalstamu būdu, t. y. iki 2023 m. gegužės 10 d. iš neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių, psichotropinių medžiagų bei tokių medžiagų kontrabandos ir platinimo.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistojo T. Č. gynėjas advokatas G. Danėlius prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendį: pripažinti prisipažinimą padarius veiką ir nuoširdų gailėjimąsi T. Č. atsakomybę švelninančia aplinkybe; taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir skirti T. Č. švelnesnę bausmę nei numato įstatymas; nesant galimybės taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti T. Č. švelnesnę bausmę nei numato įstatymas; panaikinti skundžiamu nuosprendžiu taikytą išplėstinį turto konfiskavimą. Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais.

4.1. Pasak gynėjo, teismas, vertindamas T. Č. asmenybę, neįvertino visų aplinkybių. Nuteistasis T. Č. anksčiau neteistas, netrauktas baudžiamojon atsakomybėn, neatleistas nuo jos. Jis nepriklausė jokioms kriminalinėms subkultūroms, jo atžvilgiu netaikytas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas ar kitos prevencinės priemonės. Nors T. Č. baustas administracine tvarka, tačiau daugiausia už transporto priemonės statymą (parkavimą) nesumokėjus vietinės rinkliavos. Gynėjo įsitikinimu, šių administracinių nusižengimų pavojingumas nepagrįstai sureikšmintas skiriant ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Be to, nuteistasis T. Č. užsiima individualia veikla. Bylos duomenys patvirtina, kad T. Č. prisideda prie mažamečio vaiko išlaikymo, todėl be jo pagalbos sumažės galimybė rūpintis mažamete dukra. Akcentuojama, kad T. Č. vienišas tėvas J. Č. serga onkologine liga, tad be T. Č. pagalbos sumažės galimybė rūpintis ir tėvu. Nurodoma ir tai, kad T. Č. teigiamai charakterizuojamas buvusiose darbovietėse UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“.

4.2. Gynėjo teigimu, T. Č. pirmame teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuotos BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir davė išsamius, neprieštaringus ir teisingus parodymus apie savo ir kito nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos mechanizmą, savo bei kito nuteistojo vaidmenį jame. Atkreipiamas dėmesys, kad savo kaltės nuteistasis T. Č. nepripažino tik dėl tų jam inkriminuotų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybių, kurios iš kaltinimo buvo pašalintos kaip inkriminuotos nepagrįstai.

4.3. Skundžiamame nuosprendyje akcentuota, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis T. Č. du kartus atsisakė duoti parodymus. Šiuo aspektu pažymima, kad T. Č. ikiteisminio tyrimo metu ne tik du kartus atsisakė duoti parodymus, tačiau du kartus juos ir davė, savo kaltę pripažindamas iš dalies. Be to, versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija (31 straipsnis) bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) (80 straipsnio 1 dalis). Pasak gynėjo, du kartus ikiteisminio tyrimo metu atsisakydamas duoti parodymus T. Č. naudojosi jam nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose numatyta teise. Akcentuojamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis.

4.4. Vertinant nuteistojo T. Č. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, pažymima, kad nuteistasis T. Č. pripažintas kaltu dėl vieno didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimo kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, turint tikslą šias medžiagas platinti, tačiau aptariamos medžiagos išplatintos nebuvo, jos pareigūnų buvo surastos ir paimtos.

4.5. Pasak gynėjo, paminėtos aplinkybės, pažeidžiant BK, BPK ir teismų praktikos nuostatas, skundžiamame nuosprendyje nevertintos, todėl nuteistajam T. Č. paskirta teisingumo principo įgyvendinimo neužtikrinanti bausmė. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Be to, įsigaliojus naujai BK redakcijai, taikant BK 3 straipsnio 2 dalį, švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė gali būti skiriama ir tada, kai nustatoma viena kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose.

4.6. Gynėjo įsitikinimu, aplinkybė, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis, turėtų būti pripažinta T. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, žala nebuvo padaryta. Kadangi T. Č. išlaiko mažametį vaiką – dukrą, be to, išlaiko tėvą, kuris serga sunkia onkologine liga, ir nėra kam jo prižiūrėti, todėl yra visos sąlygos T. Č. skiriant bausmę taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas.

4.7. Vertinant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, prie išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos galima priskirti tai, kad T. Č. anksčiau nebuvo teistas, nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn ar atleistas nuo jos, jis charakterizuojamas teigiamai. T. Č. prisideda prie mažametės dukters išlaikymo, yra labai artimas savo dukrai, be to, prisideda prie vienišo, onkologine liga sergančio tėvo išlaikymo. Akcentuojama 2019 m. gruodžio 17 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-788/2019.

4.8. Teismas, skirdamas išplėstinį turto konfiskavimą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. T. Č. turtas, kuriam skundžiamame nuosprendyje pritaikytas išplėstinis turto konfiskavimas, buvo inkriminuotos BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas. Tačiau pagal BK 216 straipsnio 1 dalį T. Č. išteisintas nenustačius, kad šis turtas buvo gautas nusikalstamu būdu, o būtent iki 2023 m. gegužės 10 d. iš neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių, psichotropinių medžiagų bei tokių medžiagų kontrabandos ir platinimo. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad nepakanka bylos duomenų, kurie patvirtintų, jog „<...> T. Č. darė analogiškus nusikaltimus – įsigydavo labai didelius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų užsienyje ir tokias medžiagas gabendavo į Lietuvą kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis <...>“. Taigi, skundžiamame nuosprendyje pripažįstama, kad turtas nėra gautas nusikalstamu būdu, tačiau tame pačiame teismo sprendime tas pats turtas konfiskuojamas, kas suponuoja išvadą, kad jis tarsi gautas nusikalstamu būdu. Gynėjo teigimu, tokios teismo išvados yra nenuoseklios.

4.9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina teisėtą turto, kuriam pritaikytas išplėstinis turto konfiskavimas, kilmę (dovanotas, pirktas už dovanotas pinigines lėšas, sukauptas). R. A. parodė, kad 2022 m. sausio mėn. du sklypus (duomenys neskelbtini) pardavė J. Č., T. Č. tėvui, tai buvo žemės ūkio paskirties du sklypai po 50 arų. V. E.-K. parodė, kad sklypai buvo parduodami už 35 000 Eur ir 2021 metų gruodžio mėn. pabaigoje atsirado klientas, kuris norėjo pirkti tuos sklypus. Šiame sandoryje bendravo su tėčiu ir sūnumi, klientas buvo J. Č.. Pasak A. G., 2023 m. vasario 2 d. notarų biure buvo sudaryta dovanojimo sutartis Nr. 1472. Sutartyje nurodytos šalys, tai J. Č. – dovanotojas ir T. Č. – apdovanotasis. J. Č. padovanojo du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), T. Č.. J. Č. parodė, kad sklypus padovanojo T. Č., nes buvo susitarę, jog sūnus pasistatys naują namą sau, o jam perrašys savo namą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau namas (duomenys neskelbtini) jam nebuvo perrašytas. Liudytojas nurodė ir tai, kad T. Č. pinigus dovanojo ne tik santuokos sudarymo proga, bet ir įsigijus namą, grynaisiais duodavo pinigų dukrai ir sūnui – po 500, po 1 000, po 1 500. A. Č. parodė, kad vestuvių proga 2019 m. T. Č. padovanojo 15 000 Eur grynaisiais. G. Č. parodė, kad susituokus 2019 m. lapkričio 23 d. artimieji dovanojo pinigines dovanas. Jos senelis dovanojo 20 000 Eur, tėvai – 3 000 Eur, uošvienė ir vyro sesuo, jos vyras, uošvis, bendrai sudėjo į vieną vokelį 15 000 Eur, visi kiti simboliškai. L. B. nurodė, kad ji 2023 m. sausio 31 d. notarine sutartimi (kartu su vyru) dovanojo dukrai G. Č. 85 000 Eur banko pavedimu. Taip pat ji 2023 metų pavasarį su vyru pirko automobilį „Volvo“, už kurį mokėjo 5 700 Eur. 2023 m. vasario 14 d. pinigų dovanojimo sutartis, sudaryta 15-ame notarų biure, pagal kurią G. Č. sutuoktiniui T. Č. padovanojo 25 000 Eur.

4.10. Atkreipiamas dėmesys į specialisto išvadą Nr. IBPS-V-3541538-23, kurioje nurodyta, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nenustatyta išlaidų, kurios būtų nepagrįstos J. Č. ir A. Č. gautomis teisės aktais nustatyta tvarka apmokestinamomis ir neapmokestinamomis pajamomis. Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 10 d. sandorių sudarymo metu J. Č. turėjo pakankamai teisės aktuose nustatyta tvarka gautų pajamų registruotam turtui įsigyti. Specialisto išvada Nr. IBPS-V-3543703 nustatyta, kad L. B. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 iki 2023 m. gegužės 10 d. gavo iš viso 98 829,39 Eur piniginių lėšų (pajamų) ir patyrė iš viso 60 753,18 Eur išlaidų. S. B. tuo pačiu laikotarpiu gavo iš viso 15 0331,59 Eur piniginių lėšų (pajamų) ir patyrė iš viso 69 697,16 Eur išlaidų. Pažymima, kad teismui pateikti T. Č. banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti ir tai, kad 2013–2014 m. T. Č. dirbo Belgijoje, Olandijoje, buvo mokamas gerokai didesnis atlygis nei Lietuvoje. Be to, kratos T. Č. gyvenamojoje vietoje rasti ir paimti dokumentai – dovanojimo sutartys, kuriomis nuteistajam T. Č. ir jo sutuoktinei dovanojamos piniginės lėšos.

4.11. Gynėjo įsitikinimu, nėra pagrindo manyti, kad T. Č. turtas, kuris konfiskuotas skundžiamu nuosprendžiu, yra gautas nusikalstamu būdu, todėl išplėstinis turto konfiskavimas nuteistojo T. Č. turtui netaikytinas. Skundžiamame nuosprendyje pritaikęs nuteistojo T. Č. turtui išplėstinį turto konfiskavimą, nesant tam baudžiamajame įstatyme keliamų sąlygų (pagrindo manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, nepagrįstas pajamomis), teismas netinkamai pritaikė BK 72³ straipsnio 1, 2 ir 5 dalis.

5. Teismo posėdyje nuteistojo T. Č. gynėjas advokatas G. Danėlis, nuteistasis T. Č. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo T. Č. gynėjo advokato G. Danėliaus apeliacinis skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo T. Č. gynėjo advokato G. Danėliaus apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), įvertinusi bylos medžiagą, apskųsto teismo nuosprendžio, apeliacinio skundo ir proceso dalyvių išsakytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo T. Č. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Skirdamas nuteistajam T. Č. bausmę, teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tiek skirdamas bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tiek skirdamas subendrintą bausmę, teismas parinko bausmės rūšį bei jos dydį, proporcingą padarytų veikų ir nuteistojo asmenybės pavojingumui. Pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nenustatyta. Paskirta bausmė nėra per griežta, atitinka teisingumo principą, todėl nekeistina. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nuteistajam T. Č. taikė išplėstinį turto konfiskavimą BK 72³ straipsnio pagrindu.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte

7. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje ši aplinkybė pripažįstama, kai nustatomi du jos aspektai: pirma, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; antra, kaltininko nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant reikalaujamų požymių visumos, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-511/2025).

8. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-42-976/2025, Nr. 2K-107-511/2025 ir kt.). Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlygina žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-42-976/2025, Nr. 2K-107-511/2025 ir kt.).

9. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti apeliaciniame skunde minimą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog T. Č. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nuo pirmiau aptartų teismų praktikos išaiškinimų nenukrypo ir padarė teisingas išvadas. Teisėjų kolegija įvertino T. Č. proceso metu duotų parodymų turinį.

10. 2023 m. gegužės 11 d. apklaustas įtariamuoju T. Č. dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį kaltę prisipažino iš dalies ir nurodė, kad E. D. jam parašė žinutę, jog nori važiuoti į Olandiją įsigyti narkotinių medžiagų, sakė pirks sau. Pasak T. Č., E. D. paprašė jo pagalbos, kad jis jį stebėtų, kad jam niekas neatsitiktų. E. D. bijojo būti užpultas, apvogtas, apiplėštas. T. Č. teigimu, jis iš pradžių E. D. bandė surasti internetu asmenį, iš kurio šis galėtų Olandijoje įsigyti narkotinių medžiagų, bet surasti jam nepavyko, tas žmogus, su kuriuo susisiekė internetu, narkotinių medžiagų neturėjo, todėl vėliau pats E. D. susirado asmenį Olandijoje, su kuriuo pats ir susitarė dėl narkotinių medžiagų įsigijimo. Jis narkotinių medžiagų neplatina, pats jų Olandijoje nėra pirkęs, tą kartą tiesiog kontaktų ieškojo internete. Prieš kelionę į E. D. namus atvežė GPS įrenginį su SIM kortele tam, kad E. D. galėtų jį įsidėti, o jis (T. Č.) galėtų stebėti jo buvimo vietą ir padėti, jei kas nors atsitiktų. Taip jis žinodavo E. D. buvimo vietą. T. Č. pažymėjo, kad už kelionę E. D. mokėjo pats, narkotinėms medžiagoms pinigų jis (T. Č.) nedavė, jam E. D. narkotinių medžiagų parvežti neturėjo. Kratos metu rasti pinigai yra jo, kadangi jis prekiauja kriptovaliutomis, turėjo pinigų iš santaupų apie 2 000 Eur (t. 20, b. l. 134–135).

11. 2023 m. gegužės 18 d. apklausoje T. Č. patvirtino ankstesnės apklausos metu duotus parodymus bei papildomai nurodė, kad nežinojo, jog E. D. iš Olandijos gabens narkotines medžiagas, tiesiog įtarė, kad E. D. gabens kažką nelegalaus, ką tiksliai – nežino. Taip pat patikslino, kad jis nepadėjo E. D. įsigyti narkotinių medžiagų, tik internetiniame puslapyje surado nuorodą, kur žmonės susirašinėja vieni su kitais įvairiais klausimais. Atsakydamas į klausimą apie kratos metu rastus pinigus – virš 27 000 Eur, T. Č. parodė, kad tai yra pinigai iš kriptovaliutų ir šeimos pinigai (t. 20, b. l. 138–140).

12. Pareiškus T. Č. įtarimus pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 2023 m. liepos 5 d. ir 2023 m. lapkričio 7 d. apklausose T. Č. parodymus duoti atsisakė, nurodė, kad kaltės klausimu nepasisakys (t. 20, b. l. 159, 167). 2024 m. sausio 15 d. apklausos metu T. Č. duoti parodymus taip pat atsisakė. Pranešus, kad byloje yra galimas jo turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas, paprašius paaiškinti apie pranešime apie įtarimą nurodytų pinigų kilmę – 28 800 Eur ir 26 950 Eur, kurių perdavimu E. D. narkotinių medžiagų įsigijimui įtariamas T. Č., taip pat paaiškinti apie pinigus – 27 640 Eur, rastus kratos metu jo gyvenamojoje vietoje, T. Č. atsisakė teikti paaiškinimus ir atsakinėti į kitus klausimus (t. 20, b. l. 178–180).

13. Pirmosios instancijos teisme T. Č. dėl nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, kaltę pripažino ir nurodė, kad nuoširdžiai gaili. Davė parodymus, kad susitarė su E. D., jog įsigys narkotinių medžiagų užsienyje. E. D. nuvyko į Nyderlandus, susitiko su žmogumi, kurį jis (T. Č.) buvo suradęs internete, bet pas tą žmogų narkotinių medžiagų įsigyti nepavyko, todėl E. D. pats surado pas ką įgyti ir įgijo narkotinių medžiagų. T. Č. patvirtino, kad E. D. į Nyderlandus įsigyti narkotinių medžiagų vyko už jo duotus pinigus, tai galėjo būti suma, kuri nurodyta kaltinime – 28 800 Eur. Taip pat patvirtino, kad iniciatyva vykti į Nyderlandus buvo iš jo (T. Č.) pusės (t. 24, b. l. 3–9).

14. Teisėjų kolegija nekvestionuoja gynėjo akcentuotos nuteistojo teisės tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus, kaip ir teisės laisvai rinktis gynybos taktiką. Asmens apsisprendimas dėl parodymų (ne)davimo ir jų turinio yra sudedamoji teisės į gynybą dalis. Tačiau, sprendžiant dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimo, į nuteistojo poziciją procese ir jo parodymų turinį turi būti atsižvelgiama. Šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad T. Č. savo kaltę pripažino, atskleidė savo vaidmenį kartu su E. D. įvykdant inkriminuotas nusikalstamas veikas bei nurodė kitas svarbias bylai aplinkybes ne savanoriškai, o dėl byloje surinktų įrodymų.

15. Ikiteisminio tyrimo metu T. Č. neigė dalį jam inkriminuotų faktinių aplinkybių, tvirtino, kad nusikalstamos veikos vykdytos ne jo, o E. D. iniciatyva, kad narkotinėms medžiagoms įgyti pinigų jis nedavė, jam E. D. narkotinių medžiagų parvežti neturėjo. Vėliau jis apskritai neigė žinojęs, kad E. D. iš Olandijos gabens narkotines medžiagas, teigė manęs, kad gabens kažką nelegalaus, ką tiksliai – nežino. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais T. Č. sau priskyrė iš esmės antraeilį vaidmenį nusikalstamose veikose, siekdamas dalį atsakomybės perkelti savo bendrininkui. Jis taip pat nenurodė reikšmingų aplinkybių, sietinų su 27 640 Eur, rastų kratos jo gyvenamojoje vietoje metu, kilme, taip pat dėl pinigų, kurių perdavimu E. D. narkotinių medžiagų įgijimui buvo įtariamas, kilmės.

16. Nors pirmosios instancijos teisme T. Č. prisipažino dėl šių nusikalstamų veikų padarymo, taip pat deklaravo, kad nuoširdžiai gailisi, visgi pirmiau minėtas jo procesinis elgesys ikiteisminio tyrimo metu, duotų parodymų turinys neprisidėjo prie greito ikiteisminio tyrimo atlikimo, padarytų nusikalstamų veikų ištyrimo, tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Nuteistasis savo parodymus derino prie proceso eigoje surinktų įrodymų, klaidino teismą, nevertino savo veiksmų kritiškai, tad jo deklaruotas gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų nebuvo nuoširdus. Apygardos teismas pagrįstai vertino, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra, daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės

17. Gynėjas apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį arba BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti T. Č. švelnesnę bausmę, nei numato įstatymas. Individualizuodamas bausmę, teismas yra saistomas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis), bausmės paskirties (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitų baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmių skyrimo nuostatų. Kartu teismas turi pareigą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą – jo padarytai nusikalstamai veikai adekvačią (proporcingą) bausmę. Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024). Kasacinės instancijos teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276-1073/2020, Nr. 2K-111-511/2021, Nr. 2K-125- 689/2021, Nr. 2K-155-489/2023).

18. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo (2025 m. sausio 31 d.), t. y. nuo 2025 m vasario 1 d., įsigaliojo BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Todėl šiuo atveju tikrinant pirmosios instancijos teismo nuteistajam T. Č. paskirtą bausmę, taip pat bus vadovaujamasi ir nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri yra lengvinanti nuteistojo teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamoms veikoms, padarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo.

19. Be to, tiek BK 62 straipsnio, tiek BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios teisę teismui išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir skirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, taip pat buvo pakeistos nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija). Naujasis baudžiamasis įstatymas išplėtė galimybes BK 62 straipsnio, tiek BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu nuteistiesiems skirti švelnesnes bausmes, kas atitinkamai švelnina baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų padėtį, todėl jomis taip pat bus vadovaujamasi šioje byloje.

20. BK 62 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu yra bent viena iš 1–6 punktuose numatytų aplinkybių. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal įstatymą švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga.

21. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Pagal suformuotą teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalis paprastai taikoma, esant visumai išimtinių aplinkybių, dėl kurių įstatyme numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-40-648/2020 ir kt.).

22. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo ar visumos aplinkybių, kurios leistų nuteistajam T. Č. skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatyme. Nagrinėjamoje byloje sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas nenustatyta, nes nėra konstatuota nė vienos T. Č. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos aplinkybės nepatvirtina nei byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų, nei nuteistojo T. Č. asmenybės mažesnio pavojingumo.

23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino T. Č. baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. T. Č. padarė vieną labai sunkų, vieną sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus. Kaip nustatyta byloje, buvo įgytas ir kontrabandos būdu atgabentas į Lietuvą labai didelis kelių rūšių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis, kuris, skaičiuojant bendrai, daugiau nei 15 kartų viršijo numatytą labai didelio kiekio ribą. Medžiagos gabentos turint tikslą parduoti ar kitaip platinti. Jos nebuvo išplatintos ir nepateko į rinką ne dėl savanoriško nuteistųjų atsisakymo įvykdyti nusikalstamas veikas, o dėl to, kad policijos pareigūnai E. D. asmens kratos metu jas rado ir paėmė, taip sutrukdydami kaltininkams sėkmingai užbaigti nusikalstamą sumanymą.

24. Vertintinas ir byloje nustatytas T. Č. vaidmuo įvykdant minėtus nusikaltimus. Bylos įrodymai patvirtina, kad jis inicijavo, finansavo ir koordinavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą užsienyje bei jų pargabenimą į Lietuvos Respubliką. Būtent jis, siekdamas turtinės naudos, įkalbėjo E. D. už atlygį nuvykti į Nyderlandų Karalystę ir įgyti labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurias šis turėjo pargabenti į Lietuvos Respubliką bei perduoti T. Č. tolimesniam platinimui. T. Č. taip pat susitarė su nenustatytais asmenimis, buvusiais Nyderlandų Karalystėje, dėl minėtų medžiagų perdavimo E. D.. Jis taip pat finansavo kelionę perduodamas E. D. ne mažiau kaip 28 800 Eur narkotinių, psichotropinių medžiagų įgijimui ir kelionės išlaidoms padengti, aprūpino jį GPS įrenginiu, siekdamas kontroliuoti jo buvimo vietą. Toks T. Č. vaidmuo bendrininkų grupėje vertintinas kaip pagrindinis.

25. Bylos duomenys nerodo ir mažesnio nuteistojo T. Č. asmenybės pavojingumo. Skunde minimos aplinkybės, kad jis nebuvo teistas, turi ir išlaiko mažametę dukrą, rūpinasi sergančiu tėvu, darbdavių charakterizuojamas teigiamai, yra svarbios, bet jo išskirtinai teigiamai necharakterizuoja. Teismų praktikoje į panašias šeimines aplinkybes teismai atsižvelgia skirdami sankcijoje numatytas bausmes, jos savaime nepagrindžia išvados, kad baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Byloje nustatytas nusikalstamų veikų įvykdymo mechanizmas leidžia pripažinti, kad jis veikė suplanuotai ir gerai organizuotai. Paminėtini ir byloje fiksuoti jo pokalbiai telefonu, pavyzdžiui, 2023 m. vasario 9 d. užfiksuotas T. Č. balso pranešimas nenustatytam asmeniui (čia ir toliau kalba gramatiškai ištaisyta): „<...> tiek neuždirbu kiek tu <...>, po 20 gabalų rauni į mėnesį, man <...> vidurkis 15 išeina per mėnesį <...>, būna ir didesnių, bet vidurkį išvedus man apie 15 štangų per mėnesį <...>, reikėtų ant 25 procentų abarotus padidinti <...>, po 20 skinti į mėnesį“; „<...> tai jo, jo, tai sakiau ant vasaros aš pasispausiu, pralenksiu visus <...>, kai <...> pusę lemo <...> iki vasaros galo <...>, vidurkis padalinus <...> 40 štangų išeis <...>“ (t. 7, b. l. 10–13, 15–17). Įvertinus šias aplinkybes visumoje su byloje nustatytu iš E. D. sulaikymo metu paimtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, yra pagrindas išvadoms, kad T. Č. suplanuoti ir organizuoti veiksmai nebuvo atsitiktiniai, jo ketinimai platinti draudžiamas medžiagas buvo plataus masto.

26. Paminėtina ir tai, kad bylos duomenimis T. Č. administracine tvarka baustas 17 kartų, turi galiojančių nuobaudų (t. 21, b. l. 141–142). Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuteistajam paskirtos administracinės nuobaudos yra daugiausia už transporto priemonės statymą (parkavimą), nesumokėjus vietinės rinkliavos, todėl, gynėjo įsitikinimu, šių administracinių nusižengimų pavojingumas nepagrįstai sureikšmintas skiriant ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės buvo įvertintos tinkamai visų bylos duomenų, charakterizuojančių T. Č. asmenybę, kontekste. Paminėti besikartojantys administraciniai nusižengimai neigiamai apibūdina nuteistąjį, apibūdina atsainų jo požiūrį į įstatymu saugomas vertybes.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertintos vertybės, į kurias nusikalstamomis veikomis buvo kėsintasi. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas numatė itin griežtas bausmes už nusikalstamas veikas, sietinas su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip siekdamas sumažinti tokių medžiagų prieinamumą visuomenei, jų vartojimą. Draudžiamų medžiagų platinimas kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai, saugumui ir gerovei, todėl kovojant su tokio pobūdžio veikomis turi būti imamasi ir griežtų teisinių priemonių. Jos negali būti formalios, neturinčios reikšmingo poveikio kaltininkui, nes taip būtų paneigti baudžiamojo proceso esmė ir paskirtis, nebūtų pasiekti visi BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžti bausmės tikslai, tarp jų ir prevenciniai.

28. Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistajam T. Č. paskirta bausmė, tiek už atskiras veikas, tiek subendrinta, buvo tinkamai individualizuota, skirta atsižvelgiant į visumą bausmei skirti reikšmingų aplinkybių. Pagrindo ją keisti nenustatyta.

Dėl BK 72³ straipsnio nuostatų taikymo

29. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72³ straipsniu, T. Č. priklausančiam turtui taikytas išplėstinis turto konfiskavimas ir iš T. Č. konfiskuota: 27 640 Eur bei 26 950 Eur, žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); priekaba „Tiki“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), motociklas „Yamacha“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); motociklas „Suzuki“, modelis GSX-R, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); automobilis BMW 5ER Reihe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilis „Volkswagen Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilis BMWX6, modelis X6 XDRIVE 30D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pinigai, esantys AB ,,Swedbank“, banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) – 14 758,33 Eur ir Nr. (duomenys neskelbtini) – 33 172,21 Eur, pramoginis laivas „Galaxy Admiral 211CC“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), korpuso Nr. GB-(duomenys neskelbtini), bei pakabinamas variklis „Yamaha 140 Alto“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), variklio Nr. (duomenys neskelbtini), korpuso Nr. GB-(duomenys neskelbtini); variklio Nr. (duomenys neskelbtini); 12 mažų kompiuterių.

30. Nuteistojo gynėjas prašymą netaikyti (panaikinti) BK 72³ straipsnio nuostatų grindžia argumentu, kad T. Č. turtas, kuriam pritaikytas išplėstinis turto konfiskavimas, buvo inkriminuotos BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, tačiau nuteistasis dėl šios veikos išteisintas nenustačius, jog šis turtas buvo gautas nusikalstamu būdu, tai yra iš neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių, psichotropinių medžiagų bei tokių medžiagų kontrabandos ir platinimo iki 2023 m. gegužės 10 d. Teisėjų kolegija, neneigdama fakto, kad nuteistasis T. Č. yra išteisintas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, nenustačius visų būtinųjų šio nusikaltimo sudėties požymių, tai yra, kad turtas iki 2023 m. gegužės 10 d. buvo gautas nusikalstamu būdu, pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl išplėstinio turto konfiskavimo, pakanka pagrįsto manymo, jog turtas gautas nusikalstamu būdu, privalomai nesiejant to su konkrečios nagrinėjamoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo laiku ar su pačia padaryta nusikalstama veika. Iš konkrečios nusikalstamos veikos gauta nauda yra konfiskuojama vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, o išplėstinio turto konfiskavimo esmė yra kita.

31. BK 72³ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos: 1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; 3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo (BK 72³ straipsnio 2 dalis).

32. Taigi, paminėtos BK 72³ straipsnio 1 dalies konstrukcija ir tiesiogiai įstatyme numatyta formuluotė „kai yra pagrindas manyti“ aiškiai rodo, kad sprendžiant dėl išplėstinio turto konfiskavimo ir turtinės naudos gavimo nusikalstamu būdu, įrodinėjimo standartas nėra toks pats, koks yra įrodinėjant asmens kaltę. Paminėta įstatymo nuostata, kad „kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto“, taip pat leidžia pripažinti, jog turto įgijimo laikotarpis nėra siejamas vien tik su nagrinėjamo nusikaltimo padarymo laiku. Tokios praktikos laikosi tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), pasisakydami, kad sprendimai dėl pajamų, gautų iš prekybos narkotikais, pinigų plovimo, korupcijos ar kitų sunkių nusikaltimų, konfiskavimo nebūtinai turi būti grindžiami tokio turto neteisėtos kilmės visišku įrodytumu, t. y. pagal principą „nesant pagrįstų abejonių“. Esant duomenų apie tokią nusikalstamą veiklą, neteisėtos turto kilmės įrodinėjimas gali būti grindžiamas ir didelės tikimybės principu, derinamu su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai (EŽTT 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje Gogitidze ir kiti prieš Gruziją, peticijos Nr. 36862/05; 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Telbis ir Viziteu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 47911/15; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-1073/2018, Nr. 2K-51-788/2021, Nr. 2K-72-511/2021).

33. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad duomenims, kurie pagrįstų nusikalstamą lėšų kilmę, galėtų būti priskiriami duomenys apie nusikalstamos veikos tęstinumą, t. y. jos trukmę, jos pobūdį, iš jos gaunamos turtinės naudos pobūdį, jos adekvatumą tam turtui, kurį turi kaltininkas, nuteistojo daugkartinius kontaktus ar ilgalaikius ryšius su nusikaltimus padariusiais ar įtariamais asmenimis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-1073/2018, Nr. 2K-295-222/2019 ir kt.).

34. Šioje byloje T. Č. buvo pripažintas kaltu padaręs labai sunkų ir sunkų tyčinius nusikaltimus, kurie savo pavojingumu patenka tiek į BK 72³ straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytų nusikalstamų veikų sąrašą, tiek į nusikaltimų, kurie akcentuojami tarptautiniuose teisės aktuose, grupę. Byloje įrodyta, kad nuteistieji T. Č. ir E. D., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei, neturėdami leidimo, labai didelį kiekį tokių medžiagų kontrabandos būdu gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Iš šių nusikaltimų T. Č. galėjo turėti turtinės naudos, nes draudžiamos medžiagos buvo gabentos turint tikslą parduoti ar kitaip platinti. Be to, bylos duomenys leidžia spręsti, kad konfiskuotas turtas buvo įgytas penkerių metų iki minėtų nusikaltimų padarymo laikotarpiu, o 2023 m. lapkričio 24 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-3209739-23 patvirtina, kad T. Č. įgyto turto vertė neatitinka jo teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą.

35. Vertindama, ar yra kitos BK 72³ straipsnyje numatytos išplėstinio turto konfiskavimo sąlygos, o būtent, ar yra pagrindas manyti, kad konfiskuotas turtas įgytas nusikalstamu būdu, ar T. Č. nepagrindė šio turto įsigijimo teisėtumo, teisėjų kolegija vadovavosi šiais bylos duomenimis. Nagrinėjamoje byloje nors ir nėra nustatyta konkrečių narkotinių ir /ar psichotropinių medžiagų pardavimo kitiems asmenims aplinkybių ir už tai tiesiogiai gautų pinigų, tačiau T. Č. byloje pripažintas kaltu dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o tai natūraliai reiškia tiek išteklių poreikį tokioms medžiagoms ir jų gabenimo priemonėms įgyti, tiek ir didelę finansinę naudą tuo atveju, jei šios medžiagos bus parduotos. Nuteistasis T. Č. neneigia, kad 2023 m. investavo pinigus į draudžiamas medžiagas, kurias į Lietuvą atgabeno E. D.. Jis pripažino, kad E. D. vyko į Nyderlandus įsigyti narkotinių medžiagų už jo (T. Č.) duotus pinigus, duota suma galėjo būti 28 800 Eur (t. 24, b. l. 3–9). Nuteistasis E. D. taip pat patvirtino, kad T. Č. narkotikų įgijimui ir kelionės išlaidoms padengti jam davė ne mažiau kaip 28 800 Eur (t. 24, b. l. 3–9).

36. Byloje liko neįrodyta, kad E. D., veikdamas bendrininkų grupe su T. Č., nuo 2022 metų vasaros pabaigos iki 2023 metų kovo mėnesio Ispanijos Karalystėje bei Nyderlandų Karalystėje už T. Č. pinigus, gautus už prieš tai išplatintas narkotines, psichotropines medžiagas, įsigijo labai didelius kiekius kanapių ir kokaino, jas kontrabandos būdu atgabeno į Lietuvos Respubliką, perdavė T. Č., kuris šias medžiagas pardavė, nes šios medžiagos nebuvo ištirtos, nenustatyti jų kiekis. Visgi byloje surinkti duomenys, o būtent nuteistojo E. D. parodymai, jo ir T. Č. naudotuose mobiliojo ryšio telefonuose rasti balso pranešimai, garso įrašai, vaizdo įrašai, nuotraukos, susirašinėjimai apie galimai narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą, smulkiai aprašyti apskųstame nuosprendyje (t. 5, b. l. 108–195; t. 6, b. l. 1–93; t. 7, b. l. 10–32, 108–198; t. 8, b. l. 1–175; t. 9, b. l. 51–89), leidžia pagrįstai manyti, kad T. Č. draudžiamų medžiagų įgijimu užsienyje, jų gabenimu į Lietuvą ir platinimu užsiėmė ilgą laiko tarpą ir galėjo turėti iš tokios veiklos didelės turtinės naudos.

37. Pagrįstą manymą apie T. Č. veiklos mastą ir galimas pajamas iš jos patvirtina šie duomenys. 2023 m. spalio 23 d. – 2023 m. spalio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis (t. 7, b. l. 10–13), 2022 m. lapkričio 16 d. užfiksuotas T. Č. balso pranešimas nenustatytam asmeniui, iš kurio matyti, kad nuteistasis T. Č. pripažino, jog turi nelegalių pinigų, kuriais galėtų padengti paskolą, tačiau suvokia, jog šiuos pinigus sunku panaudoti, nes negali nurodyti jų kilmės šaltinio. T. Č.: „<...> ar tau kilo palūkanos už paskolą kažkiek? Dabar buvau banke <...>, pakėlė man <...>“; „<...> žinai, kad, kaip ir guli tos šaibos <...>, sunku jas žinok panaudot kažkur <...>, o jeigu aš visą paduodu, nu sako, jeigu turi, žinai, iš kur tipo, paskui darodyt, iš kur tie pinigai, pinigų kilmę, tai sako be problemų, žinai, o jeigu sakau, tarkim, tėvai davė, nu, tai sako, tada tėvai turės, žinai nu įrodyti, iš kur jie gavo, žinai, kažkur, iš kur kilo tie pinigai, tą kilmę, žinai parodyt <...>“; „<...> tai aš galvojau po biški trupinti, žinai, po tris, keturis, po penkias štukeles, kas kelis mėnesius, žinai, biški, mažiau įtarimų bus <...>“ (t. 7, b. l. 10–13, 15–17). 2023 m. vasario 9 d. užfiksuotas balso pranešimas, kaip T. Č. sako nenustatytam asmeniui: „<...> tiek neuždirbu, kiek tu <...>, po 20 gabalų rauni į mėnesį, man <...> vidurkis 15 išeina per mėnesį <...>, būna ir didesnių, bet vidurkį išvedus, man apie 15 štangų per mėnesį <...>, reikėtų ant 25 procentų abarotus padidinti <...>, po 20 skinti į mėnesį“; „<...> tai jo, jo, tai sakiau ant vasaros aš pasispausiu, pralenksiu visus <...>, kai <...> pusę lemo <...> iki vasaros galo <...>, vidurkis padalinus <...> 40 štangų išeis <...>“. Minėto balso pranešimo turinys (bendravimas) yra konspiratyvus, tiesiogiai neįvardinant aptariamų aplinkybių tikromis jų reikšmėmis, tačiau akivaizdu, kad T. Č. kalbėjo, koks vidutiniškai jo nelegalus uždarbis per mėnesį – 15 000 Eur, kad nori uždarbį padidinti iki 20 000 Eur, o labiau pasistengus galėtų uždirbti ir 500 000 Eur, tad uždarbis – pajamos padidėtų 40 000 Eur kas mėnesį (t. 7, b. l. 10–13, 15–17).

38. Apžiūros metu T. Č. mobiliojo ryšio telefone buvo rasti „pdf“ formato dokumentai, iš kurių matyti, pagal kokias sąskaitas faktūras ir kokias prekes (paslaugas) įsigijo pirkėjas T. Č. (t. 7, b. l. 10–13). Pavyzdžiui, 2022 m. vasario 12 d. T. Č. už 1 624 Eur įsigijo kaitavimui skirtą įrangą (t. 7, b. l. 19); 2022 m. gegužės 16 d. už 735 Eur – elektrinį paspirtuką (t. 7, b. l. 21); 2022 m. rugsėjo 22 d. už 1 645,20 Eur – kaitavimo įrangą (t. 7, b. l. 22); 2023 m. vasario 7 d. UAB „Kilobaitas“ prekių krepšelyje pasirinkta prekių už 1 830, 57 Eur (t. 7, b. l. 26–27); 2023 m. vasario 27 d. T. Č. sudarė sutartį su Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriumi dėl paslaugų, kurių vertė 2 100 Eur (t. 7, b. l. 28–29); 2023 m. kovo 3 d. T. Č. ir G. Č. už kelionę turėjo sumokėti 2 577 Eur (t. 7, b. l. 30–32). Be to, nuteistojo T. Č. mobiliajame telefone fiksuoti T. Č. ir asmens, pavadinto „M.“, susirašinėjimai programėlėje „WhatsApp“. Atlikus T. Č. mobiliojo ryšio telefono apžiūrą, rasti šie susirašinėjimai (t. 7, b. l. 108–118). T. Č. 2021 m. balandžio 24 d. rašo: „va lova“, „už 2 k nupirkau“, „jo G. norėjo“. Iš šių žinučių turinio galima suprasti, kad jis nupirko žmonai G. Č. lovą už 2 000 Eur (t. 8, b. l. 7, 11). Tą pačią dieną T. Č. dalinosi automobilio BMW 5 ir jo vairo nuotrauka, už kurį sumokėjo 1 000 Eur, taip pat rašo, kad užsakė šalmą (t. 8, b. l. 17–23). Be to, rašė, kad „aš išleidžiu per mėnesį kaip kada“, „kartais 1 2 k“, „kartais ir 10“, „Taškyt“, „man patinka“ (t. 8, b. l. 24–26). Kaip matyti iš T. Č. 2021 m. balandžio 27 d. susirašinėjimo turinio, jis aiškino, kad jo automobilio bendra kaina yra 24 000 Eur, o kitą automobilį pirks „G“ klasės už 80 000–90 000 Eur: „Aš su comfort + važinėju“, „pilnai pasidariau kaip noriu atsistojo apie 24k“, „Kitą imsiu g klases m5“, „80 90 k“ (t. 8, b. l. 28–36). 2021 m. balandžio 28 d. T. Č. aiškino, kad anksčiau taupė, dabar pradėjo leisti pinigus: „Reikėjo taupyt“, „Dabar galiu atsipalaiduoti“, „Norėjau 300k atsidėti“, „Todėl netaškiau“, „Dabar px galiu atsipalaiduot“, „Pataškau konkrečiai“ (t. 8, b. l. 40–42). Be to, tą pačią dieną T. Č. rašė, kokias dovanas dovanoja mamai, sesei, uošvienei (G. Č. mamai): „Aš (necenzūrinis žodis) motinai systrai po 1 2 k dovanoju per gimtadienį“, „Negaila an tų šaibų“, „Aš g. motinai b klases padovanojau“, „Ir dar porą k“, „ į voką įdėjau“ (t. 8, b. l. 48–50). 2021 m. birželio 2 d. T. Č. rašė, kad planuoja pirkti žemės sklypą, kurio kaina 85 000 Eur: „Planuoju labai didelį projektą“, „700.000 +“,, „bet ir kaina už tą sklypą“, „85k“, „(necenzūrinis žodis) bet pr pat manęs apie 1 km nuo namų“ „Dar galvoju bet jaučiu imsiu“, „noriu tvenkinį“, „su sala“, „Ir saloj pavėsinė“, „Pirty“, „Namą prie miško“, „Viską pušim užsodint“, „Visą gyvenimą norėjau“ (t. 8, b. l. 55–59). Šie duomenys taip pat pagrindžiančia T. Č. įgyto turto neproporcingumą jo teisėtoms pajamoms.

39. Pagrįstą manymą, kad T. Č. ilgą laiką užsiima narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimu ir gabenimu į Lietuvą, netiesiogiai patvirtina ir tai, kad iš šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų mechanizmo matyti, jog T. Č. buvo užmezgęs ryšius užsienio valstybėse dėl draudžiamų medžiagų įgijimo labai dideliais kiekiais, turėjo tam iš anksto sukaupęs reikiamas dideles pinigų sumas ir priemones.

40. Vertintina ir tai, kad dėl gaunamų pajamų nuteistasis T. Č. proceso metu nebuvo nuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad nuo 2021 m. prekiavo kriptovaliuta, jos įsigijo investavęs 1 000 Eur. Taip pat patvirtino, kad gautų pajamų už kriptovaliutas nedeklaravo (t. 20, b. l. 134–135, 138–140). Paminėtina, kad nuteistasis E. D. yra davęs parodymus, kad kriptovaliuta buvo naudojama atsiskaitant už narkotines medžiagas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, T. Č. negalėjo atsakyti, kokios jo buvo oficialios pajamos 2019–2023 m., nepateikė deklaracijos, nurodė, kad galimai buvo registruotas darbo biržoje. Pasak nuteistojo, 2019 m. jis turėjo pajamų iš santaupų, taip pat užsiiminėjo kriptovaliuta. 2020 m. gyveno iš santaupų, žmona dirbo, iš jos atlyginimo gyveno. Taip pat ir 2021–2023 m. nedirbo, nes buvo su vaikeliu, turėjo susitaupęs, tad galėjo sau leisti tuo metu nedirbti. Iki kurių metų dirbo užsienyje, tiksliai atsakyti negalėjo, galimai iki 2016–2017 m. Dirbo užsienyje ir 2012–2013 m. Darbo užmokestis iš užsienio įmonių būdavo mokamas banko pavedimu ir dalis grynaisiais. Per tą laikotarpį, kai dirbo užsienio įmonėje ,,duomenys neskelbtini“, gautą atlyginimą grynindavo ir taupydavo, tik mažą dalį išleisdavo pragyvenimui. Užsienyje dirbo ne tik bendrovėje „duomenys neskelbtini“, bet ir daug metų įmonėje ,,duomenys neskelbtini“, viską sudėjus kartu pavykdavo sutaupyti per metus mažiausiai 25 000 Eur. Sutaupyta suma galėtų siekti nuo 150 000 iki 170 000 Eur (t. 24, b. l. 3–9). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis T. Č. parodė, kad 2011–2016 m. dirbo užsienyje Olandijoje, Belgijoje, pinigines lėšas gaudavo į Swedbank ir SEB bankus (t. 28, b. l. 114–124).

41. Analizuojant kitus bylos duomenis apie nuteistojo T. Č. gautas pajamas, nustatyta, kad Sodros išrašo duomenimis, jis UAB „duomenys neskelbtini“ dirbo nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. T. Č. užregistruotas kaip vykdantis individualią veiklą, tačiau duomenų apie jo gautas pajamas iš šios veiklos nėra deklaruota (t. 21, b. l. 143–153). Kaip matyti iš 2023 m. lapkričio 24 d. specialisto išvados, pajamų mokesčio deklaracijoje už 2020 m., 2021 m., 2022 m. dalyje „Individualios veiklos pajamos“ T. Č. nurodė – 0,00 Eur (t. 19, b. l. 1–37). Nors T. Č. oficialiai niekur nedirbo, tačiau nagrinėjamam klausimui aktualiu 2018–2023 m laikotarpiu nuteistasis įsigijo nekilnojamo bei kilnojamojo turto, kuriam taikytas išplėstinis turto konfiskavimas, ir tam įsigyti išleido dideles pinigų sumas. Šie duomenys pagrindžia manymą, kad pinigai buvo gauti iš nusikalstamos veikos.

42. Ikiteisminio tyrimo metu nagrinėjamoje byloje buvo atlikti T. Č. bei jo šeimos narių, sutuoktinės G. Č., nuteistojo tėvų J. Č. ir A. Č. (2023 m. gruodžio 29 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-3541538-23, t. 13, b. l. 125–192) bei uošvių S. B. ir L. B. (2023 m. gruodžio 29 d. specialisto išvada Nr. IBPS-S-460629-23, t. 16, b. l. 78–200) ūkinės finansinės veiklos tyrimai. T. Č. ir G. Č. ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė Regina Kniukštienė 2023 m. lapkričio 24 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-3209739-23 konstatavo, kad šiuo tyrimu negalima nustatyti, iš kokių pajamų šaltinių T. Č. ir G. Č. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 10 d. gavo viso 401 169,68 Eur išlaidoms pagrįsti. Kaip matyti iš 2023 m. lapkričio 24 d. specialisto išvados turinio, buvo analizuojama nuteistojo T. Č. turtinė padėtis, jo ir jo artimųjų banko sąskaitos, duomenys apie įsigytus žemės sklypus, piniginių lėšų dovanojimą, taip pat apie įsigytus automobilius, kitas transporto priemones. Specialisto išvadoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 10 d. neužteko viso 401 169,68 Eur piniginių lėšų (pajamų), tai yra patirtos išlaidos 401 169,68 Eur viršijo jų gautas pajamas ir patirtoms išlaidoms jie panaudojo kitas iš nenustatytų pajamų šaltinių gautas pajamas (t. 19, b. l. 1–37). Visos šios aplinkybės, vertinant ir byloje neginčijamai nustatytas faktines aplinkybes apie nuteistojo T. Č. disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, nuteistojo parodymus apie investicijas į šias medžiagas, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad T. Č. galėjo gauti aptariamo dydžio turtinę naudą iš nusikalstamų veikų. Būtent tokiam turtui pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu taikytas išplėstinis turto konfiskavimas.

43. Nuteistojo gynėjas, ginčydamas T. Č. taikytą išplėstinį turto konfiskavimą, nurodo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina teisėtą turto, kuriam pritaikytas išplėstinis turto konfiskavimas, kilmę (dovanotas, pirktas už dovanotas lėšas, sukauptas). Apeliacinio skundo argumentams pagrįsti pateikė teismo ekspertės Loretos Rupeikienės atliktą teismo konsultacinę išvadą Nr. 25/0620 dėl T. ir G. Č. įsigyto turto laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2023 m. (t. 27, b. l. 53–65) bei priedus prie konsultacinės išvados (t. 27, b. l. 66–198, 205; t. 29, b. l. 1–31). Taip pat gynėjas pateikė teismui T. Č. banko sąskaitų išrašus (t. 28, b. l. 34–109, 125–185). Minėtoje konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į T. Č. ir G. Č. gautas pajamas, pinigines lėšas kredito įstaigose, dovanojimo sutartis bei paskolos sutartis, T. Č. ir G. Č. pagrindė išlaidas, patirtas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., nes pateikti visi dokumentai, patvirtinantys tokias pajamas. Apskaičiuotame šeimos pajamų ir išlaidų balanse dokumentais pagrįstos pajamų perviršis išlaidoms 645 463,30 Eur, tuo pačiu tame skaičiuje yra ir 126 200 Eur dovanoto turto vertė. Pajamas sudaro 889 614,10 Eur, išlaidų suma – 244 150,80 Eur (t. 27, b. l. 53–65).

44. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo apklausta specialistė L. Rupeikienė, kuri paaiškino, kad teikdama savo išvadą vadovavosi Statistikos departamento duomenimis ir atsiribojo nuo faktinių išlaidų. Jeigu šeimos narių ir gyventojų išlaidos yra patiriamos grynaisiais pinigais ir jos nėra matomos banko sąskaitos išrašuose, pagal specialistės pasirinktą metodą, tos išlaidos yra priskaičiuojamos vidutiniškai. Teismo posėdžio metu buvo apklausta ir specialistė R. Kniukštienė, kuri nurodė, kad ji skaičiavo realias išlaidas, o ne statistines. Specialistė atkreipė dėmesį ir į tai, kad specialistė L. Rupeikienė vertino statistines išlaidas, bet nevertino banko sąskaitose fiksuotų mokėjimų ūkio subjektams, fiziniams asmenims, piniginių lėšų gavimo iš ūkio subjektų ir iš fizinių asmenų, taip pat nevertino liudytojų apklausos protokolų duomenų apie grynuosius pinigus, nes, pavyzdžiui, tiek T. Č., tiek G. Č. iš savo sąskaitos yra apmokėję už pirkinius, Bitė Lietuva už patarnavimus, už kurą (t. 28, b. l. 114–124). Atsižvelgiant į tai, kad konsultacinėje išvadoje buvo skaičiuotos ne faktiškai T. ir G. Č. patirtos išlaidos, o išlaidų statistiniai vidurkiai, kurie yra mažesni, taip pat nevertinti kiti bylos duomenys, teisėjų kolegija sprendžia, kad konsultacinėje išvadoje padarytos išvados dėl patirtų išlaidų neatitiko realios situacijos. Tuo tarpu specialistė R. Kniukštienė, atlikusi T. Č. ir G. Č. ūkinės finansinės veiklos tyrimą, rėmėsi turimomis faktinėmis vartojimo išlaidomis ir kitais bylos duomenimis, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju jos pasirinktas skaičiavimo metodas yra tikslesnis, tad juo vadovautasi pagrįstai. Dėl apeliacinės instancijos teismui pateiktų T. Č. bankų sąskaitų išrašų specialistė R. Kniukštienė patvirtino, kad tyrimui jai buvo pateikti bankų sąskaitų išrašai nuo 2011 m. iki 2014 m. SEB banke ir nuo 2015 m. iki 2024 m. Swedbanke, ir savo specialisto išvadoje ji šiuos dokumentus vertino. Kadangi jos tiriamas laikotarpis buvo nuo 2016 m. sausio 1 d., tad nuo šios dienos ir buvo dokumentai vertinti, tai yra Swedbank pateiktų sąskaitų išrašai, kuriuose yra užregistruoti piniginių lėšų likučiai banko sąskaitose (t. 28, b. l. 144–124).

45. Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad nuteistasis T. Č. ilgą laiką apskritai neturėjo jokių asmeninių pajamų, tačiau tvirtino, kad dirbdamas užsienyje 2012–2013 m. galėjo susitaupyti nuo 150 000 iki 170 000 Eur. Kaip minėta, nuteistojo parodymai viso proceso metu dėl jo vykdytos darbinės veiklos buvo nenuoseklūs. Jie vertintini kartu su atlikto nuteistojo ir jo sutuoktinės turto tyrimo, kurio metu buvo įvertintas sutuoktinių turtas, pajamos ir išlaidos, rezultatais, kurie paneigia T. Č. parodymus apie teisėtą piniginių lėšų kilmę. Išvadą, kad T. Č. ne banke pinigų neturėjo, specialistė R. Kniukštienė padarė įvertinusi tai, kad tokie duomenys nebuvo pateikti turto deklaracijose, taip pat atsižvelgusi į tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) 2023 m. spalio 31 d. raštu pateikė mokesčių mokėtojo veiklos analizės išvadą, kurioje nurodė, jog VMI neturi duomenų apie mokesčių mokėtojo T. Č. turėtus piniginių lėšų likučius ne banke. Kadangi pats T. Č., teikdamas oficialius duomenis, nenurodė turintis grynųjų pinigų ne banke, padaryta išvada, kad tiriamojo laikotarpio pradžiai, 2016 m. sausio 1 d., piniginių lėšų ne banke nuteistasis neturėjo (t. 28, b. l. 144–124). Aptarti duomenys vertinti kartu su įrodymais, kad nuteistasis įstatyme numatytu laiku (penkeri metai iki nusikalstamos veikos padarymo) iš esmės niekur nedirbo ir jokių legalių ar kitu teisėtu būdu pajamų negavo. Tokios išvados atitinka ir byloje nustatytas aplinkybes apie jo dalyvavimą nusikalstamoje veikloje. Tokiu būdu T. Č. gyvenamojoje vietoje rasta ir paimta grynųjų pinigų suma negalėjo būti įgyta teisėtomis pajamomis.

46. Nuteistasis T. Č. savo turtą kaip teisėtą taip pat bandė grįsti teiginiais, kad pinigus jam dovanojo jo artimieji. Jis teisme nurodė, kad 27 000 Eur, rasti kratos metu, tai pinigai, kurie buvo dovanoti per vestuves, taip pat sutaupyti žmonos. Tokias aplinkybes nurodė ir nuteistojo T. Č. tėvai bei žmona. Liudytojas J. Č. teigė, kad T. Č. pinigus dovanojo ne tik santuokos sudarymo proga, bet ir įsigijus namą, grynaisiais duodavo pinigų dukrai ir sūnui, po 500, 1 000, 1 500. Liudytoja A. Č. parodė, kad vestuvių proga 2019 m. T. Č. giminės padovanojo 15 000 Eur grynaisiais. Jos indėlis galėjo būti 6 000–7 000 Eur. Liudytoja G. Č. tvirtino, kad 2019 m. lapkričio 23 d. susituokus artimieji dovanojo pinigines dovanas, jos senelis dovanojo 20 000 Eur, tėvai – 3 000 Eur, uošvienė ir vyro sesuo, jos vyras, uošvis, bendrai sudėjo į vieną vokelį 15 000 Eur, visi kiti – simboliškai (t. 25, b. l. 55–61). Teisėjų kolegija neatmeta galimybės, kad vestuvių proga Č. gavo dovanų grynaisiais pinigais, tačiau šie duomenys nepaneigia padarytų išvadų, kad skundžiamu nuosprendžiu konfiskuotas turtas buvo gautas nusikalstamu būdu.

47. Byloje pateiktoje 2023 m. lapkričio 24 d. specialisto išvadoje (t. 19, b. l. 1–138), atlikus tyrimą, nustatyta, kad T. Č. ir G. Č. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 10 d. neužteko iš viso 401 169,68 Eur piniginių lėšų (pajamų), t. y. nepagrindė dokumentais iš viso 401 169,68 Eur grynųjų pinigų gavimo, iš jų: 2018 m. neužteko pajamų (piniginių lėšų) 21 932,14 Eur įnešimui į sąskaitą banke; 2019 m. neužteko pajamų (piniginių lėšų) 2 841,19 Eur išlaidoms pagrįsti, tarp jų: 1 200 Eur sumokėjimui T. U. už motociklą „Yamaha WR 400F“, 400 Eur sumokėjimui K. P. už pramoginį laivą ir pakabinamą variklį, 1 241,19 Eur įnešimui į sąskaitas bankuose; 2020 m. neužteko 20 935 Eur piniginių lėšų, iš jų: 2 000 Eur sumokėjimui M. V. už motociklą „Suzuki GSXR 600“ , 1 135 Eur įnešimui į sąskaitas bankuose, 17 600 Eur sumokėjimui už automobilį BMW X6, 2021 m. neužteko 123 750 Eur piniginių lėšų, tarp jų: 10 300 Eur sumokėjimui G. J. už automobilį BMW, 8 270 Eur įnešimui į sąskaitas bankuose, 3 750 Eur paskolinti fiziniams asmenims, 4 000 Eur sumokėjimui už kriptovaliutos „Helium“ kasimo įrangą (mini kompiuterius), ir kt.; 2022 m. neužteko 85 789 Eur piniginių lėšų, tarp jų: 15 565 Eur įnešimui į sąskaitą banke, 5 300 Eur įnešimui į internetinę kriptovaliutų mokėjimo platformą „Binance“, 32 000 Eur sumokėjimui R. A. už du žemės sklypus, 26 300 Eur sumokėjimui E. D.; laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 10 d. neužteko 145 922,35 Eur pajamų (piniginių lėšų) išlaidoms pagrįsti, tarp jų 2 200 Eur įnešimui į sąskaitas banke, 182,35 Eur sumokėjimui notarei A. G. mokestį už žemės sklypų dovanojimą, 28 400 Eur sumokėjimui E. D., 2 000 Eur dovanojimui L. B., 84 970 Eur įnešimui į L. B. sąskaitą banke, iš jų: 59 737,06 Eur paskolos grąžinimui, 2023 m. gegužės 10 d. kratos protokole nurodytoms 27 640 Eur piniginėms lėšoms pagrįsti.

48. Atskirai aptartini ir šie bylos duomenys. 2023 m. vasario 2 d. dovanojimo sutartimi J. Č. dovanojo savo sūnui T. Č. du žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Daiktas 1) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Daiktas 2), esančius (duomenys neskelbtini). Šios dovanojimo sutarties 2.5 punkte nurodyta, kad sutarties šalys Daiktus įvertino 160 000 Eur, Daiktą 1 Šalys įvertino 80 000 Eur, Daiktą 2 – 80 000 Eur (t. 27, b. l. 98–107). Tai, kad šiuos sklypus faktiškai sau pirko ne J. Č., o T. Č., patvirtina pirmiau aptarti nuteistojo mobiliojo ryšio telefone 2021 m. birželio 2 d. užfiksuoti susirašinėjimai, kurio metu T. Č. nurodo, jog planuoja pirkti žemės sklypą ir ten įsirengti namus, apie kuriuos senai svajojo: „Bet prie pat manęs apie 1 km nuo namų“, „noriu tvenkinį“, „su sala“, „Ir saloj pavėsinė“, „Pirtį“, „Namą prie miško“, „Viską pušim užsodint“, „Visą gyvenimą norėjau“ (t. 8, b. l. 55–59). Pažymėtina, kad šis susirašinėjimas vyko dar iki sklypų pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutarčių sudarymo. Liudytojas R. A. parodė, kad du sklypus (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio mėn. pardavė J. Č., nuteistojo T. Č. tėvui. Abiejų sklypų pardavimo suma – 34 000 Eur. Į savo sąskaitą gavo 2 000 Eur, o visą likusią sumą jie norėjo mokėti grynais. Notaro kontoroje be J. Č. buvo ir T. Č.. Sklypus pardavė tėvui, o kontaktais apsikeitė su T. Č., nes reikėjo tvarkyti juridinius reikalus. Vėliau T. Č. skambino dėl matininkės (t. 24, b. l. 63–66). Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad 2022 m. sausio 10 d. į J. Č. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, buvo įnešti 2 000 Eur grynųjų pinigų. Liudytoja V. E.-K. parodė, kad 2021 m. gruodžio pabaigoje atsirado klientas dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) pirkimo. Bendravo su tėvu J. Č. ir jo sūnumi, jie abu važiavo apžiūrėti sklypų. Liudytojas J. Č. teisme aiškino, kad žadėjo statytis namą, todėl įsigijo du žemės sklypus už 36 000 Eur. Šiuos pinigus taupė „kojinėje“, dirbo užsienyje, planavo. Buvo sutarę su T. Č., kad sūnus pasistatys naują namą viename iš tų sklypų, o jam (J. Č.) perrašys savo namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno. Namas perrašytas nebuvo (t. 25, b. l. 55–61). Teisiamojo posėdžio metu, perskaičius liudytojos notarės A. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pastaroji patvirtino jų teisingumą, o būtent, kad 2023 m. vasario 2 d. notarų biure buvo sudaryta dovanojimo sutartis Nr. 1472. Sutartyje nurodytos šalys, tai J. Č. – dovanotojas ir T. Č. – apdovanotasis. Už sandorį grynaisiais 182,35 Eur mokėjo T. Č. (t. 1, b. l. 162–165; t. 24, b. l. 143–145).

49. Iš aptartų vienas kitą papildančių duomenų seka, kad T. Č. siekė įgyti aptariamus žemės sklypus, nuo pat pradžių dalyvavo juos apžiūrint, tariantis dėl įgijimo, įforminant jų pirkimo-pardavimo sandorį. Pasirinktas mokėjimo grynaisiais pinigais būdas leido investuoti neteisėtu būdu gautas pinigines lėšas. Sklypų dovanojimo sutartis buvo sudaryta neužilgo po pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo. Taigi, šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad 2022 m. sausio 26 d. du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, už 34 000 Eur faktiškai įsigijo T. Č. savo tėvo J. Č. vardu. Kartu pripažintina, kad specialisto išvada, jog dėl šių dviejų žemės sklypų įsigijimo T. Č. patyrė 34 000 Eur išlaidų, yra teisinga (t. 19, b. l. 1–37). Be to, iš specialisto išvados matyti, kad T. Č. šių sklypų įsigijimo negalėjo pagrįsti savo teisėtomis pajamomis, todėl šiems dviem žemės sklypams pagrįstai taikomas išplėstinis turto konfiskavimas.

50. Iš esmės tos pačios išvados darytinos ir dėl transporto priemonės, kurią T. Č. taip pat įgijo pasitelkęs artimuosius ir imituodamas teisėtą turto įgijimą. Bylos duomenimis, 2020 m. sausio 15 d. J. Č. iš UAB „duomenys neskelbtini“ įsigijo automobilį BMW X6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už 17 600 Eur (t. 27, b. l. 151, 152), tačiau apklausiamas įtariamuoju T. Č. patvirtino, kad automobiliu BMW naudojasi ir jo žmona (t. 20, b. l. 138–140). Liudytojas J. Č. taip pat patvirtino, kad automobiliu BMW X6 naudojosi ne tik jis, bet ir marti, kuri, kai jis būdavo išvykęs, mokėjo už draudimą, techninę apžiūrą, automobilį laikė pas sūnų kieme (t. 25, b. l. 55–61).

51. 2023 m. sausio 31 d. dovanojimo sutartimi L. B. ir S. B. dovanojo dukrai G. Č. 85 000 Eur (t. 27, b. l. 97), tačiau L. B. negalėjo pagrįsti šių pinigų įsigijimo teisėtumo. Kaip matyti iš 2023 m. gruodžio 29 d. specialisto išvados (t. 16, b. l. 78–111), 2023 m. sausio 27 d. mokėjimo nurodymu L. B. pagrindė 85 000 Eur piniginių lėšų pervedimą G. Č., nurodant mokėjimo paskirtį „dovana“. Apklausiama liudytoja L. B. aiškino, kad šiuos pinigus ji su vyru susitaupė. Pasak liudytojos, jie užsiima ūkine veikla, taip pat vyras dirba pienovežio vairuotoju, o ji dirba bendros praktikos slaugytoja (duomenys neskelbtini). Jos atlyginimas yra 1 300 Eur, kai kada 1 100–1 200 Eur. Be to, jos mama pardavė namą Latvijoje už 10 700 Eur ir atidavė jai pinigus, neatsimena grynaisiais ar pavedimu,. Dar 2009 ar 2008 m. pirko iš R. pagal dokumentus sklypą už 20 000 litų, namas stovėjo, tačiau nebuvo registruotas, o sklypą atgal R. pardavė 2022 m., gavo 15 000 Eur (tokią sumą nurodė ir liudytojai E. R. bei R. R.). Kodėl sutartyje nurodyta suma 85 000 Eur, paaiškinti negalėjo. Liudytoja L. B. taip pat parodė, kad davė dukrai G. Č. banko kortelę ir pinigus, o ši įnešė juos į jos (L. B. sąskaitą), po ko pinigai buvo pervesti į G. Č. sąskaitą (t. 24, b. l. 63–66). Bylos duomenimis, G. Č. laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 25 d. iki 2023 m. sausio 27 d. per 17 kartų į banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įnešė 85 020 Eur. Liudytojos L. B. parodymai apie sutaupytą pinigų sumą iš esmės prieštarauja 2023 m. gruodžio 29 d. specialisto išvados duomenimis apie 2016–2023 m. L. B. gautas pajamas ir patirtas išlaidas.

52. Nustatyta, kad L. B. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 10 d. gavo iš viso 98 829, 39 Eur piniginių lėšų (pajamų) ir patyrė viso 60 753, 18 Eur išlaidų (t. 16, b. l. 78–111). Taigi, jei G. Č. įnešė 85 020 Eur ir dokumentus įformino mamos L. B. vardu ne motinos naudai, o tam, kad L. B. juos pervestų (dovanotų) dukrai G. Č. atgal į G. Č. banko sąskaitą, tai L. B. savo naudai negavo 85 020 Eur ir nepatyrė 85 020 Eur išlaidų grynaisiais pinigais (t. 16, b. l. 78–111). Atlikus B. ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta, kad L. B. neturėjo 85 000 Eur grynųjų pinigų, kuriuos galėtų duoti G. Č.. Tuo tarpu, 2023 m. lapkričio 24 d. specialisto išvadoje konstatuota, jei G. Č. į mamos L. B. sąskaitą įnešė iš viso 84 970 Eur grynųjų pinigų ir dokumentus įformino mamos L. B. vardu, tai G. Č. patyrė 84 970 Eur išlaidų grynaisiais pinigais (t. 19, b. l. 1–37). Tačiau G. Č. išlaidos, tai yra G. Č. į L. B. sąskaitą įnešti pinigai, nepagrįsti teisėtomis šeimos pajamomis.

53. Taigi, teiginiai, kad aptartą turtą atitinkamai įgijo nuteistojo T. Č. artimieji, kurie dovanojimo sutartimi padovanojo jį T. Č., paneigti byloje surinktais ir pirmiau aptartais įrodymais, kuriais nustatyta, jog turto įgijimo laikotarpiais jo artimųjų bankų sąskaitose esančios pinigų sumos, taip pat nurodomi grynieji pinigai, neatitinka įgyjamo turto vertės. Esant tokiems byloje surinktiems įrodymams, teisėjų kolegija konstatuoja, nagrinėjamoje byloje yra visos BK 72³ straipsnyje nurodytos išplėstinio turto konfiskavimo taikymo sąlygos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. Č. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinį skundą atmesti.