Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovų I. M. ir J. K. atstovui advokatui Algiui Lukoševičiui, atsakovo A. F. kuratoriui advokatui Eugenijui Markevičiui, išvadą teikiančios institucijos atstovei Danai Sederevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą byloje pagal ieškovų I. M. ir J. K. ieškinio atsakovui A. F. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovų I. M. ir J. K. (toliau – ir ieškovai) ieškinį atsakovui A. F. (toliau – ir atsakovas), kuriame ieškovai prašė nustatyti, kad atsakovas nėra ieškovei (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko T. M. tėvas, o vaikas T. M. nėra atsakovo sūnus; nustatyti, kad ieškovas J. K. yra vaiko T. M. tėvas, o vaikas yra ieškovo sūnus; suteikti nepilnamečiui vaikui K. (K.) pavardę; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinį ieškovai grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis: ieškovė I. M. 2015 m. rugpjūčio 26 d. su atsakovu A. F. sudarė santuoką Žitomiro mieste, Ukrainoje, šalių santuoka apskaityta Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2019 m. vasario 14 d., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14235-1090/2021 I. M. ir A. F. santuoka buvo nutraukta, sprendimas įsiteisėjęs. Ieškovė su atsakovu susipažino internetu, kai pastarasis jau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje Ukrainoje, ir kartu negyveno nei vienos dienos, bendro ūkio nevedė, iš esmės nebuvo pradėję gyventi santuokinio gyvenimo. (duomenys neskelbtini) gimė ieškovų sūnus T. M.. Su ieškiniu pateikė Serologijos ir DNR laboratorijos 2022 m. birželio 28 d. išvadą, kurioje nurodyta, kad J. K. yra vaiko T. M. biologinis tėvas su 99,9999999994 proc. tikimybe. I. J. K. pripažįsta ir patvirtina, kad jis yra berniuko tėvas. Ieškovai veda bendrą ūkį, abu kartu rūpinasi vaiku. Abu ieškovai pageidauja, kad vaikas turėtų tikrojo tėvo, t. y. K. pavardę. Ieškinį grindė įstatymo nuostatomis ir teismų praktika (2022 m. spalio 10 d. CBP-20268).

3. Atsakovo A. F. vardu pateiktame atsiliepime nurodyta, jog pilnai sutinkama su ieškinio reikalavimais ir prašoma ieškinį tenkinti. Pažymėta, jog byloje jokių duomenų (įrodymų), paneigiančių ieškovo J. K. tėvystę vaiko T. M. atžvilgiu, nėra. Tai reiškia, kad ieškovas yra tikrasis vaiko T. M. tėvas, todėl yra pagrindas nustatyti, kad atsakovas nėra vaiko T. M. biologinis tėvas, o vaikas T. M. nėra atsakovo A. F. sūnus, ir kad ieškovas yra nurodyto vaiko biologinis tėvas, o vaikas – jo sūnus. Todėl yra pagrindas pripažinti ieškinį visiškai ir jį patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas įstatymo nuostatomis ir teismų praktika (2022 m. lapkričio 22 d. DOK-189922).

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė 2022 m. gruodžio 15 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nepilnamečio T. M.“, 2022 m. gruodžio 12 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą. Tarnyba nustatė, kad nepilnametis T. M. kartu su mama I. M., J. K. ir ieškovės sūnumi M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena nuomojamame trijų kambarių su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu namuose buvo švaru, tvarkinga. Būstas apstatytas reikiamais baldais bei namų apyvokos daiktais, mažamečiui sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis, ugdytis. Vaikas, pasak mamos, sveikatos problemų neturi, sveikatos priežiūra atliekama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. I. M. yra vaiko priežiūros atostogose, gauna 190 Eur/mėn. išmoką bei 80,5 Eur/mėn. už vaiką. J. K. užsiima individualia veikla. Ieškovė Tarnybos atstovei nurodė, kad su atsakovu A. F. skyriumi gyvena apie 6 m., o su J. K. kartu gyvena apie 3 m. Išvadoje pažymėta, kad tėvystės nuginčijimo paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Konkrečiu atveju, būtent toks siekis ir yra, nes ieškiniu prašoma ne tik nuginčyti, bet ir nustatyti tėvystę. Tarnybos nuomone, ieškovų I. M. ir J. K. ieškinys pareikštas išimtinai nepilnamečio T. M. interesais, nes vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, biologinius tėvus.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė su atsakovu A. F. susipažino internetu, atsakovas tuo metu jau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Ukrainoje. Ieškovė vėliau pradėjo bendrauti su J. K., lauktis bendro vaiko, tuomet ji iniciavo skyrybas su A. F.. Su A. F. tuo metu nebendravo, artimų santykių nepalaikė. Patvirtino, kad ieškovas J. K. supranta tėvystės nustatymo jo atžvilgiu teisines pasekmes.

6. Atsakovo A. F. kuratorius posėdžio metu nurodė, kad ieškinio tenkinimas niekaip nepažeis atsakovo teisių ir interesų, nes moksliniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas nėra vaiko tėvas. Kuratorius patvirtino, kad neturi suinteresuotumo byla, ieškovų nepažįsta.

7. Išvadą teikiančios institucijos atstovė neprieštaravo ieškinio tenkinimui, rėmėsi išvadoje išdėstytais motyvais.

8. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnamečio T. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įraše kaip motina nurodyta ieškovė I. M., gim. (duomenys neskelbtini), o kaip tėvas – atsakovas A. F., gim. (duomenys neskelbtini) (2022 m. vasario 17 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – Vilniaus miesto CMS) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Remiantis CK 3.146 straipsnio 2 dalimi, jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą, o duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).

10. Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai.

Dėl tėvystės nuginčijimo

11. Iš šalių paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14235-1090/2021, t. y. jau po to, kai (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus T. M.. Atitinkamai kadangi vaikas gimė ieškovei ir atsakovui esant santuokoje, todėl, vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, vaiko gimimo įraše vaiko tėvu buvo įrašytas atsakovas.

12. Šalys tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas A. F. nėra ieškovei gimusio sūnaus tėvas. Atsakovas A. F. negyvena kartu su vaiku, tarp vaiko ir atsakovo nėra užsimezgęs ryšys. Byloje pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2022 m. birželio 28 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – DNR tyrimo išvada) patvirtina, kad ieškovei I. M. gimusio vaiko T. M. biologinis tėvas yra J. K. su 99.9999999994 proc. tikimybe. Teismas vertina, kad atlikto DNR tyrimo išvada bei visos bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nėra ir negali būti ieškovei gimusio vaiko tėvu. Konstatuotina, kad vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės. Įvertinęs, kad šiuo sprendimu yra ne tik nuginčijama, tačiau ir nustatoma tėvystė, teismas sprendžia, jog tėvystės nuginčijimas vaiko interesų nepažeis.

13. Papildomai pastebėtina, kad iš LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė galimai disponuoja dokumentais, kurie patvirtina, kad Ukrainos C. B. rajono teismas dar 2018 m. vasario 27 d. sprendimu tenkino ieškovo A. V. F. ieškinį ir nutraukė A. V. F. ir I. M. santuoką. Sprendime pažymėta, kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad sutuoktiniai yra nutraukę santuokinius ryšius (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-14235-1090/2021 medžiaga). Šios tikėtinos aplinkybės papildomai pagrindžia, kad atsakovas negali būti ieškovei (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko tėvu.

14. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas.

Dėl tėvystės nustatymo

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos A. T. 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; kt.).

16. Remiantis bylos medžiaga, Tarnybos nustatytomis aplinkybėmis nustatyta, kad ieškovai I. M. ir J. K. gyvena kartu, J. K. rūpinasi vaiku ir jį išlaiko, abejonių dėl vaiko tėvystės šalims nekyla. Ieškovo atstovas posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas supranta tėvystės nustatymo jo atžvilgiu teisines pasekmes. Taigi, yra susiformavusi socialinė ieškovo tėvystė vaiko atžvilgiu. DNR tyrimo išvada patvirtina, kad J. K. yra T. M. biologinis tėvas, taigi iš esmės neginčijamai patvirtinta ir biologinė tėvystė. Atsižvelgiant į vaiko interesus žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas.

17. Pažymėtina, kad remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų, remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima, todėl šalims išaiškinama, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, duomenų apie atsakovo J. K. tėvystę nepilnamečio T. M. (po šio sprendimo įsiteisėjimo – T. K.) atžvilgiu nuginčyti teismine tvarka nebus galimybės.

Dėl pavardės suteikimo

18. CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Ieškovai prašė suteikti nepilnamečiam vaikui ieškovo J. K. pavardę. Atsakovas A. F. šiam reikalavimui neprieštaravo. Teismas, atsižvelgdamas į proceso dalyvių prašymus ir neprieštaravimus, ieškovų prašymą dėl pavardės vaikui suteikimo tenkina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Baigus bylą nagrinėti teismas sprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (atlyginimo) klausimą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

20. Už ieškinio reikalavimus ieškovė sumokėjo 200 Eur dydžio žyminį mokestį (2022 m. spalio 20 d. mokėjimo nurodymas Nr. 432, 2022 m. lapkričio 16 d. mokėjimo nurodymas Nr. 434 AB SEB banke). Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo kiekvienam iš jų lygiomis dalimis patirtas išlaidas.

21. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju būtinybė reikšti ieškinį ir, atitinkamai, bylinėjimosi išlaidos, atsirado dėl to, kad ieškovė, nenutraukusi santuokos su atsakovu, susilaukė ieškovo vaiko, dėl ko nebuvo galimybės įregistruoti ieškovo tėvystę naujagimio atžvilgiu ir atsirado būtinybė nuginčyti atsakovo tėvystę. Atsakovas nereiškė prieštaravimų ieškinio reikalavimams. Atsakovo materialinė padėtis laikytina sunkia, nes jis tikėtina atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos valstybėje, kurioje šiuo metu vyksta kariniai veiksmai, jo galimybės gauti pajamų ribotos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir į šalių procesinį elgesį, į atsakovo turtinę padėtį, yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. F. ieškovų naudai nepriteisti.

22. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas A. F., gim. (duomenys neskelbtini), nėra nepilnamečio vaiko T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra atsakovo A. F., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus.

Nustatyti, kad ieškovas J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Pakeisti 2022 m. vasario 17 d. Vilniaus miesto CMS gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad vaiko T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra J. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Suteikti nepilnamečiam vaikui T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę „K.“ ir atitinkamai pakeisti 2022 m. vasario 17 d. Vilniaus miesto CMS gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti vaiko gimimą registravusiam Vilniaus miesto CMS.