Kauno apylinkės teismo nutarimas

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui A. B. (toliau – institucijos atstovui),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės nusižengimo bylą, kurioje K. J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), K. J. Š. įmonės vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. Š. būdamas (duomenys neskelbtini) įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas, jog bendrovė laikotarpiu nuo 2018-05-01 iki 2019-04-30 neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką 18762,14 eurų (iki 2019-09-26), neužtikrino, kad būtų laikomasi Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Todėl savo neteisėtais veiksmais įmonės direktorius pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) interesus bei Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

VMI prie FM pareigūnai atlikę K. J. Š. įmonės operatyvų patikrinimą mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, pagal operatyvaus patikrinimo 2019-06-13 pažymą Nr. (21.222) FR1042-2356, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2018-05-01 iki 2019-04-30, iki 2019-05-09 Bendrovės skola valstybės biudžetui buvo 21.559,44 eurų, iš jos - 484 eurų pelno mokestis, 21.000,32 eurų Pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) ir 75,12 eurų šio mokesčio delspinigių. Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2014-10-28. Priverstinis išieškojimas iš atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose vykdomas nuo 2015-01-20. Bendrovės mokestinė nepriemoka 2019-09-26 ne likviduota ir sudaro 21.220,95 eurų. Per laikotarpį, nuo operatyvaus patikrinimo pažymos surašymo dienos (2019-06-13) iki pareiškimo teismui ruošimo dienos (2019-09-26), Bendrovė įmokėjo 2.458,81 eurų.

K. J. Š. teismo posėdyje pripažino, kad mokėjo įmonės darbuotojams bei atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais – bankui, tiekėjams, kas užtikrina galimybę įmonei įsigyti žaliavas, medžiagas, įsiskolinimų šiems asmenims niekad neturėjo, nes vykdė gamybą. Analogiški nusižengimai – kreditorių eilės buvo nesilaikoma jau nuo 2014 metų ir ankščiau, kadangi reikėjo išlaikyti įmonę veikiančią, vykdyti veiklą, įsiskolinamus valstybinėms institucijoms buvo mokamos dalimis. Visą laiką įmonė dengė įsipareigojimus, kai kuriais metais ir daugiau nei jų buvo priskaičiuojama. Nesutinka su VMI pareiškimu tik dėl to, jog nurodytas nusižengimo padarymo laikotarpis 2018-2019 metai, tačiau nenurodyta kiek įmonė turėjo sumokėti mokesčių valstybei ir kiek tokių mokesčių sumokėjo, kad būtų nustatytas pažeidimas. Per VMI pareiškime nurodytą laikotarpį, įmonė mokėjo mokesčius visoms valstybinėms institucijoms. Be to, pabrėžė, kad nusižengimo formulavimas iš esmės yra ydingas, nes jei įmonė nemokėtų atlyginimų darbuotojams, neatsiskaitinėtų su kreditoriais, kurių pagalba vykdo veiklą, negalėtų mokėti jokių mokesčių valstybei. Taip pat nurodė, kad jis ne kartą kreipėsi į VMI siekdamas išvengti nuobaudų ir norėdamas toliau tęsti veiklą, dėl įsiskolinimo išdėstymo, skolos perėmimo, tačiau jo visi prašymai buvo atmesti, neleidžiant ištaisyti trūkumų. Tyčios pažeisti VMI interesus jo veiksmuose tikrai nebuvo, nes norėjo tiesiog išgyventi ir susimokėti visus mokesčius, todėl nesutinka su tokiu teisiniu vertinimu, kad už minimą nusižengimą, numatyta tokio dydžio bauda, kuri iš esmės ir toliau žlugdys įmonės veiklą, trukdys susimokėti mokesčius. Kadangi tikrinamojo laikotarpiu metu jis mokėjo mokesčius valstybei ir sumokėjo daugiau nei būtų turėjęs būtent už tą laikotarpį, t. y stengėsi nepažeidinėti kreditoriaus VMI interesų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas teismui pateikė rašytinius paaiškinimą su papildomais dokumentais, patvirtinančias paaiškinime nurodytas aplinkybes (b. l. 88-117).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė Danguolė Kemežytė teismo posėdyje prašė bylą nutraukti suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, numatytame ANK 39 straipsnyje, kadangi nusižengimas nustatytas 2014 metais, nuo tada atsirado mokestinė įmonės nepriemoka valstybei ir nieko bendra neturi su operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytu laikotarpiu nuo 2018-05-01 iki 2019-04-30. Atsiskaitymai su kreditoriais vyko visais paskesniais metais nuo 2014 metų ir būtent šį laikotarpį apimą susidaręs įsiskolinimas valstybei ir 2014 metais jau buvo aišku, kad įmonė yra padariusi nusižengimą, o nuobauda prašoma skirti 2019 metais. Mokestinę nepriemoką įmonė dengia, tačiau vis tiek kiekvienais metais prie įsiskolinimo skaičiuojami nauji mokesčiai, nes prašymo išdėstyti mokėjimą VMI netenkina, su įmone nebendradarbiauja ir mokestinės paskolos sutarties nepasirašo, nors tokiu atveju būtų naudingiau abiem pusėms ir nereikėtų šio klausimo spręsti teisme. Sumokėti mokesčiai vis įskaičiuoji į įsiskolinimo pradžią 2014 metų. Be to, pabrėžė, kad įmonė visais metais po 2014 atsiskaitinėja su kitais kreditoriais ir pagal išgales moka VMI, vien dėl šių atsiskaitymų įmonė dirba, vykdo veiklą, gauna pelną, moka pelno mokestį. Jei sumokėtų visą įsiskolinimą valstybei, įmonė turėtų nutraukti veiklą ir šiuo atveju naudos neturėtų niekas.

Institucijos atstovas teismo posėdyje visiškai palaikė administracinio nusižengimo protokole nurodomas aplinkybes, t. y. nustatyta, kad savo neteisėtais veiksmais (duomenys neskelbtini) įmonės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI interesus bei CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tuo padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnyje, todėl prašo K. J. Š. nubausti 2200 eurų bauda. Įmonės skola valstybei yra 21.220,95 ir šiai dienai ji nėra padengta. Jei įmonė būtų nemokėjusi kreditoriams 2018-2019 metais ši skola būtų padengta.

Motyvuojamoji dalis

Nusižengimo faktą ir K. J. Š. kaltę įvykdžius ANK 120 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą įrodo byloje surinkti rašytiniai duomenys:

- VMI pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo (b. l. 2-12);

- mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 13-14);

- VMI 2019-06-13 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042-2356 (b. l. 15-18);

- K. J. Š. paaiškinimas, kuriame jis iš esmės pripažino padaręs nusižengimą, tačiau teigia jį padaręs siekdamas išsaugoti gamybą, išsilaikyti rinkoje ypatingai sunkiomis ekonominėmis sąlygomis, turėjo vykdyti priimtus finansinius įsipareigojimus bankui, mokėti privalomąsias įmokas valstybės institucijoms, mokėti atlyginimus darbuotojams bei pirkti žaliavą (b. l. 19-21);

- kasos duomenys nuo 2018-05-01 iki 2019-04-30 (b. l. 22-25);

- įmonės apyvartos apyskaitos (b. l. 26-33);

- SEB banko ir AB Šiaulių banko Kauno filialo sąskaitų išrašas (b. l. 34-54, 55-69); kita bylos medžiaga.

K. J. Š. pateikti dokumentai patvirtina, kad iki 2019-11-01 prievolės valstybei buvo vykdomos ir įmokos mokėtos, įsiskolinimo dalis buvo dengiama. Taip pat patvirtina, kad vadovas ne kartą kreipėsi į VMI dėl įsiskolinimo iš dėstymo, teikė mokestinių prievolių padengimo sudarymo aktus, teikė prašymą dėl Kęstučio J. Š. įmonės mokestinės nepriemokos perėmimo. Tačiau prašymai, pasiūlymai VMI buvo atmesti.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir jų paskirtis yra palaikyti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Šios normos tikslas yra užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2017-10-27 nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną K. J. Š. atžvilgiu nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Tačiau Kauno apygardos teismas 2017-12-14 nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-694-245/2017, panaikino minėtą nutarimą ir pripažino K. J. Š. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje bei paskyrė jam 1400 eurų baudą. Aukštesnės instancijos teismas pažymėjo, kad neturi reikšmės kada susidarė nepriemoka į biudžetą ir VMI prie FM šią aplinkybę žinojo bei vykdė išieškojimus. Kreditorių eiliškumo pažeidimo faktas paaiškėjo atlikus įmonės pinigų judėjimo patikrinimą ir 2017-06-12 surašius operatyvaus patikrinimo pažymą, todėl apylinkės teismas neteisus nutarties motyvuose nurodamas, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatyti nuobaudų taikymo terminai, kurie dėl administracinių pažeidimų padarytų 2012 m. bei 2014 m. jau buvo pasibaigę. Atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kyla dėl kreditorių teisių pažeidimo.

Todėl ir šiuo atveju administracinės nuobaudos skyrimo terminai, numatyti ANK 39 straipsnyje, nėra suėję, kadangi kreditorių eiliškumo pažeidimo faktas paaiškėjo atlikus įmonės pinigų judėjimo patikrinimą ir 2019-06-13 surašius operatyvaus patikrinimo pažymą būtent laikotarpiu nuo 2018-05-01 iki 2019-04-30.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad bendrovės deklaruota mokestinė priemoka biudžetui susidarė nuo 2014-10-28. Priverstinis išieškojimas iš atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose vykdomas nuo 2015-01-20. Bendrovės mokestinė nepriemoka 2019-09-26 ne likviduota ir sudaro 21.220,95 eurų. Pagal kasos knygos išrašus, banko sąskaitų išrašus, atskaitingų asmenų avansines apyskaitas, įvertintas vykdomų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais laikymosi eiliškumas ir nustatyta, kad AB Šiaulių banko sąskaitoje Nr. LTI2 7180 9000 0446 8814, už laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2019-04-30 lėšų nebuvo, piniginės operacijos nebuvo atliekamos, o sąskaitoje (duomenys neskelbtini) 2018-05-01 lėšų nebuvo iki 2019-04-30, į minėta sąskaitą gavo 9.065,69 eurų ir ši suma panaudota paskolos dengimui, palūkanų, delspinigių sumokėjimui bei banko mokesčių mokėjimui, likutis sąskaitoje tikrinamojo laikotarpio pabaigai, t. y. 2019-04-30 – sąskaitoje lėšų jau nebuvo.

AB SEB bankas sąskaitose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų nebuvo nuo 2018-05-01 iki 2019-04-30 piniginės operacijos neatliekamos, pinigų likutis 2018-05-01 buvo 31,35 eurai, iki 2019-04-30 gavo 1.770,23 eurų (iš veiklos pajamų). Visos lėšos iš sąskaitos buvo nurašytos pagal VMI, SODROS, antstolių nurodymus, bei nuskaityta banko, kaip komisinis mokestis. Šioje sąskaitoje 2019-04-30 rezervuota 47.740,47 eurų pagal VMI, SODROS, antstolių nurodymus. Kasos knygos, banko sąskaitų išrašai, atskaitingų asmenų avansines apyskaitos, įvertinus vykdomų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais laikymosi eiliškumą, buvo nustatyta, kad už laikotarpi nuo 2018-05-01 iki 2019-04-30 vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas.

Taigi akivaizdu, kad K. J. Š. įmonės vadovas turėjo pareigą tinkamai vykdyti mokestines prievoles ir padengti įsiskolinimą VMI prie FM, sumokėdamas įmokų į biudžetą skolą ar jos dalį, tuo pačiu metu mokėti einamuosius mokesčius, tačiau šių pareigų nevykdė, todėl pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog K. J. Š. buvo žinoma apie Įmonės sudėtingą finansinę padėtį, tai žinodamas ir būdamas atsakingu už Įmonės mokėjimų organizavimą ir vykdymą, jis suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Įmonės kreditoriais bei darbuotojais, pažeidžiant įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi, nes tai darė siekdamas stabilizuoti bendrovės padėti, išlaikyti darbuotojus ir tiekėjus, kad bendrovės veikla tęstųsi be trikdžių, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus ir tokie įmonės vadovo veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl jis baustinas už šio nusižengimo padarymą.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

K. J. Š. baustas administracine tvarka už analogišką nusižengimą, baudą sumokėjo 2018-01-25. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis visiškai pripažino padaręs nusižengimą, argumentuotai, paaiškino nusižengimo padarymo priežastis ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusižengimo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismų praktikoje sprendžiant dėl pažeidėjo veiksmų pavojingumo, atsižvelgiama į tai, ar pažeidėjas, pažeisdamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, veikė piktavališkai ar tokie veiksmai buvo nulemti ekonominio būtinumo, ar jie buvo atliekami sąmoningai kenkiant kreditorių interesams ar priešingai – siekiant šiuos interesus apsaugoti, ar tokie veiksmai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų ar siekiant pozityvių tikslų, pavyzdžiui, susijusių su siekiu apsaugoti (ar nepabloginti) kreditorių ir (ar) bendrovės interesų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Įmonė atsiskaitinėjo su kreditoriais, jiems išmokamos sumos nulemtos ekonominio būtinumo, siekiant užtikrinti Įmonės veiklą. Tiek iš bylos medžiagos, tiek iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų matyti, kad VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo nurodyti mokėjimai kitiems kreditoriams yra išimtinai susiję su Įmonės vykdoma veikla ir yra nulemti būtent ekonominio būtinumo, siekiant užtikrinti Įmonės veiklos tęstinumą bei apsaugoti tiek Įmonės kreditorių, tiek ir pačios Įmonės interesus. Be to, minėtu laikotarpiu dalis įsiskolinimo buvo išieškotas priverstinio vykdymo tvarka, dalis įmokėta, mokėti einamieji mokesčiai. Kartu, skiriant nuobaudą, itin svarbu pažymėti ir tai, jog Įmonė iš esmės nevengia savo prievolių valstybei, siekia bendradarbiauti su VMI, ką patvirtina byloje esantys dokumentai. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, jog VMI pareiškime išdėstyti mokėjimai, pažeidžiantys kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą, buvo nulemti ne piktavališkų ir savanaudiškų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikslų, o nulemti ekonominio būtinumo ir pozityvaus sieko užtikrinti verslo tęstinumą, pats K. J. Š. siekia bendradarbiauti su VMI, kas rodo, jog jis nesiekia išvengti mokestinių įsipareigojimų valstybės biudžetui ar jų nuslėpti. Pažymėtina, kad šios aplinkybės nepašalina jo atsakomybės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kadangi įmokos į valstybės biudžetą buvo mokamos nepastoviai ir ne visa apimtimi, kas nulėmė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus, tačiau šios aplinkybės yra neabejotinai svarbios administracinės nuobaudos individualizavimui.

Įvertinęs bylos duomenis bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnyje, bus pasiekta paskyrus K. J. Š. mažesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda (ANK 34 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,

nutarė:

K. J. Š. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti 400 (keturių šimtų) eurų baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.