Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-03-14 · Civilinė byla Nr. 2A-863/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-14
Bylos Nr.
2A-863/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-03436-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
Atsakovas
G. D.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Agrorodeo“
Kategorijos
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-863/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03436-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-621-640/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrorodeo“ ieškinį atsakovui G. D. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Agrorodeo“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. D., prašydamas priteisti iš atsakovo 282 981,24 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, grąžinti 1 853,82 Lt permokėtą žyminį mokestį. Nurodė, kad UAB „Agrorodeo“ ir ūkininkas G. D. 2010 m. liepos 13 d. sudarė grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. IS/10/8/12-1, pagal kurią atsakovas, kaip pardavėjas, įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka ir terminais pristatyti ieškovui, kaip pirkėjui, sutarties 1.1 p. lentelėje nurodytą atitinkamos rūšies ir kokybės grūdų kiekį, o ieškovas įsipareigojo šiuos grūdus priimti ir už juos atsiskaityti. Atsakovas turėjo pristatyti 1 500 tonų II klasės kviečių, kurių vienos tonos kaina be PVM yra 495 Lt, bendra kaina – 898 425 Lt (su PVM). Kviečius privalėjo pristatyti nuo 2010 metų derliaus nuėmimo pradžios iki 2010 m. rugsėjo 15 d., tačiau atsakovas jų nepristatė. Ieškovas 2010 m. rugpjūčio 27 d. elektroniniu paštu informavo atsakovą, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 30 d. ketina pradėti atsakovo parduotų kviečių pakrovą, prašė nurodyti tikslų atsakovo sandėlio adresą ir pakrovos greitį. Atsakovas į šį pranešimą nesureagavo. Ieškovas 2010 m. rugpjūčio 30 d. elektroniniu paštu dar kartą kreipėsi į atsakovą bei nurodė, jog negavo jokio atsakymo, todėl laiko, kad ieškovas sutartį vykdys ir ieškovas gali siųsti mašinas kviečiams pakrauti. UAB „Agrorodeo“ 2010 m. rugpjūčio 30 d. pateikė užsakymą UAB „SV Transport“ nupirktų kviečių pakrovimui ir pristatymui. Atsakovas transporto priemonės neįsileido ir kviečių pakrauti neleido. Dėl tokių atsakovo veiksmų buvo priversti su kitais tiekėjais sudaryti pakeičiančias sutartis ir įsigyti atsakovo pagal sutartį nepristatytą grūdų kiekį tuo metu galiojančiomis rinkos kainomis. Dėl kviečių kainų skirtumo ieškovas patyrė 281 302,24 Lt nuostolių. Taip pat patyrė 471 Lt transporto išlaidų, 1 208 Lt konkurso nupirkti 1 500 tonų II klasės kviečiams paskelbimo išlaidų.

Atsiliepimas

Atsakovas G. D. pateikė atsiliepimą, prašydamas patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo, kaip stipresniosios sandorio šalies, vienašališkai iš anksto parengtos sutarties sąlygos, kurių atsakovas neturėjo galimybės koreguoti ar keisti, neatitinka LR Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 4 str. nuostatų bei LR Žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-70 patvirtintų tipinių grūdų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų bei įtvirtina ginčo šalių teisių ir pareigų disproporciją. Kadangi sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, todėl jos nuostatos ir joje nustatytos atsakovo atsakomybės sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos prisijungusios šalies (atsakovo) naudai. Sutartyje nurodytas grūdų kiekis (1 500 tonų) bei jų vertė (898 425 Lt) yra tik preliminarūs dydžiai, kurie pagal sutartį galėjo būti ir didesni, ir mažesni. Tuo tarpu ieškovas šiais dydžiais remiasi kaip galutiniais. Nurodė, kad sutartį sudarė 2010 m. liepos 13 d., o ji turėjo būti įvykdyta iki 2010 m. rugsėjo 15 d., tuo tarpu kitas sutartis su ūkininkais ieškovas pradėjo sudarinėti jau nuo 2010 m. rugsėjo 7 d.. Sutarties vykdymas ar nevykdymas iš atsakovo pusės negalėjo turėti jokios įtakos 29 grūdų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymui ir jų vykdymui. Šių 29 sutarčių dalykas yra ne tik II klasės kviečiai, bet ir kitų klasių kviečiai bei grūdinės kultūros. Ieškovo dokumentuose nurodyta transporto priemonė nebuvo atvykusi į atsakovui priklausantį sandėlį. Ieškovas nutylėjo svarbią aplinkybę, jog tarp sutarties šalių nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. pradžios iki 2010 m. rugpjūčio 20 d. vyko žodinės derybos dėl sutarties vykdymo, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, t. y. 2010 m. rugpjūčio mėn. pradžioje paimti grūdų – kviečių pavyzdžiai rodė, kad II klasės kviečių apskritai nebus arba jų bus labai mažai. Iš ieškovo pusės prasidėjo spaudimas pristatyti I ir E klasės kviečius už II klasės kviečių kainą, ką patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškovo UAB „Agrorodeo“ ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo G. D. 282 981,24 Lt nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 660 Lt žyminio mokesčio ir 6 350 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Agrorodeo“ naudai, 34,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, grąžino ieškovui UAB „Agrorodeo“ 1 853,82 Lt žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad tarp šalių sudaryta sutartis atitiko tipinės žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, numatytas LR Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme. Nurodė, jog įstatymas nustato, kad tokios rūšies sutarčių sąlygos taip pat turi atitikti Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygas, tačiau nagrinėjamu atveju tarp šalių sudarytos sutarties tipinių sąlygų nei Vyriausybė, nei jos įgaliota institucija nėra patvirtinusi. Žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymu patvirtintos Pavyzdinės sutarties sąlygos, kuriomis tiek ginčo šalys, tiek kiti ūkio subjektai, siekiantys sudaryti grūdų pirkimo-pardavimo sutartį, gali, bet neprivalo vadovautis. Konstatavo, kad pavyzdinės sutartys nėra privalomos ir šalys tik gali atsižvelgti į pavyzdinių sutarčių nuostatas, sudarydamos konkrečią sutartį. Nurodė, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis nulėmė šios sutarties šalių teisių ir pareigų neatitiktį, kai atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovas įsipareigojo nupirkti sutartyje nurodytą kviečių kiekį. Konstatavo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas sutartyje nustatytais terminais nuo 2010 m. derliaus nuėmimo pradžios, t. y. liepos mėnesio iki 2010 m. rugsėjo 15 d. nepristatė sutarto kviečių kiekio, t. y. 1 500 tonų. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, jog ieškovas per protingą terminą su kitais fiziniais asmenimis sudarė sutartis, pakeičiančias kviečių pirkimo-pardavimo sutartis, kadangi minėtos sutartys buvo sudarytos 2010 m. rugsėjo 9 d. – 2010 m. lapkričio 26 d. laikotarpiu, t. y. tuo metu, kai ieškovas jau pagrįstai galėjo manyti, jog atsakovas neįvykdys savo prievolės iki 2010 m. rugsėjo 15 d. pristatyti ieškovui 1 500 tonų kviečių. Nurodė, kad byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys ieškovo patirtus nuostolius, t. y. 281 302,24. Įvertinęs tai, kad atsakovas yra patyręs verslininkas, ne vienerius metus dirbantis, argumentą, jog sudarydamas sutartį jis nesuprato sutarties sąlygų, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatavo, jog atsakovas neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir iki sutartyje numatyto galutinio kviečių pristatymo termino (2010-09-15) ieškovui jų nepristatė, todėl priteisė dėl sutarties nevykdymo ieškovo patirtus nuostolius, kuriuos sudarė kainų skirtumas tarp sutartyje numatytos kviečių kainos ir kainos, už kurią šiuos kviečius ieškovas pagal pakeičiančias sutartis įsigijo iš kitų tiekėjų tuo metu rinkoje galiojančiomis kainomis. Konstatavo, kad dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ieškovas patyrė 471 Lt transportavimo išlaidų bei 1 208 Lt konkurso supirkti 1 500 tonų II klasės kviečiams paskelbimo išlaidų. Atsakovo argumentus, jog ieškovas nepagrįstai siuntė transportą ne į sandėlio, o gyvenamosios vietos adresu paimti grūdų, dėl ko neturi teisės reikalauti išlaidų, atmetė, konstatavęs, jog iš ieškovo raštų matyti, kad jis ne vieną kartą kreipėsi į atsakovą prašydamas nurodyti, kur atvykti, tačiau atsakovas nereagavo. Taip pat atmetė argumentą, jog konkurso supirkti grūdus paskelbimo išlaidos nesusijusios su atsakovo atsakomybe. Nurodė, kad konkursas buvo paskelbtas būtent tam grūdų kiekiui, kuris nebuvo gautas iš atsakovo ir tokiu metu, kuomet jau buvo aišku, kad atsakovas savo prievolės pagal sutartį neįvykdys.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas G. D. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Agrorodeo“ ieškinį atsakovui G. D. dėl nuostolių priteisimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, civilinę bylą prašė skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

Teismas, skundžiamu spendimu visiškai patenkindamas ieškinį, netinkamai išaiškino ir pritaikė LR Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo bei LR Žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 3D-70 nuostatas, neatsižvelgė į šalių 2010 m. liepos 13 d. sudarytoje grūdų pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. IS/10/8/12-1 įtvirtintą akivaizdžią sutarties šalių teisių ir pareigų disproporciją, visiškai neįvertino dalies reikšmingų faktinių ir teisinių argumentų, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.Rašytinėje žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti nurodyta abiejų sutarties šalių atsakomybė už pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytų sąlygų nevykdymą, tuo tarpu ieškovas iš anksto jo parengtomis sąlygomis eliminavo bet kokias jo, kaip pirkėjo, atsakomybės sąlygas prieš atsakovą, kaip pardavėją, ir įtvirtino neproporcingas atsakovo atsakomybės sąlygas prieš ieškovą. Be netesybų (baudų) ir palūkanų už atsiskaitymo terminų nesilaikymą LR Žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. 3D-70 nenustato jokių kitų sutarties šalių tarpusavio atsakomybės formų ir būdų, dėl to sutarties 5.3.2 p. prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negalioja. Ieškovas sutartimi tik deklaratyviai įsipareigojo nupirkti iš atsakovo sutarties 1.1 p. nustatytą grūdų kiekį, tačiau šios savo pareigos neįvykdymo atveju nenustatė absoliučiai jokių atsakomybės prieš atsakovą sąlygų.Sutartis yra akivaizdžiai prieštaraujanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams dar ir dėl to, kad ieškovas šioje sutartyje vienašališkai įtvirtino teisę savo nuožiūra nepirkti sutartyje nurodyto grūdų kiekio ar pirkti mažesnį jų kiekį, nors atsakovui tokia ar bent panašios apimties teisė apskritai nebuvo nustatyta. Ieškovas neįvertino aplinkybės, kad atsakovo veikla susijusi su tam tikra rizika, ar pavyks išauginti ir nuimti atitinkamą kiekį derliaus, kai tuo tarpu ieškovo veikla tokia ūkine rizika nepasižymi. Ieškovas, iš anksto parengdamas sutarties sąlygas ir teikdamas atsakovui pasirašyti sutartį, neatsižvelgė į tai, jog grūdų rinkos kaina nuolatos keičiasi, dėl ko privalo būti nustatytas mechanizmas tiekiamų grūdų kainai koreguoti ir indeksuoti. Sutarties nuostatos ir ieškovo vienašališkai nustatytos atsakovo atsakomybės sąlygos sprendime turėjo būti aiškinamos ir taikomos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4-5 d.).Teismas nepagrįstai lingvistiškai išskyrė ir išaiškino LR Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme ir LR Žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakyme Nr. 3D-70 vartojamas sąvokas „tipinės sutarties sąlygos“ ir „pavyzdinės sutarties sąlygos“. Žemės ūkio ministro įsakyme vartojama sąvoka „pavyzdinės sutarties sąlygos“ pati savaime nepaneigia tokių sąlygų privalomumo sutarties šalims, o dėl jų privalomojo pobūdžio turi būti sprendžiama ne pagal lingvistinę prasmę, bet pagal bendruosius teisės aiškinimo metodus.Teismas neatsižvelgė į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus bei ieškovo vykdomos grūdų perpardavimo veiklos specifiką, pasireiškiančią tuo, jog ieškovas byloje pateiktas sutartis su kitais žemės ūkio subjektais būtų sudaręs nepriklausomai nuo to, ar atsakovas būtų įvykdęs sutartį, ar ne. Ieškovas siekia nesąžiningai pasinaudoti aplinkybe, kad po sutarties pasirašymo kviečių kaina rinkoje nuolatos augo ir ieškovas grūdus iš kitų ūkininkų supirko didesne kaina.Nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau teismas to visiškai nevertino. Byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad tarp ieškovo nurodomų atsakovo veiksmų (neveikimo) ir tariamų 282 981,24 Lt dydžio nuostolių egzistuotų priežastinis ryšys. Ieškovas sutartis su kitais ūkininkais dėl grūdų įsigijimo pradėjo sudarinėti jau nuo 2010 m. rugsėjo 7 d., t. y. dar iki įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo pabaigos. Pateiktų 29 grūdų pirkimo-pardavimo sutarčių dalykas yra ne tik II klasės kviečiai, bet taip pat ir kitų klasių kviečiai bei kitos grūdinės kultūros. Sutartyje nurodytas grūdų kiekis bei vertė yra tik preliminarūs dydžiai, kurie pagal sutartį galėjo būti ir didesni, ir mažesni, tuo tarpu ieškovas šiais dydžiais remiasi kaip galutiniais. Skelbimą dėl grūdų pirkimo ieškovas užsakė net 4 puslapiuose, kas negali būti laikoma protingomis išlaidomis.Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog tarp šalių nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. pradžios iki 2010 m. rugpjūčio 20 d. vyko žodinės derybos dėl sutarties vykdymo, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, t. y. 2010 m. rugpjūčio mėn. pradžioje paimti grūdų – kviečių pavyzdžiai rodė, kad II klasės kviečių apskritai nebus arba jų bus labai mažai. Iš ieškovo pusės prasidėjo spaudimas pristatyti I ir E klasės kviečius už II klasės kviečių kainą, ką patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai.Teismas nepagrįstai priteisė 6 proc. metinių palūkanų, nes atsakovas nėra juridinis asmuo (LR Ūkininkų ūkio įstatymo 2 str. 2 d.).Priteistos 6 050 Lt atstovavimo išlaidos gerokai viršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintus maksimalius dydžius, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Agrorodeo“ pateikė atsiliepimą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais argumentais.

Atsakovas visiškai nepagrįstai save įvardija silpnesniąją sutarties šalimi. Sandorio, kurį pats pažeidė, vertė – 898 425 Lt. Atsakovas yra verslininkas, užsiimantis ūkine-komercine veikla, todėl jam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, atsakovas turėjo galimybę derėtis ir tai darė. Nepagrįstas teiginys, kad sutartyje nebuvo numatyta ieškovo atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.Nesutinka su atsakovu, jog sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. LR Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymui bei Žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymui Nr. 3D-70. LR Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kelia du reikalavimus rašytinių žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygoms: jos turi atitikti įstatymo 4 str. išvardytas tipines sąlygas ir turi atitikti Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Jei Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nėra patvirtinusi tipinių sutarties sąlygų, šalys laisvos susitarti dėl sutarties sąlygų, į sutartį privalomai įtraukiant įstatymo 4 str. nustatytas tipines sąlygas, tačiau šalys yra laisvos susitarti dėl šių sąlygų turinio. Visos privalomosios sąlygos yra aptartos šalių sudarytoje 2010 m. liepos 13 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutartyje. Nei LR Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo normos, nei Žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-70 patvirtintos pavyzdinės grūdų pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos nedraudžia nustatyti grūdų pardavėjo pareigą atlyginti pirkėjo patirtus nuostolius dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Šalys grūdų pirkimo-pardavimo sutartyje gali susitarti, jog sutartį pažeidusiam pardavėjui gali būti taikoma civilinės atsakomybės forma – reikalavimas atlyginti nuostolius. Sutarties 5.3.2 p. numatytas nuostolių apskaičiavimo būdas įtvirtintas ir CK 6.258 str. 5 d.Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog ieškovas neįrodė visų atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Neteisėti veiksmai pasireiškė atsakovui neįvykdžius savo sutartinės prievolės pristatyti ieškovui sulygtą kiekį grūdų. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, todėl ieškovas jos neprivalo įrodinėti. Patirti nuostoliai pagrįsti byloje esančiais įrodymais, t. y. pakeičiančių grūdų pirkimo-pardavimo sutartimis, sąskaitomis-faktūromis, mokėjimų nurodymais. Nesutinka su atsakovu, jog grūdų kiekis ir kaina tėra preliminarūs dydžiai. Sutarties dalykas – parduodamų grūdų kiekis ir kaina – esminės sutarties sąlygos. Skundo argumentai, kad grūdai būtų buvę nupirkti nepriklausomai nuo to, ar apeliantas įvykdys savo įsipareigojimus ar ne, reikšmės neturi. Kiekis turėjo būti kompensuotas.Priešingai nei nurodo apeliantas, 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos gali būti skaičiuojamos nebūtinai juridiniam asmeniui. Pagal CK 6.210 str. 2 d. 6 proc. dydžio procesinės palūkanos gali būti skaičiuojamos verslininkui, nepriklausomai nuo asmens rūšies (fizinis ar juridinis).Nesutinka su skundo argumentu, jog priteistos nepagrįstai didelės bylinėjimosi išlaidos. Teismas atsižvelgė į bylos sudėtingumą, advokato darbo laiką, suteiktų paslaugų pobūdį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi atsakovo G. D. apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šalių sudaryto sandorio vertė yra didelė – 898 425 Lt, todėl atsakovas, kaip verslininkas, turintis ūkininkavimo ir sutarčių sudarymo patirtį nuo 1989 m., sudarydamas didelės vertės sandorį, privalėjo įvertinti visas sudaromos sutarties sąlygas ir būti apdairus. Teismas pabrėžė, kad atsakomybė už sutarties nevykdymą buvo nustatyta ne tik atsakovui, bet ir ieškovui, t. y. už ieškovo prievolės – atsiskaityti už pardavėjo pristatytus grūdus nevykdymą ar netinkamą vykdymą sutarties 5.6 punkte yra numatyta sankcija ieškovui – netesybos. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas nustato žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties tipines sąlygas. Pagal šio įstatymo 3 straipsnį žemės ūkio produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį. Ši įstatymo norma kelia du reikalavimus rašytinių žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygoms: pirma, jos turi atitikti Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 4 straipsnyje išvardytas tipines sąlygas; antra, jos turi atitikti Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas. Kadangi Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nėra patvirtinusi tipinių žemės ūkio produkcijos pirkimo pardavimo sutarties sąlygų, šalys yra laisvos susitarti dėl sutarties sąlygų ir jų turinio, laikantis šio įstatymo reikalavimų, į sutartį privalomai įtraukiant pirmiau nurodyto įstatymo 4 straipsnyje nustatytas tipines sąlygas. Žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-70 patvirtinta pavyzdinė grūdų pirkimo–pardavimo sutarties forma yra rekomendacinio pobūdžio ir šalims neprivaloma. Kadangi šiuo metu nėra patvirtintos tipinės grūdų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, tai nagrinėjamu atveju šalys yra laisvos susitarti dėl šių sąlygų turinio. Teismo nuomone, pavyzdinės grūdų pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos nedraudžia nustatyti grūdų pardavėjo pareigą atlyginti pirkėjo patirtus nuostolius dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Pažymėtina, kad sutarties 6.1.1 punkte nustatyta, kad grūdų pirkimo–pardavimo sutartis gali būti papildyta, pakeista ar nutraukta rašytiniu šalių susitarimu. Teismas nurodė, kad atsakovas laisva valia sudarė ginčo sutartį, taigi susitarė ir dėl sutarties 5.3.2 punkto, nustatančio atsakovo, pardavėjo, pareigą atlyginti pirkėjo patirtus nuostolius dėl pardavėjo pareigos laiku pristatyti grūdus pažeidimo. Nei Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme, nei žemės ūkio ministro įsakymuose nėra nustatyta, kad grūdų pirkimo–pardavimo sutartyse gali būti numatyta tik vienintelė atsakomybės už grūdų nepardavimą priemonė – bauda. Teismo nuomone, byloje nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovas G. D. neneigia, kad neįvykdė sutartinės prievolės pristatyti ieškovui UAB ,,Agrorodeo“ sutartą grūdų kiekį; atsakovas nepateikė savo kaltę paneigiančių įrodymų; ieškovo patirti nuostoliai yra pagrįsti byloje pateiktais įrodymais; tarp ieškovo patirtų nuostolių ir atsakovo veiksmų, nepateikiant sutartyje numatyto kiekio grūdų, yra priežastinis ryšys. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad tokios žemės ūkio produkcijos ieškovas galėjo įsigyti mažesnėmis kainomis, o grūdų rinkos kainų svyravimai neturi lemiamos reikšmės atsakovo atsakomybės apimčiai, nes sudarydamas sutartį G. D. prisiėmė kainos pasikeitimo riziką, t. y. kad grūdų rinkos kaina gali būti nepalanki tiek ieškovui, tiek ir atsakovui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartį panaikino ir bylą grąžino apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo ir nuostolių dydžio, procesinių palūkanų, atstovavimo išlaidų dydžio negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Kasacinis teismas nurodė, kad liko neatsakyta, kokius realius nuostolius lėmė kasatoriaus veiksmai, neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, byloje nekonstatuoti teisiškai reikšmingi faktai, būtini ginčui išspręsti ir materialinės teisės normoms dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikyti.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, pasisako dėl kasacinės instancijos teismo nurodytų aplinkybių.

Dėl sutartinės atsakomybės taikymo

Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis. Sutartinės civilinės atsakomybės santykyje, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir kaltę, padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.248, 6.249 straipsniai). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Kasacinės instancijos teismas, perduodamas iš naujo išspręsti klausimą dėl sutartinės atsakomybės atsakovui taikymo, nurodė, kad turi būti nustatyti realūs nuostoliai, kuriuos lėmė atsakovo veiksmai, neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų. Byloje yra nustatyta aplinkybė ir savo nutartyje tai nurodė ir kasacinis teismas, kad 2010 m. liepos 13 d. Grūdų pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo įvykdyta dėl to, kad šalys nesusitarė dėl grūdų kainos, kadangi atsakovas užaugino aukštesnės kokybės grūdus, nei jie buvo numatyti šalių sudarytoje sutartyje, todėl nesutiko jų parduoti už žemesnę kainą. Byloje iš esmės vyksta ginčas dėl to, ar atsakovo atsisakymas pristatyti grūdus padarė ieškovui nuostolių ir ar tie nuostoliai atsirado būtent dėl atsakovo veiksmų, t. y. jo atsisakymo vykdyti sutartį. Ieškovas savo nuostolius nurodo jo permokėtas pinigų sumas, kurias jis sumokėjo kitiems ūkininkams, mokėdamas už grūdus brangiau, nei buvo numatyta su atsakovu sudarytoje sutartyje.

Kaip matyti iš ginčo šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, ieškovas grūdus turėjo pasiimti nuo 2010 m. derliaus nuėmimo pradžios iki 2010 m. rugsėjo 15 d. Iš byloje esančio ieškovo 2010 m. rugpjūčio 20 d. priminimo matyti, kad ieškovas siūlė iš atsakovo įsigyti ir kitų klasių ir kokybės grūdus, nurodė, kad kaina gali būti koreguojama, įspėjo dėl galimų nuostolių atlyginimo (t. 1, b. l. 14). Iš byloje esančių sutarčių, sudarytų su kitais ūkininkais, matyti, kad šios sutartys buvo sudarytos po to, kai atsakovui buvo nusiųstas priminimas apie sutarties vykdymą.

Atsakovas byloje įrodinėja, kad į bylą pateiktos grūdų pirkimo–pardavimo sutartys nepatvirtina to fakto, kad jos buvo sudarytos vietoj atsakovo neįvykdytos sutarties, o, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo veikla yra susijusi su grūdų perpardavimu, šios sutartys yra atsakovo įprastinės veiklos rezultatas. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktas su kitais ūkininkais sudarytas grūdų pirkimo–pardavimo sutartis, nustatė, kad šiose sutartyse nurodyta grūdų kokybė, įsigytas tonų kiekis yra beveik toks pat, kaip ir buvo numatytas sutartyje, sudarytoje su atsakovu. Suskaičiavus ieškovo kitiems ūkininkams sumokėtas sumas ir palyginus su šalių sudarytoje sutartyje nurodyta kaina, šios skiriasi pirmosios instancijos teismo priteista suma. Atsakovo nurodyti skaičiavimai dėl kainų skirtumo, kuriuos jis įvardija kaip nuostolius (tiesioginius nuostolius), patirtus ieškovui brangiau mokant už grūdus, kuriuos jis, pagal susitarimą su atsakovu, turėjo įsigyti pigiau.

Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, nesutinka su ieškovo reikalavimu ir nurodo, kad dėl ginčo šalių sudarytos grūdų pirkimo–pardavimo sutarties ieškovas negalėjo patirti nuostolių, nes grūdų pirkimas ir jų pardavimas yra jo veikla. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Taigi tas faktas, kad ieškovas verčiasi grūdų perpardavimo veikla, nereiškia, kad atsakovas, su tokiu ieškovu sudaręs pirkimo–pardavimo sutartį, neprivalo šios sutarties vykdyti, o tokios sutarties neįvykdymas nepadaro ieškovui nuostolių. Tai, kad ieškovas iš ūkininkų grūdus supirkinėja ne tik pagal iš anksto sudarytas sutartis, nereiškia, kad ieškovas negali planuoti savo pajamų, sudarinėti ilgalaikes sutartis, prisiimti įsipareigojimus prieš trečiuosius asmenis. Byloje yra įrodytas faktas, kad atsakovas buvo sudaręs sutartį su ieškovu, tačiau šios sutarties neįvykdė, todėl ieškovui atsiranda teisė į nuostolių atlyginimą. Ieškovas šioje byloje reikalauja atlyginti tiesioginius nuostolius, t. y. jo patirtas išlaidas dėl pareigos mokėti už grūdus didesnę kainą kitiems ūkininkams be išankstinio susitarimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktas sutartis su kitais ūkininkais, suskaičiavusi kainų skirtumus, įvertinusi mokėjimus patvirtinančius dokumentus, neturi pagrindo nesutikti, kad dėl atsakovo atsisakymo vykdyti sutartį, ieškovas patyrė nuostolius, kurie jam turi būti atlyginti. Tas faktas, kad ieškovas su kitais ūkininkais bet kuriuo atveju būtų sudaręs sutartį, nepaneigia tos aplinkybės, kad ieškovas siekė ir su atsakovu sudarytos sutarties įvykdymo, tačiau dėl atsakovo atsisakymo vykdyti sutartį, jis sutartyje nurodyto grūdų kiekio neįsigijo ir iš to negavo pajamų, kurias planavo pagal iš anksto su atsakovu sudarytą sutartį.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimas, kuriuo ieškovo reikalavimai yra patenkinti visiškai, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, nes byloje esantys įrodymai nepaneigia teismo padarytų išvadų.

Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, taip pat išsprendžia ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą, ieškovui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisiama 1 500 Lt, o už atsiliepimą į kasacinį skundą – 2 000 Lt, iš viso 3 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G. D. (a. k. 362102209880) 3 500 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Agrorodeo“ (į. k. 300613433)

TeisėjaiAlė BukavinienėKonstantinas GurinasDanutė Milašienė