- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-19
- Bylos Nr.
- I-3427-535/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01366-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Bendrajam pagalbos centrui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjai G. K., jos atstovei Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovei N. A., atsakovo atstovui Dainiui Andrijauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos G. K. skundą atsakovui Bendrajam pagalbos centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti Bendrojo pagalbos centro (toliau – Centras) viršininko 2017-02-28 sprendimą atsisakyti tenkinti jos 2017-02-28 prašymą dėl perkėlimo; 2) įpareigoti Centro viršininką šį prašymą patenkinti; 3) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) tarnybinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2017-03-30 sprendimą Nr. 6-169 ,,Dėl Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus jaunesniosios specialistės G. K. prašymo nagrinėjimo“.
Pareiškėja paaiškina, kad dirba Centro Vilniaus skyriaus jaunesniosios specialistės pareigose. Centrui pateikė prašymą suderinimui (neregistruotas) perkelti ją į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus aps. VPK) Kelių policijos valdybos (toliau – KPV) Kelių patrulių rinktinės (toliau – KPR) antrosios kuopos trečiojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas. Centro viršininkas netenkino jos prašymo motyvuodamas tuo, kad neišdirbo Centre nei vienos darbo dienos.
Centrui 2017-02-28 pateikė naują prašymą suderinimui perkelti ją į Vilniaus aps. VPK KPV KPR antrosios kuopos trečiojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas. Centro viršininkas 2017-02-28 sprendimu netenkino prašymo, motyvų nenurodė. Nesutikdama su sprendimais kreipėsi į Komisiją, kuri 2017-03-31 protokoliniu sprendimu Nr. 6-169 nutarė siūlyti abiem ginčo šalims (G. K. ir Centro viršininkui A. Č.) dar kartą išnagrinėti jos prašymo tenkinimo galimybę ir Centro viršininkui patenkinti jos prašymą dėl pervedimo į Vilniaus aps. VPK KPR vyriausiojo patrulio pareigas, priimant kompromisinį abiejų šalių variantą. Neįgyvendinus šio komisijos siūlymo, siūlyti G. K. dėl ginčo sprendimo kreiptis į teismą. Centro viršininkas Komisijos siūlymo neįgyvendino.
Nesutinka, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas turi neribotą diskrecijos teisę nesutikti suderinti pareigūno perkėlimą į kitą vidaus reikalų įstaigą, nes ši teisė pirmiausiai ribojama Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad sprendimas turi būti motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Šalies argumentai
Pareiškėja remiasi Konstitucinio Teismo išaiškinimais ir teigia, kad ji turi teisę laisvai pasirinkti darbą, o priverstinis darbas draudžiamas.
Nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi principo, kad tais atvejais, kai įstaigos vadovas sprendžia dėl darbuotojo prašymo (išleisti kasmetinių atostogų, nemokamų atostogų ir pan.), prašymai gali būti netenkinami tik tuo atveju, kai darbuotojo išleidimas iš esmės pažeidžia įstaigos interesus. Esminių įstaigos interesų pažeidimas reiškia, kad be to konkretaus darbuotojo įstaiga negali vykdyti jai priskirtų funkcijų ir tokiu būdu užtikrinti viešojo intereso. Aptariamu atveju, Centro viršininko sprendimas nebuvo pagrįstas motyvais, tame tarpe ir viešojo intereso pažeidimu. Pareiškėjos manymu, prieštaravimas paremtas asmeninėmis nuostatomis, kas nesuderinama su statutine valstybės tarnyba, pažeidžia VAĮ įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus.
Komisijos posėdžio metu Centro viršininkas išsakė savo poziciją, kad Centrui investavus į pareigūno įvadinį apmokymą, Centras tikisi, kad pareigūnas kurį laiką išdirbs būtent Centre. Pažymi, kad tarp jos, PAGD ir Ugniagesių gelbėtojų mokyklos buvo sudaryta trišalė stojimo į vidaus tarnybą (dėl įvadinio mokymo vykdymo) sutartis, kurioje aptartos sutarties šalių teisės ir pareigos. Šioje 2016-10-03 trišalėje stojimo į vidaus tarnybą sutartyje Nr. 142/M-129 (patvirtinta PAGD direktoriaus 2016-02-05 įsakymu Nr. 1-33) nėra numatytos sąlygos, įpareigojančios ją Centre atidirbti nustatytą laiką ar, pervedant į kitą tarnybą, atlyginti mokymosi išlaidas. Sutartyje numatoma sąlyga, baigus mokymąsi, ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 3 metus. Taigi sutartis nesukelia prieštaravimų, kad gali būti pervesta iš Centro į kitą vidaus reikalų įstaigą. Jeigu Centras turėjo lūkesčių dėl tam tikro ištarnavimo Centre laikotarpio, šį klausimą reguliuojančią nuostatą darbdavys turėjo visas galimybes įtraukti į trišalę stojimo sutartį.
Centro viršininko sprendimas suvaržė jos teisę laisvai pasirinkti darbą, teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą ir proporcingumo principą, nes jos teisės buvo suvaržytos ne siekiant apginti vidaus reikalų įstaigos viešąjį interesą, bet vadovaujantis asmeninėmis principinėmis nuostatomis.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat nesutinka su Komisijos sprendimu. Komisija neanalizavo kilusio ginčo teisiniu aspektu, nenagrinėjo ginčui aktualių teisės aktų ir dėl jų taikymo nepasisakė. Sprendimas siūlyti Centro vadovui ir jai taikiai išspręsti ginčą neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 61 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016-01-11 įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 297 punktu, tarnybinių ginčų komisija formuluoja siūlymus vidaus reikalų įstaigai, kurio ji sudaryta. Tai reiškia, kad Komisijos siūlymas turėjo būti suformuluotas PAGD direktoriui, kuris, remiantis Statuto 3 straipsnio 10 dalimi, turėjo teisę naikinti Centro viršininko sprendimą. Komisija ginčo neišsprendė, perkėlė ginčo sprendimą pačioms ginčo šalims.
Šalies argumentai
A. C. su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 85–88). Paaiškina, kad pareigūnų perkėlimo į kitas pareigas tvarką nustato Statuto 21 straipsnio 1-5 dalys ir Taisyklių IV skyrius. Pareiškėja turi teisę pateikti prašymą dėl perkėlimo į kitas pareigas vidaus reikalų įstaigos vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, į kurias prašoma perkelti. Tačiau, pagal įstatymą vidaus reikalų įstaigos vadovas perkelti pareigūną į kitas lygiavertes pareigas turi teisę, bet ne pareigą. Esant tokiam reglamentavimui, Centro viršininkas turi diskrecijos teisę sutikti arba nesutikti suderinti perkėlimą, todėl nagrinėjamu atveju Centro viršininkas pagrįstai ir teisėtai nederino perkėlimo.
Paaiškina, kad 2016 m. naujai buvo priimti 24 skambučių administratoriai (operatoriai). Deja, iš šių naujai priimtų asmenų 1, neišdirbęs net metų, nutraukė darbo santykius savo iniciatyva. Per tą patį laikotarpį dar 20 operatorių savo noru paliko tarnybą (iš jų - 12 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, 1 karjeros valstybės tarnautojas ir 7 pareigūnai). Pagrindinė Centro problema - darbuotojų kaita. Pažymi, kad iš 322 etatų Centre trūksta apie 120 operatorių, t. y. 61 neužimtas etatas, 49 darbuotojos vaiko priežiūros atostogose bei apie 10 yra „nuolat“ turinčių laikino nedarbingumo pažymą.
Atkreipia dėmesį, kad kuo mažiau pamainoje darbuotojų, tuo didesnis skambučių skaičius tenka kiekvienam iš jų, todėl darbo krūvis itin padidėja likusiems darbuotojams. Pažymi, kad rekomenduojama metinė skambučių, tenkančių vienam operatoriui, norma (nuo 10 tūkst. iki 12 tūkst. skambučių) 2016 metais buvo viršyta. Didelė dalis darbuotojų yra atsakę po 15 tūkst. skambučių, o keletas - virš 19 tūkst. pagalbos skambučių. Per 11 val. budėjimą operatoriams tenka atsiliepti nuo 130 iki 220 skambučių. Likusiems darbuotojams tenka didesnis darbo krūvis, kaupiamas stresas, kyla nepasitenkinimas darbo vieta. Tai tiesiogiai turi įtakos Centro veiklos užtikrinimui bei kokybiškų paslaugų teikimui.
Centro administracija deda pastangas (ir patiria dideles laiko sąnaudas) naujų darbuotojų paieškai ir apmokymams. 2016 metais buvo gauta daugiau kaip 500 gyvenimo aprašymų, į darbo pokalbius atvyko 240 kandidatų. Tačiau pusė kandidatų patys apsigalvojo. Ketvirtadalis kandidatų pradėjo dokumentų tvarkymo procedūras, tačiau dalis jų dėl sveikatos būklės buvo pripažinti netinkamais tarnybai po medicininio patikrinimo arba apskritai nebegrįžo į Centrą. Visgi dažną pretendentą vilioja galimybė įgyti pareigūno statusą, bet neretu atveju Centras atlieka tik „tramplino“ vaidmenį naujokams į kitas vidaus reikalų įstaigas.
Esant šioms aplinkybėms, nustačius, kad Centre trūksta darbuotojų, yra faktinis pagrindas neperkelti pareiškėjos į Vilniaus aps. VPK KPV KPR antros kuopos trečiojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas.
Mano, kad pareiškėja neperkelta į prašomas pareigas pagrįstai ir teisėtai, todėl Komisijos 2017-03-30 sprendimas Nr. 6-169 taip pat pagrįstas ir teisėtas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė prašė skundą tenkinti, atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Centro viršininko 2017-02-28 sprendimo atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą perkelti į kitą vidaus reikalų įstaigą ir Komisijos 2017-03-30 sprendimo Nr. 6-169, kuriuo ginčas iš esmės neišspręstas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2016-07-08 Centrui pateikė prašymą dėl siuntimo mokytis Ugniagesių gelbėtojų mokykloje pagal asmens, pretenduojančio į tarnybą valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, įvadinio mokymo programą (b. l. 42).
Pareiškėja 2016-10-03 pasirašė stojimo į vidaus tarnybą sutartį (dėl įvadinio mokymo vykdymo). Nuo 2016-10-03 iki 2016-10-07 pareiškėja sėkmingai baigė 35 valandų trukmės asmens, pretenduojančio į tarnybą valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, įvadinio mokymo programą (b. l. 48).
Pareiškėja 2016-10-12 pateikė Centrui prašymą dėl skyrimo į Centro Vilniaus skyriaus jaunesniojo specialisto (statutinio valstybės tarnautojo, 13 pareigybių grupės) pareigas nuo 2016-10-14 (b. l. 46).
Centro viršininko 2016-10-13 įsakymu Nr. 41TE-295 pareiškėja nuo 2016-10-14 paskirta į Centro Vilniaus skyriaus jaunesniojo specialisto (statutinio valstybės tarnautojo, 13 pareigybių grupės) pareigas (b. l. 44).
Pareiškėja 2016-10-14 prisiekė būti ištikima Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindama žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti jai patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą (b. l. 47).
Pareiškėja 2017-01-10 baigė 12 savaičių trukmės Centro specialisto mokymo programą ir įgijo kompetenciją dirbti Centro specialistu (b. l. 59).
Pareiškėja 2016-12-01 Centrui pateikė prašymą dėl perkėlimo į Vilniaus aps. VPK KPV KPR antros kuopos trečiojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas (b. l. 60).
Pareiškėjos tiesioginis vadovas 2017-01-10 nesutiko ir Centro viršininkas prieštaravo dėl pareiškėjos perkėlimo į kitą vidaus reikalų įstaigą (b. l. 60).
Profesinė sąjunga 2017-01-11 raštu informavo Centrą, kad pareiškėja įstojo į Profesinę sąjungą (b. l. 61).
Profesinė sąjunga kreipėsi su 2017-01-26 raštu Nr. 01-01-17 į Centrą dėl įrodymų, kurie patvirtintų, jog tenkinant pareiškėjos prašymą dėl perkėlimo į Vilniaus apsk. VPK KPV KPR antros kuopos trečiojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas bus pažeisti Centro interesai (b. l. 63-64).
Centras 2017-02-28 atsakė į Profesinės sąjungos 2017-01-26 raštą Nr. 01-01-17. Nurodė, kad Centro viršininkas turi diskrecijos teisę derinti perkėlimą ir atkreipė dėmesį, kad šis raštas nėra individualus administracinis aktas, sukeliantis konkrečias teisines pasekmes - tai yra tik informacinio pobūdžio raštas, kuriame pateikta Centro pozicija dėl pateikto užklausimo (b. l. 65).
Pareiškėja 2017-02-28 pakartotinai pateikė prašymą dėl perkėlimo į Vilniaus apsk. VPK KPV KPR antros kuopos trečiojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas (b. l. 66).
Pakartotinai 2017-02-28 pareiškėjos tiesioginis vadovas netarpininkavo ir Centro viršininkas nesutiko dėl pareiškėjos perkėlimo (b. l. 66). Pareiškėja su 2017-03-13 prašymu kreipėsi į Komisiją (b. l. 67-68). Komisija 2017-03-30 priėmė sprendimą ir pasiūlė ginčo šalims susitarti, o neįgyvendinus šio siūlymo pareiškėjai pasiūlyta kreiptis į teismą (b. l. 71-74).
Pareiškėja, nesutikdama su Centro viršininko ir Komisijos sprendimais, kreipėsi į teismą.
Pagal Statuto 21 str. 3 d. 2 punktą šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais į kitas pareigas gali būti perkeltas pareigūnas, kuris turi toms pareigoms eiti būtiną išsilavinimą ir atitinka kitus pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Šis pareigūnas perkeliamas į kitas pareigas kitoje vidaus reikalų įstaigoje - vidaus reikalų įstaigos, iš kurios jis perkeliamas, ir vidaus reikalų įstaigos, į kurią jis perkeliamas, vadovams suderinus.
Pagal Statuto 21 straipsnio 6 dalį šiame straipsnyje numatytais atvejais pareigūnas perkeliamas į kitas pareigas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Tokia tvarka yra nustatyta ir Taisyklėse. Šios Taisyklės reglamentuoja vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atrankos į laisvas pareigūno pareigas tvarką, nekarinių pareigūnų laipsnių suteikimo, pervardijimo ir grąžinimo tvarką, laipsnių priklausymą nuo pareigūno einamų atitinkamų pareigų, statutinių valstybės tarnautojų specialių pareiginių laipsnių ir rangų atitiktį pareigūnų laipsniams, perkėlimo į kitas pareigas tarnybinio kaitumo būdu tvarką, pareigūnų rotacijos tvarką, pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus ir tvarką, Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervo sudarymą, pareigūnų skatinimą ir apdovanojimą, mokymosi atostogų pareigūnams suteikimo ir apmokėjimo sąlygas ir tvarką, individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarką, grąžinimo į vidaus tarnybą tvarką.
Statuto nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstaigos viršininkas turi diskrecijos teisę sutikti arba nesutikti suderinti perkėlimą. Nagrinėjamu atveju Centro viršininkas nesutiko perkelti pareiškėjos į kitas pareigas kitoje įstaigoje, motyvuodamas, kad pareiškėja Centre neišdirbo nei vienos dienos, taip pat, kad į jos apmokymą buvo investuotos įstaigos lėšos. Tenkinus pareiškėjos prašymą būtų pažeisti Centro interesai, nes esant darbuotojų stygiui, nebus užtikrintas visuomenės saugumas.
Pareiškėja savo prašymą grindė tuo, kad pradėjus mokytis suprato, kad darbas jai netinkamas, pradėjus dirbti skaudėjo akys visą dieną žiūrint į kompiuterio ekraną, be to norėtų veiklesnio, ne sėdimo darbo, studijuoja magistrantūroje ir nori siekti karjeros dirbant kitokio pobūdžio darbą.
Sutiktina su pareiškėjos pozicija, kad pareiškėja turi teisę pasirinkti darbą, tačiau ir Centro viršininkas, būdamas įstaigos vadovu, privalo užtikrinti įstaigos, kurios pagrindinis veiklos tikslas yra užtikrinti atsakymą į pagalbos skambučius ir valdyti pagalbos tarnybų pajėgas, sklandžią veiklą.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2016 m. naujai buvo priimta 24 skambučių administratoriai (operatoriai). Deja, iš šių naujai priimtų asmenų 1, neišdirbęs net metų, nutraukė darbo santykius savo iniciatyva. Per tą patį laikotarpį dar 20 operatorių savo noru paliko tarnybą (iš jų - 12 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, 1 karjeros valstybės tarnautojas ir 7 pareigūnai). Pažymėjo, kad iš 322 etatų Centre trūksta apie 120 operatorių, t. y. 61 neužimtas etatas, 49 darbuotojos vaiko priežiūros atostogose bei apie 10 yra „nuolat“ turinčių laikino nedarbingumo pažymą.
Byloje pateikti Valstybės tarnautojų registro ir Vidaus reikalų įstaigų pareigūnų registro išrašo duomenys patvirtina faktą, kad Centre trūksta darbuotojų (b. l. 122-123, 124-125), o esant darbuotojų trūkumui, padidėja darbo krūvis likusiems darbuotojams. Visiškai suprantama, kad dėl padidėjusio darbo krūvio kolektyve įsivyrauja įtampa, kaupiasi stresas, kyla nepasitenkinimas darbo vieta, o tai turi įtakos Centro veiklos užtikrinimui, t. y. laiku atsakyti į pagalbos skambučius ir reaguoti į pagalbos prašymus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, Centro viršininkas, esant darbuotojų trūkumui ir didelei darbuotojų kaitai Centre, turėdamas užtikrinti įstaigos interesus ir kokybišką Centro veiklą, pagrįstai netenkino pareiškėjos, kuri po mokymų tik pradėjo eiti jaunesniojo specialisto pareigas, prašymo. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad Centro viršininkas priimdamas sprendimą netenkinti prašymo pažeidė viešąjį interesą.
Pareiškėjos teiginius, kad sprendimas nemotyvuotas paneigia Centro viršininko Komisijos posėdyje pateiktas paaiškinimas, kad gavus G. K. prašymus dėl pervedimo į kitą darbovietę, su ja buvo kalbėta dėl nesutikimo motyvų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Taisyklių 78 punktą vidaus reikalų įstaigos vadovas, gavęs Taisyklių 73 arba 74 punkte nurodytą prašymą ir Taisyklių 76 arba 77 punktuose nurodytą personalo tarnybos išvadą, sprendimą dėl šio prašymo tenkinimo ar netenkinimo priima ir apie priimtą sprendimą šį prašymą pateikusį pareigūną (-us) informuoja raštu arba žodžiu ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šio prašymo gavimo dienos. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai apie priimtą sprendimą ir nesutikimo motyvai buvo paaiškinti žodžiu, o apie priimtą sprendimą pareiškėjos atstovė Profesinė sąjunga informuota 2017-02-28 raštu Nr. 41D-120 (b. l. 112), t. y. nepažeidus Taisyklėse nustatytos tvarkos.
Taip pat akcentuotina, kad pareiškėja į pareigas paskirta dar prieš pradedant mokymus, kaip nurodė Centro viršininkas, priimant G. K. į darbą, ji buvo informuota apie darbo pobūdį ir specifiką, aptartos darbo sąlygos. Teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad pareiškėja iki mokymų dirbdama daugiau kaip mėnesį, nesusidarė realios nuomonės apie darbo specifiką, nesuprato, kad šio darbo dirbti nenorėtų, todėl nepasinaudojo teise keisti darbą, pasirinko baigti mokymus, kurie apmokami Centro lėšomis.
Teismas, išanalizavęs visą byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, kad Centro viršininko 2017-02-28 sprendimas atsisakyti tenkinti pareiškėjos 2017-02-28 prašymą perkelti į kitą vidaus reikalų įstaigą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti ir įpareigoti Centro viršininką šį prašymą patenkinti.
Pareiškėja taip pat nesutinka su Komisijos sprendimu, teigia, kad Komisija neanalizavo kilusio ginčo teisiniu aspektu, nenagrinėjo ginčui aktualių teisės aktų, ginčo neišsprendė, perkėlė ginčo sprendimą pačioms ginčo šalims.
Statuto 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Tarnybinių ginčų komisija atsisako nagrinėti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą prašymą arba nutraukia ginčo nagrinėjimą sprendimu, jeigu: 1) pareigūno prašymas jau buvo išnagrinėtas tarnybinių ginčų komisijoje ar teisme ir (ar) dėl jo buvo priimtas sprendimas arba byla buvo nutraukta; 2) pareigūnas atsisakė prašymo iki tarnybinių ginčų komisijos posėdžio arba posėdžio metu. Pareigūnui atsisakius dalies prašymo, tarnybinių ginčų komisija nutraukia nagrinėjimą dėl tų prašymų, kurių atsisakė pareigūnas; 3) šalys dėl individualaus tarnybinio ginčo išsprendimo sudarė rašytinę taikos sutartį, kurią sprendimu patvirtino tarnybinių ginčų komisija.
Kaip matyti šiame Statuto straipsnyje nustatyti tik prašymo atsisakymo nagrinėti ir ginčo nagrinėjimo nutraukimo pagrindai. Detali individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarka nustatyta Taisyklių X skyriuje. Taisyklių 224 punkte nustatyta, kad Komisijos paskirtis – objektyviai ir greitai išspręsti kilusį individualų tarnybinį ginčą, esant galimybei – sutaikinti abi šalis, taip prisidedant prie pareigūnų teisių gynimo, taip pat siekiant taupyti žmogiškuosius ir materialinius išteklius, pareigūnų pasitenkinimą darbu, taip pat formuoti pasitikėjimu ir pagarba grįstą kultūrą. Taisyklių 247 punkte nurodytos galimos Komisijos priimamų sprendimų rūšys: atmesti prašymą kaip nepagrįstą (247.1 p.); siūlyti vidaus reikalų įstaigai panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą (jo dalį) arba jį pakeisti (247.2 p.); siūlyti vidaus reikalų įstaigai pašalinti pažeidimą ar įvykdyti kitą ginčų komisijos pasiūlymą (247.3 p.); siūlyti vidaus reikalų įstaigai per ginčų komisijos nustatytą laiką priimti sprendimą dėl šio subjekto atsisakymo ar vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus (247.4 p.); atsisakyti nagrinėti pareigūno prašymą (sprendimas priimamas be prašymo žodinio nagrinėjimo) (247.5 p.); jeigu prašymas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau buvo išnagrinėtas ginčų komisijoje ar teisme ir (ar) dėl jo buvo priimtas sprendimas arba byla buvo nutraukta (247.5.1 p.); jeigu pareigūnas atsisakė prašymo iki ginčų komisijos posėdžio (247.5.2 p.); jeigu ginčų komisija neįgaliota priimti sprendimo dėl pareigūno prašyme nurodyto reikalavimo (247.5.3 p.); nutraukti prašymo nagrinėjimą (247.6 p.); jeigu pareigūnas atsisakė prašymo nagrinėjimo posėdžio metu; pareigūnui atsisakius dalies prašymo, ginčų komisija nutraukia nagrinėjimą dėl tų prašymų, kurių atsisakė pareigūnas (247.6.1 p.); patvirtinus ginčo šalių sudarytą rašytinę taikos sutartį (247.6.2 p.).
Nagrinėjamu atveju, Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, nutarė pasiūlyti abiems ginčo šalims (G. K. ir Centro viršininkui) dar kartą išnagrinėti G. K. prašymo tenkinimo galimybę ir Centro viršininkui patenkinti G. K. prašymą dėl pervedimo į Vilniaus aps. VPK KPR antrosios kuopos trečiojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas, priimant kompromisinį abiejų šalių variantą. Neįgyvendinus šio komisijos siūlymo, siūlyti G. K. dėl ginčo sprendimo (Centro viršininko atsisakymo sutikti perkelti ją į Vilniaus aps. KPR antrosios kuopos trečiojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas) kreiptis į teismą.
Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą bei faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisija turėjo teisę priimti ne galutinį konkretų sprendimą, o bandyti sutaikyti šalis. Taisyklių 247.3 punktas Komisijai suteikia teisę siūlyti vidaus reikalų įstaigai pašalinti pažeidimą ar įvykdyti kitą ginčų komisijos pasiūlymą. Nagrinėjamu atveju Komisija, išklausiusi ginčo šalis, pasiūliusi ginčą išspręsti taikiai, šalims sutikus ginčą spręsti taikiai, tačiau nepavykus suderinti prašymo tenkinimo terminą, išklausiusi visų Komisijos narių nuomonės, matydama galimybę sutaikinti abi šalis, teisėtai ir pagrįstai, priėmė Taisyklių 247.3 punkte nustatytą sprendimą.
Nesutiktina su pareiškėjos teiginiu, kad Komisija neanalizavo kilusio ginčo teisiniu aspektu, nenagrinėjo ginčui aktualių teisės aktų. Komisijos sprendime nurodyta, kad ginčas vyksta dėl Statuto 21 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatos reglamentuojančios pareigūno perkėlimą į kitą vidaus tarnybos įstaigą. Komisijos sprendimo turinys patvirtina, kad posėdžio metu ginčo situacija buvo vertinama tiek vadovo diskrecijos, tiek viešojo intereso aspektu.
Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Komisija, priimdama 2017-03-30 sprendimą Nr. 6-169, nepažeidė Statute ir Taisyklėse nustatytą individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarką, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
Dėl išdėstytų argumentų pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,
nusprendė:
Pareiškėjos G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.