Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Č. ieškinį atsakovui R. V. dėl žalos, proceso išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas E. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. V., kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 459 Eur padarytos turtinės žalos (nuostolių), 231 Eur patirtų išlaidų, susijusių su žalos nustatymu ir 10 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio). Bylą prašo nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš prie ieškinio pateiktų leistinų rašytinių įrodymų: PVM sąskaitų-faktūrų, LITEKO duomenų nustatyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato 2019 m. vasario 28 d. nutarimu R. V. paskirta administracinė nuobauda – bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnį už tai, kad jis 2018 m. birželio 9 d. 14.43 val. Pakruojyje, (duomenys neskelbtini), tyčia apipurkšdamas NaOH (natrio hidroksido) medžiaga (2018 m. birželio 19 d. specialisto išvada Nr. 140-S-4751(8.1)) sugadino E. Č. priklausančio ofiso duris, kurių vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. 2019 m. liepos 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. II-121-1065/2019, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2019 spalio 2 d. nutartimi, E. Č. skundas patenkintas iš dalies; panaikintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato 2019 m. vasario 28 d. nutarimas ir R. V. už ANK 115 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta 50 Eur bauda. Nukentėjusiajam E. Č. išaiškinta teisė dėl žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis).

Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Atskirais atvejais veiksmų neteisėtumą civilinėje atsakomybėje gali sudaryti pareigos, kurios pagrindą sudaro moraliniai, etiniai ar kitokie reikalavimai, nevykdymas (pvz., taikant profesinę civilinę atsakomybę) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovo atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė. Pagal CK 6.245 straipsnio 2 dalį civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Nagrinėjamu atveju taikoma deliktinė civilinė atsakomybė, nes šalių, nuostolių atsiradimo metu, nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu būtų galima svarstyti dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo.

Teismas, išanalizavęs įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, jog yra visos sąlygos atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti: žala (nuostoliai) – ieškovas patyrė 690 Eur nuostolius dėl atsakovo neteisėtų veiksmų; neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas tyčia sugadino E. Č. priklausančio ofiso duris; priežastinis ryšys – dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovas sugadintas duris turėjo pakeisti; kaltė – atsakovas 2019 m. liepos 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2019 spalio 2 d. nutartimi, buvo pripažintas kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje, jam paskirta 50 Eur bauda.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 3 punktas numato, kad nereikia įrodinėti asmens administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai).

CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Teismas sprendžia, jog byloje nustatytos visos atsakovo civilinės ir materialinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo R. V. priteisiant ieškovui 459 Eur padarytos turtinės žalos (nuostolių) ir 231 Eur patirtų išlaidų, susijusių su žalos nustatymu.

Visiškai tenkinant ieškinį, vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo patirtos ir įrodymais pagrįstos 10 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. 10 Eur žyminio mokesčio, ieškovo sumokėto paduodant teismui ieškinį.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Pakruojo mieste, 459 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus) padarytos turtinės žalos (nuostolių), 231 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą) patirtų išlaidų, susijusių su žalos nustatymu ir 10 Eur (dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui E. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Atsakovas per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo privalo įvykdyti sprendimą arba Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ir kasacine tvarka neskundžiamas.