Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui (pareiškėjui) R. V., jo atstovui advokatui A. K.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato – atstovui E. G.,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. V. ir nukentėjusiojo E. Č. skundus dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato 2019 m. vasario 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo R. V. paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato 2019 m. vasario 28 d. nutarimu R. V. paskirta administracinė nuobauda – bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnį už tai, kad jis 2018 m. birželio 9 d. 14.43 val. Pakruojyje, tyčia apipurkšdamas NaOH (natrio hidroksido) medžiaga (2018 m. birželio 19 d. specialisto išvada Nr. 140-S-4751(8.1)) sugadino E. Č. priklausančio ofiso duris, kurių vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. V. skundas netenkintinas, E. Č. skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 115 straipsnyje numatyta atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Nagrinėjamu atveju ginčo ar abejonių dėl to, jog R. V. ant E. Č. priklausančio ofiso, esančio Pakruojyje, durų paskleidė (apipurškė, apipylė) kažkokią medžiagą, nėra. Nors apklausiamas 2018 m. birželio 19 d., t. y. praėjus kiek daugiau nei savaitei po įvykio, R. V. nurodė, kad jokios medžiagos ant E. Č. ofiso durų nepurškė (b. l. 19), vėliau tiek tiriant administracinį nusižengimą, tiek teismo posėdžio metu šią aplinkybę pripažino. Tačiau skirtingai nurodė, kokią medžiagą naudojo: surašant jam administracinio nusižengimo protokolą 2018 m. birželio 21 d. nurodė, jog E. Č. ofiso duris „apipurškė kažkokia medžiaga“ (b. l. 2), o surašant 2019 m. vasario 28 d. protokolą paaiškino, jog apipurškė „pipirinėmis dujomis“ (b. l. 112). Nors surašant abu minėtus protokolus R. V. veiksmai buvo kvalifikuojami skirtingai, tačiau, teismo vertinimu, lemiamos įtakos vienokiems ar kitokiems administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimams dėl jo naudotos medžiagos (priemonės) rūšies tai neturėjo, kadangi abiem atvejais veikos objektyvieji požymiai (durų apipurškimas) buvo formuluojami iš esmės taip pat.

Iš aukščiau minėtų aplinkybių matyti, kad R. V. paaiškinimai apie jo naudotą medžiagą administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nuoseklūs. Dėl šios ir toliau nurodomų priežasčių, teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktą versiją, jog ant minėto ofiso durų (jų rankenos) purškė pipirines dujas, vertina kaip gynybinę, kuria siekiama išvengti atsakomybės. Abejotina R. V. apklausiant liudytojas policijos tyrėjas nurodyta versija, kad dujų balionėlį, kaip tyrimui reikšmingą daiktą, jis norėjo pateikti dar nusižengimo tyrimo metu, tačiau jis tyrėjų nebuvo priimtas. Pastebėtina, kad tiek apklausiamas 2018 m. birželio 19 d. (kai apskritai nepripažino purškęs), tiek surašant 2018 m. birželio 21 d. administracinio nusižengimo protokolą, aplinkybės, jog naudojosi dujų balionėliu su pipirinėmis dujomis, jis nenurodė. Nors pirmajame (t. y. 2018 m. birželio 21 d.) protokole formuluojant pažeidimo esmę buvo įvardyta, jog duris R. V. apipylė natrio hidroksidu, teikdamas paaiškinimą protokole jis nurodė sutinkąs, jog įvykdė pažeidimą ir su juo sutiko. Taigi, versija apie durų apipurškimui naudotą dujų balionėlį su pipirinėmis dujomis, atsirado tik vėlesnėje tyrimo eigoje.

Aplinkybes, jog durys buvo paveiktos natrio hidroksido patvirtina ir 2018 m. birželio 19 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(3038)-IS1-3439, kurioje nurodoma, kad ant tyrimui pateiktos durų rankenos, paimtos 2018 m. birželio 11 d., adresu Pakruojo m., yra pavojingos cheminės medžiagos – natrio hidroksido (NaOH) pėdsakai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos fakulteto Mechanikos ir medžiagų inžinerijos docento pareigas einantis dr. J. G. tiek pateikdamas išvadą raštu, tiek ir apklausiamas teismo posėdyje kaip specialistas, nurodė, kad ant durų atsiradę pažeidimai galėjo atsirasti nuo natrio hidroksido poveikio. Nors specialisto rašytinė išvada ir nėra kategoriška, o apklausiamas jis paaiškino, kad išvadas apie pažeidimus padarė remdamasis Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada ir žinodamas, jog ant durų aptikta natrio hidroksido, tačiau tuo pačiu nurodė, kad ilgalaikio daikto naudojimo, natūralių gamtos veiksnių ir pan. poveikį metalui ir dažams, visgi galima diferencijuoti ir atskirti nuo cheminės medžiagos poveikio. Nagrinėjamu atveju nubėgimo žymės, prasidėjusi aktyvi metalo korozija bei dažų apsilupimas, rodo, kad buvo naudojamos tam tikros cheminės medžiagos. Atsižvelgiant į tai, kad pats R. V. nurodė, jog atliko purškimo veiksmą, taip pat į tai, jog specialisto paaiškinimu, jo išvada ir medžiagos poveikis, nepriklausomai nuo to, ji buvo apipurkšta ar apipilta, nesiskirtų, teismas toliau šį veiksmą įvardija kaip apipurškimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenimis, nuo durų apipurškimo iki to momento, kai jų durų rankeną palietė E. Č. praėjo apie aštuoniolikos valandų laiko tarpas. Todėl, net ir įvertinus pipirinių dujų (OC (Oleoresin Capsicum)) ir natrio hidroksido fizikines ir chemines savybes, sunkiai tikėtina, jog pipirinės dujos ant durų rankenos išsilaikytų minėtą laiko tarpą ir jam praėjus galėtų turėti neigiamą poveikį žmogaus odai, gleivinėms ar pan. Kad pipirinės dujos negali padaryti jokio poveikio durims patvirtino ir teismo posėdyje apklausiamas specialistas, o nagrinėjamu atveju cheminės medžiagos poveikis tiriamoms durims, kaip anksčiau išdėstyta, buvo nustatytas. Liudytojas L. V. taip pat nurodė, jog pareigūnams nuimant rankeną, t. y. 2019 m. birželio 11 d., jautė aštroką specifinį kvapą. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad natrio hidroksidas įeina į automobilių priežiūrai skirtų priemonių (purvo tirpiklių, ratlankių valiklių ir pan.), kuriuos gali įsigyti bet kuris pirkėjas, sudėtį, todėl atmestinos gynybos abejonės dėl galimybių įsigyti šios cheminės medžiagos. Juolab, kad specialisto paaiškinimais teismo posėdžio metu, metalas paveiktas taip, kaip jis paveiktas nagrinėjamu atveju, gali būti ir natrio hidroksido tirpalu, o net tik gryna šia medžiaga.

Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra bylos duomenimis pagrįsta išvada. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018). Nors nagrinėjant bylą dujų balionėlis pateiktas ir teismo priimtas kaip bylai reikšmingas daiktas, tačiau įrodymų vertinimas yra išskirtinai teismo prerogatyva. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės, jog E. Č. ofiso duris jis apipurškė balionėliu su pipirinėmis dujomis, nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, ir įrodymų vertinimo taisykles, teismas neturi pagrindo išvadai, kad R. V. pateiktas dujų balionėlis yra būtent ta pati priemonė, kuri buvo naudota minėtų durų apipurškimui.

Atsakant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokato argumentus, kad R. V. kaltinamas sugadinęs duris, nors durys net nebuvo tirtos, tokiam teiginiu pritartina, tačiau, teismo vertinimu, būtinumo tyrimui pateikti visas duris nėra (nebuvo) ne tik dėl ekonomiškumo ar panašių priežasčių. Akivaizdu, kad norint apipurkšti tik durų rankeną, reikėtų preciziškai dengti aplink esantį paviršių apsaugine medžiaga, ką patvirtino ir mechanikos ir medžiagų inžinerijos specialistas teismo posėdyje. O kaip matyti iš byloje pateikto vaizdo įrašo, R. V. prie E. Č. ofiso durų užtruko tik daugmaž sekundę kitą, taigi, neabejotinai, tokios galimybės neturėjo. Dėl minėtos priežasties, nėra pagrindo abejoti, jog tos pačios medžiagos, kurios rasta ant tyrimui pateiktos rankenos, neišvengiamai pateko ir ant durų, tiksliau, jos plotų, esančių apie rankeną.

Svetimo turto sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori ar jeigu ir nenori sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jį paėmė pyktis, jautėsi įžeistas dėl E. Č. veiksmų, todėl norėjo jį pamokyti ir tikėjosi, kad atvažiavęs E. Č. užuos kvapą, ir pajus neigiamą poveikį palietęs rankeną. Tačiau nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, tame tarpe ir subjektyviuosius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, teisinio pagrindo nėra. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti, jog R. V. purškdamas ant E. Č. priklausančių patalpų durų ne tai paskirčiai skirtą priemonę, norėdamas neleistinais būdais jį pamokyti, suvokė, jog svetimo turto apgadinimas bus neišvengiama jo veiksmų pasekmė ir leido tokiems padariniams atsirasti. Juolab, kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, naudotą priemonę jis atsinešė iš savo automobilio, taigi, labai tikėtina, kad buvo ją ir anksčiau naudojęs, susipažinęs su jos paskirtimi ir naudojimo instrukcija.

Turtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju yra būtinasis administracinio nusižengimo požymis. E. Č. teismui pateiktu skundu prašo priteisti jam, 450 Eur turtinę žalą už sugadintas duris. Turtinės žalos dydį grindžia į bylą pateiktais komerciniais pasiūlymais, kuriuose mažiausia pasiūlyta šarvuotų durų kaina su montavimo darbais yra 450 Eur.

Nors teismas ir pritaria nukentėjusiojo atstovės argumentams, kad dėl R. V. neteisėtų veiksmų durys atrodo neestetiškai, matomi nutrupėję dažai, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad ir iki 2018 m. birželio mėnesio jos nebuvo idealios būklės. Kaip nurodė liudytojas A. J., dar 2006 m. buvo nupirktos ir įdėtos iš viso trejos durys. Ir iki 2018 m. jos buvo parūdijusios, pažeistos korozijos, taigi, negalėjo būti kaip naujos. Tai patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos. Be to, teismas pažymi, jog nukentėjusiojo pateikti komerciniai pasiūlymai tik nurodo visiškai naujų tam tikros specifikacijos durų įsigijimo ir montavimo kaštus, tačiau jokiu būdu nepatvirtina konkrečių senų E. Č. ofiso durų vertės. Dar daugiau, nėra aišku, ar pasiūlymas pateiktas dėl analogiškų durų.

Nors nukentėjusysis remiasi specialisto J. G. išvadoje nurodytu pastebėjimu, kad ateityje durų būklė blogės, pastebėtina, kad ir praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo jų apgadinimo, kitų (naujų) trūkumų, išskyrus vizualinį jų vaizdą darkančių „nubėgimų“ bylos medžiagoje esančiose fotonuotraukose nematyti. Nenustatyta sugadinimų, trukdančių durimis naudotis pagal jų tiesioginę paskirtį, taigi, ir poreikio būtinai jas keisti naujomis. Priešingai, teismo posėdžio metu E. Č. atstovė nurodė, jog R. V. ne kartą buvo siūlyta duris perdažyti.

Byloje pateikta 2006 m. birželio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MAK 00078561. Nors duris pirkęs liudytojas A. J. negalėjo patvirtinti, kad tai būtent aptariamų durų įsigijimo dokumentas, tačiau nurodė, kad visos analogiškos durys, taigi ir aptariamosios, buvo įsigytos vienu metu už 422,88 Lt (122,47 Eur) kainą. Todėl teismas, priešingai nei teigia skundu nukentėjusysis, nemato pagrindo šiuo dokumentu (įvertinus ir minėto liudytojo parodymus) vadovautis kaip atskaitos tašku vertinant sugadinto turto vertę. Įvertinus durų įsigijimo kaštus, nuo įsigijimo praėjusį laiko tarpą, nusidėvėjimą, teismas sprendžia, kad sugadinto daikto vertė veikos padarymo metu yra ne didesnė nei trys baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai, todėl ir šiuo aspektu veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 115 straipsnį. Būtent sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus ar apysunkis nusikaltimas, baudžiamasis nusižengimas ar administracinis nusižengimas.

Kaip teisingai nurodė nukentėjusysis savo skundu, sugadinto turto vertė ir padaryta žala nėra tapačios sąvokos ir jos ne visada sutampa. Sugadinto turto vertė administracinių nusižengimų bylų teisenoje nustatoma remiantis daikto rinkos verte administracinio nusižengimo padarymo metu, o ne sugadinto turto atkuriamąja verte (remonto darbai ir kt.) (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-236-468/2017). Turto atkūrimo vertė yra reikšminga sprendžiant ieškinio dydį, bet nėra reikšminga nustatant sugadinto turto vertę.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pateikti dokumentai (komerciniai pasiūlymai, PVM sąskaita faktūra), nesant duomenų apie turto atkūrimo kaštus ir netgi jo atkūrimo būdus (durų keitimas, dažymas ar kt.), nėra pakankami padarytai žalai tiksliai įvertinti. Remiantis ANK nuostatomis dėl turtinės žalos atlyginimo nesusitarus ir aplinkybe, jog būtent dėl nutarimo pagrįstumo turtinės žalos dydžio ir jo atlyginimo tvarkos aspektais yra pateiktas nukentėjusiojo E. Č. skundas, vertintina, jog ir priimant 2019 m. vasario 28 d., nutarimą turtinės žalos dydis nebuvo tinkamai įvertintas, tačiau į ANK 665 straipsnio 2 dalies nuostatą neatsižvelgta, nors nukentėjusiojo žalos dydis dar atliekant tyrimą buvo ginčijamas.

Remiantis išdėstytais argumentais teismas konstatuoja, kad nėra abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto, tačiau netinkamai pritaikytos ANK 665 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios turtinės žalos atlyginimą nesusitarus, todėl yra pagrindo panaikinti priimtą nutarimą, paskirti R. V. baudą, tačiau nenustatyti įpareigojimo atlyginti turtinę žalą. Remiantis tuo, kas paminėta, ir ANK 665 straipsnio 2 dalyje numatyta teismo teise (bet ne pareiga), išaiškinti E. Č. teisę dėl turtinės žalos priteisimo kreiptis civilinio proceso tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 622 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. V. skundo netenkinti.

E. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato 2019 m. vasario 28 d. nutarimą, R. V. už ANK 115 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą skirti 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti nukentėjusiajam E. Č. teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka.

Dujų balionėlį „Pfeffer KO Jet“, saugomą prie bylos, grąžinti pareiškėjui R. V..

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.