Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinių pažeidimų tyrimo poskyrio 2014 m. kovo 12 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. ir jam paskirta 100 Lt bauda. M. M. nubaustas už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 1 d., apie 14.15 val., pastatė automobilį ,,VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant šaligatvio prie pastato, ties (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 155.5 punkte nustatytą draudimą sustoti ir stovėti ant šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), pažeista stovėjimo tvarka gyvenamosiose zonose ir kiemuose. Šį nutarimą M. M. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

protokolas su administraciniu nurodymu turėjo būti išsiųstas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Institucijos argumentai ir teismo vertinimas apie neva bylos vilkinimą yra visiškai nepagrįsti. Klaipėdos m. savivaldybės administracija, dėl savo neveiklumo, per šešis bylos tyrimo mėnesius nepriėmė sprendimo ir neišdėstė aplinkybių dėl termino skirti administracinę nuobaudą pratęsimo, apeliantui tokio sprendimo nepateikė (ATPK 257¹ str. 1 d.). Jei institucija paskyrusi nuobaudą būtų elgusi pagal šias teisės normas, byla būtų buvusi išspręsta iš karto ir būtų sumokėta nurodyme paskirta suma, juolab, kad pažeidimo neginčija. ATPK 35 str. 1 d. numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, todėl akivaizdu, kad šis įstatymo numatytas terminas bylos nagrinėjimo metu buvo praleistas, todėl yra ATPK 250 str. 1 d. 7 p. numatytas bylos nutraukimo pagrindas. Byloje nėra duomenų, kad šis terminas būtų tinkamai pratęstas. Teismas konstatuoja, kad terminas 2014 m. sausio 20 d. rezoliucija pagrįstai pratęstas. Teigia, kad institucijos rezoliucija neatitinka nei formos nei turinio t. y. nebuvo surašytas procesinis dokumentas ir jame nebuvo nuodytos aplinkybės, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi LVAT nutartimi Nr. N-575-841/2012, kurioje išdėstyta priešinga situacija, kai buvo priimtas sprendimas. Nuo pažeidimo padarymo (2013 m. rugpjūčio 1 d.) iki nuobaudos paskyrimo (2014 m. kovo 12 d.) buvo praėję daugiau kaip šeši mėnesiai. Visą šitą laikotarpį apeliantas gyveno toje pačioje nuolatinėje gyvenamoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), nebuvo ilgam išvykęs ir negyveno užsienyje, dirbo toje pačioje darbovietėje (UAB „(duomenys neskelbtini)“), nesirgo, nesislapstė, nebuvo kitų priežasčių dėl ko negalima buvo išspręsti administracinės atsakomybės klausimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo, kad M. M. padarė administracinės teisės pažeidimą pagal ATPK 124¹ str. 4 d. nėra, tačiau M. M. teigia, kad Klaipėdos miesto savivaldybės nutarimu nuobauda paskirta neteisėtai, nepagrįstai, nes yra suėję administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminai.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Pažymėtina, jog administracinės nuobaudos paskyrimo terminas šioje byloje buvo pratęstas dar nepraėjus šešių mėnesių nuo teisės pažeidimo padarymo dienos terminui. Tuo tarpu ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos. Iš to seka, kad yra nustatytas nebaigtinis administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo pagrindų sąrašas.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas 2014 m. sausio 20 d. Viešosios tvarkos skyriaus vedėjos K. V. rezoliucija. Vizoje nurodyta surašymo data, terminas, pareigos, parašas, vardas, pavardė. Apeliantas teigia, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas netinkamai. Pažymėtina, jog, priešingai negu apeliaciniame skunde nurodė M. M., ATPK nėra reglamentuota procesinio dokumento, kuriuo institucija gali pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, forma. Kaip matyti dėl 2013 m. rugpjūčio 1 d. padaryto teisės pažeidimo administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2014 m. vasario 14 d. Teismo posėdžio metu Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus atstovas M. P. teigė, jog M. M. nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, darbo vietos adresas buvo sužinotas tik 2013 m. lapkričio 20 d., pareigūnui telefonu paskambinus M. M., jis vis žadėdavo atvykti, nes administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui reikia asmens duomenų, tačiau neatvyko (b. l. 36). M. M. teismo posėdžio metu parodė, jog deklaravęs savo gyvenamąją vietą prie Klaipėdos miesto savivaldybės (b. l. 36). Vadovaujantis Gyventojų registro tarnybos duomenų baze M. M. įrašytas į Klaipėdos miesto savivaldybėje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą. Nors M. M. teigia, jog visą šitą laikotarpį jis gyveno toje pačioje nuolatinėje gyvenamoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), tačiau pareigūnams ši jo gyvenamoji vieta nebuvo žinoma, nes jis nebuvo deklaravęs šios gyvenamosios vietos. Be to, tik sužinojus kur dirba M. M., su juo buvo susisiekta telefonu, su prašymu atvykti, tačiau kaip savo rašte nurodo Klaipėdos miesto savivaldybė, jis pokalbio metu savo asmeninio telefono numerio nenurodydavo, tikslios gyvenamosios vietos adreso nesakė, į pokalbį neatvykdavo (b. l. 17-18). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvada, jog terminas buvo pratęstas pagrįstai, nustačius aplinkybes, trukdančias administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui. Šis sprendimas priimtas dar nepasibaigus 6 mėn. terminui, todėl laikytina, jog nuobaudos skyrimo terminas pratęstas laiku.

Todėl darytina išvada, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakeisti ją apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. M. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.