Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovui V. R. , tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, AB „Telia Lietuva“, A. B. , I. T. , Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, V. Z. , R. K. ir jų atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. patikslintą ieškinį atsakovui V. R. , tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, AB „Telia Lietuva“, A. B. , I. T. , Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, V. Z. , R. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir prievolių padalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Po santuokos nutraukimo pripažinti prievoles kreditoriams AB „Telia Lietuva“, įsiskolinimus A. B. ir I. T. už vaikų išlaikymą, ieškovės asmeninėmis prievolėmis. Atsakovo V. R. asmeninėmis prievolėmis pripažinti prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai ir prievolę V. Z. dėl priteistos turtinės ir neturinės žalos atlyginimo.

Atsakovas atsiliepimo byloje neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Teismo procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai. Pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad su viskuo sutinka (b.l. 112, 126-127).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3654-811/2011, ieškovei ir atsakovui buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia jų nepilnamečių vaikų G. R. , gim. (duomenys neskelbtini), A. R. , gim. (duomenys neskelbtini), ir N. R. , gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Sprendimas įsiteisėjęs. Duomenų, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas būtų panaikintas nėra. Atsižvelgiant į tai, šioje santuokos nutraukimo byloje klausimai dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, nespręstini.

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas.

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad atsakovas V. R. ne kartą teistas. Teistumai susiję su savanaudiškomis bei su smurtinėmis veikomis, iš kurių yra ir smurto naudojimas prieš sutuoktinę G. R. (2013 m. sausio 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-78-749-2013, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendis priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-415-830/2015, ir kt.).

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 str. 3 d.), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės (sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; neištikimybė; žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; palikimas šeimos ir visiškas nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus), kurioms (ar kuriai iš jų) esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktiniai nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Sutuoktiniai tarpusavyje nebendrauja, nesutaria bendro gyvenimo klausimais, santuoka yra nutrūkusi, taikytis nenori. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, iš kurių galima būtų tikėtis, kad ieškovė ir atsakovas vėl pradės gyventi kartu, todėl teismas sprendžia, kad šalių santuoka yra iširusi ir turi būti nutraukta (CK 3.53 str., 3.54 str. 4 d.).

Atsakovas atsiliepimo byloje neteikė, į teismo posėdį neatvyko, bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodydamas, kad su viskuo sutinka. Teismas sprendžia, kad tai rodo atsakovo abejingumą dėl byloje sprendžiamų klausimų. Atsakovas V. R. teistas dėl tyčinių nežymių sutuoktinės sveikatos sutrikdymų. Šie bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas gerbti savo sutuoktinę, būti lojaliu, remti ją moraliai ir materialiai, neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.). Minėtas atsakovo elgesys (nesirūpinimas šeima, smurtavimas, santuokinių pareigų pažeidimas) niekaip nėra suderinamas su jo kaip sutuoktinio pareigomis, šeimos interesais ir iš esmės jiems prieštarauja bei yra nepriimtinas nei teisės, nei moralės požiūriu. Įvertinus šias teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas nevykdė įstatyme numatytų sutuoktinio pareigų: visapusiškai nesirūpino šeima, be to jis teistas už tyčinius nusikaltimus, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2 d., 3 d.).

Dėl turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.).

Iš ieškovės paaiškinimu bei rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos metu jokio nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neįgijo, todėl turto padalijimo klausimas nespręstinas.

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų. Ieškovė skolinga valstybės biudžetui 30 Eur baudą už administracinius teisės pažeidimus ir 9 Eur gyventojų pajamų mokesčio, taip pat turi skolinių įsipareigojimų dėl išlaikymo bei prievolę kreditoriui AB „Telia Lietuva“. Valstybės biudžetui atsakovas skolingas 198 Eur baudą už administracinius teisės pažeidimus ir 7,08 Eur pagal Lietuvos institucijų vykdomuosius dokumentus. Kreditoriui V. Z. atsakovas turi solidarią skolą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo su kitu nuteistuoju (b.l. 59-63).

Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 str.), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 str.). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena, bendro turto neturi, kad dalis prievolių kreditoriams (Valstybinei mokesčių inspekcijai, V. Z. ) atsirado dėl ieškovės ir atsakovo padarytų administracinių teisės pažeidimų, atsakovo padarytų nusikalstamų veikų, o kita dalis – dėl ieškovės asmeninių poreikių patenkinimo (AB „Telia Lietuva“), kad pats atsakovas ir kreditoriai neprieštarauja, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai, AB „Telia Lietuva“, A. B. , įsiskolinimą už A. R. išlaikymą, I. T. , įsiskolinimą už N. R. išlaikymą, asmeninėmis ieškovės prievolėmis. Taip pat nustatyti, kad atsakovo prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai ir V. Z. , už priteistos turtinės ir neturtinės žalos kompensavimą yra asmeninės V. R. prievolės (CK 3.109 str. 3 d.). Daugiau duomenų apie ginčo šalių kreditorius teismui byloje nepateikta (CK 12 str., 178 str.).

Šalims po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl pavardžių ir kiti klausimai

Po santuokos nutraukimo ieškovės pageidavimu jai paliekama pavardė „R.“, o atsakovui paliekama pavardė „R.“ (CK 3.69 str.).

Ieškovei byloje buvo teikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (b.l. 6-7).

Ieškinys tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos į valstybės pajamas – 100 Eur žyminis mokestis, 26,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (b.l. 2) (CPK 93 str., 96 str.). Duomenų apie valstybės išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą byloje nėra, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. R. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir G. R. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl V. R. kaltės.

Po santuokos nutraukimo G. R. palikti pavardę „R.“, V. R. – „R.“.

Priteisti iš atsakovo V. R. , a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 100 Eur (vieno šimto eurų) žyminį mokestį ir 26,80 Eur (dvidešimt šešis eurus 80 ct) pašto išlaidų, įmokos kodas 5660.

Ieškovės G. R. , a.k. (duomenys neskelbtini) prievoles AB „Telia Lietuva“ pagal 2017 m. kovo 21 d. sutartį Nr. B2503634, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 30 Eur baudos už administracinius teisės pažeidimus ir 9 Eur gyventojų pajamų mokesčio, prievolę vykdomojoje byloje 0181/16/0183, dėl 2044,60 Eur sumos, A. B. , už įsiskolinimą už A. R. išlaikymą, prievolę vykdomojoje byloje 0181/16/00604, dėl 2090 Eur sumos, I. T. , už įsiskolinimą už N. R. išlaikymą, pripažinti asmeninėmis G. R. prievolėmis.

Atsakovo V. R. , a.k. (duomenys neskelbtini) prievoles V. Z. , pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-455-334/2013, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 198 Eur baudos už administracinius teisės pažeidimus ir 7,08 Eur pagal Lietuvos institucijų vykdomuosius dokumentus pripažinti asmeninėmis V. R. prievolėmis.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė