Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, susipažinusi su R. G. (R. G.) apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.34-978/2021,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. R. G. 2020 m. lapkričio 11 d. apie 16.59 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, buvo neatidus, nepalikęs tarpo iš šono kliudė šalia sustojusį automobilį „Toyota“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius. Vėliau buvo nustatytas 0,64 promilės girtumo laipsnis. Turi galiojančią nuobaudą už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 127 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau ir – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus. Administracinio nusižengimo protokolas R. G. taip pat buvo surašytas už tai, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešdamas policijai.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. priimtu nutarimu Nr. A15.-34-978/2021 R. G. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nubausta subendrinta 1 400 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams bei jam paskirtas automobilio ,,Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Apylinkės teismas administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį R. G. atžvilgiu nutraukė, nenustačius jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo sudėties požymių.

3. Dėl minėtos nutarties administracinėn atsakomybėn patrauktas R. G. pateikė apeliacinį skundą, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos 2021 m. balandžio 12 d. rezoliucija buvo priimtas ir nuspręsta administracinio nusižengimo bylą kartu su apeliaciniu skundu siųsti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

II. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

R. G. apeliacinis skundas kartu su administracinio nusižengimo byla grąžinamas pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

4. ANK 647 straipsnyje yra numatyta apeliacinio skundo turiniui ir formai taikomi reikalavimai. Šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad apeliacinis skundas paduodamas raštu, pasirašytas skundą paduodančio asmens (ar jo atstovo). Nagrinėjamu atveju, pateiktas apeliacinis skundas yra rašytinis, tačiau nėra patvirtintas fiziniu besikreipiančio asmens parašu, todėl jis neatitinka ANK 647 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo.

5. Be to, iš skundo turinio aiškiai matyti, kad jame nėra išdėstyti visi nutarimo apskundimo motyvai (ANK 647 straipsnio 2 dalis). Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, jog skunde R. G. nurodo, kad būdamas teisme jis detaliai paaiškins, kodėl prašo skundžiamą nutarimą pakeisti. Pažymėtina, kad pagal ANK 651 straipsnio 2 dalį administracinių nusižengimų bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė, tačiau toks prašymas teismui nėra privalomas. R. G. nutarimą ginčija tik dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo skyrimo. Šiuo konkrečiu atveju pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nenustatytas, skunde toks prašymas taip pat nepateiktas, be to, priimdamas sprendimą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aukštesnės instancijos teismas vadovaujasi objektyviais kriterijais, o ne vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimu paaiškinti aplinkybės teisme. Akcentuotina ir tai, kad apeliaciniame skunde išdėstyti nutarimo apskundimo motyvus yra būtina ir dėl to, kad kiti proceso dalyviai galėtų tinkamai realizuoti savo teisę pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą. Taigi, dėl visų nustatytų trūkumų pateiktas apeliacinis skundas negali būti nagrinėjamas aukštesnės instancijos teisme.

6. Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia apylinkės teismas (ANK 648 straipsnio 1 dalis). Būtent šiam teismui numatyta galimybė nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti (ANK 648 straipsnio 6 dalis), todėl R. G. apeliacinis skundas kartu su administracinio nusižengimo byla grąžinamas pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 647 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. A15.34-978/2021 kartu su administracinio nusižengimo byla grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.