Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir Zoom platformos pagalba išnagrinėjo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. 2020 m. lapkričio 11 d. apie 16.59 val. Vilniuje, Antakalnio g. 63, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, buvo neatidus, nepalikęs tarpo iš šono kliudė šalia sustojusį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius. Vėliau buvo nustatytas 0,64 promilės girtumo laipsnis. Turi galiojančią nuobaudą už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 127 punkto reikalavimus ir padarė ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus.

Administracinio nusižengimo protokolas R. G. taip pat buvo surašytas už tai, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešdamas apie eismo įvykį policijai.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad tiek R. G. nuosekliai viso proceso metu, tiek kartu su juo įvykio metu automobilyje buvęs liudytojas V. C. teigė, kad M. R. R. G. sumokėjo pinigus, kompensuodamas veidrodėlio apgadinimą, ir abu iš M. R. veiksmų suprato, kad šis pretenzijų R. G. neturi. R. G. nurodė davęs M. R. 10 eurų. Apie tai, kad tokia suma buvo adekvati padarytam veidrodėlio apgadinimui, patvirtino ne tik R. G., V. C., bet ir į įvykio vietą atvykęs pareigūnas D. M., kuris taip pat nurodė ir aplinkybę, jog, jo manymu, „Toytoja Prius” vairuotojas norėjo pasipelnyti iš situacijos, nes buvo padarytas tik veidrodėlio įbrėžimas, būtų užtekę tą veidrodėlį tik nuvalyti, jo net dažyti nebūtų reikėję, o dešimt eurų būtų užtekę pilnai padarytai žalai atlyginti. Nors M. R. teigia, kad 10 eurų jam nebuvo sumokėta, tačiau nepateikė nei policijai, nei teisme į bylą tai patvirtinančių įrodymų, nors tuo metu, kaip pats nurodė, jo automobilyje veikė registratorius, iš to seka, kad atitinkamos aplinkybės, jei jos būtų buvę, turėjo būti juo užfiksuotos. Visgi teismo įpareigojimas pateikti registratoriaus įrašus iš M. R. pusės nebuvo įvykdytas, todėl teisme ištyrus duomenis, tarp jų ir liudytojų parodymus, nepaneigta R. G. nurodyta aplinkybė, jog už padarytą žalą jis atlygino, duodamas M. R. 10 eurų, o iš pastarojo elgesio supratęs, kad šis jam pretenzijų nebeturi, išvažiavo. Kaip matyti dėl visų kitų įvykio aplinkybių (vairavimo neblaivumo būsenoje, neturint teisių, kito automobilio veidrodėlio kliudymo ir pan.) R. G. viso proceso metu davė išsamius parodymus, pilnai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jo parodymų tikrumu, tuo labiau, kad jie visiškai sutampa ir su įvykio vietoje buvusio V. C. parodymais.

Taigi nagrinėjamu atveju R. G. veiksmuose nėra ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena dėl šio nusižengimo R. G. nutrauktina.

Visgi byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad R. G. 2020 m. lapkričio 11 d. apie 16.59 val. Vilniuje, Antakalnio 63, neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepalikęs tarpo iš šono kliudė šalia sustojusį automobilį „Toyota“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius, taip pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus ir padarydamas nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas ne tik pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį.

Teismas įvertinęs surinktus duomenis visumoje, sprendžia, kad protokole R. G. inkriminuotos faktinės aplinkybės yra visiškai įrodytos – o būtent, jis 2020 m. lapkričio 11 d., apie 16.59 val., Vilniuje, Antakalnio g. 63, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, buvo neatidus, nepalikęs tarpo iš šono kliudė šalia sustojusį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius. Vėliau jam buvo nustatytas 0,64 promilės girtumo laipsnis. Turi galiojančią nuobaudą už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Nurodytais veiksmais buvo pažeisti KET 14, 127 punktų reikalavimai. Atitinkamai minėti R. G. veiksmai visiškai atitinka ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų sudėtį - nusižengimus: jo veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį (neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą) bei 427 straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo), todėl jis baustinas.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje už joje numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą vairuotojams nuo 300 iki 560 eurų.

ANK 427 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 1200 iki 2000 eurų, taip pat už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų. (ANK 427 straipsnio 2 dalis) bei privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą (ANK 427 straipsnio 3 dalis).

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į nustatytą R. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų faktines aplinkybes ir taip padėjo juos išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų nusižengimų pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius R. G. – administracine tvarka baustas eilę kartų, taip pat už KET ir kitų rūšių pažeidimus, tarp jų buvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus (2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimu buvo nubaustas 800 Eur bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių (nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d.) už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, t. y. už vairavimą neblaiviam), turi galiojančių nuobaudų.

Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad R. G. skirtinos ANK 423 straipsnio 1 dalies, 427 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos baudos, mažesnės nei sankcijoje numatyti baudos vidurkiai. Įvertinus jau minėtų duomenų visumą – be kita ko, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad R. G. yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tarp jų ir už šiurkščius KET nusižengimus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju R. G. atimtina teisė vairuoti transporto priemones trejiems metams. Be to, skirtinas transporto priemonės konfiskavimas. Nors suinteresuotas asmuo O. G. nurodo, kad transporto priemonė jai reikalinga dėl sveikatos ir darbo, kad R. G. paėmė automobilio raktelius šiai nežinant, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodo pati O. G., sūnui praradus teises, jam pasakė, kad daugiau niekada neduos savo mašinos, tačiau, žinodama sūnaus silpnybes, neužtikrino, kad šiam jos automobilio rakteliai iš tikrųjų nebūtų pasiekiami. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad jau 2017 m. gruodžio 9 d. neturėdamas teisės vairuoti, R. G. važiavo motinos automobiliu „Opel Zafira“, Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas ANK 424 straipsnio 2 dalyje padarytą nusižengimą, 2020 m. balandžio 12 d. R. G. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nepasirinko saugaus greičio, nesugebėjo sustabdyti vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į stovintį prie reguliuojamos sankryžos automobilį, apgadindamas abu automobilius ir padarydamas ANK 423 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą, 2020 m. rugsėjo 21 d. R. G. vairavo motinos automobilį „Opel Zafira“, Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, 2020 m. pagal šios bylos aplinkybes ir vėl matyti, kad 2020 m. lapkričio 11 d. R. G. vairavo tą patį motinos automobilį „Opel Zafira“, Nr. (duomenys neskelbtini) Padarytų šiurkščių nusižengimų motinos automobiliu gausa liudija, jog faktinis automobilio valdytojas visgi yra R. G., o O. G. nesiima jokių saugumo priemonių, kad jos automobiliu negalėtų pasinaudoti jos sūnus, kurio nusižengimai, padaromi jos automobiliu su laiku tik sunkėja. Šių aplinkybių visuma yra pakankama skirti transporto priemonės konfiskavimą ir taip apsaugoti visuomenę, jos narių turtą, sveikatą ir gyvybę nuo galimų naujų šiurkščių R. G. nusižengimų.

Paskirtos nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

R. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 400 Eur baudą.

R. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1400 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams bei automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir R. G. paskirti galutinę 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams bei automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą aikštelėje Eišiškių pl. 127, Vilniuje, iki nutarimo įsiteisėjimo palikti saugoti aikštelėje, nutarimui įsiteisėjus konfiskuoti.

Administracinio nusižengimo teiseną R. G. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20125412625.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.