Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Utvilsta“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-812-425/2009 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Utvilsta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Schindler – Liftas“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BĄ investiciniai projektai“ dėl 44 590,00 Lt neteisėtai gautų lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra būtų priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacinio skundo apibrėžtose ribose, privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą, o taip pat teismo sprendimo negaliojimo absoliučius pagrindus (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Utvilsta“ yra jau likviduojama dėl bankroto bendrovė, todėl laikantis teismų praktikos bylose, kuriose dalyvauja bankrutuojanti ar likviduojama dėl bankroto bendrovė, sprendžiama, jog byloje ginamas taip pat ir viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant šią bylą, neapsiribojama vien apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 338, 320 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat suklydo aiškindamas bei taikydamas materialiosios, proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos teisės taikymo bei aiškinimo klausimais ir, atmesdamas ieškovo LUAB „Utvilsta“ ieškinį atsakovui UAB „Schindler – Liftas“, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad trečiasis asmuo UAB ,,BĄ Investiciniai projektai“ 2006-11-09 atliktu pavedimu atsakovui UAB „Schindler – Liftas“ sumokėjo 44 590 Lt, kurie, priešingai nei konstatavo teismas, pagal Rangos sutartį priklausė ne atsakovui, bet ieškovui, nes trečiasis asmuo nebuvo Subrangos sutarties šalimi, ir, kaip minėta, Rangos sutarties 6.5 punkte buvo nustatyta, kad tik rangovas UAB „Utvilsta“ prisiima įsipareigojimus subrangovams. Pagrindo tokiai išvadai neduoda teismo nurodyta aplinkybė, kad šie pinigai tiesiogiai subrangovui buvo sumokėti už jo atliktus darbus ir pateiktas medžiagas (CK 1.5 str.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad tarpusavio atsiskaitymą reglamentuojančios abiejų anksčiau paminėtų sutarčių nuostatos būtų buvusios pakeistos. Kaip matyti iš byloje esančio 2006-05-05 UAB „Utvilsta“ prašymo, adresuoto trečiajam asmeniui UAB ,,BĄ Investiciniai projektai“, sumokėti už atliktus darbus minėtame objekte Plytinės g. 29, Vilniuje, jame nėra nurodymo sumokėti atsakovui UAB „Schindler – Liftas“ (b. l. 21-23). Be to, ginčijamas mokėjimas atliktas jau po antstolės priimto patvarkymo, ir byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo UAB ,,BĄ Investiciniai projektai“ iki minimos atsakovo PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo būtų pervedęs 403 060,33 Lt į antstolės depozitų sąskaitą. Priešingai, iš šio asmens pateikto atliktų mokėjimų žiniaraščio už laikotarpį nuo 2004-12-01 iki 2007-03-21 matyti, kad minėtas antstolės patvarkymas nebuvo vykdomas ir antstolės reikalauta pinigų suma į depozitų sąskaitą nebuvo pervesta (b. l. 18-20). Taigi teismas be pagrindo rėmėsi CK 6.50 straipsniu ir sprendė, kad trečiojo asmens ginčo atsiskaitymas su atsakovu už ieškovą galiojant antstolės patvarkymui yra teisėtas. Tokiai išvadai taip pat neduoda pagrindo teismo nurodyta aplinkybė, kad trečiasis asmuo minimu laikotarpiu savo sąskaitoje turėjo ir disponavo kelis kartus didesnėmis lėšomis nei antstolio areštuota 403 060,33 Lt suma. Tuo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog trečiasis asmuo (užsakovas) būtų atsiskaitęs su ieškovu pagal Rangos sutartį. Be to, pagal paminėtuose teismų sprendimuose konstatuotas aplinkybes LUAB „Utvilsta“ bankroto byloje teismų patvirtinti ir nepatenkinti kreditorių reikalavimai sudaro virš 6 mln. Lt, iš kurių virš šimto tūkst. Lt - reikalavimai kreditorių, kurių patenkinimo eilė pirmesnė nei atsakovo (darbo užmokestis darbuotojams, valstybės, savivaldybės, VSDFV biudžetams) (CPK 185 str.). Ieškovas apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad ginčijamas mokėjimas akivaizdžiai pažeidžia įmonės kreditorių teises bei teisėtus interesus, imperatyvias įstatymo normas ir yra niekinis (CK 1.78 str. 1 d., 1.80 str. 1 d., 1.81 str. 1 d.).

Kaip žinoma, yra preziumuojama, jog turto arešto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas turto arešto aktų registre, šio registro duomenys yra vieši ir su jais gali susipažinti kiekvienas asmuo (Turto arešto aktų registro įstatymo 5 str. 2 d.). Atsakovas bei trečiasis asmuo yra statybos versle dirbantys juridiniai asmenys, ir jiems yra taikytini didesni reikalavimai tiek sudarant sutartis, tiek jas vykdant, tai yra atsiskaitant ar gaunant atsiskaitymą, turėti viešą informaciją apie verslo partneriams taikomus vienokius ar kitokius veiklos apribojimus, pareikštus ieškinius teismuose ir kt. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, paneigiančių šią prezumpciją (CPK 182 str. 4 p.). Pažymėtina ir tai, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi buvo areštuotas visas UAB „Utvilsta“ turtas, šie duomenys buvo paviešinti Turto arešto duomenų registre, taigi ir dėl paminėtos aplinkybės atsakovui kaip ieškovo kreditoriui, šis faktas buvo ar turėjo būti žinomas, o atitinkamai, buvo ar turėjo būti žinoma tai, kad nei pats ieškovas, nei kiti asmenys, kurių žinioje yra ieškovo turto, neturėjo teisės juo laisvai disponuoti ir atsiskaityti su atsakovu (CK 6.38 str.).

Teisėjų kolegija laiko, kad nagrinėjant šią bylą yra būtina atsižvelgti į kasacinės instancijos bei apeliacinės instancijos teismų nuostatas, išdėstytas procesiniuose sprendimuose, kurie priimti bylose nagrinėjant ieškovo LUAB „Utvilsta“ ginčus, kilusius iš tos pačios rangos sutarties dėl atsiskaitymo su kitais subrangovais: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2010 (BUAB ,,Utvilsta“ prieš IĮ ,,Utenos stogai“, trečiasis asmuo UAB „BĄ investiciniai projektai“), o taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendime, bylos Nr. 2A-569/2010 (BUAB ,,Utvilsta“ prieš V. Kubiliaus statybos ir remonto įmonę, trečiasis asmuo UAB „BĄ investiciniai projektai“) bei 2010 m. balandžio 13 d. nutartyje, bylos Nr. 2A–208/2010 (atsakovas UAB „Asmareta“ prieš ieškovą BUAB „Utvilsta“, trečiasis asmuo UAB „BĄ investiciniai projektai“). Teismai minėtose nutartyse nurodė, kad teismo antstolis yra valstybės įgaliotas subjektas, be kitų įgalinimų, turintis teisę reikalauti vykdyti teismo sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus (CPK 585 str.), taikyti priverstinio vykdymo priemones, nustatytas CPK 624 straipsnyje ir kituose įstatymuose, tai yra išieškoti iš skolininko turto ir piniginių sumų, esančių pas kitus asmenis, uždrausti kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles ir kt. Antstolio reikalavimų procesinė forma – antstolio patvarkymas, yra privalomas visiems asmenims, nagrinėjamu atveju taip pat ir trečiajam asmeniui UAB ,,BĄ Investiciniai projektai“ (CPK 613 str.), o sandoris, pažeidžiantis tokį patvarkymą, yra niekinis, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai, ir negalioja. Tokio sandorio negaliojimo padarinius gali reikalauti taikyti bet kuris suinteresuotas asmuo, kurio teisėms ir pareigoms sandorio negaliojimo padariniai turi įtakos, be to, konstatuoti tokio sandorio niekinį pobūdį ir taikyti jo teisinius padarinius ex officio (savo iniciatyva) turi bylą nagrinėjantis teismas nepriklausomai nuo dalyvaujančių byloje asmenų reiškiamų reikalavimų (CK 1.78 str. 5 d.).

Taigi šiuose procesiniuose sprendimuose teismai suformulavo precedentą, jog esant analogiškoms situacijoms – pas trečiuosius asmenis esančių LUAB „Utvilsta“ priklausančių lėšų panaudojimas, teismai ex officio privalo ištirti ir įvertinti faktines aplinkybes, reikšmingas sandorio niekinio pobūdžio konstatavimui, be to, kaip buvo nurodyta ne vienoje ankstesnėje kasacinio teismo nutartyje, pažymėjo, jog sandoris, pažeidžiantis privalomą antstolio patvarkymą, prieštarauja viešajai tvarkai yra niekinis ir negaliojantis (CPK 4, 185 str., CK 1.81 str. 1 d.).

Kaip minėta, ieškovas, pareikšdamas nagrinėjamą ieškinį, rėmėsi ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu bei CK 6.237 straipsniu. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios ĮBĮ normos taikymo yra išaiškinta, kad ji nėra savarankiškas sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindas, kad ĮBĮ nereglamentuoja savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, o tik nurodo ginčytinų sandorių požymius – priešingumą įmonės veiklos tikslams ir galimą įtaką įmonės nemokumui. Bankrutuojančios įmonės administratorius anksčiau šios įmonės sudarytus sandorius gali ginčyti Civiliniame kodekse nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003 ir kt.). Taigi nors ieškovas nesuformulavo reikalavimo konstatuoti niekinį pobūdį šio sandorio, kurio pagrindu atsakovas gavo ginčo lėšas, nenurodė materialiosios teisės normos, nustatančios konkretų pagrindą, tačiau tai, kaip minėta, neatleido pirmosios instancijos teismo nuo pareigos teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius ir taikyti tinkamas materialiosios teisės normas. Kaip žinoma, Lietuvos Aukščiausiais Teismas ir kitose savo nutartyse yra ne kartą nurodęs, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo, todėl bylą nagrinėjantis teismas privalo ex officio nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą ir konstatuoti teisinį ieškinio pagrindą (CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Br. V. prieš T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-137/2009 ir kt.).

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, paminėta teismų praktika bei šioje byloje esančiu viešuoju interesu, konstatuoja, kad trečiasis asmuo UAB „BĄ investiciniai projektai“, atlikdamas ginčo mokėjimą atsakovui, pažeidė ieškovo, o taip pat jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, o kartu ir viešąjį interesą, taip pat pažeidė privalomą antstolės patvarkymą ir tai prieštarauja viešajai tvarkai, todėl šis sandoris, pažeidžiantis imperatyvias įstatymo nuostatas, yra pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo atlikimo momento (CPK 624 str., 585 str. 1 d., CK 1.81 str. 1 d., 1.78 str.).

Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais teismo sprendimo argumentus, susijusius su ieškinio senaties termino taikymu (CPK 185 str.).

Kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą pateiktais argumentais, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl šio ieškininio reikalavimo patenkinimo yra aktualus ieškinio senaties taikymo klausimas, nes atsakovas yra pareiškęs tokį prašymą (CK 1.126 str. 2 d.). Iš tiesų kasacinio teismo praktikoje yra suformuluota nuostata, kad niekinis sandoris gali sukelti teisines ir faktines pasekmes, jis gali būti vykdomas ir jo pagrindu gali atsirasti civilinės apyvartos pokyčių, pažeidžiančių kitų asmenų teises, kad ieškinio senaties institutas inter alia tarnauja civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti (CK 1.124 str.), o reikalavimai pašalinti niekinio sandorio pasekmes nėra priskirti prie reikalavimų, kuriems ieškinio senatis netaikoma. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad situacija, kai sandorio pasekmių anuliavimas būtų galimas neribotą laiką, nesuderinama su teisinio tikrumo principu ir išaiškinęs, jog reikalavimui pašalinti niekinio sandorio pasekmes gali būti taikoma ieškinio senatis, tokiam reikalavimui pareikšti senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada sandoris pradėtas vykdyti, ir asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie niekinio sandorio vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. E. Prieš Šiaulių apskrities viršininko administraciją ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2006; 2006 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokurtas“ prieš Lietuvos kariuomenę, bylos Nr. 3K-7-4/2006).

Tačiau, kaip žinoma, pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais ir šiuo atveju laikytina, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad bankroto administratorius dokumentus apie atliktą mokėjimą gavo tik 2009-04-27. Todėl ieškovas, pareikšdamas šį ieškinį 2009-08-05, CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad iškėlus UAB „Utvilsta“ bankroto bylą, įmonės administracijos vadovas sirgo, buvo operuojamas, administratoriui buvo perduota tik dalis visų įmonės dokumentų, todėl tik bankroto procese išreikalavus būtinus dokumentus, esančius pas kitus asmenis, buvo pareikšta kelios dešimtys ieškinių ginant ieškovo kreditorių teises bei teisėtus interesus.

Kartu teisėjų kolegija, sprendžia, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas konstatuoti, kad ieškovas, pareikšdamas šį ieškinį, yra praleidęs minimą ieškinio senaties terminą, byloje nustatytos ir anksčiau šioje nutartyje išnagrinėtos faktinės aplinkybės suteiktų pakankamą pagrindą konstatuoti, jog termino praleidimo aplinkybės pripažintinos svarbiomis, o praleistas terminas atnaujintinas (CPK 185 str., CK 1.131 str. 2 d.).

Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija patenkina ieškovo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo sprendimą panaikina, priima naują sprendimą, ir konstatavusi, jog iš neteisės negali kilti teisė, patenkina ieškinį bei taikydama restituciją ginčo lėšas, tai yra 44 590 Lt, kuriuos atsakovas gavo neteisėto sandorio pagrindu, priteisia tiesiogiai ieškovui, kuris šias lėšas neteisėtai buvo praradęs (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Iš atsakovo į valstybės biudžetą teisėjų kolegija priteisia išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir žyminį mokestį, mokėtiną paduodant ieškinį (CPK 96 str. 1 d.), nes šios kategorijos civilinėse bylose dalyvaujantys byloje asmenys yra atleisti nuo žyminio mokesčio tik už apeliacinius ir kasacinius skundus (CPK 83 str. 1 d. 8 p.).

Kartu teisėjų kolegija atkreipia atsakovo dėmesį, kad jis turi teisę kreiptis dėl finansinio reikalavimo, grindžiamo anksčiau paminėta subrangos sutartimi, patvirtinimo ieškovo LUAB ,,Utvilsta“ bankroto byloje (ĮBĮ 21 str. 1 d. 1 p., 26 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Schindler – Liftas“ (įmonės kodas 110571062) ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Utvilsta“ (įmonės kodas 8382745) 44 590 Lt (keturiasdešimt keturi tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt litų).

Iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Schindler – Liftas“ priteisti valstybei 1 337,70 Lt (tūkstantis trys šimtai trisdešimt septyni litai 70 ct) žyminio mokesčio bei 23,50 Lt (dvidešimt trys litai 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, iš viso 1 361,20 Lt (tūkstantis trys šimtai šešiasdešimt vienas litas 20 ct).