- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-08-12
- Bylos Nr.
- 2A-569/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- V. Kubiliaus
- Trečiasis asmuo
- UAB „BĄ investiciniai projektai“
- Advokatai
- Gitana Gudaitė, Česlovas Petronis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės atstovui advokatui Česlovui Petroniui, atsakovo V. Kubiliaus statybos ir remonto įmonės atstovei advokatei Gitanai Gudaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Utvilsta“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimo, kuriuo civilinėje byloje Nr. 2-813-425/2009 atmestas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Utvilsta“ ieškinys atsakovui V. Kubiliaus statybos ir remonto įmonei dėl neteisėtai gautų lėšų priteisimo. Trečiasis asmuo byloje UAB „BĄ investiciniai projektai“
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas BUAB „Utvilsta“ 2009 m. liepos 21 d. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. Kubiliaus statybos ir remonto įmonės 100 000 Lt neteisėtai gautų lėšų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „BĄ investiciniai projektai“ 2004 m. lapkričio 29 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti pagal parengtą projektą žemės sklype, esančiame Plytinės g. 29, Vilniuje, gyvenamojo namo su požemine automobilių stovėjimo aikštele statybos darbus. Šio objekto vandentiekio, nuotekų, šildymo sistemų montavimo darbams atlikti ieškovas, kaip generalinis rangovas, sudarė sutartį su atsakovu V. Kubiliaus statybos ir remonto įmone, kaip subrangovu. Atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė ir pateikė ieškovui apmokėti PVM sąskaitas-faktūras. Trečiasis asmuo UAB „BĄ investiciniai projektai“ sumokėjo skolą už ieškovą tiesiogiai atsakovui V. Kubiliaus statybos ir remonto įmonei 2006 m. birželio 14 d. ir 2006 m. birželio 15 d. mokėjimo pavedimais po 50 000 Lt, iš viso 100 000 Lt. Toks trečiojo asmens atliktas mokėjimas už UAB „Utvilsta“ pažeidė Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatytą atsikaitymo tvarką, o taip pat 2006 m. birželio 6 d. antstolės N. Šiugždaitės patvarkymą sustabdyti lėšų išmokėjimą vykdomojoje byloje Nr. 0033/06/00344. Tokiais veiksmais trečiasis asmuo pažeidė ieškovo BUAB „Utvilsta“ kreditorių teises bei teisėtus lūkesčiai, nes atsakovas gavo finansinio reikalavimo patenkinimą anksčiau nei kiti BUAB „Utvilsta“ kreditoriai. Mokėjimas už atliktus darbus turėjo būti atliekamas tiesiogiai ieškovui, todėl atsakovas gavo pinigus neteisėtai, ir turi pareigą juos grąžinti.
Atsakovas V. Kubiliaus statybos ir remonto įmonė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad šiuo atveju negali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas, nes egzistuoja turto įgijimą legalizuojantis teisinis pagrindas, o būtent, 2005 m. kovo 17 d. statybos rangos sutartis Nr. U.5.0.17, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, 2005 m. gruodžio 1 d. sutarties priedas Nr. 1 ir 2006 m. gegužės 10 d. skolų tarpusavio suderinimo aktas. Tvirtino, jog trečiasis asmuo UAB „BĄ investiciniai projektai“ sumokėjo 100 000 Lt tiesiogiai atsakovui pagal paties ieškovo 2006 m. gegužės 5 d. prašymą, kuriame tarp kitų subrangovų nurodytas ir atsakovas V. Kubiliaus statybos ir remonto įmonė. Be to, tarp ieškovo ir trečiojo asmens, kaip užsakovo, buvo sudarytas 2006 m. birželio 1 d. susitarimas, kuriuo ieškovas pripažinimo netinkamą sutarties vykdymą ir prašė užsakovą organizuoti bei finansuoti objekto statybos užbaigimą. Byloje nėra duomenų, kad tuo metu, kai atsakovui buvo sumokėta skola, ieškovas turėjo įsiskolinimų darbuotojams, socialinio draudimo fondui ar Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatyme nustatyta atsiskaitymo tvarka nebuvo pažeista. Nutartis iškelti bankroto bylą ieškovui UAB „Utvilsta“ buvo priimta Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartimi, tuo tarpu skola atsakovui buvo sumokėta 2006 m. birželio 14 d. ir 15 d. Teigė, jog atlikus mokėjimus nebuvo pažeistas ir 2006 m. birželio 6 d. antstolės patvarkymas, nes pagal 2006 m. birželio 1 d. tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarytą susitarimą, trečiasis asmuo pats organizavo ir finansavo darbus objekte, todėl pinigus pervedė tiesiogiai atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimu ieškovo BUAB ,,Utvilsta“ ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, jog viena iš būtinų sąlygų taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutą yra konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Teismas konstatavo, kad ieškovas 2006 m. gegužės 5 d. prašymu pasiūlė trečiajam asmeniui už atliktus darbus ir nupirktas statybines medžiagas atsiskaityti ne tik tiesiogiai su ieškovu (generaliniu rangovu), bet ir su subrangovais, tarp kurių buvo nurodytas ir atsakovas. Trečiasis asmuo 2006 m. gegužės 16 d. patvirtinimu sutiko su ieškovo prašymu, todėl teismas sprendė, kad šalys apsikeisdamos minėtais raštais susitarė dėl 2004 m. lapkričio 29 d. statybos rangos sutarties Nr. A272-4 sąlygų pakeitimo, toks susitarimas atitiko šios sutarties 5 dalies reikalavimus dėl sutarties pildymo ir keitimo, t.y. buvo sudarytas rašytine forma ir pasirašytas abiejų sutarties šalių, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovui 100 000 Lt suma buvo sumokėta be teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, jog nors atsakovui skolą sumokėjo ne ieškovas, o trečiasis asmuo, tai negali būti laikoma atsakovo neteisėtai gautomis lėšomis, nes atsakovas šią pinigų sumą gavo už pagal sutartį atliktus darbus, kurie buvo atlikti trečiajam asmeniui priklausančiame objekte, taigi atsakovas, kaip kreditorius, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti jam trečiojo asmens už skolininką (ieškovą) sumokėtos skolos (pagal CK 6.50 str.). Teismas taip pat nusprendė, jog tokiu mokėjimu nebuvo pažeisti BUAB „Utvilsta“ kreditorių interesai ir Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio reikalavimai, kadangi mokėjimai buvo atlikti 2006 m. birželio 14 d. ir 15 d., tuo tarpu nutartis iškelti bankroto bylą ieškovui UAB „Utvilsta“ priimta 2006 m. spalio 12 d., o įsiteisėjo 2006 m. gruodžio 14 d., t.y. po 6 mėnesių nuo ginčo mokėjimų atlikimo. Teismas taip pat nurodė, jog ieškovas neatliko jokių darbų, nepirko jokių medžiagų už prašomą priteisti 100 000 Lt sumą, todėl patenkinus ieškinį susidarytų situacija, kuomet ieškovui būtų priteista suma už statybos-rangos darbus, kurių ieškovas neatliko ir jokių išlaidų neturėjo. Be to, teismas sprendė, kad trečiasis asmuo, atlikdamas mokėjimus už darbus, nepažeidė ir 2006 m. birželio 6 d. antstolės patvarkymo, nes pagal pateiktą trečiojo asmens UAB „BĄ investiciniai projektai“ mokėjimų žiniaraštį, po 2006 m. birželio 6 d. pinigai buvo mokami tiesiogiai subrangovams už jų atliktus darbus ir pateiktas medžiagas, todėl nelaikytina, kad jie priklausė ieškovui UAB „Utvilsta“. Be to, antstolės patvarkyme nurodyta sustabdyti ne visus trečiojo asmens atliekamus mokėjimus, o tik 403 060,33 Lt sumoje. Trečiasis asmuo UAB „BĄ investiciniai projektai“ savo sąskaitoje turėjo kelis kartus didesnę sumą nei antstolio areštuota 403 060,33 Lt suma, todėl trečiasis asmuo galėjo atlikti mokėjimus ieškovo ginčijama suma.
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB ,,Utvilsta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą ir nauju sprendimu ieškinį patenkinti. Apeliantas nurodo, jog teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kadangi netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Tvirtina, jog ieškovas ir atsakovas 2005 m. kovo 17 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. U.5.0.17, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti darbų už 850 000 Lt, o ieškovas įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti sutartyje nurodytą kainą. Sutartis buvo realiai vykdoma ir nebuvo pakeista ar nutraukta, atsakovas nesudarė jokio susitarimo nei su ieškovu, nei su trečiuoju asmeniu, kurio pagrindu būtų galima spręsti, kad atsakovas nutraukė ar pakeitė su ieškovu sudarytą sutartį arba, kad ją pakeitė taip, jog atsakovą sietų sutartiniai santykiai ne su ieškovu, o su trečiuoju asmeniu. Iš ieškovo ir trečiojo asmens susirašinėjimo matyti, kad trečiasis asmuo vykdė 2004 m. lapkričio 29 d. sutartį, informavo ieškovą apie tai, kas perves mokėtinas sumas tretiesiems asmenims, kai ieškovas pilnai įvykdys statybos rangos sutartį ir perduos užbaigtą statyti objektą. Toks susirašinėjimas neleidžia daryti išvados, kad trečiasis asmuo sudarė kokius nors susitarimus su subrangovais ir prekių tiekėjais, tarp jų ir su atsakovu, o tik sutiko pagal ieškovo prašymą sumokėti ieškovo nurodytiems asmenims tam tikras pinigų sumas, priklausančias ieškovui. Būtent tai, kad trečiasis asmuo atsiskaitė ne su ieškovu, o tiesiogiai su atsakovu, pažeidė kitų ieškovo kreditorių interesus ir Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo nustatytą atsiskaitymų eiliškumą. Be to, apeliantas ginčija ir teismo argumentus, susijusius su antstolės patvarkymo nesilaikymu, kadangi nebuvo galima atlikti jokių mokėjimų tretiesiems asmenims, nes ieškovas buvo skolingas daugeliui kreditorių, tarp jų ir VMI bei socialinio draudimo fondui. Susitarimas, kurio pagrindu trečiasis asmuo atsiskaitė su atsakovu, yra niekinis, nes juo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, t.y. tokiu susitarimu buvo pažeisti kitų ieškovo kreditorių interesai. Kadangi atsakovas, pažeisdamas kitų asmenų teises ir teisėtus interesus bei įstatymų nuostatas, veikė neteisėtai, ieškovo įgytos lėšos negali būti laikomis gautomis teisėtai, todėl turi būti grąžintos teisėtam savininkui. Teismas, apelianto nuomone, padarė nepagrįstą išvadą, kad sumokėtos lėšos nepriklausė ieškovui, kadangi byloje esantys įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą. Teismas neteisingai nustatė, kad mokėjimo atlikimo dieną ieškovas buvo mokus, nes bankroto byloje esanti medžiaga neleidžia daryti tokios išvados.
Atsakovas V. Kubiliaus statybos ir remonto įmonė atsiliepimu į apeliacinį skundą ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo palikti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog teismas visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Ieškovas, įteikdamas trečiajam asmeniui prašymą apmokėti už atliktus darbus bei medžiagas, pats pripažino, kad rangos sutartis yra vykdoma netinkamai, ieškovas nesugeba atlikti jam nustatytų pareigų, todėl rangos sutartimi sutartų darbų finansavimas buvo perduotas pačiam užsakovui (trečiajam asmeniui). Tokiu rašytiniu susitarimu ieškovas perdavė mokėjimo pareigos vykdymą trečiajam asmeniui, taigi pakeitė sutarties sąlygas. Tvirtina, jog 100 000 Lt buvo skirti atsakovui už realiai atliktus darbus. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai, o ir pats ieškovas neginčija, kad atsakovas atliko darbus pagal sutartį Nr. U.5.0.17, todėl atsakovas įgijo teisę gauti atlygį už atliktus darbus. Ieškovas pats asmeniškai jokių statybos darbų neatliko, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad užmokestis priklauso jam. Ieškovas šiuo atveju buvo tik tarpininkas, ir jokių realių nuostolių nepatyrė. CK 6.50 straipsnis numato, jog prievolę gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Kreditoriui neleidžiama priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens tik tokiu atveju, jei skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui. Šiuo atveju, nei susitarimas, nei prievolė nereikalavo, jog prievolę įvykdytų tik pats ieškovas, tam neprieštaravo ir pats skolininkas (ieškovas), išreiškęs prašymą, kad už jį būtų dengiamas įsiskolinimas. Be to, trečiasis asmuo turėjo teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis ir iš jų atlikti mokėjimus, nes ieškovas neįrodė, kad trečiasis asmuo sumokėjo būtent ieškovo, o ne savo lėšomis. Teigia, kad atsakovas apskritai nebuvo informuotas apie antstolės patvarkymą ir nežinojo apie areštuotas lėšas, todėl nepažeidė antstolės nustatytų apribojimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, kas reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „ Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar rangovas UAB ,,BĄ investiciniai projektai“, ieškovo BUAB ,,Utvilsta“ prašymu, turėjo teisę atsiskaityti už atliktus statybos darbus tiesiogiai su V. Kubiliaus statybos ir remonto įmone kaip subrangovu.
Tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „BĄ investiciniai projektai“ 2004 m. lapkričio 29 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti pagal parengtą projektą žemės sklype, esančiame Plytinės g. 29, Vilniuje, gyvenamojo namo su požemine automobilių stovėjimo aikštele statybos darbus. Šio objekto vandentiekio, nuotekų, šildymo sistemų montavimo darbams atlikti ieškovas, kaip generalinis rangovas, sudarė sutartį su atsakovu V. Kubiliaus statybos ir remonto įmone, kaip su subrangovu. Ieškovo 2006 m. gegužės 5 d. prašymo pagrindu trečiasis asmuo už atliktus darbus ir nupirktas statybines medžiagas atsiskaitė ne tik tiesiogiai su ieškovu, bet ir su subrangovais, tarp kurių buvo ir atsakovas V. Kubiliaus statybos ir remonto įmonė. Trečiasis asmuo UAB „BĄ investiciniai projektai“ 2006 m. birželio 14 d. ir 2006 m. birželio 15 d. mokėjimo pavedimais po 50 000 Lt atsakovui sumokėjo 100 000 Lt. Dėl išmokėtos sumos dydžio šioje byloje ginčo nėra.
Ieškovui UAB ,,Utvilsta“ 2006 m. spalio 12 d. buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius ieškinį atsakovui pareiškė Įmonių bankroto 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto pagrindu, vykdant šiuo įstatymu jam pavestas pareigas patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat imtis priemonių išieškoti skolas iš skolininkų, siekiant ginti visų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės teises ir teisėtus interesus. Kasacinio teismo praktikoje šios teisės normos taikymo klausimu yra išaiškinta, kad Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto norma nėra savarankiškas sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindas, Įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, o tik nurodo ginčytinų sandorių požymius – priešingumą įmonės veiklos tikslams ir galimą įtaką įmonės nemokumui. Bankrutuojančios įmonės administratorius anksčiau šios įmonės sudarytus sandorius gali ginčyti Civiliniame kodekse nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankas „Hansa-LTB“, bylos Nr. 3K-3-917/2003 ir kt.).
Apeliantas nurodo, jog trečiasis asmuo, atsiskaitydamas su atsakovu, pažeidė 2006 m. birželio 6 d. antstolės patvarkymą. 2006 m. birželio 6 d. antstolės patvarkymu trečiasis asmuo UAB „BĄ investiciniai projektai“ buvo įpareigotas per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pranešti antstolei, ar ji turi ieškovui priklausančių lėšų ar turto, kurį privalo jam išmokėti, kokiu pagrindu ir per kokį terminą tai turėtų būti padaryta. Šiuo patvarkymu buvo sustabdytas 403 060 Lt piniginių lėšų išmokėjimas UAB „Utvilsta“ ir tretiesiems asmenims, lėšos areštuotos, nurodyta jas pervesti į antstolio sąskaitą. Tačiau po minėto ieškovo prašymo ir antstolio draudimo tretysis asmuo UAB „BĄ investiciniai projektai“ 2006 m. birželio 14 d. ir birželio 15 d. mokėjimo pavedimais sumokėjo atsakovui iš viso 100 000 Lt. Nors ieškovas nesuformulavo reikalavimo pripažinti negaliojančiu sandorį, kurio pagrindu atsakovui buvo išmokėtos ginčo lėšos ir nenurodė materialiosios teisės normos, nustatančios konkretų sandorio negaliojimo pagrindą, tačiau tai neatleido pirmosios instancijos teismo nuo pareigos teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius ir taikyti tinkamas materialiosios teisės normas.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota teismo pareiga konstatuoti teisinį ieškinio pagrindą ir tai, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas jo reikalavimų juridinis pagrindas ir ar nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 4 p.). Vien ta aplinkybė, kad pareiškimą teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymą, kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti pagrindas pareikštiems reikalavimams atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Br. V. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-137/2009 ir kt.).
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2010, išnagrinėtoje pagal ieškovo BUAB ,,Utvilsta“ kasacinį skundą, išaiškino, jog civilinių teisinių santykių subjektų autonomijos principas nėra absoliutus – įgyvendindami civilines teises ir vykdydami pareigas, asmenys negali pažeisti imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (CK 1.137 str.). Kai sandorio sudarymu pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai ar viešasis interesas, tokie pažeidimai šalinami ir pažeistos teisės ginamos taikant sandorio negaliojimo institutą, t. y. jį nuginčijant ar pripažįstant niekiniu (CK 1.78 str. ). Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo precedentą, jog esant analogiškoms situacijoms, teismai privalo ištirti ir įvertinti faktines aplinkybes, reikšmingas sandorio niekinio pobūdžio konstatavimui. Kaip ir minėtoje byloje, nagrinėjamu atveju, būtina išsiaiškinti ar trečiojo asmens atsiskaitymas tiesiogiai su ieškovo kreditoriumi nepažeidė antstolės patvarkymo dėl 403 060 Lt UAB ,,Utvilsta“ lėšų mokėjimo sustabdymo ir arešto reikalavimų, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
Sandorio negaliojimo instituto esmė yra ta, kad negaliojantis sandoris nesukelia tų padarinių, kurių siekė jo dalyviai, jis sukelia sandorio negaliojimo padarinius. Viešajai tvarkai prieštaraujantys sandoriai yra niekinių sandorių rūšis – pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Viešąją tvarką pažeidžiančių niekinių sandorių institutas yra skirtas viešojo intereso, t. y. ne tik privačiam asmeniui, bet visai visuomenei ar jos didelei daliai svarbių vertybių, apsaugai. Viešajai tvarkai prieštaraujančio sandorio negaliojimui taikytinos CK 1.78 straipsnio 5 dalies taisyklės: reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, suinteresuotu asmeniu šiame kontekste laikytinas asmuo, turintis teisinį interesą, t. y. toks, kurio teisėms ir pareigoms niekinio sandorio negaliojimas turi įtakos; niekinio sandorio teisinius padarinius ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva), nepriklausomai nuo dalyvaujančių byloje asmenų reiškiamų reikalavimų. Įstatymuose nepateikiama sąvokos „viešoji tvarka” apibrėžties. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje ši sąvoka aiškinama kaip apimanti pagrindinius principus, kuriais yra grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Z. v. Alytaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-133 ir kt.). Teisinė valstybė grindžiama visuotinu įstatymų privalomumu, įstatymuose nustatytos teisinės tvarkos įgyvendinimas užtikrinamas per valstybės įgaliotų subjektų, turinčių valdingus įgalinimus kitų asmenų atžvilgiu, veiklą. Vienas iš tokių subjektų yra teismo antstolis. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Antstolio reikalavimai vykdyti teismo sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims (CPK 585 str.). Antstolio reikalavimų procesinė forma – antstolio patvarkymas (CPK 613 str.). Sandoris, pažeidžiantis privalomą antstolio patvarkymą, yra niekinis, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai, ir negalioja. Tokio sandorio negaliojimo padarinius gali reikalauti taikyti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms sandorio negaliojimo padariniai turi įtakos, be to, konstatuoti tokio sandorio niekinį pobūdį ir taikyti jo teisinius padarinius ex officio turi bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Utvilsta“ v. IĮ ,,Utenos stogai“, bylos Nr. 3K-3-140/2010).
Kaip jau minėta, trečiasis asmuo 2006 m. birželio 14 d. ir birželio 15 d., t. y. jau po antstolės priimto 2006 m. birželio 6 d. patvarkymo, kuriuo buvo sustabdytas 403 060 Lt piniginių lėšų išmokėjimas UAB „Utvilsta“ ir tretiesiems asmenims, lėšos areštuotos, nurodyta jas pervesti į antstolio sąskaitą, mokėjimo pavedimais sumokėjo atsakovui 100 000 Lt. Remiantis išdėstytomis teisės aktų nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, minėtas antstolio patvarkymas buvo privalomas trečiajam asmeniui UAB ,,BĄ Investiciniai projektai“. Tuo tarpu, nepaisant to, trečiasis asmuo vis tiek atliko mokėjimus, tokiu būdu pažeisdamas kitų asmenų (bankrutuojančios įmonės kreditorių) teises ir teisėtus interesus, o kartu ir viešąjį interesą. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad trečiasis asmuo UAB ,,BĄ Investiciniai projektai“ po antstolės patvarkymo iki ginčijamų atsiskaitymų su V. Kubiliaus statybos ir remonto įmone atlikimo būtų pervedęs 403 060,33 Lt į antstolės depozitinę sąskaitą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog trečiasis asmuo, atlikdamas mokėjimus atsakovui, pažeidė privalomą antstolės patvarkymą, todėl jo atlikti veiksmai, kaip prieštaraujantys viešajai tvarkai, pripažįstami niekiniais (CK 1.78 str.) ir negaliojančiais nuo jų atlikimo momento. Kadangi iš neteisės negali kilti teisė, nagrinėjamu atveju, taikoma restitucija, pagal kurią atsakovas privalo grąžinti ieškovui tai, ką gavo neteisėto sandorio pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, naikinamas, o ieškovui iš atsakovo priteisiama 100 000 Lt, kuriuos jis prarado trečiajam asmeniui už atliktus darbus tiesiogiai atsiskaičius su atsakovu.
Priimant naują sprendimą ir ieškinį tenkinant, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas žyminis mokestis, mokėtinas paduodant ieškinį (CPK 96 str. 1 d.), nes civilinėse bylose, iškeltose pagal bankrutuojančios įmonės ieškinį, kiti dalyvaujantys byloje asmenys atleisti nuo žyminio mokesčio tik už apeliacinius ir kasacinius skundus (CPK 83 str. 1 d. 8 p.).
Atkreipiamas atsakovo dėmesys į tai, kad atsakovas, kuriam bankrutuojanti UAB ,,Utvilsta“ liko skolinga už atliktus darbus, turi teisę kreiptis dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB ,,Utvilsta“ bankroto byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija
nusprendžia:
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. Kubiliaus statybos ir remonto įmonės ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Utvilsta“ 100 000 Lt (vieną šimtą tūkstančių litų).
Iš atsakovo V. Kubiliaus statybos ir remonto įmonės priteisti 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.