- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-02
- Bylos Nr.
- 2S-740-1060/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00443-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Vlantana“, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas Alytus“
- Kategorijos
- 3.4.2.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.2.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Vlantana“, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas Alytus“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjui L. K. (toliau – pareiškėjas) iškelta bankroto byla. Pareiškėjo bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Stiprus žmogus“. Nutartimi nustatytas keturių mėnesių nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas mokumo atkūrimo plano projektui (toliau – ir planas) pateikti. Planas turėjo būti pateiktas iki 2024 m. vasario 17 d. 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
2. 2023 m. gruodžio 26 d. pareiškėjas pateikė mokumo atkūrimo plano projektą. Bankroto administratorė, 2023 m. gruodžio 27 d. gavusi planą, išsiuntė pareiškėjui pastabas dėl šio plano. 2024 m. sausio 8 d. pareiškėjas pagal administratorės pastabas pateikė patikslintą nemokumo atkūrimo plano projektą. Bankroto administratorė parengė išvadą, kurioje nurodė, kad siekiančio bankrutuoti asmens būtinosios išlaidos privalo mažėti, o gaunamos pajamos didėti, priešingu atveju nebus įmanoma pasiekti bankroto procesui keliamų tikslų. Bankroto administratorė taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nenumato turto vertinimo procedūros, nors parduotino turto vertė yra nustatyta prieš seniau nei prieš dešimt metų ir yra neaktuali, taip pat nenumatoma turto pardavimo tvarka, numatytos administravimo išlaidos nepakankamos, būtinosios išlaidos nedetalizuotos, nenumatyta jokios kreditorių finansinių reikalavimų dengimo sumos ir terminai, bankroto proceso trukmė taip pat neatitinka įstatymo nuostatų. 2022 m. vasario 2 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, kuriame buvo svarstytas mokumo atkūrimo plano patvirtinimo klausimas, dėl kurio patvirtinimo kreditoriai balsų dauguma balsavo prieš.
Šalies argumentai
3. 2024 m. sausio 22 d. bankroto administratorė UAB „Stiprus žmogus“ kreipėsi į teismą su prašymu atstatydinti ją iš L. K. bankroto bylos ir įpareigoti L. K. vykdyti 2023 m. liepos 5 d teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytas pareigas, t. y. pervesti 240,00 Eur administravimo išlaidoms (neįskaitant bankroto administratoriaus atlyginimo) padengti. Prašyme nurodė, kad pareiškėjas su bankroto administratore tiesiogiai susisiekęs nebuvo, nors jam buvo siunčiami keli registruoti laiškai, informuojantys apie bankroto bylos iškėlimą bei depozitinės sąskaitos atidarymą, būtinybę rengti mokumo atkūrimo planą bei vėliau – tikslinti planą pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnį. Tačiau nuo bankroto bylos iškėlimo dienos pareiškėjas tiesiogiai su bankroto administratore susisiekęs nebuvo, teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytų lėšų į depozitinę sąskaitą nepervedė. Bankroto administratorė pažymėjo, kad yra privatus verslo subjektas, kuris neteikia neatlygintinų paslaugų, paslaugos taip pat nėra garantuojamos valstybės. Kadangi bankroto administratorė nėra gavusi ne tik atlyginimo už jau atliktus darbus, bet taip pat – patirtų išlaidų atlyginimo, neturi lėšų kokybiškai atstovauti pareiškėjo interesus. Iš pasyvių pareiškėjo veiksmų matyti, kad jis taip pat nėra suinteresuotas bendradarbiavimu su bankroto administratore. Pareiškėjas nėra suinteresuotas atkurti mokumo bei kuo didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais, o siekia tik skolų nurašymo, todėl šiuo atveju teikti paslaugų bankroto administratorė nemato galimybių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartimi nutraukė fizinio asmens L. K. bankroto bylą, priteisė iš pareiškėjo L. K. 240,00 Eur administravimo išlaidas bankroto administratorei UAB „Stiprus žmogus“.
5. Teismas vertino, kad pareiškėjas netinkamai vykdo FABĮ 6 straipsnio 7 dalies bei 8 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi byloje nustatyta, jog plano projektas, atitinkantis įstatymo reikalavimus, per nustatytą terminą neparengtas bei pareiškėjas į jo bankroto bylai atidarytą depozitinę sąskaitą nepervedė lėšų, skirtų bankroto administravimo išlaidoms apmokėti. Nors įstatymas numato galimybę pratęsti terminą plano projekto rengimui, tačiau teismo vertinimu, termino pratęsimui nėra prasmės, nes taip būtų vilkinamas bylos procesas, kadangi pareiškėjas pats negeba parengti įstatymo reikalavimus atitinkančio plano projekto, į bankroto administratoriaus pastabas neatsižvelgia ir su jomis nesutinka, kreiptis į advokatus teisinės pagalbos atsisako bei nemoka bankroto administratoriui ir nemano, kad turėtų mokėti už darbą, dėl ko pastarasis atsisako toliau neatlygintinai dirbti. Kreditoriai, nepritarę patikslintam plano projektui, nurodė pastabas, analogiškas bankroto administratoriaus pastaboms, su kuriomis pareiškėjas nesutiko.
6. Teismas pabrėžė, kad tiek bankroto administratorius, tiek kreditoriai nurodo, kad akivaizdžiai pastebimas pareiškėjo nesąžiningumas ir neketinimas atsiskaityti nei su bankroto administratoriumi, nei su kreditoriais. Pareiškėjas plano projekte numato, kad per mėnesį yra galimybė skirti bankroto administratoriui ir kreditoriams tik 25,35 Eur sumą, kadangi jis gauna 445,35 Eur senatvės pensiją bei 34,99 Eur vienišo asmens išmoką, iš kurios išskaitos negalimos, bei Kauno apygardos teismas pripažino 420,00 Eur sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti. Nors nuo 2024 m. sausio 1 d. tiek senatvės pensija, tiek vienišo asmens išmoka padidėję, pareiškėjas šį faktą nutyli, jokios informacijos neteikia. Pareiškėjas nesutinka mažinti išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti bei mano, kad jam tinkamus pagal amžių ir sveikatos būklę darbo skelbimus turėtų sekti bei siūlyti jam tinkamą darbą bankroto administratorius ir kreditoriai.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas plano projekte numatęs, kad 25,35 Eur suma bus skirta administravimo išlaidoms, todėl tikėtina, jog kiti kreditoriai savo kreditorinių reikalavimų tenkinimo negaus. Patikslintame plano projekte pareiškėjas nurodo, jog faktas, kad 25,35 Eur suma nepadengs netgi bankroto administravimo išlaidų – negali pakeisti teismų sprendimų esmės. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad bankroto administratorius turėtų labiau stengtis ir įtikinti kreditorius patvirtinti pareiškėjo parengtą patikslintą plano projektą, jeigu ne – teismas privalo patvirtinti patikslintą plano projektą.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek bankroto administratorius, tiek kreditoriai pastabose nurodo, jog pareiškėjas prašo jo paveldėtą turtą, kuris turi būti parduotas, vertinti 2014 metų kainomis, kad nebūtų papildomų išlaidų. Tačiau akivaizdu, kad nuo 2014 metų nekilnojamojo turto kainos išaugę du ar daugiau kartų, kas reiškia, kad turto vertinimo išlaidos bendrame kontekste būtų menkavertės ir būtinos siekiant kiek įmanoma labiau pagerinti pareiškėjo galimybes atsiskaityti bankroto procese. Tai rodo, kad pareiškėjas neketina nei pats atlikti turto vertinimo, nei apmokėti tokias išlaidas bankroto administratoriui kai pats nurodo, kad pardavus turtą, lėšų užteks tik įkaito turėtojo skolai padengti. Faktinę aplinkybę, kad neketina atlikti nekilnojamojo turto vertinimo ir neketina už vertinimą mokėti, pareiškėjas patvirtino ir teismo posėdžio metu.
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo patikslintame plano projekte nenumatyta ir neketinama gauti jokių pajamų, nenurodomos realiai gaunamos pajamos, vengiama tikrosios nekilnojamojo turto vertės nustatymo, nenurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, ignoruojamos išlaidos bankroto procedūroms bei bankroto administratoriaus atlyginimui, pareiškėjas numato, kad nėra reikalo bankroto procedūrą tęsti tris metus, nes galimi vieninteliai atsiskaitymai pardavus turtą ir tik su įkaito turėtoju. Esant tokiai situacijai, teismo vertinimu, bankroto administratoriaus pakeitimas nepakeistų situacijos, kadangi nei vienas bankroto administratorius nedirbs neatlygintinai ir tokioje situacijoje neturės galimybės įgyvendinti bankroto proceso tikslų.
10. Teismas pirmiau nurodytas aplinkybes vertino kaip pareiškėjo vengimą bendradarbiauti ir sąžiningai siekti atsiskaityti su bankroto administratoriumi bei kreditoriais. Pareiškėjas deklaratyviai teigia, kad atsižvelgia į pastabas, bet teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad su pastabomis nesutinka. Iš plano projekto matyti, kad pareiškėjas tiesiog siekia kas mėnesį patirti kuo mažesnes išskaitas, nes antstoliai vykdymo procese daugiau nuskaito ir siekia, kad visos skolos būtų nurašytos.
11. Teismas konstatavo, kad nustatyti pareiškėjo veiksmai nedera su sąžiningais fizinių asmenų veiksmais, prieštarauja fizinio asmens bankroto paskirčiai – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, kreditoriai pagrįstai nepritarė patikslinto plano projektui, neatitinkančiam imperatyvių FABĮ reikalavimų, fizinis asmuo nededa pastangų taisyti plano projekto, todėl bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė nustatytiems pažeidimams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėjas L. K. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį, pratęsti patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto pateikimą iki 2024 m. balandžio 2 d. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Byloje buvo pateiktas bankroto administratoriaus prašymas dėl atstatydinimo, tačiau teismas, peržengdamas šio prašymo ribas, išsprendė klausimą dėl bankroto bylos nutraukimo.
12.2. Teismas neteisingai konstatavo, kad byloje nėra pateiktas mokumo atkūrimo plano projektas, kadangi tiek planas, tiek ir patikslintas planas byloje yra pateikti. Be to, teismas detaliai plano neatitikimo įstatymo nuostatoms neanalizavo, tik pritarė bankroto administratoriaus argumentams. Patikslinto plano pateikimui dar nėra suėjęs laikas, todėl pareiškėjas gali tą padaryti. Pareiškėjas patikslins planą dalyse dėl turto vertinimo, kreditorių reikalavimų tenkinimo. Teismas plano neatitikimą įstatymams galėtų vertinti tik po pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimo, kuris šiuo atveju nėra įvykęs.
12.3. Terminas sumokėti 240,00 Eur dar nesuėjęs, bankroto administratorius gali būti atstatydintas, todėl iki tol jis nespės lėšų išleisti, be to nutartyje, kuria paskirta ši administravimo lėšų suma, nėra nurodymo, kad ją turi apmokėti pareiškėjas.
12.4. Pareiškėjo nesąžiningumo faktas turėjo būti nagrinėjamas ir įrodytas, tačiau tas nebuvo padaryta.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratorė UAB „Stiprus žmogus“ prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Bankroto administratorė nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje, kurioje detaliai išanalizuotas plano projektas, pareiškėjo elgesys iki plano tvirtinimo, jo požiūris į kreditorių nurodytas pastabas dėl plano bei fizinio asmens bankroto instituto paskirtį.
14. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria fizinio asmens bankroto byla buvo nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Ginčo klausimui nagrinėti reikšmingos faktinės aplinkybės
17. Nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjui L. K. iškelta bankroto byla. Pareiškėjo bankroto administratore paskirta UAB „Stiprus žmogus“. Nutartimi nustatytas keturių mėnesių nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas mokumo atkūrimo plano projektui pateikti. Planas turėjo būti pateiktas iki 2024 m. vasario 17 d. 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
18. 2023 m. gruodžio 26 d. pareiškėjas pareikė mokumo atkūrimo plano projektą, kuriame nurodė, kad pagal pareiškėjo gaunamas pajamas, kurias sudaro senatvės pensija ir vienišo asmens išmoka, atėmus būtiniesiems poreikiams skiriamą sumą, lieka 25,35 Eur suma per mėnesį, kuri bus skiriama administravimo išlaidoms dengti. Taip pat nurodė, kad bus parduodamas pareiškėjo turimas įkeistas turtas, kurį pardavus bus atsiskaityta tik su įkaito turėtoju, dėl ko visų kitų kreditorių reikalavimams dengti nebus skiriamos jokios lėšos. Bankroto administratorė, 2023 m. gruodžio 27 d. gavusi planą, išsiuntė pareiškėjui pastabas dėl šio plano, nurodydama, kad plane be kitų, yra esminis trūkumas, – nėra nurodytos jokios mokumo atkūrimo priemonės, todėl planas nėra tinkamas. 2024 m. sausio 8 d. pareiškėjas pagal administratoriaus pastabas pateikė patikslintą nemokumo atkūrimo plano projektą, kuriame nurodė, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti tenkinami jei pavyktų gauti lėšų pardavus jo turimą įkeistą turtą didesne kaina, nei įkaito turėtojo reikalavimai. Pareiškėjas nurodė nesutinkantis su turto vertinimo atlikimu, kadangi jo manymu, tai tik didins administravimo išlaidas. Pareiškėjas plane nesutiko mažinti savo būtinąsias išlaidas ir didinti administravimui skirtas išlaidas. Kadangi plane numatyta, kad bus parduodamas įkeistas turtas, pareiškėjas nurodė, kad plano trukmė neturėtų būti treji metai, tačiau tik tiek, iki kada bus parduotas turtas ir gautos lėšos pervestos įkaito turėtojui. Bankroto administratorė parengė išvadą, kurioje nurodė, kad siekiančio bankrutuoti asmens būtinosios išlaidos privalo mažėti, o gaunamos pajamos didėti, priešingu atveju nebus įmanoma pasiekti bankroto procesui keliamų tikslų. Bankroto administratorė taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nenumato turto vertinimo procedūros, nors parduotino turto vertė yra nustatyta prieš seniau nei prieš dešimt metų ir yra neaktuali, taip pat nenumatoma turto pardavimo tvarka, numatytos administravimo išlaidos nepakankamos, būtinosios išlaidos nedetalizuotos, nenumatyta jokios kreditorių finansinių reikalavimų dengimo sumos ir terminai, bankroto proceso trukmė taip pat neatitinka įstatymo nuostatų. 2022 m. vasario 2 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, kuriame buvo svarstytas mokumo atkūrimo plano patvirtinimo klausimas, dėl kurio patvirtinimo kreditoriai balsų dauguma balsavo prieš.
19. 2024 m. sausio 22 d. bankroto administratorė kreipėsi į teismą su prašymu atstatydinti ją iš L. K. bankroto bylos. Prašyme ir teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjas su bankroto administratore tiesiogiai susisiekęs nebuvo, teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytų lėšų į depozitinę sąskaitą nepervedė. Kadangi bankroto administratorė nėra gavusi ne tik atlyginimo už jau atliktus darbus, bet taip pat – patirtų išlaidų atlyginimo, neturi lėšų kokybiškai atstovauti pareiškėjo interesus. Be to, iš pasyvių pareiškėjo veiksmų matyti, kad jis taip pat nėra suinteresuotas bendradarbiavimu su bankroto administratore. Pareiškėjas nėra suinteresuotas atkurti mokumo bei kuo didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais, o siekia tik skolų nurašymo, todėl šiuo atveju teikti paslaugų bankroto administratorė nemato galimybių.
20. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje susiklosčiusią situaciją, sprendė, kad bankrutuoti ketinantis asmuo nevykdo įstatyme numatytų pareigų, neteikia įstatymo nuostatas atitinkančio plano, yra nesąžiningas, todėl bankroto bylą nutraukė. Su tokiu sprendimu nesutinka pareiškėjas, atskirajame skunde tvirtindamas, kad planą pateikė, jį patikslinti dar gali ir ketina tą padaryti, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų apie jo nesąžiningumą, o teismas, užuot nagrinėjęs klausimą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, nepagrįstai priėmė sprendimą nutraukti bankroto bylą.
Dėl bankroto bylos nutraukimo
21. Pagal FABĮ 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
22. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Dėl to, paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta – FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019, 20 punktas).
23. Tai suponuoja, jog fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas savaime nereiškia, jog fizinio asmens bankroto bylos eiga visuomet bus sklandi ir visais atvejais iš esmės bus išspręstos nemokaus fizinio asmens finansinės problemos. Praktikoje gali susiklostyti aplinkybės, kuomet fiziniam asmeniui iškėlus bankroto bylą, fizinio asmens bankroto bylos stadijos dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, skolininko nesąžiningumo, procedūrinių taisyklių nesilaikymo, gali būti neįgyvendintos arba atsirasti sąlygos, kurioms esant iškelta bankroto byla turi būti nutraukiama.
24. FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas priimta nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų: 1) nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti; 2) teismas nepatvirtina plano; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos; 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus per paskutinius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo ar negalėjo atkurti mokumo iškėlus bankroto bylą dėl šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų veiksmų ar 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytų žalingų įpročių; 5) paaiškėja, kad fizinis asmuo buvo teistas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222 ir 223 straipsniuose, ir teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 6) fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti; 7) iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla; 8) fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų; 9) fizinis asmuo miršta; 10) kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. Kiekviena FABĮ 10 straipsnyje nustatyta sąlyga yra savarankiškas bankroto bylos nutraukimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nors ir nurodė, kad fizinio asmens bankroto bylą nutraukia vadovaudamasis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, iš procesinio sprendimo turinio akivaizdu, kad tą padarė vadovaudamasis ir FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kuris yra savarankiškas pagrindas nutraukti bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepateikė tinkamo mokumo atkūrimo plano, pareiškėjas nemoka administratorei skirtų lėšų bankroto procesui vykdyti iki bus patvirtintas mokumo atkūrimo planas, nebendradarbiauja su bankroto administratore, nenumato jokių savo pajamas didinančių veiksmų ir mokumo atkūrimo priemonių, nori kuo greičiau pabaigti bankroto procesą nepadengdamas net dalies kreditorinių reikalavimų, kas iš esmės reiškia siekį nurašyti skolas, o ne pasiekti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą asmeniui esant sudėtingoje finansinėje padėtyje.
26. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad nors apelianto pateiktam patikslintam planui nebuvo pritarta kreditorių susirinkime, terminas patikslinti planą dar nėra pasibaigęs, kreditoriai patikslinto plano nesvarstė pakartotinai, todėl teismui nebuvo prielaidų vertinti tokio plano nuostatas.
27. Pažymėtina, kad viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane nurodytas priemones ir (ar) vykdyti jame nustatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas).
28. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015, 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-916/2019).
29. Šiuo atveju nustatyta, kad mokumo atkūrimo planas buvo svarstytas kreditorių 2024 m. vasario 2 d. susirinkime ir jam nebuvo pritarta. Bankroto administratorius išvadoje pažymėjo, kad planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, FABĮ nustatytų bankroto proceso tikslų.
30. Kaip jau buvo minėta, tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas likus kelioms dienoms iki termino pateikti planą dienos nepateikė bankroto administratorei patikslinto plano, atitinkančio įstatyme numatytus reikalavimus, kad ši galėtų jį įvertinti ir pateikti kreditorių susirinkimui pakartotiniam svarstymui, teismui nebuvo prielaidų detaliai vertinti pareiškėjo mokumo atkūrimo planą ir pasisakyti dėl jo atitikimo ar neatitikimo FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatoms, ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir nedarė. Pirmosios instancijos teismas tik aptarė tam tikras plano nuostatas vertindamas kito bankroto bylos nutraukimo pagrindo, – fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas), egzistavimą.
31. Nurodytina, kad bankroto procesas turi vykti operatyviai. Atitinkamai mokumo atkūrimo plano projektas turi būti teikiamas teismui tvirtinti per įstatyme nustatytą terminą, o to nepadarius per įstatyme nustatytą terminą, bankroto byla nutraukiama (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Mokumo atkūrimo plano projektas turi būti teismui pateiktas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip 4 mėnesiams nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos (FABĮ 8 straipsnio 5 dalis). Šio termino laikymasis yra svarbi skolininko ir kreditorių interesų užtikrinimo priemonė, nes priešingu atveju mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūra galėtų būti nepagrįstai užtęsta. Šiuo atveju terminui priartėjus prie pabaigos, bankrutuoti ketinantis asmuo nerodė jokių pastangų ir ketinimų tikslinti planą, neteikė prašymo pratęsti nurodytą terminą, tokį prašymą išreikšdamas tik atskirajame skunde, dėl ko pirmosios instancijos teismui buvo prielaidos nutraukti bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
32. Pareiškėjas byloje tvirtino, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, taip pat neturi ir lėšų kreiptis dėl pagalbos mokumo atkūrimo planui parengti. Tačiau, apeliacinės instancijos vertinimu, asmuo, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti (turėtų būti) pakankamai susipažinęs su šia procedūra ir jai keliamais reikalavimais arba, jei nėra užtikrintas, ar sugebės pats tinkamai vykdyti nustatytus reikalavimus, gali kreiptis teisinės pagalbos bei konsultuotis su šios srities specialistais: tiek su bankroto administratoriumi, tiek ir su teisininkais, tokią galimybę turint net ir nesant tam pakankamai lėšų, pasinaudojant valstybės teikiama pagalba socialiai pažeidžiamiems asmenims (valstybės garantuojama teisinė pagalba) ir pan. Pabrėžtina, kad pats bankrutuojantis asmuo turi pareigą rūpintis savo bankroto byla, bendradarbiauti su bankroto administratoriumi ir kreditoriais organizuojant bankroto procedūras, įsitikinti, kad yra laikomasi įstatymo numatytų terminų ir vykdyti jam nustatytas pareigas.
33. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad teismas nutraukia fizinio asmens bankroto bylą, kai fizinis asmuo nevykdo kitų FABĮ reikalavimų. Fizinio asmens pareigos bankroto metu yra įtvirtintos FABĮ 16 straipsnio 1 dalyje, tarp jų pareiga per FABĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikti plano projektą bankroto administratoriui; pateikti bankroto administratoriui visus su bankroto procesu susijusius dokumentus; pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių; pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą; bendradarbiauti su bankroto administratoriumi, organizuojant bankroto procedūras; atlikti kitus šio įstatymo nustatytus veiksmus.
34. Šioje sąlygoje nustatytu atveju bankroto byla gali būti nutraukiama, jei skolininko pareigų nevykdymas lemia esminį kreditorių interesų pažeidimą, šio proceso neteisėtumą. Tokia bankroto bylos nutraukimo sąlyga yra laikytina sankcija dėl skolininko pareigų nevykdymo, todėl jos taikymui taip pat reikšmingas proporcingumo kriterijus.
Žemesnės instancijos teismas
35. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas per FABĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė tinkamai surašyto plano projekto bankroto administratorei, taip pat neteikė bankroto administratorei jokių su bankroto procesu susijusių dokumentų, pasikeitus gaunamų pajamų dydžiui, apie tai bankroto administratorės neinformavo, nesiekia pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai nesiekia įsidarbinti arba susirasti geriau apmokamą darbą, su bankroto administratore organizuojant bankroto procedūras nebendradarbiavo, neapmokėjo bankroto administratorei pradinių administravimo išlaidų. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nesiekdamas įstatyme nustatytų bankroto tikslų atkurti mokumą kartu nepažeidžiant bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyros, pareiškėjas veikia nesąžiningai.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojantis asmuo bankroto proceso metu turi pareigą atlikti įvairius bankroto įstatyme nustatytus veiksmus (FABĮ 16 straipsnis), taip pat turi pareigą rūpintis savo bankroto byla, bendradarbiauti su bankroto administratoriumi organizuojant bankroto procedūras. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju pareiškėjas nebuvo aktyvus, bankroto administratorei nepateikė savo kontaktų, nebuvo atvykęs, neapmokėjo pradinių administravimo išlaidų, nesiekė patikslinti plano pagal reiškiamas pastabas, nesiekia gauti daugiau pajamų, kad atsiskaityti bent iš dalies su kreditoriais. Šių aplinkybių pats pareiškėjas neneigia ir atskirajame skunde, nurodydamas savo poziciją dėl tokio veikimo, pareigą sužinoti jo kontaktus perkeldamas bankroto administratorei, kaip ir pareigą ieškoti pareiškėjui galimybių įsidarbinti, neketindamas ir neieškodamas jokių būdų ir (ar) galimybių bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais (deklaruodamas, kad tokioje kaip jo situacijoje atsiskaitymas su kreditoriais, išskyrus įkaito turėtoju, neįvyks), pateisindamas pradinių administravimo išlaidų nemokėjimą tiek termino šiam mokėjimui nesuėjimu, tiek ir nepateisinančia jo lūkesčių administratorės veikla, nors atstatydinti administratorės pareiškėjas pats neprašo. Nurodytos aplinkybės aiškiai parodo, kad įstatyme numatytų pareigų nevykdymas lemia esminį kreditorių interesų pažeidimą, kas atitinkamai daro bankroto procesą neteisėtu, kaip asmens, siekiančio nurašyti skolas, o ne bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, asmeninį interesą pažeidžiant kitų asmenų teises. Pareiškėjui nebūnant aktyviam, iš esmės nelabai dominantis bankroto proceso eiga, nereaguojant į bankroto administratorės pastabas, neapmokant išlaidų, t. y. nevykdant FABĮ nustatytų pareigų, jam tenka prisiimti neigiamas tokio neveikimo pasekmes.
37. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aptarti įstatyme įtvirtintų pareigų pažeidimai sudarė prielaidas teismui nutraukti bylą ir FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Be to, pažymėtina ir tai, kad šis bankroto bylos nutraukimo pagrindas kartu apėmė ir prielaidas pirmosios instancijos teismui analizuoti pareiškėjo elgesį proceso metu, kartu pasisakant ir dėl pareiškėjo sąžiningumo. Atitinkamai nepagrįstais laikytini apelianto atskirojo skundo argumentai apie tai, kad teismas be pagrindo pasisakė dėl pareiškėjo sąžiningumo, nors bankroto administratorė šių aplinkybių neįrodinėjo.
38. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas išnagrinėjo bankroto bylos nutraukimo klausimą, nors turėjo svarstyti tik bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimą, tuo peržengdamas pateikto prašymo ribas. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti.
39. Kaip matyti iš bylos, pirmosios instancijos teismas, gavęs iš bankroto administratoriaus medžiagą, susijusią su prasidėjusio bankroto proceso eiga, mokumo atkūrimo plano svarstymu, tikslinimu, taip pat išvadą dėl plano, ir prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo, įvertinęs bylos situaciją, paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, ir, išsiaiškinęs visas aktualiais aplinkybes, priėmė procesinį sprendimą nutraukti bankroto bylą, nes tam buvo įstatyme numatytos prielaidos. Pastebėtina, kad teismas nutartį nutraukti bankroto bylą priimti turi teisę savo iniciatyva, nepaisant yra byloje toks prašymas, ar nėra, ir ši aplinkybė nelaikytina teismo kompetencijos ribų peržengimu, priešingai, nei teigia apeliantas. Tuo tarpu įvertinus tai, kad bankroto byla yra nutraukta, teismui nebuvo pagrindo pasisakyti dėl bankroto administratorės atstatydinimo.
40. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
41. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė pareiškėjo bankroto bylą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo, todėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.