Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2015-05-18 · Civilinė byla Nr. 2-3-443/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-18
Bylos Nr.
2-3-443/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arturas Rauktys
Ieškovas
V. M.
Atsakovas
A. P.
Advokatai
Matilda Liatukaitė, Ina Kurauskienė
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3-443/2015Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00005-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.2.; 78.2.1.; 116.4. (N) (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 18 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovei V. M., ieškovės atstovei advokatei Matildai Liatukaitei, atsakovo A. P. kuratorei advokatei Inai Kurauskienei, nedalyvaujant atsakovui A. P. ir institucijos, teikiančios byloje išvadą Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS) atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė, palaikydama ieškinį, paaiškino, kad 2010 m. rugpjūčio 5 d. šalims gimė sūnus T. M.. Ieškovė ir atsakovas santuokos nėra sudarę, kartu taip pat negyvena, tačiau atsakovas tėvystę yra pripažinęs. Atsakovas savo sūnui T. M. neteikia jokio išlaikymo ir juo nesirūpina nuo 2011-03-01, tai yra septynis mėnesius po sūnaus gimimo, atsakovas sūnumi dar pasirūpino, o vėliau išvis nustojo rūpintis ir neteikia savo vaikui išlaikymo iki šios dienos. Nepilnamečiui T. M. yra reikalingos lėšos, kad jis galėtų augti ir gyventi normaliomis sąlygomis. Sūnus iš tėvo išlaikymo negauna – ieškovė viena augina šalių sūnų. Ieškovė šiuo metu dirba padavėja, barmene kavinėje UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 250 eur. Ieškovė teikia išlaikymą sūnui pagal išgales, tačiau tam jos vienos pajamos nėra pakankamos. Vaiko tėvo materialinė parama yra labai reikalinga tam, kad vaikas augtų normaliomis sąlygomis ir būtų aprūpintas bent būtiniausiomis priemonėmis. Be to, ieškovė jokio nekilnojamojo turto, kuris jai priklausytų nuosavybes teise, neturi, kaip ir santaupų banke taip pat neturi. Ieškovė duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas neturi. Ieškovė taip pat neturi galimybės gauti duomenų apie atsakovo turimą turtą. Ieškovės nuomone, šiai dienai atsakovo finansinė padėtis yra geresnė nei jos, kadangi ieškovei yra žinoma, kad jos sūnaus tėvas šiuo metu dirba Jungtinėje Karalystėje, todėl esant geresnei atsakovo padėčiai jis turėtų prisidėti didesne dalimi prie sūnaus išlaikymo. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą sūnui T. M. po 600 Lt (šešis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nurodo, kad sūnui kiekvieną mėnesį būtina pirkti maisto, higienos prekių, žaisliukų, drabužių. Sūnus greitai išauga turimus drabužius, todėl dažnai reikia pirkti naujus. Be visa to, ieškovė ir pati privalo save išlaikyti ir apsirūpinti bent būtiniausiomis reikmėmis (maistu, rūbais, mokėti komunalinius mokesčius ir pan.). Nurodė, kad atsakovas, iki kreipimosi į teismą dienos, sūnaus nelankė, taigi, ir neperka jam būtiniausių daiktų, t.y. maisto, drabužių ir pan. Atsakovas dirba ir gyvena Jungtinėje karalystėje, todėl mano, kad atsakovas yra materialiai pajėgus teikti išlaikymą savo sūnui, mokant periodines mėnesines įmokas, t.y., teikti išlaikymą savo sūnui iki jo pilnametystės. Per mėnesį vaiko rūbams ir avalynei ieškovė išleidžia apytiksliai po 500 Lt. Vaikui taip pat yra reikalingos higienos prekės: muilas, šampūnas, dantų pasta, dušo želė, tualetinis popierius, nosinaitės ir kt. – per mėnesį po 50 Lt; darželiui apie 70 Lt. Kaip ir kiekvienam augančiam vaikui yra reikalingi vitaminai ir vaistai – po 50 Lt. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vaikas dažnai serga. Ateityje jam gali reikėti akinių. Kadangi vaiko išlaikymas turi būti skiriamas proporcingai iš kiekvieno tėvo, todėl pagrįstai teigiama, jog prašoma iš atsakovo priteisti 600 Lt suma vaiko išlaikymui, proporcingai ir jai kas mėnesį prisidedant po 600 Lt, tai viso susidariusi 1200 Lt per mėnesį suma patenkins jų sūnaus tik būtiniausius poreikius. Teismo posėdžio metu nurodė, kad prie vaiko išlaikymo prisideda ieškovės tėvai bei artimieji giminaičiai. Ieškovė nurodė, kad nuo 2011 m. kovo 1 d. atsakovas nebeteikė sūnui išlaikymo, todėl teismas turėtų priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tą laikotarpį iki ieškinio pateikimo dienos. Be to, prašo priteisti 5 (penkis) procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad nepilnametis sūnus nuo pat gimimo gyvena su ieškove. Mano, kad būtent ji geriausiai gali pasirūpinti tiek fiziniu, tiek dvasiniu sūnaus vystymusi.

Atsiliepimas

Atsakovo kuratorė paaiškino, kad nėra žinoma tiksli atsakovo gyvenamoji vieta, darbovietė, nėra aiški jo sveikatos būklė, jis neturi galimybės išreikšti savo valios ir pateikti konkretesnės informacijos apie galimus šeimyninius santykius. Kuratorei yra nežinoma, ar atsakovas su pareikštu ieškiniu sutinka ar nesutinka ir mano, kad ieškinys turėtų būti tenkintinas iš dalies. Atsakovo kuratorė nesutinka su ieškovės prašomu nepilnamečiui vaikui priteistinu išlaikymo (173,77 eur) dydžiu. Akcentavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas A. P. kada nors buvo skyręs savo sūnui išlaikymą, bendravęs su juo, kad palaiko ryšį. Mano, kad atsakovas galbūt nėra įsitikinęs dėl savo tėvystės. Nepilnamečiui ieškovės sūnui yra suteikta ne atsakovo (P.), o jo motinos pavardė – M. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nurodė, jog sūnaus išlaikymui kiekvieną mėnesį skiria viso 1200 Lt (347,54 eur), tačiau jos pačios pajamos - yra tik 732 Lt (apie 212 eur pagal ieškovės pateiktas pažymas apie pajamas). Todėl iškyla pagrįsta abejonė ar ieškovė galinti skirti per mėnesį 1200 Lt (347,54 eur) vaiko išlaikymui, kai tuo tarpu jos pačios materialinė padėtis jai neleidžia to padaryti, todėl logiškai mąstant, ieškovė neturi galimybės skirti vaiko išlaikymui per mėnesį 1200 Lt (347,54 eur), nes tokiu atveju, neliktų pajamų mokesčiams sumokėti, minimaliam pragyvenimui, apskritai tai gerokai viršija jos gaunamas pajamas, o duomenų, kad jai padeda išlaikyti sūnų tėvai ar kiti asmenys – nėra. Nurodė, kad teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad nėra žinoma tiksli atsakovo gyvenamoji vieta, numanoma, kad tai galėtų būti Jungtinė Karalystė, nėra žinoma darbovietė, nėra aiški jo sveikatos būklė, taip pat nėra aišku kokias mėnesines pajamas gauna atsakovas ar iš vis jas gauna, o galbūt netgi atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, galbūt turi kitų išlaikytinių, todėl su reikalaujama mėnesinių periodinių išmokų suma 600 Lt (173,77 eur) vaiko išlaikymui, negali sutikti. Mano, kad ši suma yra hiperbolizuota, be to negali įvertinti atsakovo galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą. Mano, kad ieškovės sudarytoje poreikių lentelėje sumos numatytos vaiko išlaikymui ir poreikių tenkinimui yra per didelės tokio amžiaus nepilnamečiui vaikui. Keturių metų vaikui per mėnesį maistui pakankama suma būtų – 86,90 eur (300 Lt), drabužiams, avalynei ir žaislams – 86,90 eur (kiekvieną mėnesį tikrai neperkami nauji rūbai ar avalynė, todėl skirti į mėnesį 144,81 Eur (500 Lt) nėra pagrindo), mokomosioms knygelėms pakaktų skirti – 14,50 eur, vaistams taip pat – 14,50 eur, kas per mėnesį bendroje sumoje vaiko poreikiams patenkinti sudarytų apie 200 eur. Remiantis tuo, mano, kad iš atsakovo priteistinas 100 eur išlaikymas mokamas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant nepilnamečio vaiko motiną V. M. Atsakovo kuratorė nesutinka su tuo, kad iš atsakovo būtų priteistas T. M. išlaikymo įsiskolinimas nuo 2011-03-01 iki 2013-12-17, skaičiuojant už kiekvieną mėnesį po 500 Lt (144,81 eur) ir už 17 dienų 274,20 Lt (79,41 eur), iš viso 16 774,20 Lt (4858,14 eur). Be to, byloje nėra duomenų, kad išlaikymas sūnui nebuvo teiktas. Taip pat parodė, kad susiklosčius tokiai situacijai ir neturint duomenų kur šiuo metu gyvena ir dirba atsakovas, nežinant jo pozicijos sprendžiamais klausimai, mano, kad yra pagrįstas ieškovės prašymas, kad jos nepilnamečio sūnaus T. M., gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, vaiko motina V. M. Atsakovo kuratorė prašė ieškinį tenkinti tik iš dalies, nustatyti nepilnamečio sūnaus T. M. gyvenamąją vietą kartu su motina V. M., iš atsakovo priteisti išlaikymą sūnui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant nepilnamečio vaiko motiną V. M. ir ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir procesinių palūkanų priteisimo atmesti.

Institucija byloje teikianti išvadą Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS 2014-01-20 išvadoje nurodo, kad šalių vaikui pas ieškovę sudarytos tinkamos gyvenimo ir sveiko vystymosi sąlygos, ieškovė tinkami prižiūri ir auklėja sūnų, o atsakovas faktiškai nedalyvauja tame procese. Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS neprieštarauja ieškovės prašymo tenkinimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pas ieškovę, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo ir prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas, remdamasis ieškovės, atsakovo kuratorės bei Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS paaiškinimais, kad nepilnametis sūnus T. M. nuo pat gimimo gyvena su ieškove, jos namuose švaru, tvarkinga, yra visi patogumai, nepilnamečiui T. M. sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, jis lanko (duomenys neskelbtini) bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta nėra tiksliai žinoma, nes nepavyko su juo susisiekti ir įteikti jam procesinių dokumentų, nusprendžia, kad nepilnamečio vaiko T. M. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina ieškove V. M., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str., CK 3.174 str.). Kadangi šioje dalyje ieškinys pripažįstamas visiškai, sprendimas šioje dalyje surašytinas sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d.).

Dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Byloje nustatyta, kad atsakovas su ieškove susilaukė nepilnamečio sūnaus T. M., gimusio 2010 m. rugpjūčio 5 d. (2011-03-08 išduotas gimimo liudijimas AA Nr. 749866, įrašo Nr. 57) (b. l. 19). Ieškovė šiuo metu su sūnumi T. M. gyvena (duomenys neskelbtini), ieškovė dirba padavėja – barmene kavinėje UAB (duomenys neskelbtini), jos vidutinės mėnesio pajamos yra apie 250 eur. Ieškovė nurodė, kad sūnaus pragyvenimui, auklėjimui bei lavinimui per mėnesį vidutiniškai skiria po 347 eur (1200 Lt), prie vaiko išlaikymo prisideda jos tėvai bei artimieji giminaičiai.

Atsakovo A. P. paskutinė gyvenamoji vieta 2011-04-01 deklaruota Jungtinėje Karalystėje (b. l. 8). VĮ Registro centro duomeninis, atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. VĮ “Regitra” duomenimis atsakovo vardu įregistruotų automobilių nėra. Daugiau duomenų apie atsakovo nuosavybėje turimą kilnojamą, nekilnojamą turtą byloje nėra.

Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis). Galiojančiuose Lietuvos teisės aktuose vienodai pripažįstama ir ginama tiek gimusio santuokoje vaiko, tiek nesantuokinio vaiko teisė į išlaikymą, nes ši teisė yra prigimtinė.

Sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. 1 d. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, tai toks vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Korsakovas v. T. Korsakienė, bylos Nr. 3K-3-286/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005). Taigi, nustatydamas priteisiamo išlaikymo dydį teismas atsižvelgia į tėvo (motinos) darbo užmokestį, kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą ir pan. Taip pat svarbu pažymėti, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiose teisės normose, – abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė (int uitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Geriausiai žinodami savo auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti viską vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Tik esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas. Lietuvos Respublikos CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatytas išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikro turto priteisimas. Vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Tokios pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus imperatyvas išlieka ir teismui nustačius laikiną vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-276/2013). Bylos nagrinėjimo dienai minimali mėnesinė alga yra 300 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ (Teisės aktų registras, 2014, Nr. 2014-12823).

Pažymėtina, kad minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Šiuo atveju nors apie atsakovą teismas neturi jokių duomenų ar jis dirba, kokias mėnesines pajamas gauna, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti savo vaiką. Atsakovas yra jaunas, darbingas žmogus, nėra duomenų, kad turi sveikatos problemų ar jam būtų nustatytas nedarbingumo lygis, todėl, siekiant tinkamai įgyvendinti savo, kaip tėvo, pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, atsakovas turi būti pati aktyvus, siekdamas gauti pakankami pajamų su tikslu išlaikyti savo sūnų T. M..

Teismas, įvertindamas nurodytas aplinkybes, atsižvelgia ir į tai, jog šalių mažametis sūnus T. M., šalims pradėjus gyventi skyriumi, nuo 2011-03-01 yra išlaikomas ir auklėjamas iš esmės vien ieškovės pastangomis ir lėšomis, jog ieškovei vienai tenka šalių vaiko auklėjimo, dėmesio jam skyrimo bei mažamečio vaiko sveikatos priežiūros rūpesčiai, atitinkamos yra ir sunkiai paskaičiuojamos ieškovės asmeninio laiko bei sveikatos sąnaudos, nuo kurių savo požiūriu ir elgesiu sūnaus T. M. atžvilgiu yra save atsileidęs atsakovas, visiškai nebendraudamas, nesirūpindamas nei materialiai, nei dvasiškai su savo sūnumi T. M.. Teismas konstatuoja, kad pastaruosius keletą metų valstybėje vyksta atskirai neįrodinėtinas, tačiau akivaizdus ir visuotinai pripažįstamas ekonomikos augimas, kyla MMA (minimali mėnesinė alga), kurios dydis šiuo metu yra 300 eur (1035 Lt), – teismas vertina neesant galimybės aritmetiškai tiksliai apskaičiuoti kas mėnesį įvairiems vaiko poreikiams skirtinos sumos, kuri gali gana ženkliai svyruoti, tad orentuotinasi į tą pačią MMA bei protingą suvokimą, žinojimą apie augančiam vaikui būtinas išlaidas. Kartu atkreiptinas atsakovo dėmesys, neesant jokių duomenų, patvirtinančių, jog jam būtų apribotas darbingumas, kad jis būtų pripažintas neįgaliu ar turinčiu kokių nors specialiųjų sveikatos poreikių, į būtinumą jam ieškoti papildomos veiklos ir atitinkamai pajamų, jei jų šiuo metu nepakanka atsakovo pragyvenimui, sūnaus T. M. išlaikymui, – tai yra atsakovo gyvenimu prisiimtiems (susikurtiems) įsipareigojimas (prievolėms) vykdyti.

Ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui sumą po 174 eur (600 Lt) per mėnesį, o išlaikymo įsiskolinimą – po 145 eur (500 Lt) per mėnesį, atsižvelgdamas į visas byloje nurodytas aplinkybes, teismas tenkina iš dalies. Teismas įvertinęs tai, kad nustatyta vaiko poreikių suma, kurią nurodė ieškovė yra iš esmės per didelė bei tai, kad ieškovei, su kuria nustatyta šalių sūnaus T. M. gyvenamoji vieta, išlieka didesnė materialinė sūnaus išlaikymo našta, į imperatyvią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sprendžia, kad iš atsakovo priteistinas jo nepilnamečiui sūnui T. M., gimusiam 2010-08-05, išlaikymas iki sūnaus pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 eur (517 Lt), priteistą sumą iki kiekvieno mėnesio 10 dienos tiesiogiai sumokant vaiko motinai – ieškovei V. M., atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).

Nustatytina, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė (Lietuvos Respublikos CK 3.190 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tai yra nuo vaikų gimimo dienos. Šiuo atveju pareiga įrodyti išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą tenka atsakovui. Lietuvos Respublikos CK 3.200 str. numato, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. At­sa­ko­vas, bū­da­mas vai­ko tė­vu (pa­gal kil­mę), pa­rei­gos iš­lai­ky­ti sa­vo ne­pil­na­mečio sūnaus T. M., gimusio 2010-08-05, nevykdė nuo ieškovės grįžimo į Lietuvą dienos ir jų išsiskyrimo, tai yra nuo 2011-03-01, todėl ieškovės prašymu iš jo nuo 2011-03-01 iki 2014-01-01 (2014-01-03 pateiktas ieškinys teismui) priteistinas išlaikymo įsiskolinimas T. M.. Ieškinio pateikimo metu ir teismo posėdyje ieškovė reikalavo vaiko išlaikymo įsiskolinimo po 145 eur (500 Lt) kas mėnesį ir atitinkamai išlaikymo įsiskolinimas nuo 2011-03-01 iki ieškinio pateikimo teismui mėnesio pirmos dienos 2014-01-01, iš viso sudaro 4930 eur (17 022,30 Lt), tai yra 34 mėnesiai x 145 eur (500 Lt).

Teismas nemažina iš atsakovo priteistino išlaikymo įsiskolinimo tokiais pačiais pagrindais, kurie nurodyti šio sprendimo išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai iš esmės patenkinti, iš atsakovo valstybei priteistina proporcingai patenkintiems (86,16 proc.) ir atmestiems (13,84 proc.) ieškinio reikalavimams: iš 11,7 eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 10,08 eur; taip pat iš 174,04 eur žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista: iš 54 eur už reikalavimą priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą (12 mėn. x 150 eur = 1800 eur - 3%) – 46,52 eur; iš 148 eur už reikalavimą išlaikymo įsiskolinimui priteisti (4930 eur - 3%) – 127,52 eur (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.).

Byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-10-25 ir 2015-03-18 sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kurių pagrindu ieškovei V. M. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (b. l. 17-18; 64-65). Pagal Lietuvos Respublikos CPK 99 str. 2 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-04-24 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. TP-7-(2.10)-1755, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. M. valstybės patirtas išlaidas iki 2015-04-27 sudaro – 181,84 eur advokato užmokestis, todėl atitinkamai iš atsakovo priteistini 156,67 eur. Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės reikalavimas priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestinas, kadangi šeimos teisinius santykius, taigi, ir išlaikymo teikimą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK trečioji knyga, kurioje tokios palūkanos nenumatytos. 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos, yra procesinės palūkanos, numatytos Lietuvos Respublikos CK šeštojoje knygoje, ir jų mokėjimo prievolė kyla iš sutarties arba delikto.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. 2 d., 3.174 str., 3.190 str., 3.194 str. 1 d. ir 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., 3.208 str. ir Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 96 str. 1 d., 268 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies:

nustatyti šalių nepilnamečio vaiko – T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 2010-08-05 (2011-03-08 išduotas gimimo liudijimas AA Nr. 749866, įrašo Nr. 57) gyvenamąją vietą kartu su ieškove – vaiko motina V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančia (duomenys neskelbtini), jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje;

priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Jungtinėje Karalystėje, nepilnamečiam jo sūnui T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) susidariusį išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011-03-01 iki 2014-01-01 konkrečią 4930 eur (keturių tūkstančių devynių šimtų trisdešimties eurų) sumą;

priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnamečiam sūnui T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam 2010-08-05, nuo 2014-01-01 iki jo pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 150 eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), priteistą sumą iki kiekvieno mėnesio 10 dienos tiesiogiai sumokant vaiko motinai – ieškovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

ieškovę V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirti jos nepilnamečiam vaikui – T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,08 eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 174,04 eur žyminio mokesčio, iš viso – 184,12 eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus 12 eurocentų) į valstybės pajamas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimosi išlaidas 156,67 eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 67 eurocentus), pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ieškinio dalį dėl 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – atmesti.

Spendimo dalį dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Arturas Rauktys