Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, CPVA) 2023 m. sausio 24 d. sprendimą (sprendimo numeris: 2023-SF/2-29) „Dėl grąžintinų lėšų“ (toliau – ir 2023 m. sausio 24 d. sprendimas). Taip pat pareiškėjas prašė teismo priteisti jo naudai iš atsakovo patirtas procesines išlaidas.

3. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad atsakovas nepagrįstai pripažino netinkamomis finansuoti pareiškėjo patirtas išlaidas, susijusias su atliktais dangos įrengimo darbais.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad UAB „ICS Projectus Group“ parengtame techninio darbo projekto sprendiniuose yra nustatyta, jog naujoms dangoms Det. D-1-Granitas D-1-3, Det. D-2-Granitas D-2-4 ir Det. D-5-Granitas vejoje įrengti turi būti naudojamas granitas „Giallo Veneziano“ arba analogiškas tokios pačios spalvos granitas, o naujoms dangoms Det. D-1-Granitas D-1-1, Det. D-1-Granitas D-1-2, Det. D-2-Granitas D-2-1, Det. D-2-Granitas D-2-2 ir Det. D-2-Granitas D-2-3 įrengti turi būti naudojamas granitas „San Francisco“ arba analogiškas tokios pačios spalvos granitas. Taip pat techninio darbo projekto sprendiniuose yra įtvirtinti reikalavimai granito plokščių įmirkiui ir terminiam atsparumui. Atsižvelgdamas į techninio darbo projekto sprendinius ir juose nustatytą galimybę dangos įrengimo darbams naudoti analogišką granitą, UAB „Plungės Lagūna“ siūlymu ir techninio darbo projekto vadovui sutikus pareiškėjas nusprendė dangos įrengimo darbų metu naudoti granito „G664“, kuris yra analogiškas granitams „Giallo Veneziano“ bei „San Francisco“ ir savo parametrais atitinka techninio darbo projekto sprendinių reikalavimus, plokštes bei trinkeles.

5. Atsakovas 2023 m. sausio 24 d. sprendime netinkamai įvertino dangos įrengimo darbams atlikti naudotų granito „G664“ plokščių įmirkio parametrų atitiktį techninio darbo projekto sprendiniuose nustatytiems maksimalaus granito plokščių įmirkio reikalavimams. Vadovaudamasis techninio darbo projekto sprendinių 7.2.1 skyriaus nuostatomis, pareiškėjas nurodė, kad dangos įrengimo darbų metu naudojamo granito vandens įgėrio didžiausia tikėtina vertė turėjo būti mažesnė arba lygi 0,3 %. Pareiškėjas pabrėžė, kad granitas yra natūrali organinė medžiaga, todėl skirtingų rūšių granitas gali turėti ir skirtingą vandens įmirkio parametrą (savybę). Todėl, atlikdama dangos įrengimo darbus, UAB „Plungės Lagūna“ galėjo naudoti tik tokį granitą, kurio vandens įgėrio didžiausia tikėtina vertė yra mažesnė arba lygi 0,3 %. Pareiškėjas akcentavo, kad jis savo iniciatyva atliko dangos įrengimo darbų metu UAB „Plungės Lagūna“ naudoto granito „G664“ bandymus minėto granito įmirkio indeksui nustatyti. 2022 m. liepos 10 d., surašydami bandymų protokolą (protokolo numeris: V-318/22), ekspertai konstatavo, kad dangos įrengimo darbų metu UAB „Plungės Lagūna“ faktiškai naudoto granito „G664“ įmirkio reikšmė atitiko 0,16 proc. (± 0,01 proc. paklaida), t. y. dangos įrengimo darbų metu faktiškai naudoto granito „G664“ įmirkio savybės labiau atitiko techninio darbo projekto sprendinių reikalavimus nei techninio projekto sprendiniuose nurodytas granitas „San Francisco“. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis kreipėsi į ekspertą D. K., įtrauktą į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, su prašymu pateikti ekspertinę išvadą dėl dangos įrengimo darbų metu UAB „Plungės Lagūna“ naudoto granito „G664“ įmirkio parametrų atitikties techninio darbo projekto sprendinių reikalavimams. Šis ekspertas pateikė ekspertinę išvadą, kurioje konstatavo, kad granito „G664“ įmirkio parametrai yra analogiški granitų „Giallo Veneziano“ ir „Oriental Yelow-San Francisko“ įmirkio parametrams, o granito „G664“ įmirkio indeksas – 0,3 proc. – atitinka techniniame darbo projekte nustatytas ribas. Pareiškėjas nurodė, kad, priimdamas 2023 m. sausio 24 d. sprendimą, atsakovas lygino ne dangos įrengimo darbų metu UAB „Plungės Lagūna“ naudoto granito „G664“ plokščių įmirkio parametrų atitiktį techninio darbo projekto sprendinių reikalavimams, o nepagrįstai tarpusavyje lygino granito plokščių ir granito trinkelių įrengimo darbų metu UAB „Plungės Lagūna“ naudoto granito „G664“ plokščių ir techniniame darbo projekto sprendiniuose nurodyto granito „San Francisco“ plokščių įmirkio parametrus. Pareiškėjas pažymėjo, kad techninio darbo projekto sprendiniuose nurodytas granito „San Francisco“ įmirkio parametro indeksas – 0,24 proc. – yra tik konkrečiai granito rūšiai nustatytas įmirkio parametras, atitinkantis techninio darbo projekto sprendiniuose nustatytą bendrą vandens įmirkio reikalavimo, taikytino granitui, indeksą.

6. Atsakovas netinkamai įvertino dangos įrengimo darbams atlikti naudotų granito „G664“ trinkelių terminio atsparumo parametrų atitiktį techninio darbo projekto sprendiniuose nustatytiems reikalavimams. Pareiškėjas pažymėjo, kad medžiagos (granito) terminis atsparumas arba šiluminis ilgėjimas yra suprantamas kaip medžiagos atsparumas temperatūriniams pokyčiams ir nurodė medžiagos plėtimąsi (ilgėjimą) atitinkamai kintant (didėjant) aplinkos temperatūrai. Pareiškėjas nurodė, kad techninio darbo projekto sprendiniai nenustatė jokių bendrų reikalavimų, taikytinų dangos įrengimo darbams naudojamo granito trinkelių terminiam atsparumui. Atsižvelgdamas į minėtą aplinkybę, pareiškėjas atliko dangos įrengimo darbams atlikti naudotų granito „G664“ trinkelių terminio atsparumo bandymus. 2022 m. birželio 10 d., priimdami bandymų protokolą (protokolo numeris: V-317/22), ekspertai konstatavo, kad dangos įrengimo darbams atlikti naudotų granito „G664“ trinkelių terminio atsparumo koeficientas yra 6 mm (± 0,49 mm paklaida)/ 103 m? C. Pareiškėjas įvardijo, kad bandymų metu nustatytas dangos įrengimo darbams atlikti naudoto granito „G664“ trinkelių terminio atsparumo koeficientas ne tik atitinka granito „San Francisco“ terminį atsparumą (6mm/103 m? C), bet taip pat yra geresnis (mažesnis) nei granito „Giallo Veneziano“ terminio atsparumo koeficientas (7.1 mm/103 m? C). Atsakovas nepagrįstai ir netinkamai įvertino dangos įrengimo darbams atlikti naudotų granito „G664“ trinkelių terminio atsparumo parametrų atitiktį techninio darbo projekto sprendiniams išimtinai pagal granito „Giallo Veneziano“ terminio atsparumo koeficientą.

7. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir Projektų administravimo bei finansavimo taisyklės), nuostatomis, pareiškėjas teigė, kad atsakovas nepagrįstai nemotyvavo sprendimo pripažinti netinkamomis finansuoti dalį Projekto įgyvendinimo išlaidų, susijusių su granito plokščių ir granito trinkelių įrengimo darbais. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. sausio 24 d. sprendime atsakovas tik abstrakčiai konstatavo Taisyklių nuostatų pažeidimus, nenurodydamas, kokius veiksmus atlikdamas pareiškėjas pažeidė minėtas nuostatas. Pareiškėjas įvardijo, kad jis patyrė išlaidas, susijusias su Projekto įgyvendinimui reikalingų granito plokščių ir granito trinkelių įrengimo darbų organizavimo. Atsakovas 2023 m. sausio 24 d. sprendime nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių atliktą išvadą, jog pareiškėjo patirtos išlaidos neatitinka Taisyklių nuostatose įtvirtintų patirtų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimų.

8. Remdamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014 – 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021 – 2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklės), nuostatomis, pareiškėjas teigė, kad 2023 m. sausio 24 d. sprendime atsakovas viršijo teisės aktais nustatytus įgaliojimus. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad teisės aktai nesuteikia atsakovui įgaliojimų vertinti atliekamų statybos darbų atitiktį techniniam statinio projektui ir (ar) kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę. Pareiškėjas įvardijo, kad, vertindamas granito plokščių ir granito trinkelių įrengimo darbų metu naudoto granito „G664“ parametrų (įmirkio ir terminio atsparumo) atitiktį techninio darbo projektui, atsakovas, neturėdamas tam reikiamų žinių bei kvalifikacijos, nepagrįstai de facto vykdė statinio statybos techninio prižiūrėtojo funkcijas.

12. Atsakovas tvirtino, kad jis laikėsi Viešojo administravimo įstatymo ir Projekto administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatose įtvirtintų reikalavimų ir pagrįstai atliko tinkamų finansuoti Projekto įgyvendinimo išlaidų korekcijas. Atsakovas pabrėžė, kad UAB „Plungės Lagūna“, sudarydama rangos sutartį su pareiškėju, įsipareigojo atlikti dangos įrengimo darbus laikydamasi rangos sutarties, techninio darbo projekto bei techninės specifikacijos nuostatose įtvirtintų reikalavimų ir garantuoti atliktų dangos įrengimo darbų atitiktį rangos sutarties, techninio darbo projekto ir techninės specifikacijos nuostatose įtvirtintiems reikalavimams. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, atsakovas nurodė, kad, atlikdama dangos įrengimo darbus, UAB „Plungės lagūna“ nesilaikė techniniame darbo projekto nuostatose įtvirtintų reikalavimų, ir dėl šios priežasties pareiškėjas nepatyrė išlaidų, atitinkančių nustatytus neatitikimus.

13. Remdamasis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklių nuostatomis, atsakovas tvirtino, kad, priimdamas 2023 m. sausio 24 d. sprendimą, jis neviršijo teisės aktais jam nustatytų įgaliojimų.

II.

16. Vadovaudamasis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013), Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklių, Projektų administravimo bei finansavimo taisyklių, Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 (toliau – ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklės) ir Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 (toliau – ir Metodinės pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijos), nuostatomis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, gavęs informaciją iš audito ir (ar) kitų institucijų apie galimą pažeidimą, atsakovas, vadovaudamasis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais, turi atlikti savarankišką įtariamo pažeidimo tyrimą ir, nustatęs pažeidimą, surašyti privalomąjį įtariamo pažeidimo tyrimo procedūrinį dokumentą – patvirtintos formos pažeidimo tyrimo išvadą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tik minėtas įtariamo pažeidimo tyrimo procedūros dokumentas įgyvendinančiajai institucijai gali sudaryti pagrindą priimti individualų administracinį aktą, jame išdėstant ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai savo pasiūlymą dėl atitinkamų finansinių korekcijų projekto vykdytojui taikymo.

III.

27. Administracinės bylos nagrinėjimo metu buvo keliami sudėtingi teisės ir statybų (inžinerijos, statybinių medžiagų (granito) atitikties techniniam darbo projektui) klausimai. Administracinėje byloje reikšmingiems faktams nustatyti pareiškėjas turėjo pasitelkti eksperto pagalbą. Byla yra pakankamai didelės apimties, buvo sprendžiamas klausimas dėl pakankamai didelio dydžio atsakovo atliktos finansinės korekcijos pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas neturėdamas tinkamos kvalifikacijos ir specifinių žinių pats negalėjo tinkamai atstovauti savo interesus ir neturėjo kompetencijos pasisakyti dėl administracinėje byloje keliamų klausimų.

32. Vadovaudamasis VAĮ ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatomis, atsakovas tvirtina, kad, priimdamas 2023 m. sausio 24 d. sprendimą, jis tinkamai pagrindė atliktas išvadas ir pagrįstai pripažino netinkamomis finansuoti dalį Projekto įgyvendinimo išlaidų, susijusių su dangos įrengimo darbais. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad 2019 m. gruodžio 16 d. pareiškėjas ir UAB „Plungės Lagūna“ sudarė rangos sutartį dėl Projektui įgyvendinti reikalingų dangos įrengimo darbų. Sudarydama minėtą sutartį, UAB „Plungės Lagūna“ įsipareigojo atlikti dangos įrengimo darbus pagal projektuotojo UAB „ICS Projectus Group“ parengtos techninės specifikacijos reikalavimus ir techninio darbo projekto sprendinius. Minėta rangos sutartis, techninio darbo projektas ir techninė specifikacija sudaro atsakovo ir UAB „Plungės Lagūna“ sudarytos sutarties sudedamąją dalį. Remdamasis CK nuostatomis, atsakovas pabrėžia, kad UAB „Plungės Lagūna“ turėjo pareigą užtikrinti, kad dangos įrengimo darbai atitiktų minėtos rangos sutarties, techninio darbo projekto ir techninės specifikacijos nuostatose įtvirtintus reikalavimus. Atsakovas pažymi, kad, priimdamas 2023 m. sausio 24 d. sprendimą, jis lygino pareiškėjo pateiktą dangos įrengimo darbams naudoto granito „G664“ techninių savybių deklaracijos (deklaracijos numeris: VAD-20002) duomenų atitiktį techninio darbo projekto nuostatose įtvirtintiems reikalavimams. Nustatęs, kad, atlikdama dangos įrengimo darbus, UAB „Plungės Lagūna“ nesilaikė techninio darbo projekto nuostatose įtvirtintų reikalavimų, atsakovas pagrįstai pripažino, kad dalis pareiškėjo patirtų išlaidų, susijusių su neatitinkančiais duomenimis, yra laikytinos nepatirtomis. 2023 m. sausio 24 d. sprendime atsakovas aiškiai įvardijo, kokius dokumentus jis vertino ir kokias teisės aktų nuostatas jis taikė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog, priimdamas 2023 m. sausio 24 d. sprendimą, atsakovas turėjo pagrįsti aplinkybę, kad dangos įrengimo darbams naudotos granito „G664“ trinkelės atitiko techninio darbo projekto nuostatose įtvirtintus reikalavimus.

40. Atsakovas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nebuvo keliami klausimai, reikalaujantys specifinių žinių, ir administracinės bylos apimtis nėra didelė. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo tik dėl paties pareiškėjo inicijuoto Projekto įgyvendinimo metu dangos įrengimo darbams naudojamo granito atitikties techninio darbo projekto nuostatose įtvirtintiems reikalavimams. Pareiškėjas žino visas reikšmingas faktines aplinkybes, ir galėjo kreiptis į ekspertą, asmeniškai naudodamasis procesinėmis teisėmis. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjas žino VAĮ nuostatose įtvirtintus reikalavimus, keliamus administraciniams sprendimams. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto savivaldybės Teisės skyriaus darbuotojai turėjo galimybes ir reikiamą kompetenciją tinkamai atstovauti pareiškėjo interesus.

41. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo prašomų priteisti procesinių išlaidų dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), nuostatose nustatytą maksimalų priteistinų procesinių išlaidų dydį. Administracinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėją atstovavo advokato padėjėjas, administracinėje byloje nebuvo keliami nauji ir (ar) sunkūs teisės aiškinimo ir taikymo klausimai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

42. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl CPVA 2023 m. sausio 24 d. sprendimo „Dėl grąžintinų lėšų“ Nr. 2023-SF/2-29, kuriuo Projekto įgyvendinimo išlaidų dalis (66 197,62 Eur tiesioginių ir 211,83 Eur netiesioginių išlaidų), susijusių su dangos įrengimo darbais, pripažintos netinkamomis finansuoti dėl Projektui įgyvendinti reikalingus dangos įrengimo darbus atlikusios UAB „Plungės Lagūna“ panaudotų techninio darbo projekto sprendiniuose nustatytų maksimalaus įmirkio ir terminio atsparumo reikalavimų neatitinkančių granito plokščių ir trinkelių, pagrįstumo bei teisėtumo.

43. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad jo atliktus dangos įrengimo darbus, kuriems naudotas granitas „G664“ pareiškėjo pasiūlymu ir techninio darbo projekto vadovo sutikimu, ir patirtas išlaidas nulėmė techninio darbo projekto sprendiniuose numatytas analogiško granito panaudojimo galimumas, t. y. granito „Giallo Veneziano“ arba analogiškos tokios pačios spalvos granito naudojimas įrengiant tam tikras naujas dangas (Det. D-1-Granitas D-1-3, Det. D-2-Granitas D-2-4 ir Det. D-5-Granitas), taip pat granito „San Francisco“ arba analogiško tokios pačios spalvos granito naudojimas įrengiant kitas naujas dangas (Det. D-1-Granitas D-1-1, Det. D-1-Granitas D-1-2, Det. D-2-Granitas D-2-1, Det. D-2-Granitas D-2-2 ir Det. D-2-Granitas D-2-3). Todėl pagrįstai pasirinkta naudoti granito „G664“ plokštes ir trinkeles, nes šis granitas analogiškas granitui „Giallo Veneziano“, „San Francisco“ ir atitinka techninio darbo projekto sprendiniuose nustatytus granito įmirkio ir terminio atsparumo temperatūriniams pokyčiams reikalavimus. Atitiktis šiems reikalavimams patvirtinta Teismo ekspertų sąraše esančio eksperto D. K. ekspertine išvada. Be to, atsakovas nepagrįstai nemotyvavo Sprendimo ir neturėjo reikiamų žinių bei kvalifikacijos vertinti ginčo granito parametrus (įmirkį ir terminį atsparumą).

44. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad, vertinant granito „G664” eksploatacinių savybių deklaracijos duomenų atitiktį techninio darbo projekte nustatytiems reikalavimams, negali būti remiamasi klaidinga prielaida, jog techninio darbo projekto atitinkamo skyriaus nuostatose nurodyti reikalavimai taikytini visam dangos įrengimo darbams naudojamam granitui. Todėl negali būti prieinama prie klaidingos išvados, kad dangos įrengimo darbų metu naudotas granitas „G664” atitinka techninio darbo projekte nustatytus reikalavimus vien pagal aplinkybę, kad projektą įgyvendinusiai UAB „Plungės Lagūna“ suabejojus techninio darbo projekto atitinkamose nuostatose įtvirtintais reikalavimais granito plokščių bei granito trinkelių parametrams ir todėl 2020 m. kovo 25 d. paprašius techninio darbo projektą rengusios atitinkamos uždarosios akcinės bendrovės išaiškinimo dėl techninio darbo projekto atitinkamose nuostatose įtvirtintų reikalavimų taikymo granitui „Giallio Veneziano“ ir granitui „Oriental Yelow-San Francisko“, pastaroji bendrovė 2020 m. kovo 31 d. paaiškino, kad techninės specifikacijos atitinkamose nuostatose įtvirtinti techniniai reikalavimai skirti granitui „Zimbabvė“, tačiau granitui „Giallio Veneziano“ ir „Oriental Yelow-San Francisko“ taikytini techninės specifikacijos lentelėse nustatyti parametrų reikalavimai.

45. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą, nuspręsdamas, kad nėra pagrindo pripažinti skundžiamą atsakovo Sprendimą pagrįstu ir teisėtu VAĮ nustatytų reikalavimų aspektu, nes Sprendime išsamiai nepasisakyta, kuo vadovaujantis ir remiantis nustatyti pareiškėjo padaryti pažeidimai. Teismas pabrėžė individualaus administracinio akto motyvų nurodymo pačiame individualiame akte būtinumą. Be to, teismas akcentavo, kad atsakovas niekaip nevertino ir nepaneigė pareiškėjo pasitelkto eksperto išvados ir joje išdėstytos pozicijos, t. y. nepateikė įrodymų, kurie paneigtų eksperto išvadą, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti tokia eksperto išvada. Be to, teismas pažymėjo, kad neaišku, ar atsakovas rėmėsi ekspertų arba kitų kvalifikuotų asmenų atliktais vertinimais, nes jų nepateikė. Be to, teismas atsisakė priteisti pareiškėjo patirtas procesines išlaidas (6019,75 Eur) pareiškėjo naudai iš atsakovo.

47. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai pritaikius pasibaigusiai 2007–2013 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programai aktualius teisės aktus, reikalavusius įtariamo pažeidimo tyrimo, neteisingai nustatytas pareiškėjo skųsto atsakovo Sprendimo neatitikimas VAĮ reikalavimams tuo aspektu, kad nebuvo atliktas įtariamo pažeidimo tyrimas, nors jis nereikalaujamas pagal nagrinėjamam 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos atvejui taikytinus teisės aktus. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime peržengtos pareiškėjo skundo šiam teismui ribos, nes išnagrinėtos pareiškėjo skunde neginčytos aplinkybės, susijusios su atsakovo neatliktu pažeidimo tyrimu. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai konstatuotas atsakovo nereagavimas į pareiškėjo pasitelkto eksperto D. K. ekspertinę išvadą, jos neginčijant ir nepaneigiant, nors atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui nurodė pagrindą abejoti eksperto ekspertinės išvados patikimumu.

48. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

49. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

50. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pateikė atsakovui paraišką, kurioje prašė finansuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto Nr. 07.1.1-CPVA-R-904-31-0007 „Danės upės krantinių rekonstrukcija (nuo Biržos tilto) ir prieigų (Danės skvero su fontanais) sutvarkymas“ įgyvendinimą. Pareiškėjas ir atsakovas sudarė Projekto sutartį. Įgyvendindamas projektą, pareiškėjas 2019 m. gruodžio 16 d. sudarė rangos sutartį su UAB „Plungės Lagūna“ dėl granito plokščių ir trinkelių įrengimo (paklojimo) darbų, kurie turėjo būti atlikti pagal techninę specifikaciją ir techninio darbo projektą, parengtą atitinkamo projektuotojo. Baigus atlikti granito plokščių ir trinkelių įrengimo (paklojimo) darbus, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymais dėl tarpinių apmokėjimų ir galutinio apmokėjimo pagal Projekto sutartį. Valstybės kontrolė atliko Projekto objekto auditą ir pateikė atitinkamas pastabas dėl dangoms įrengimo darbams naudoto granito „G664“ plokščių ir trinkelių tam tikrų parametrų reikšmės neatitikimo techniniame darbo projekte nustatytiems reikalavimams. Atsakovas atliko Projekto objekto patikrą vietoje ir vertino Projekto vykdytojo pateiktą granito eksploatacinių savybių deklaraciją, padarydamas išvadą dėl dangos įrengimo darbams naudoto granito „G664“: 1) plokščių įmirkio/vandens įgeriamumo parametro reikšmės neatitikties techniniame darbo projekte nustatytiems reikalavimams (dangos įrengimo darbams naudoto granito „G664“ trinkelių įmirkio/vandens įgeriamumo parametro reikšmė atitinka techniniame darbo projekte nustatytus reikalavimus); 2) trinkelių terminio atsparumo parametro reikšmės neatitikties techniniame darbo projekte nustatytiems reikalavimams. Todėl atsakovas 2023 m. sausio 24 d. sprendime atliko tam tikro procentinio dydžio tinkamų finansuoti Projekto įgyvendinimo išlaidų korekciją, sumažindamas tinkamų finansuoti Projekto įgyvendinimo išlaidų dydį.

51. Ginčijamame atsakovo 2023 m. sausio 24 d. sprendime pildoma grąžinamų lėšų forma, kurioje, be kita ko, nurodoma: „Bendra netinkamų finansuoti ir (ar) kitų pagal teisės aktus reikalaujamų grąžinti lėšų suma, Eur“ (-62.887,75); „Grąžintinos projektui skirtos finansavimo lėšos pagal projekto finansavimo šaltinius, Eur“ („Europos Sąjungos struktūrinio fondo lėšos“: -38.688,64; „Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos“: -3.413,71); „Projekto vykdytojui nurodyta grąžinti projekto sutartyje nurodyta projektui skirtų finansavimo lėšų suma, Eur: -42.237,08“; „Institucijos, į kurios sąskaitą turi būti pervedamos lėšos, pavadinimas: Vidaus reikalų ministerija“. Be to, 2023 m. sausio 24 d. sprendimo priede Nr. 1, kurį sudaro 6 puslapiai, nurodyta:

51.1. CPVA, vykdydama Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių punktuose nustatytas įgyvendinančiajai institucijai priskirtas funkcijas, įvertino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (Projekto vykdytojas) pagal 2018 m. vasario 21 d. sudarytą Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto sutartį pateiktą galutinį mokėjimo prašymą bei visus Projekto vykdytojo pagal Sutartį teiktus tarpinius mokėjimo prašymus, ir nustatė reikalaujamas grąžinti netinkamas finansuoti Projekto išlaidas;

51.2. Rangos sutartyje nustatyta, kad sutarties objektas – projekto rangos darbai pagal pridedamą techninę specifikaciją ir techninį darbo projektą, kuriame nurodyta, kad naujai įrengiamoms dangoms Det. D-1-Granitas D-1-3, Det. D2-Granitas D-2-4 ir Det. D-5-Granitas vejoje naudoti granitą Giallo Veneziano arba analogišką tokios pačios spalvos, o naujai įrengiamoms dangoms Det. D-1-Granitas D-1-1, D-1-2, Det. D-2-Granitas D-2-1, D-2-2 ir D-2-3 naudoti granitą Giallo San Francisco arba analogišką tokios pačios spalvos. Valstybės kontrolės 2022 m. vasario 22 d. atlikto audito metu, taip pat CPVA 2022 m. kovo 8 d. atliktos patikros vietoje metu nustatyta, kad granito plokštės buvo naudojamos naujai įrengiamoms dangoms Det. D-1-Granitas D-1-1, D-1-2, D-1-3, Det. D-2-Granitas D-2-1 ir D2-2, o granito trinkelės – Det. D-2-Granitas D-2-3, D-2-4 ir Det. D-5-Granitas vejoje. Techninio darbo projekto Sklypo plano dalies 7.2.1 p. lentelėse nurodyti granito techniniai parametrai: įmirkis, tankis, yramasis modulis, atsparumas lenkimui, poringumas, terminis atsparumas ir apdirbimo būdas (Giallio Veneziano – trinkelės; San Francisko – plokštės);

51.3. Atliekant Projekto patikrą vietoje, Projekto vykdytojas pateikė dokumentus, kuriuose nurodyta, kad naujai įrengiamoms dangoms panaudotas vienos rūšies granitas (G664) bei pateikė šio granito eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. VAD-20002. Atsižvelgiant į tai, kad granitas yra gamtinė medžiaga bei kiekvienas granito vienetas yra individualus (tai įrodo ir Projekto vykdytojo teikti bandymų protokolai), vertinama, kad granito parametro įmirkio/vandens įgeriamumo reikšmė turi būti vertinama vadovaujantis prekių (granito) tiekėjo eksploatacinių savybių deklaracija Nr. VAD-20002, kurioje tiekėjas (visiems granito vienetams) garantuoja atitinkamas parametrų reikšmes. Vadovaujantis šia pateikta eksploatacinių savybių deklaracija, vertinama, kad granito (plokščių) parametro įmirkio/vandens įgeriamumo reikšmė 0,30 proc. neatitinka techniniame darbo projekte numatyto reikalavimo (techniniame darbo projekte granito plokštėms nurodyta įmirkio reikšmė: 0,24 proc.);

51.4. Reikalaujamų grąžinti netinkamų finansuoti Projekto išlaidų apskaičiavimas dėl įmirkio neatitikimo techniniame darbo projekte nustatytiems reikalavimams turi būti, be kita ko, toks: a) įvertinus pateiktus duomenis, daroma išvada, kad techniniame darbo projekte nustatyto reikalavimo dėl įmirkio neatitinka tik plokštės, t. y. trinkelės atitinka techniniame darbo projekte nustatytą įmirkio reikšmę; b) finansinė korekcija turėtų būti skaičiuojama tik nuo plokščių vertės, įvertinus proporciją tarp techniniame darbo projekte nustatytos vertės (0,24) ir deklaracijoje (0,3) nustatytų reikšmių bei išreiškus šį skirtumą pinigine išraiška: Neatitikimo tarp nustatytų reikalavimų (0,3-0,24=0,06) procentinė reikšmė yra 25 proc. (0,06*100/0,24=25 proc.); c) iš gautos granito plokščių vertės dėl vieno parametro apskaičiuoti 25 proc. korekciją – 62 759,09 Eur;

51.5. Reikalaujamų grąžinti netinkamų finansuoti Projekto išlaidų apskaičiavimas dėl terminio atsparumo neatitikimo techniniame darbo projekte nustatytiems reikalavimams turi būti, be kita ko, toks: a) atsižvelgtina į tai, kad iš prekių tiekėjo pateiktos eksploatacinių savybių deklaracijos Nr. VAD-20002 neįmanoma įsitikinti granito (trinkelių) parametro terminio atsparumo reikšmės atitikimu techniniame darbo projekte numatytam reikalavimui (eksploatacinių savybių deklaracijoje nenurodyta terminio atsparumo reikšmė); b) Projekto vykdytojas pateikė bandymų protokolą Nr. V-317/22 (išduotą 2022 m. birželio 10 d.), kuriame, be kita ko, nurodyta šiluminio ilgėjimo koeficiento reikšmė 6,0 ± 0,49 mm/103 m? C; c) remiantis pateiktu protokolu, vertinama, kad granito (trinkelių) parametro terminio atsparumo reikšmė (6,0 ± 0,49 mm/103 m? C) neatitinka techniniame darbo projekte numatyto reikalavimo (techniniame darbo projekte nurodyta terminio atsparumo reikšmė 7,1 mm/103 m? C); d) bandymo duomenys įrodė atitiktį plokštėms nustatytą reikalavimą (6 mm/ 10³m C), tačiau nepatvirtino atitikties trinkelėms nustatyto reikalavimo (7,1 mm/ 10³m C); e) finansinė korekcija turėtų būti skaičiuojama tik dėl trinkelių pagal žemiau pateiktą formulę; f) neatitikimo tarp nustatytų reikalavimų (0,61) procentinė reikšmė yra 8,6 proc. (0,61*100/7,1=8,6 proc.); g) iš gautos granito trinkelių vertės dėl vieno parametro apskaičiuojama 8,6 proc. korekcija – 3 438,53 Eur su PVM. Bendra reikalaujamų grąžinti netinkamų finansuoti Projekto išlaidų vertė – 66 197,62 Eur su PVM;

51.6. Rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai (CK 6.684 str. 1 d.). Užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą (CK 6.689 str. 1 d.). Užsakovas, nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui (CK 6.689 str. 2 d.). Vadovaujantis CK 6.684 straipsnio 1 d., atlikti granito įrengimo darbai iš dalies neatitiko sutarties (sutarties dokumentų), nustatančios darbų kainą bei statinio (darbų) kokybės reikalavimus, todėl, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, CPVA pripažįsta netinkamomis finansuoti tas granito įrengimo darbų išlaidas, kurios yra susijusios tik su proporcingai apskaičiuota kokybinių parametrų neatitinkančių darbų/medžiagų dalimi.

52. Valstybės kontrolės 2023 m. vasario 8 d. audito ataskaitoje atitinkamai nurodyta, kad ginčo granito parametro įmirkio (vandens įgeriamumo) reikšmė turi būti vertinama, vadovaujantis prekių (granito) tiekėjo eksploatacinių savybių deklaracija Nr. VAD-20002. Joje tiekėjas visiems granito vienetams garantuoja atitinkamas parametrų reikšmes. Vadovaujantis šia pateikta deklaracija, vertinama, kad granito (plokščių) parametro įmirkio/vandens įgeriamumo reikšmė - 0,30 proc. neatitinka techniniame darbo projekte nurodytos įmirkio reikšmės - 0,24 proc. Kadangi deklaracijoje nenurodyta terminio atsparumo reikšmė, neįmanoma įsitikinti granito (trinkelių) parametro terminio atsparumo reikšmės atitikimu techniniame darbo projekte numatytam reikalavimui. Pateiktame bandymų protokole Nr. V-317/22, išduotame 2022 m. birželio 10 d., nurodyta šiluminio ilgėjimo koeficiento reikšmė - 6,0 ± 0,49 mm/103 m? C. neatitinka techniniame darbo projekte nurodytos terminio atsparumo reikšmės - 7,1 mm/103 m? C. Todėl vertintina, kad paklotas granitas iš dalies neatitinka techniniame darbo projekte, kuris yra 2019 m. gruodžio 16 d. rangos sutarties Nr. J9-3102 sudėtinė dalis, nurodytų įmirkio (vandens įgeriamumo) ir terminio atsparumo parametrų.

53. Byloje esančioje ginčo granito eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodyta, kad vandens įgeriamumas – 0,3%.

54. Byloje esančiame pareiškėjo pasitelkto eksperto D. K. vertinimo akte nurodyta, kad vertinimo objektas – Granito plokštės; vertinimo užduotis – atsakyti į pateiktus septynis klausimus; du iš atsakytinų klausimų – priešpaskutinis klausimas Nr. 6: „Ar granito, kaip organinės medžiagos, įmirkio skirtumas 0,06 proc. (0,3-0,24 proc.) gali reikšmingai pabloginti tokio granito eksploatacines savybes Lietuvos klimato sąlygomis“ ir paskutinis klausimas Nr. 7: „Ar granito, kaip organinės medžiagos, terminio atsparumo skirtumas 0,61 mm (7,1- 6,49 mm) gali reikšmingai pabloginti tokio granito eksploatacines savybes Lietuvos klimato sąlygomis?“ Tokie klausimai atitinkamai atsakyti, ekspertui konstatuojant, be kita ko, tai, kad „skirtumas neturi jokios įtakos granito eksploatacinėms savybėms Lietuvos klimato sąlygomis“.

55. Byloje nėra ginčo dėl galimybių įgyvendinti Projektą paklojant granitą, kurio pavadinimas nenurodytas pareiškėjo ir UAB „Plungės Lagūna“ 2019 m. gruodžio 16 d. sudarytoje rangos sutartyje dėl granito plokščių ir trinkelių įrengimo (paklojimo) darbų pagal techninę specifikaciją ir techninio darbo projektą. Be to, nėra ginčo, kad yra neatitikimų tarp pakloto granito ir techninio darbo projekte numatyto granito pagal tam tikrus parametrus. Šiuo atveju ginčas kyla dėl to, ar neatitikimai tarp pakloto granito ir techninio darbo projekte numatyto granito pagal tam tikrus parametrus yra (nėra) tokie esminiai projekto įgyvendinimo nukrypimai, kuriuos Valstybės kontrolės auditu nustačius ir atsakovui Projektą vietoje patikrinus pagal ginčo granito tiekėjo pateiktą granito eksploatacinių savybių deklaraciją ir kitus duomenis, atsakovas ginčijamu 2023 m. sausio 24 d. sprendimu pagrįstai ir proporcingai taikė administracinio poveikio priemonę – dalies granito įrengimo darbų išlaidų pripažinimą netinkamomis finansuoti.

56. Paminėtina, kad Valstybės kontrolės įstatyme nustatyta, kad Valstybės kontrolė yra aukščiausioji audito institucija (3 str. 1 d.); Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kituose teisės aktuose nustatyta tvarka atlieka Lietuvos Respublikoje gaunamos Europos Sąjungos finansinės paramos auditus ir teikia atitinkamoms institucijoms šių auditų dokumentus (8 str. 4 d.).

57. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai taikyti pasibaigusiai 2007–2013 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programai aktualūs teisės aktai, ypač įtariamo pažeidimo tyrimo aspektu, ir netaikyti 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos atvejui aktualūs teisės aktus, kurie nustato kitokį teisinį reguliavimą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad:

57.1. byloje esanti 2018 m. vasario 21 d. sudaryta „Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 07.1.1-CPVA-R-904 <...> sutartis“ grindžiama jos įvadinėje dalyje nurodoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. Be to, minėtoje 2019 m. gruodžio 16 d. Rangos sutartyje nurodyta, kad Projektas finansuojamas Europos regioninio plėtros fono lėšomis, atsižvelgiant į 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų ženklo naudojimo vadovą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagal paminėtas ir kitas 2018 m. vasario 21 d. sutarties nuostatas turėjo, be kita ko, įvertinti, ar nagrinėjamu atveju taikytini teisės aktai, aktualūs: a) 2007–2013 m. Europos Sąjungos fondų investicijoms (jų veiksmų programai); b) 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijoms (jų veiksmų programai). Tačiau toks vertinimas nėra atliktas skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime.

57.2. Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklėse (ginčui aktuali redakcija), kurios patvirtintos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (ginčui aktuali redakcija), nustatyta, kad Įgyvendinančioji institucija – tarpinė institucija, atliekanti Taisyklių 9 punkte nustatytas funkcijas (2.20 p.); „.Įgyvendinančioji institucija atlieka šias funkcijas: <...> įsitikina, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti <...> ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų <...>“ (9.3 p.), „tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustato mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti <...>“ (9.3.1. p.), „priima sprendimus dėl ES struktūrinių fondų arba ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų grąžinimo <...>“ (9.4 p.). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagal paminėtas ir kitas Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių nuostatas turėjo, be kita ko, įvertinti, ar atsakovas ginčijamu Sprendimu pagrįstai (nepagrįstai) vykdė įgyvendinančios institucijos funkciją, siekiant įvertinti ir nuspręsti, ar projekto vykdytojo deklaruotos su projekto įgyvendinimu susijusios išlaidos padarytos nepažeidžiant teisės aktų nuostatų. Tačiau toks vertinimas nėra atliktas skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime.

57.3. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (ginčui aktuali redakcija), nustatyta, kad „Vertindama gautą informaciją apie projekto įgyvendinimo nukrypimus, įgyvendinančioji institucija turi įvertinti jų įtaką projektui skirtų finansavimo lėšų dydžiui, projekto tinkamumui finansuoti <...>“ (184 p.); „Jei <...> įgyvendinančioji institucija nepritaria <...> lėšų panaudojimui, įgyvendinančioji institucija gali sumažinti projekto sutartyje nurodytą didžiausią galimą tinkamų finansuoti išlaidų sumą ir didžiausią galimų skirti projektui finansavimo lėšų dydį <...>“ (210 p.); „<...> įgyvendinančioji institucija <...> vienašaliu sprendimu sumažina projekto sutartyje nustatytą projektui skirtą finansavimą <...>“ (258 p.); „Įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į priemonės ir (ar) projekto specifiką <...>, gali nustatyti projekto sutartyje nustatyto projektui skirto finansavimo mažinimo tvarką <...>. Prireikus išmokėtos lėšos gali būti susigrąžinamos šių Taisyklių 26 skirsnyje nustatyta tvarka“ (329 p.); „Taisyklių 184, 210, 258, 329, <...> punktuose nurodytais atvejais įtariamo pažeidimo tyrimo veiksmai nėra atliekami <...>. Šiame Taisyklių punkte numatytais atvejais lėšos, jei reikia, susigrąžinamos Taisyklių 26 skirsnyje nustatyta tvarka“ (299 p.). Tų pačių Taisyklių 26 skirsnyje „Projekto finansavimo ir kitų lėšų grąžinimas“ nustatyta, kad „Visais šiose Taisyklėse nustatytais atvejais sprendimus dėl išmokėtų projekto finansavimo lėšų ir (ar) kitų lėšų grąžinimo <...> priima įgyvendinančioji institucija. <...>“ (330 p.); „Sprendimai dėl lėšų grąžinimo priimami ir vykdomi <...> Finansinės paramos grąžinimo taisyklėse ir 2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1K-059 „Dėl 2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka“ (335 p.). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagal paminėtas ir kitas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatas turėjo, be kita ko, įvertinti, ar atsakovui, esančiam įgyvendinančia institucija, nagrinėjamu atveju buvo (nebuvo) suteikti įgaliojimai priimti ginčijamą Sprendimą Taisyklėse nustatytu projekto įgyvendinimo nukrypimų atveju ir kilo (nekilo) pareiga atlikti pažeidimo tyrimą, ypač pagal minėtą nuostatą „Taisyklių 184, 210, 258, 329, <...> punktuose nurodytais atvejais įtariamo pažeidimo tyrimo veiksmai nėra atliekami <...>“. Tačiau toks vertinimas nėra atliktas skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime.

57.4. 2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklėse, kurios patvirtintos Finansų ministro 2015 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1K-059 (ginčui aktuali redakcija) nustatyta, kad „įgyvendinančiosios institucijos, viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (<...> CPVA), kai įgyvendinami projektai, apimantys ES struktūrinių fondų finansines priemones“ (1.1. p.); „Sprendimu dėl lėšų grąžinimo laikoma patvirtinta grąžintinų lėšų forma arba sprendimas dėl pažeidimo, kai kartu tvirtinama ir grąžintinų lėšų forma. <...>“ (6 p.). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagal paminėtas ir kitas 2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklių nuostatas turėjo, be kita ko, įvertinti ginčijamą atsakovo 2023 m. sausio 24 d. sprendimą jame pildomos grąžinamų lėšų formos aspektu, taip pat kitokio galimo administracinio akto varianto („sprendimo dėl pažeidimo, kai kartu tvirtinama ir grąžintinų lėšų forma“) aspektu. Tačiau toks vertinimas nėra atliktas skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime.

58. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai nustatyta, kad ginčijamas 2023 m. sausio 24 d. sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, teisėjų kolegija pažymi, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktuose numatyta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 str. 5 d. 5 p.) ir administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 6 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2023 m. sausio 24 d. sprendimo turinį bei vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2023 m. sausio 24 d. sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų. 2023 m. sausio 24 d. sprendime nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis sprendimo priėmimo pagrindas ir jo pasekmės suinteresuotiems asmenims suprantamos. 2023 m. sausio 24 d. sprendimo turinys savaime nesudarė reikšmingų kliūčių pareiškėjui ginti savo subjektines teises teisme. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad 2023 m. sausio 24 d. sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų, nustatyta tvarka nesurinko ir tinkamai neištyrė byloje esančių įrodymų dėl šio 2023 m. sausio 24 d. sprendimo pagrįstumo iš esmės, ypač nevertino eksperto išvados, kuri, kaip ne kartą konstatuota administracinių teismų praktikoje teismui neprivaloma ir turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (ABTĮ 56 str. 6 d., 61 str. 4 d.). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

59. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

60. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Kadangi byloje nagrinėjant pareiškėjo skundą galutinis procesinis sprendimas dar nėra priimtas, šioje proceso stadijoje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (ABTĮ 40 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.