Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. VTPSI-ANR_N-955-2024 G. B. buvo nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 363 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą 900 Eur bauda, o būtent dėl to, kad jo vadovaujama UAB „X“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), kuri buvo statinio statybos techninės priežiūros rangovas, kitos paskirties, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pagal 2008 m. spalio 6 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. kovo 14 d. iki 2024 m. balandžio 8 d. vykdė statinio statybos techninės priežiūros veiklą, neapsidraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir neturėdamas teisės verstis statinio statybos techninės priežiūros rangovo veikla. Faktinės aplinkybės nustatytos 2024 m. birželio 25 d. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu (kontrolinis klausimynas) Nr. BIPA-00-240625-00034 su priedais, 2024 m. kovo 14 d. pranešimu apie statybos pradžią, rangovo (-ų) ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą Nr. ANN-100-240314-00820 su priedais, draudiko „Lloyd Insurance Company S. A.“ 2024 m. balandžio 8 d. išduotu draudėjui UAB „X“ statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimu Nr. SP1240474. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 42 straipsnio 1, 2, 13 ir 14 dalių, Lietuvos banko valdybos 2012 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 03-226 patvirtintų „Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių“ 27 punkto nuostatas (t. 1, b.l. 18-20).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. B. per įgaliotą atstovą adv. Marių Liatuką apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir bylą G. B. atžvilgiu nutraukti. Savo skundą motyvuoja tuo, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo laikotarpiu, t.y. nuo 2024 m. kovo 14 d. iki 2024 m. balandžio 8 d. bendrovės civilinė atsakomybė buvo apdrausta bendruoju civilinės atsakomybės draudimu (liudijimo Nr. LT-23-BCAD-00006345-0). Šio draudimo laikotarpis yra nuo 2023 m. lapkričio 29 d. iki 2024 m. lapkričio 28 d. ir šis draudimas apima visą Bendrovės civilinę atsakomybę tretiesiems asmenims už bet kokią žalą, padarytą vykdant statinio statybos techninės priežiūros veiklą. Draudimo išmokos maksimali suma 500 000 Eur. Nepaisant galiojančios draudiminės apsaugos bendrovė 2024 m. balandžio 8 d. savanoriškai sudarė statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Jos pagrindu išduotas liudijimas Nr. SP1240474. Šiame liudijime nurodyta, kad statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas yra viena iš draudimo grupės „Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas“ rūšių, t.y. viena iš draudimo grupės sudedamųjų dalių. Minėtame draudime nurodyta, kad bendrovei taikoma retroaktyvi draudiminė apsauga nuo 2024 m. kovo 1 d. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimas/polisas Nr. LT23-BCAD-00006345-0, patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 29 d. iki 2024 m. lapkričio 28 d. Bendrovė buvo apsidraudusi bendruoju civilinės atsakomybės draudimu. Šis civilinės atsakomybės draudimas apima, be kita ko, ir statinių techninės priežiūros veiklą. Taigi Institucijos nurodyto tariamo pažeidimo laikotarpiu Bendrovė buvo apdrausta bendruoju civilinės atsakomybės draudimu, kuris apima ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Pateikiamo draudimo liudijimo Nr. LT23-BCAD-00006345-0 dalyje „Papildomos sąlygos“ yra nurodyta, kad jeigu galiojant Bendrajam civilinės atsakomybės draudimui asmuo sudaro dar ir statinio statybos techninės priežiūros civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pirmenybė taikoma pastarajam draudimui, tačiau bendrojo civilinės atsakomybės draudimo galiojimo tai nepanaikina. Bendruoju civilinės atsakomybės draudimu šiuo atveju yra užtikrinama daugiau negu 10 kartų didesnė draudiminė išmoka (iki 500 000 Eur). Todėl trečiųjų asmenų, galinčių patirti žalos dėl techninės priežiūros vykdymo, interesai yra labiau apsaugoti. Šitos aplinkybės Institucija apskritai nesiaiškino ir nevertino.

Priimdama Nutarimą VTPSI neišsamiai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė teisės normas, t.y. G. B. nubaustas už tai, kad jo vadovaujama Bendrovė nesilaikė Statybos įstatymo 42 straipsnio 1, 2, 13, 14 dalyse įtvirtintų reikalavimų. Tačiau minėtose 42 straipsnio dalyse nėra nurodyta jokių reikalavimų statinio statybos techninės priežiūros rangovui apsidrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Statybos įstatymas numato, kad statinio statybos techninės priežiūros privalomuoju draudimu turi būti apsidraudęs statinio statybos techninis prižiūrėtojas, o ne statinio statybos techninės priežiūros rangovas. Pagal SĮ pateiktus statinio statybos techninės priežiūros rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo sąvokų apibrėžimus matyti, kad statinio statybos techniniu prižiūrėtoju gali būti tik fizinis asmuo - architektas arba statybos inžinierius, kuris vadovauja priežiūros veiklai ir ją vykdo. Būtent tiesiogiai vykdant statinio statybos techninės priežiūros veiklą gali būti padaryta žala tretiesiems asmenims, kurių interesų apsaugai įstatymų leidėjas ir numato civilinės atsakomybės draudimo reikalavimą. Tuo tarpu statinio statybos techninės priežiūros rangovu gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, ir toks rangovas pats techninės priežiūros nevykdo, o ją tik organizuoja. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 76-77 punktų analize, statinio statybos techninės priežiūros organizavimas yra statytojo (užsakovo) pareiga, kuriai įvykdyti jis sutartiniu pagrindu gali (bet neprivalo) pasitelkti statinio statybos techninės priežiūros rangovą. Kaip minėta, VTPSI tiek Protokole, tiek ir Nutarime UAB „X" įvardija statinio statybos techninės priežiūros rangovu. Todėl pati Institucija pripažįsta, kad Bendrovė techninės priežiūros veiklos pati nevykdo, o ją tik organizuoja. Tačiau Statybos įstatymo 19 straipsnio 8 dalis administracinę atsakomybę numato tik statinio statybos techniniam prižiūrėtojui, o ne techninės priežiūros rangovui.

Toliau skunde teigiama, kad nutarime nurodyta, kad G. B. vadovaujama UAB „X“, esą, pažeidė Statybos įstatymo 42 straipsnio 1, 2, 13 ir 14 dalis, t. y. veikė neturėdama civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, kas reiškia, jog veikė neturėdama teisės verstis šia veikla. Tačiau šiose teisės normose, kaip minėta, įtvirtintas civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reikalavimas yra numatytas išimtinai techniniam prižiūrėtojui - techninės priežiūros veiklą vykdančiam fiziniam asmeniui, kuriuo gali būti tik architekto arba statybos inžinieriaus kvalifikaciją turintis asmuo. Jokių reikalavimų techninės priežiūros rangovui ir jo veiklai minėtos Statybos įstatymo nuostatos nenumato, t. y. Statybos įstatyme nėra numatyta nei, kad juridinis asmuo teikia techninės priežiūros paslaugas, nei kad techninės priežiūros rangovas turi apsidrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokias išvadas patvirtina ir Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės, kurių 5 punkte nurodoma, kad draudėju yra techninis prižiūrėtojas. Taisyklės nepateikia specialaus sąvokos „techninis prižiūrėtojas" apibrėžimo, todėl vadovautinasi Statybos įstatyme pateikiama šio statybos dalyvio sąvoka, t. y. kad tai yra statinio statybos techninę priežiūrą vykdantis fizinis asmuo - statybos inžinierius arba architektas, prižiūrintis, kad statinio statyba vyktų laikantis normatyvinių statybos dokumentų, statybos rangos rezultatas atitiktų privalomus kokybės bei kitus reikalavimus.

Statybos įstatyme numatyto privalomojo civilinės atsakomybės draudimo tikslas yra užtikrinti trečiųjų asmenų, galinčių nukentėti nuo statybų dalyvių veiklos, interesus, t.y. galimybę gauti patirtos žalos atlyginimą. Ir nors privalomojo civilinės atsakomybės draudimo pareiga kyla statinio statybos techninę priežiūrą vykdančiam fiziniam asmeniui - inžinieriui arba architektui - Statybos įstatymas bei kiti teisės aktai nedraudžia, kad draudimo sutartį tokio asmens naudai sudarytų juridinis asmuo - to asmens darbdavys. Tokiu būdu nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų yra sudaroma taip vadinama sutartis trečiojo asmens (darbuotojo) naudai. Sudaryti tokią sutartį yra darbdavio teisė, o ne pareiga, nes kaip jau minėta aukščiau, Statybos įstatymo 42 straipsnio 1, 2, 13 ir 14 dalyse įstatymų leidėjas kalba tik apie statinio statybos techninius prižiūrėtojus, t.y. fizinius asmenis. Todėl iki darbdavys sudaro tokią sutartį už techninės priežiūros civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas tokią priežiūrą vykdantis konkretus fizinis asmuo (darbuotojas).