Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo ir pripažinimo kreditoriumi, suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ)Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Pareiškėjos sudarytame 2020-07-07 rašte Nr. (8.20E)DV_S-13518 skirtame suinteresuotam asmeniui ir valstybės biudžeto lėšomis išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų finansinėje ataskaitoje F4 pagal 2020-06-30 duomenis nurodyta, kad T. B. prieš 2020 metų pradžią buvo skolingas 7011,43 EUR išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų, bei 3041,32 EUR delspinigių, palūkanų. Šios išmokos buvo mokamos vaikui I. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) nuo 2008-01-22 iki 2009-11-03, vaikui A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuo 2008-01-21 iki 2011-05-10 ir vaikui M. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo 2008-01-21 iki 2013-09-16. Pareiškėjas nurodo, kad T. B. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro 2020-05-25 išrašas patvirtina, kad palikėjo įpėdiniai palikimo atsisakė 2018-10-11, mirusiojo palikimą pagal įstatymą 2020-02-03 priėmė Lietuvos Respublika, pareiškėjas apie palikimo priėmimą sužinojo 2020-05-25, o 2020-07-07 pateikė kreditorinį reikalavimą VĮ Turto bankui, kuris pranešė, kad nėra duomenų, patvirtinančių, kad kreditorinis reikalavimas pareikštas laiku.

Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis pareiškėjas į teismą dėl termino atnaujinimo ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo kreipėsi 2020-08-06.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolia – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnis 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui.

Kasacinis teismas yra išaiaškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo kreditorių reikalavimams pareikšti, turi būti sistemiškai ir individualiai vertinamos byloje nustatytos aplinkybės, leidžiančios pagrįsti ne tiek nežinojimą apie skolininko mirtį, kiek nesidomėjimą skolininku ir skolos išieškojimo procesu. Kreditoriaus aktyvumui ir domėjimuisi skolos išieškojimo procesu įtaką gali daryti kreditoriaus amžius, sveikata, gyvenimas kitoje valstybėje, kalbant apie fizinį asmenį, arba dydis bei organizacinė struktūra, kalbant apie juridinį asmenį, tačiau nepakankamas kreditoriaus aktyvumas negali būti pateisinamas tuo, kad palikimą perima valstybė ar kad skolininkas ir taip ilgą laiką vengė vykdyti įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti, kadangi, jo nuomone, praleido jį dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju, skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), todėl ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas nurodytas trijų mėnesių terminas. Iki termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti pabaigos pareiškėjas nesikreipė į mirusiojo įpėdinius, notarą, todėl konstatuotina, jog terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra praleistas. Šios aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas, tačiau nurodo, kad terminas kreditoriniams reikalavimams praleistas esant svarbioms priežastims, nes pareiškėjas tik nuo 2018-01-01, įsigaliojus Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymui Nr. XIII-650, pradėjo vykdyti Fondo administracijos išmokėtų vaiko išlaikymo išmokų išieškojimą. Pažymėtina, kad skolininkas mirė jau po minėto įstatymo įsigaliojimo taip pat ir trijų mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė po įstatymo įsigaliojimo, todėl pareiškėjas turėjo pareigą vykdyti išlaikymo išmokų išieškojimą, domėtis skolininko padėtimi ir naujinti jam prieinamuose registruose esančią informaciją apie skolininką. Pažymėtina, kad perėmus reikalavimo teisę (šiuo atveju dėl teisės aktų pakeitimo) naujasis kreditorius – pareiškėjas, iš ankstesniojo kreditoriaus Vaikų išlaikymo fondo perėmė ne tik teises, bet ir pareigas, įskaitant ir terminų laikymąsi.

Pareiškėjas nurodo, jog tik 2020-05-25, atlikęs patikrą testamentų registre, sužinojo, kad palikimą priėmė valstybė, o palikimas priimtas praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo palikėjo mirties. Apie priimtą palikimą, palikimą priėmęs asmuo, neinformavo palikėjo kreditorių, kas apsunkino galimų paveldėtojų, kuriems būtų galima pareikšti kreditorinius reikalavimus, paiešką, todėl trijų mėnesių terminas buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo nepriklausiusių aplinkybių. Ir tai, pareiškėjo nuomone, pagrindžia, jog pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių negalėjo sužinoti apie paveldėtojo atsiradimą ir negalėjo imtis aktyvių veiksmų kreditoriniam reikalavimui pareikšti, o termino praleidimo aplinkybės nepriklausė nuo pareiškėjo valios, negalėjo būti jo kontroliuojamos. Šie pareiškėjo argumentai negali būti laikomi pagrįstais, nes skolos už išmokėtas trijų vaikų išlaikymo išmokas, kurių nemokėjo mirusysis, susidarė laikotarpiais nuo 2008-01-22 iki 2009-11-03, nuo 2008-01-21 iki 2011-05-10 ir nuo 2008-01-21 iki 2013-09-16 nuo 2008-01-21 iki 2013-09-16, t.y. iki skolininko mirties, tačiau pareiškėjas tik po skolininko mirties praėjus beveik dviem metams pradėjo domėtis susidariusios skolos išieškojimo galimybėmis. Tokia situacija negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi vertinant ir tai, kad pareiškėjas 2018-01-01 perėmė pareigas vykdyti išmokėtų vaiko išlaikymo išmokų išieškojimą, nes pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, yra taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai. Juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą ir jam pasitelkti tokius žmogiškuosius bei kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti bei administruoti visas skolas, nepraleidžiant įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti.

Kadangi pareiškėjas neįrodė, jog terminą pareikšti reikalavimus mirusiojo palikimą priėmusiam asmeniui praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, pareiškimas dėl termino atnaujinimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis, CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Kitas pareiškimo reikalavimas – patvirtinti pareiškėjo 10052,75 EUR kreditorinį reikalavimą mirusio skolininko palikimą priėmusiai valstybei, yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl taip pat netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.