- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-26
- Bylos Nr.
- 2A-1113-115/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Alma Urbanavičienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- D. Z.
- Atsakovas
- M. Z.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 77.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruskevičius Civilinė byla Nr. 2A-1113-115/2011
Teisėja Jūratė Trinkūnienė Procesinio sprendimo kategorijos:
2011 m. spalio 26d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės, Tatjanos Žukauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. Z. ir atsakovo M. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1627-127/2010 pagal ieškovės D. Z. ieškinį atsakovui M. Z., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio A. Z. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. Z. patikslintu ieškiniu prašė teismo nustatyti nepilnamečio sūnaus A. Z., gimusio 2008-04-07, gyvenamąją vietą su motina D. Z., iš tėvo M. Z. priteisti išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir 4037 Lt išlaikymo įsiskolinimą (b.l. 2-3, 70-71, 91-92).
Nurodė, kad šalys santuoką įregistravo 2007-10-05 Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. 4235). Santuokoje 2008-04-07 jiems gimė sūnus A. Z.. Po sūnaus gimimo su atsakovu kartu negyveno, atsakovas nepadėjo sūnaus auginti, kiekvieną kartą reikėdavo prašyti materialinės paramos. Nuo sūnaus gimimo, t.y. 2008-04-07, iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas sumokėjo 3963 Lt dydžio išlaikymą, o nuo kreipimosi į teismą dienos atsakovas, vykdydamas nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, perveda Aisčiui kiekvieną mėnesį po 400 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas M. Z. atsiliepimais ieškinį pripažino iš dalies (b.l. 24-26, 92-93). Jis sutiko, kad nepilnamečio sūnaus A. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina D. Z., sutiko mokėti sūnui išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, paaiškino, kad pirko sūnui visus būtinus daiktus, ir nepripažino išlaikymo įsiskolinimo.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad tarp tėvų nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, todėl ji turėtų būti nustatyta su motina. A.lanko darželį, dažnai serga, išleidžiamos papildomos lėšos vaiko gydymui, todėl tikėtina, kad per mėnesį reikia skirti A.nuo 1000 Lt iki 1200 Lt. Atsakovo turtinė padėtis geresnė negu ieškovės, todėl jis didesne dalimi turėtų prisidėti prie Aisčio išlaikymo (b.l.29).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; nustatė nepilnamečio A. Z. gyvenamąją vietą su motina D. Z.. Priteisė iš tėvo M. Z. nepilnamečiui sūnui A. Z. išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. 2009-12-30, kol sūnus sulauks pilnametystės, išskaičiavus jau sumokėtas išlaikymo sumas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-31 nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio sūnaus įstatyminei atstovei, - motinai D. Z., priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisė iš M. Z. turėtas bylinėjimosi išlaidas 132 Lt žyminį mokestį ir 1500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti D. Z.. Priteisė iš M. Z. į valstybės biudžetą 216 Lt žyminį mokestį ir 20 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipė vykdyti skubiai (b.l.96-98).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė D. Z. nuo gimimo rūpinasi A.. Atsakovas niekada neprieštaravo tam, kad nepilnametis jo sūnus A. gyventų su motina. Faktiškai tarp tėvų nėra ginčo dėl A. gyvenamosios vietos nustatymo su motina D. Z.. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio. Taip pat nustatė, kad vaikas dažnai serga, dėl to, ieškovės teigimu, nepakanka skirti tiktai 800 Lt būtiniausiems A. poreikiams patenkinti. Vaikui perkami vitaminai, homeopatiniai vaistai, laikas nuo laiko vaistai keičiami, nes organizmas prie jų pripranta. A. lanko darželį, kuriame nustatytas dienos mokestis. Nepriklausomai nuo to, vaikas serga ar ne, mokamas mokestis už darželį nuo 150 Lt iki 200 Lt. Turėdama matininkės specialybę ir ieškodama darbo, ieškovė šiuo metu priversta su sūnumi gyventi Palangoje, nuomojasi butą už 200 Lt, apsimoka papildomai už komunalines paslaugas. Teismas sprendė, kad A. išlaikyti vidutiniškai per mėnesį reikia skirti 1000 Lt. Nepilnamečio Aisčio motina D. Z. nuo 2010-08-23 dirba matininke UAB „Domo projektas“ (Sodų g. 55-3 Palanga), tačiau dėl A. sveikatos negali dirbti, gauna nedideles ligos pašalpas už vaiko slaugymą, turi bendrosios dalinės nuosavybės teise paveldėto nekilnojamojo turto. Nepilnamečio A. tėvas dirba UAB „Plius“ programuotoju, išskaičiavus mokesčius, gauna 2500 Lt darbo užmokestį, 2010-09-11 yra įgijęs automobilį BMW 530. Teismas sprendė , kad proporcingai tėvų turtinei padėčiai A. išlaikymui kiekvieną mėnesį motina turi skirti 400 Lt, o tėvas– 600 Lt. Ieškovė davė prieštaringus paaiškinimus, nurodydama, kad nuo vaiko gimimo negyveno su atsakovu, vėliau teigė nuo 2008 m. rugsėjo pabaigos iki 2009 m. vasario mėnesio gyvenusi kartu, patvirtino, kad abu sutuoktiniai nuomavosi butą. Atsakovas pateikė „Swedbank“ AB Vilniaus filialo išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovas mokėjo už šeimos buto nuomą, TV paslaugas, 2008 – 2009 m. pervedinėjo lėšas A. išlaikymui, pati ieškovė patvirtino, kad atsakovas pirko vaikui sauskelnes, žaislus ir kitus daiktus. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad už laikotarpį nuo vaiko gimimo, t.y. 2008-04-07, iki kreipimosi į teismą dienos tėvas nevykdė savo pareigos išlaikyti sūnų, todėl ieškovės reikalavimo dėl 4.037 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo netenkino (CK 3.200 str.).
Šalies argumentai
Ieškovė D. Z. pateikė apeliacinį skundą (b.l.100-101), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje dėl 4.037 Lt išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir priimti naują sprendimą - patenkinti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 4.037 Lt išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-04-08 iki kreipimosi į pirmosios instancijos teismą dienos; iš atsakovo priteisti bylinėjimosi ir teismo išlaidas. Nurodo, jog sutuoktiniai tik mažą laiko tarpą nuomojosi butą, šią aplinkybę patvirtina tai, jog ieškovė jau 2008 m. liepos mėn.kreipėsi į teismą dėl išlaikymo iš tėvo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nes jau tuo metu negaudavo lėšų iš atsakovo. Tai, kad atsakovas mokėjo mokesčius už šeimos butą, TV paslaugas, neatleidžia jo nuo atsakomybės teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, ir nereiškia, jog tokiu atveju vaiko tėvas tinkamai vykdo savo įsipareigojimus išlaikyti vaiką ir neturi daugiau skirti lėšų vaiko išlaikymui. Vaiko išlaikymas yra mokamas ir skiriamas vaiko poreikių ir būtinų išlaidų patenkinimui, bet ne mokesčiams už butą ar TV paslaugas. Tokios pozicijos laikosi iš Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarime. Mokestis už butą ir TV paslaugas negali būti sutapatinamos su tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo turėjo būti priteistas. Mano, kad teismas nukrypo nuo aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Tai, kad atsakovas 2008-2009 m. pervedinėjo lėšas vaiko išlaikymui patvirtina, kad per šį laikotarpį sutuoktiniai gyveno atskirai. Tai, kad 2008-2009 m. atsakovas kartas nuo karto pervedinėjo konkrečią pinigų sumą, nereiškia, jog tinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarime konstatuota, jog jeigu prie vaiko išlaikymo yra prisidedama epizodiškai, toks išlaikymas turi būti pripažintas nepakankamu ir taikomas CK 3.200 str. Todėl tėvui tik epizodiškai vykdant pareigą išlaikyti savo vaiką, turėjo būti tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Pažymi, kad ieškovė ir neslėpė nuo teismo to fakto, kad atsakovas dalinai prisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, nes reikalaudama iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą atėmė nuo išlaikymo įsiskolinimo sumos atsakovo vaiko išlaikymui pervestus pinigus, t.y. 3.963 Lt.
Atsakovas M. Z. pateikė patikslintą apeliacinį skundą (b.l.185-191), kuriuo prašo priimti naujus įrodymus, nes jų pateikimo būtinybė iškilo pirmosios instancijos teismui priėmus vaiko interesams prieštaraujantį sprendimą; pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje nustatyta atsakovo nepilnamečio vaiko A. Z. gyvenamoji vieta su atsakove D. Z., ir nustatyti A. Z. gyvenamąją vietą su tėvu, adresu (duomenys neskelbtini)ir panaikinti sprendimo dalį dėl išlaikymo; nenustačius A. Z. gyvenamosios vietos su tėvu, sumažinti atsakovo mokėtino išlaikymo dydį iki 400 litų per mėnesį. Mano, kad teismo sprendimas prieštarauja vaiko interesams, nes ieškovė su vaiku faktiškai negyvena, vaikas faktiškai gyvena pas močiutę (ieškovės motiną), o ieškovė dirba Palangoje, nuomojasi ten būstą viena. Šias aplinkybes patvirtina 2010-10-29 pažyma Nr. SD-09 bei 2010 11 12 d. pažyma Nr. SD-12 iš Vilniaus lopšelio-darželio „Zylutė“, ieškovės darbo sutarties su UAB „Domo projektas. Mano, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove jai buvo reikalingas tik kaip priemonė iš atsakovo prisiteisti išlaikymą kurį atsakovo manymu, ieškovė naudoja savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Tuo pagrindu atsakovas prašo išreikalauti iš ieškovės dokumentus, patvirtinančius kaip buvo panaudotos vaiko išlaikymui skirtos piniginės lėšos, kurias atsakovas kas mėnesį perveda į ieškovės sąskaitą. Ieškovei nesirūpinant vaiku, šią pareigą nori prisiimti atsakovas. Tuo atveju, jei vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina nebūtų pagrįstas ir tikslingas, teismas ex officio turėtų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu M. Z.. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą visiškai nevertino ieškovės asmeninių savybių, atsakovas savo iniciatyva teikia savo darbovietės pateiktą charakteristiką. Atsakovas mano jog teismas nustatė nepagrįstą išlaikymo dydį, netinkamai įvertino nepilnamečio ieškovės ir atsakovo sūnaus poreikius bei bylos šalių turtinę padėtį. Su ieškiniu į teismą ieškovė kreipėsi 2009-12-30, tačiau atsakovo sąskaitos išrašas patvirtina, jog nuo 2008-09-02 iki 2009-02-24 atsakovas mokėjo už buto nuomą vidutiniškai po 900 Lt per mėnesį. Nuo 2009-04-06 atsakovas kas mėnesį pervesdavo sūnui skiriamą išlaikymą po 400Lt. Ieškovė nuo kreipimosi į teismą dienos 2009-12-30 iki 2010-04-07 ieškovė gaudavo motinystės pašalpą (2.200 Lt) bei atsakovo kas mėnesį pervedamus 400 Lt. Tuo metu ieškovės pajamos sudarė virš 2.600 Lt ir buvo didesnės negu atsakovo bet teismas vertino tik dabartinį ieškovės pajamų lygį. Teismas nevertino ieškovės turimo paveldėto nekilnojamojo turto bendrosios dalinės nuosavybės teise vertės. Teismas nepaminėjo, jog ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi automobilį. Iš NTR pažymos matyti, kad ieškovei priklauso 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 103.000 Lt, 1/2 žemės sklypo, esančio SB „Girios aidas“, kurio vidutinė rinkos vertė yra 105.703 Lt, 1/10 buto, esančio Vilniaus g. 10-4, Merkinėje, kurio vertė 21.736 Lt. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Teismas nevertino kitų ieškovės pragyvenimo šaltinių. Atsakovo žiniomis ieškovė tarpininkauja prekybos nekilnojamuoju turtu sandoriuose, gauna pajamas, kurių nedeklaruoja. Šias aplinkybes gali patvirtinti informacija apie ieškovės įsteigtą ir jos vardu užregistruotą interneto svetainę „KADASTRO centras“. Mano, jog ieškovė neadekvačiai elgiasi su pinigais, tai gali patvirtinti interneto svetainėje „Mano Drabužiai“ ieškovės paskelbtas pusvelčiui parduodamų drabužių bei kitų daiktų sąrašas. Atsakovo manymu, drabužiams įsigyti yra naudojami vaikui skirti pinigai, kuriuos reguliariai perveda atsakovas. Nuo 2007-05-08 iki 2007-11-14 atsakovas gaudavo tik minimalų darbo užmokestį, jokių santaupų atsakovas nesukaupė; atsakovas pats turi įsiskolinimų kredito institucijoms; atsakovas taip pat mokėsi neakivaizdžiai VGTU į semestrą mokėdamas po 1560 Lt. Pažymi, jog vaikas šiuo metu yra mažametis, ypatingų poreikių neturi, yra sveikas. Tą patvirtina šeimos gydytoja A. Š. savo išvadoje dėl A. Z. susirgimų. Specialistė nurodo, jog vaikas sirgo nesunkiomis vaikų amžiui būdingomis ligomis. Atsakovas visą laiką rūpinosi savo vaiku, pirko jam žaislus, sūpynes, kėdutę, rūbelius.
Atsiliepimas
Atsakovas M. Z. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti (b.l.194-197). Nurodo, jog ieškovė neįrodė, kad už laikotarpį nuo vaiko gimimo t.y. 2008-04-07 iki kreipimosi į teismą dienos tėvas nevykdė savo pareigos išlaikyti sūnų. Pažymi, jog ieškovė 2008-07-20 kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti alimentus vaikui už laikotarpį iki 2008 m. liepos mėn., tačiau 2008-10-20 nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio. Pagal Lietuvos CPK 294 str. bylą nutraukus dėl to, jog ieškovas ieškinio atsisakė, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių nėra leidžiama. Ieškovei duodavo grynus pinigus, todėl negali pateikti mokėjimo faktą patvirtinančių įrodymų. Nurodo, jog atsakovui dengiant buto nuomos bei kabelinės televizijos išlaidas, ieškovei šių įprastinių išlaidų dengti nereikėjo, dėl to sutaupytus pinigus (savo pajamų dalį) ieškovė šalių susitarimu turėjo skirti vaiko išlaikymui. Dėl šių priežasčių atsakovas nesutinka su teiginiu, kad jis neteikė išlaikymo vaikui. Atsakovo manymu, išlaikymas vaikui tai nėra vien tik pinigai pervedami į ieškovės sąskaitą išlaikymas gali būti ir kitokios formos, kadangi pagal CK 3.192 str. išlaikymo nepilnamečiams vaikams tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų sutarimu. Nuo 2009 m. balandžio mėn. atsakovas į ieškovės sąskaitą reguliariai pervesdavo pinigus vaiko išlaikymui po 400Lt per mėnesį. 2009-08-31 ieškovės prašymas Vilniaus m. 1 apylinkės teismui patvirtina, jog atsakovo įsiskolinimo 2009-08-31 nebuvo. Atsakovas nuo 2009 m. rugpjūčio pabaigos iki 2009 m. gruodžio mėn. antros pusės kartu su ieškove gyveno atsakovo tėvų namuose, vedė bendrą ūkį.
Ieškovė D. Z. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b.l. 205-209) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, jog apeliantas apeliaciniame skunde kelia naują reikalavimą, kuo iš esmės pažeidžia apeliacinio proceso paskirtį, M. Z. prašymas priimti naujus įrodymus, pagrindžiančius apelianto naują keliamą reikalavimą, teismo turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Mano, jog teismas tinkamai ištyrė šalių turtinę padėtį, vaiko sveikatos būklę, nes vadovavosi byloje esančiais įrodymais. Jeigu atsakovas turėjo kitų, jo priešingą poziciją pagrindžiančių, įrodymų, pastaruosius turėjo pateikti teismui nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymi, jog ieškovei ieškant darbo pagal savo kvalifikaciją, jai buvo pasiūlytas darbas Palangoje; nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpi. Dėl šių priežasčių buvo nuspręsta, kad ieškovė, kol dirbs įmonėje bandomuoju laikotarpiu, Palangoje suderins visus klausimus dėl darželio, gydytojo, suras tinkamą butą jai su vaiku gyventi, ir jeigu D. Z. toliau liks dirbti įmonėje, perveš būtinus vaiko daiktus į Palangą ir pasiims vaiką su savimi. Iki to laiko, t.y. iki šių metu pabaigos, nepilnametis vaikas liks gyventi su ieškovės motina. Ieškovė dėl susiklosčiusios padėties siūlė atsakovui bent trims mėnesiams, kol ieškovė suderins visus klausimus paimti vaiką, tačiau atsakovas pareiškė, jog vaiko neprižiūrės. Šiuo metu vaikui gyvenant su močiute, vaiko interesai nėra pažeidžiami, nes ieškovė iki to laiko kartu su vaiku gyveno pas savo motiną, vaikas yra pripratęs prie senelės, kurį anksčiau motinai būnant darbe ir dabar pasiima vaiką iš darželio, padeda D. Z. rūpintis vaiku. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo teigti, jog teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus, kad ieškovė negyvena su vaiku. Jeigu atsakovo įrodymai, kurių su apeliaciniu skundu pateikta labai daug, bus priimti ir teismo vertinami apeliacinio proceso metu byla bus nagrinėjama iš naujo, o ne tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, bus paneigtas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme bei pažeisti civilinio proceso tikslai, koncentruotumo, ekonomiškumo ir prioritetinis vaikų teisių apsaugos bei gynimo principas. Pažymi, jog per tą laiką, nuo kada sutuoktiniai negyvena kartu, tėvas tik keletą kartu yra aplankęs savo nepilnametį vaiką, nors gyvena tik keletą kilometrų nuo vaiko gyvenamosios vietos. Ieškovė negali likti be darbo, nes kaip nepilnamečio vaiko motina jaučią pareigą užtikrinti vaiko saugų gyvenimą ir gerą ateitį, todėl visomis įmanomomis priemonėmis ir būdais siekia užsidirbti pinigų. Pabrėžia, jog tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui skyrimo, apeliantas pradėjo sistemingai teikti išlaikymą vaikui. Atsakovas niekada vienas neaugino vaiko, nesirūpino juo, todėl jeigu vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, pastarasis nemokėti tinkamai pasirūpinti vaiku. Vaikas yra mažas, todėl reikalauja ypatingos priežiūros. Tai, kad ieškovė paveldėjo nekilnojamąjį turtą nepatvirtina, jog jos materialinė padėtis yra geresnė negu atsakovo. Ieškovė paveldėjo nekilnojamąjį turtą kartu su kitais giminaičiais, todėl tam, kad parduotų jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, kad už gautus pinigus galėtų išlaikyti vaiką, reikalingas yra bendraturčių sutikimas, o giminaičiai parduoti turto nenori. Atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra pastovus ir trigubai didesnis nei ieškovės, todėl tos aplinkybės, kad ieškovė po keliasdešimt litų pardavinėja senus dėvėtus rūbus, 2010 m. rugsėjo mėn. pateiktą skelbimą dėl nekilnojamojo turto pardavimo arba keitimo į butą Palangoje, neįrodo, jog ieškovės materialinė padėtis yra geresnė nei atsakovo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantė(ieškovė) D. Z. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas dėl 4037Lt išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo, o atsakovas M. Z. nesutinka su sprendimo dalimi, kuria sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir priteista vaiko išlaikymai 600lt kas mėnesį periodinių išmokų.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą sprendžia, kad apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl atmestini, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Atsakovas M. Z. pateiktu apeliaciniu skundu prašo priimti naujus įrodymus ir nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo, nurodant, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su motina prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Tačiau kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir sprendžia, kad keisti sprendimą šioje dalyje pagrindo nėra.
Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė D. Z. nuo gimimo rūpinosi sūnumi A., o atsakovas niekada neprieštaravo tam, jog nepilnametis jo sūnus gyventų su motina, todėl vaiko gyvenamąją vietą pagrįstai nustatė su ieškove. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad jis prieštaravo, jog sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Šią aplinkybę patvirtina tiek atsakovo rašytas atsiliepimas į ieškinį (b.l. 24-26), prašant juo nustatyti vaiko bendravimo tvarką su tėvu, tiek jo ir atstovo išreikšta pozicija teismo posėdyje (b.l.91-94). Byloje nėra pateikta ir pastabų dėl teismo posėdžio protokolo, nors apeliantą teisme atstovavo advokatas. Tai rodo, kad tikėti apeliantu nėra jokio pagrindo, o pateiktas apeliacinis skundas faktiškai yra grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306str.2d.). Pažymėtina, kad CPK 312str. draudžia kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Byloje pateikti nauji įrodymai(b.l.113-168) rodo, kad ieškovė įsidarbino kitoje vietovėje(Palangoje), o sūnus lankė darželį Vilniuje, į kurį vaiką galimai nuvesdavo ir paimdavo jos motina. Tačiau kolegija mano, kad pateikti dokumentai neįrodo, jog D. Z. netinkamai rūpinosi sūnumi, nes tėvas į vaiko teisių apsaugos tarnybą nesikreipė ir šis faktas nėra patvirtintas tam įgaliotos institucijos. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė pasirinko kitą vietovę dėl galimybės dirbti ir gauti pajamų, o dabartiniu metu nepilnametis vaikas vėl gyvena su motina ir atsakovas šios aplinkybės neginčija. Ieškovė taip pat nurodė, kad dirba matininke, todėl yra galimybė atlikus žemės sklypų matavimus dalį darbų atlikti ir namuose. Tai rodo, kad nepilnamečio vaiko motina stengiasi dirbti ir turėti daugiau laiko sūnaus priežiūrai bei auklėjimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad vaiko interesai šiuo atveju nėra pažeisti, todėl spręsti teismo iniciatyva vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą apeliacinėje teismo instancijoje pagrindo nėra, apeliacinis skundas šioje dalyje netenkintinas.
Dėl išlaikymo dydžio ir įsiskolinimo priteisimo.
Atsakovas nesutinka ir su iš jo vaiko išlaikymui priteistu 600Lt periodinių išmokų dydžiu, prašant jas sumažinti iki 400Lt, nurodant, jog teismas nustatė nepagrįstą išlaikymo dydį, netinkamai įvertino nepilnamečio sūnaus poreikius bei šalių turtinę padėtį.
Kolegija pažymi, kad CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.
CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
Kasacinis teismas taip pat yra nurodę, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, sudarant sąlygas dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005).).
Pagal kasacinio teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800Lt, tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m, sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra taip pat nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Tai rodo, kad būtent vaiko interesų patenkinimo prioritetas bei tėvų turtinė padėtis yra tie kriterijai, kurie leidžia nukrypti nuo orientacinio vienos minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepilnamečio A. išlaikymui kas mėnesį reikia 1000Lt, o iš šios sumos tėvas turi mokėti 600Lt, motina -400Lt.
Pažymėtina, kad ieškovė 2008 buvo pareiškusi ieškinį, kuriame nurodė, jog sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikia 1550Lt(b.l.198-202), o šioje byloje- 2240Lt (b.l.2-3). Byloje taip pat nėra pateikta patikimų įrodymų, kurie patvirtintų nuolatinio pobūdžio papildomų vaiko poreikių tenkinimą dėl jo sveikatos būklės ar kitų aplinkybių. Todėl kolegija sprendžia, kad 4 metų A. būtinų poreikių tenkinimui pilnai pakanka 800Lt, o pirmosios instancijos teismo išvada dėl 1000Lt yra nepagrįsta.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė anksčiau dirbo keliose darbovietėse ir gavo darbines pajamas, motinystės bei kitas išmokas, kurių dydis svyravo nuo kelių šimtų iki 2200Lt ir daugiau( b.l.32-33, 59-68, 72-78). Dabartiniu metu ieškovė dirba, tačiau jos uždarbis yra minimalus (b.l.79-80). Ieškovė pripažino, kad per metus ji gauna dar apie 3000Lt papildomų pajamų, dirbdama savarankiškai, o pragyventi ir vaiką išlaikyti jai padeda motina. Kad ieškovė gali turėti papildomų pajamų rodo ir atsakovo pateikti papildomi dokumentai (b.l.121-142).
Atsakovas nurodo, kad per mėnesį jo gaunamas uždarbis be mokesčių sudaro 2500Lt. Iš byloje esančios pažymos (b.l.34) matyti, kad apelianto gaunamas uždarbis 2009 metų pabaigoje ir 2010 metų pradžioje buvo didesnis ir su mokesčiais sudarė kelis tūkstančius litų per mėnesį. Kad šios pajamos sumažėjo įrodymų atsakovas nepateikė. Tai rodo, kad atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį faktiškai yra ne mažiau kaip 1000Lt didesnės nei ieškovės, nes atsakovo pateikti dokumentai neįrodo, jog ieškovė dabartiniu metu gauna didesnes pajamas nei 1000Lt.. Taip pat nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi automobilius, o ieškovė su kitais asmenimis yra paveldėjusi nekilnojamojo turto, todėl disponuoti juo savo nuožiūra faktiškai negali (b.l.35-47, 86). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad atsakovui nustatytas vaiko išlaikymui 600Lt periodinių išmokų dydis, iš 800Lt būtinų vaiko poreikiams tenkinti, atitinka anksčiau minėtų teisės normų nuostatas, todėl apeliacinis skundas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo netenkinamas.
Atsakovas skundė kelia ir vaiko išlaikymui iš jo skirtų lėšų neracionalų panaudojimą, tačiau šis klausimas nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, todėl negali būti ir apeliacinio skundo dalyku (CPK 306str.2d., CPK 312str. ).
Apeliantė D. Z. apeliaciniame skunde reikalauja patenkinti jos reikalavimą dėl 4037Lt išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo, už laikotarpį nuo vaiko gimimo (2008-04-08) iki kreipimosi į pirmosios instancijos teismą dienos. Nurodo, jog sutuoktiniai tik mažą laiko tarpą kartu nuomojosi butą, o ieškovė jau 2008 m. liepos mėnesį kreipėsi į teismą dėl išlaikymo iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Be to, ji mano, kad mokesčių mokėjimas už šeimos būstą, TV paslaugas, neatleidžia tėvo nuo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarime.
Kolegija pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimo priteisimas yra galimas, vadovaujantis CK 3.200str. Pagal šį straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas faktiškai gali būti priteisiamas įrodžius, kad jis nebuvo teikiamas visiškai arba teikiamas išlaikymas buvo nepakankamas. Tuo tarpu šioje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2008-2009 metų laikotarpiu kurį laiką gyveno kartu, o atsakovas vaiko išlaikymui pervedė 3963Lt ir šią aplinkybę ieškovė pripažįsta. Be to, teismas nustatė, kad ieškovės paaiškinimai dėl gyvenimo laikotarpio su atsakovu kartu yra prieštaringi, o ieškovė pripažino, kad tėvas sūnui pirko sauskelnes, žaislus ir kitus daiktus. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas nurodo, jog reikalingi drabužiai kūdikiui buvo supirkti iki jo gimimo su sesers pagalba ir mano, jog tik gimusio kūdikio poreikiai neabejotinai yra mažesni, nei sulaukus vyresnio amžiaus.
Kolegija su šiai argumentais sutinka ir atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad ieškovė dar 2008 buvo pareiškusi ieškinį atsakovui dėl išlaikymo vaikui priteisimo, tačiau nuo ieškinio atsisakė, nurodant, jog tėvas išlaikymą pradėjo teikti geruoju (b.l.198-203). Iš byloje esančių dokumentų taip pat matyti, jog vaiko motina po sūnaus gimimo gavo žymiai didesnes pajamas, nei gauna dabartiniu metu. Tai rodo, kad anksčiau ji pati galėjo ir privalėjo daugiau prisidėti prie sūnaus išlaikymo, todėl ieškovės apeliacinis skundas dėl 4037Lt įsiskolinimo priteisimo atmestinas, nes nėra įrodyta, jog atsakovo teiktas sūnui išlaikymas pinigais ar natūra buvo nepakankamas, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį(CPK 178str.).
Kiti apeliacinių skundų argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326str.1d.1p.).
Kadangi apeliaciniai skundai yra atmesti, apeliantų turėto bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, priteisiant iš jų po lygiai valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, turėtų apeliacinėje teismo instancijoje (CPK 88, 93, 96,98str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-1627-127/2010 palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės D. Z. ir atsakovo M. Z. po 5,75Lt valstybei procesinių dokumentų siuntimo(pašto) išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.