Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Miliuvienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Z. skundą atsakovui valstybės įmonės „Registrų centras“ Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybinės įmonės „Registrų centras“ centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, A. Z.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Z. atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuota tinkamai (b. l. 101, 102).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Byloje kilęs ginčas dėl atsisakymo įregistruoti Registre pareiškėjos nuosavybės teisę į 1/9 Tvarto dalį kaip Buto priklausinį teisėtumo ir pagrįstumo. Šis atsisakymas įformintas Skyriaus sprendimu, kuris išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka buvo paliktas nepakeistas Komisijos sprendimu, kurių teisėtumas ir pagrįstumas ir bus vertinamas.

6. Vadovaujantis rašytine bylos medžiaga nustatytos šios bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės.

6.1. 2017 m. vasario 7 d. Pareiškėja kartu su trečiuoju suinteresuotu asmeniu A. Z. paveldėjo po ½ Buto (b. l. 85–87), šis faktas įregistruotas Registre (b. l. 92–93).

6.4. Skyrius, išnagrinėjęs Prašymą ir prie jo patektus dokumentus, priėmė Skyriaus sprendimą (b. l. 64–65), šiuo, vadovaudamasis Įstatymo 22 straipsniu, 23 straipsnio 2 dalimi, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 29 straipsnio 7 punktu, atsisakė patenkinti Prašymą. Skyrius nustatė, kad paveldėjimo liudijimas, kuris patvirtina, kad pareiškėja paveldėjo ½ Buto dalį, nepatvirtina, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į 1/9 Tvarto dalį. Tokios teisės nepatvirtina ir pateikta 1992 m. rugpjūčio 20 d. Buto techninės apskaitos byla. Be to, Skyrius konstatavo, kad priklausiniu gali būti registruojamas tik toks nekilnojamojo turto objektas, kuris yra tame pačiame statinyje kaip ir pagrindinis nekilnojamasis daiktas (Įstatymo 10 straipsnio 2 dalis).

6.5. Nustatęs, kad buvo priimtas Skyriaus sprendimas, kuriuo atsisakyta įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į 1/9 Tvarto dalį, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir 14 straipsnio 1 punktu, VĮ „Registrų centras“ Turto registrų tvarkytojo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius priėmė 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. NSPR5-1400 (14.4E) „Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti“ (b. l. 73–75), šiuo netenkino pareiškėjos prašymo įrašyti Tvarto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – Kadastras).

6.8. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, priėmė Komisijos sprendimą (b. l. 76–80), kuriuo, vadovaudamasi Įstatymo 31 ir 32 straipsniais, nusprendė nutraukti nagrinėjimo procedūrą dėl VĮ „Registrų centras“ Turto registrų tvarkytojo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. SDPR4-1400 (14.4E) „Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti“ panaikinimo, nustačius, kad Tvartas įregistruotas Registre, ir palikti galioti Skyriaus sprendimą. Komisija konstatavo, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nėra nuosavybės teisę į 1/9 Tvarto dalį patvirtinantys dokumentai. Taip pat Komisija patvirtino Skyriaus išvadą, kad Tvartas negali būti registruojamas kaip Buto priklausinys, nes yra kitame statinyje nei Butas.

6.9. Nesutikdama su tokiais sprendimais, pareiškėja padavė skundą teismui. Skundas grindžiamas argumentais, kad Skyrius ir Komisija tik formaliai išnagrinėjo jos Prašymą, neišsprendė jo iš esmės, neatsižvelgė, kad dar iki 1998 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo Įstatymas, Registre turėjo būti padarytas įrašas apie tai, kad Tvartas yra pastato, kuriame yra Butas, priklausinys ir jos nuosavybės teisę į 1/9 Tvarto dalį patvirtina 1992 m. rugsėjo 23 d. pirkimo-pardavimo sutartis. Teismui pareiškėja pateikė Pažymą, kuri, pareiškėjos nuomone, pagrindžia jos poziciją, Statinių aprašymą ir įkainojimą (b. l. 14, 16), tačiau šie dokumentai nebuvo pateikti nei Skyriui, nei Komisijai.

7. Šiuo atveju kilusio ginčo teisinį santykį iš esmės reglamentuoja ne tik visiems viešojo administravimo subjektams taikomas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ) (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.), bet ir pareiškėjos Prašymo pateikimo metu galiojęs Įstatymas (2019 m. gruodžio 19 d. redakcija) ir duomenų įrašymo į Registro duomenų bazę tvarką nustatantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau – Nuostatai) (2020 m. kovo 18 d. redakcija).

7.1. VAĮ 3 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas savo veikloje, be kita ko, vadovaujasi ir išsamumo principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, nustatyti individualiam administraciniam aktui, kuris yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei (2 straipsnio 9 dalis), įtvirtinti VAĮ 8 straipsnyje.

7.2. Aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14 ir kt.).

7.3. Įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Pagal Įstatymo 3 straipsnį, nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į Registro duomenų bazę. Visi Registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Įstatymo 4 straipsnis). Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Registro tvarkytoją sudaro centrinis padalinys – Centrinis registratorius ir teritoriniai padaliniai – teritoriniai registratoriai (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Būtent teritoriniai registratoriai tvarko nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, o centrinis registratorius, be kitų funkcijų, jiems vadovauja ir kontroliuoja jų veiklą (Įstatymo 7 ir 8 straipsniai). Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Registre registruojami žemės sklypai, statiniai, būtai daugiabučiuose namuose, patalpos, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymas) nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Nekilnojamojo daikto įregistravimu Registre yra laikomas Kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą. Registruojant nekilnojamąjį daiktą į Registrą, padaromas nekilnojamojo daikto registro įrašas.

7.4. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys kaupiami Registro duomenų banke (to paties straipsnio 2 dalis). Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio Registro įrašą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kaip buto ar patalpos priklausinys Registre gali būti įregistruotas tik kitas tame pačiame statinyje esantis nekilnojamasis daiktas.

7.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, yra padaręs išvadą, kad tais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, būtent daikto savininkas sprendžia, kokį teisinį statusą suteikti nekilnojamajam daiktui – suformuoti nekilnojamojo turto kadastro nustatyta tvarka daiktą kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą ir įregistruoti kaip savarankišką (pagrindinį) daiktą ar šį daiktą įregistruoti kaip kito – pagrindinio daikto (žemės sklypo, statinio) – priklausinį, jeigu tai leidžia daikto prigimtis. Taigi, sprendžiant dėl daikto likimo, teisiškai reikšmingas ir sukuriantis teisinius padarinius yra daikto savininko apsisprendimas, kokį teisinį statusą suteikti nekilnojamajam daiktui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2011). Ginčus dėl daikto pripažinimo priklausiniu sprendžia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-383-969/2015), ne ginčo tvarka nustato juridinę reikšmę turinčius faktus, pavyzdžiui, dėl statinio (jo dalies) traktavimo atitinkamo pastato priklausiniu bendrosios kompetencijos teismai. Atitinkamai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nekilnojamojo turto registratorius (teritorinis registratorius, šiuo atveju – Skyrius) nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio. Registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Registrą. Registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, kt.).

7.6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos pozicijos, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai (šiuo nagrinėjamu atveju – Skyriui) bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija (šiuo nagrinėjamu atveju – Skyrius) tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012 ir kt.).

7.7. Įstatymo 22 straipsnyje išvardyti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, t. y. 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai. Atitinkamai Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Dokumentai turi būti pateikti dviem egzemplioriais; vienas iš jų turi būti dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas. Išnagrinėjęs prašymą įregistruoti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas gali priimti vieną iš sprendimų, nurodytų Įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje. Sprendimas atmesti prašymą – atsisakyti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti Registre (Įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas), turi būti priimtas tuomet, kai nustatyta nors viena iš Įstatymo 29 straipsnyje įvardytų aplinkybių.

7.8. Nuostatų 14.2.5 papunktyje nustatyta, kad Registre įrašomi ir saugomi duomenys apie nekilnojamųjų daiktų priklausinius, nurodant priklausinio priskyrimą konkrečiam nekilnojamajam daiktui ir priklausinio pavadinimą.

8. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą nustatytų faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad Registro tvarkytojas, gavęs prašymą įregistruoti daiktines teises į Registrą, turi pareigą išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją. Dokumentai, kurie turi būti pateikti Registro tvarkytojui, išvardyti Įstatymo 22 straipsnyje. Nustačius, kad Registro tvarkytojui pateikti dokumentai nepatvirtina prašomos įregistruoti daiktinės teisės, Registro tvarkytojas turi atsisakyti patenkinti tokį prašymą. Daiktinės teisės registracija Registre negalima, jeigu, pavyzdžiui, nepateikiami dokumentai, kurie yra būtini jai atlikti, arba pateikti dokumentai aiškiai neatitinka įstatymų reikalavimų ir yra nepakankami teisinei registracijai atlikti, arba tokia registracija prieštarauja įstatymų reikalavimams.

9. Pirmiausia pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėja neginčija Skyriaus sprendimo, nurodyto teismo 6.5 papunktyje, kuriuo VĮ „Registrų centras“ Turto registrų tvarkytojo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius netenkino pareiškėjos prašymo įrašyti Tvarto kadastro duomenis į Kadastrą, ir atitinkamai Komisijos Sprendimo dalies, kuria dėl šio sprendimo, nustačius, kad Tvartas visgi buvo įregistruotas Registre, administracinė procedūra buvo nutraukta. Ginčo dėl Tvarto įregistravimo kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto šioje byloje nėra. Taip pat pareiškėja nekelia ginčo dėl Skyriaus sprendimo motyvo dėl Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies ir 29 straipsnio 7 dalies taikymo. Šiuo nagrinėjamu pareiškėja ginčą kelia dėl Skyriaus sprendimo dalies, kuria netenkintas Prašymas į pagrindinio daikto – Buto – Registro įrašą įregistruoti duomenis apie tai, kad 1/9 Tvarto dalis yra Buto priklausinys, nes pareiškėjos pateikti dokumentai pripažinti nepatvirtinančiais prašomos įregistruoti daiktinės teisės, ir atitinkamai Komisijos sprendimo, kuriuo ši išvada patvirtinta. Atitinkamai šios bylos ribos ir yra šių sprendimų (dalies) teisminė patikra. Nagrinėjamu atveju pareiškėja laikosi pozicijos, kad jos pateikti dokumentai yra pakankami tam, kad jos prašoma registracija būtų atlikta. Tuo tarpu Skyrius laikosi pozicijos, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nėra pakankami tokiai teisinei registracijai atlikti, nes jie nepatvirtina, jog Buto priklausinys yra Tvartas ir kad pareiškėja su dukra paveldėjo Butą kartu su priklausiniu, t. y. įgijo nuosavybės teises į 1/9 Tvarto dalį, kas lemtų išvadą, kad 1/9 Tvarto dalis yra Buto priklausinys. Įvertinusi ginčo ribas ir ginčo teisinių santykių reguliavimą teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju byla skundo ribose iš esmės bus išnagrinėta nustačius, ar Skyrius, netenkindamas Prašymo, pagrįstai pripažino, kad pareiškėjos pateikti dokumentai yra nepakankami registracijai atlikti. Todėl toliau bus įvertinta, ar Skyrius, netenkindamas Prašymo, jam priskirtas funkcijas atliko tinkamai, patikrinta, ar Skyriaus išvada, jog pareiškėjos pateikti dokumentai yra nepakankami tam, kad prašoma registracija būtų atlikta, yra teisėta ir pagrįsta, ir atitinkamai ar tokią išvadą patvirtinęs Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tik nustačius, kad pareiškėjos pateikti dokumentai yra pakankami registracijai atlikti, bus pagrindas pripažinti Skyriaus sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu, nes tik tokiu atveju bus pripažinta, kad nebuvo kliūčių pareiškėjos Prašymą patenkinti.

10. Sprendžiant dėl Skyriaus, kaip Registro tvarkytojo funkcijų, aktualu pažymėti, kad daiktines teises, kurios yra civilinės teisės, ar civilines pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais civilinė teisė sieja civilinių teisių ar pareigų atsiradimą o įregistravimo Registre aktais pagal registro tvarkytojui pateiktus dokumentus yra tik užfiksuojama jau esanti civilinių teisinių santykių būklė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-589/2010).

11. Kilusio ginčo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės teisės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Kaip yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2050-520/2016).

12. Kaip jau buvo minėta, bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja ginčus dėl atitinkamo nekilnojamojo daikto pripažinimo priklausiniu, vertindami ginčo nekilnojamojo daikto teisinį statusą, ne ginčo tvarka nustato juridinę reikšmę turinčius faktus, pavyzdžiui, dėl statinio (jo dalies) traktavimo atitinkamo pastato priklausiniu.

13. Įstatymo 22 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra tas dokumentas, kuris gali pagrįsti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, suvaržymą ar juridinius faktus, registruotinus Registre. Šiuo atveju nustatyta, kad Skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos Prašymą, kuriuo pareiškėja prašė įregistruoti į pagrindinio daikto – Buto – registro įrašą duomenis apie tai, kad 1/9 Tvarto dalis yra Buto priklausinys, padarė išvadą, kad pateiktas 2017 m. vasario 7 d. paveldėjimo teisės liudijimas nepatvirtina, jog pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į 1/9 Tvarto dalį, t. y. pripažino, kad šis dokumentas yra nepakankamas tam, kad būtų atlikta prašoma registracija. Iš tiesų 2017 m. vasario 7 d. paveldėjimo teisės liudijime nėra nurodyta, kad pareiškėja kartu su dukra paveldėjo kartu su Butu ir jo priklausinius, t. y. 1/9 Tvarto dalį. Apskritai šiame paveldėjimo teisės liudijime nėra jokių duomenų apie Buto priklausinius. Šiuo atveju pareiškėja pateikė ir kitus dokumentus, kurie, jos nuomone, patvirtina, kad 1/9 Tvarto dalis figūravo kaip Buto priklausinys dar nuo Buto privatizavimo laikų, Butą nuosavybės teise valdžius ankstesnei savininkei. Tačiau, šioje vietoje būtina akcentuoti, kad Skyrius neturi įgaliojimų vertinti pateiktų dokumentų teisėtumo ar jų vertinti bendrai ir padaryti išvadas dėl pareiškėjos ir jos dukros daiktinių teisių atsiradimo ar su jomis susijusių juridinių faktų. Todėl nors pareiškėja pateikė dokumentus (Buto 2020 m. birželio 22 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, 1992 m. rugsėjo 23 d. pirkimo-pardavimo sutartis, 1992 m. rugpjūčio 20 d. Buto techninės apskaitos byla), tačiau jų pateikimas, nustačius, kad pagrindinis dokumentas, turintis patvirtinanti pareiškėjos su dukra nuosavybės teisę į 1/9 Tvarto dalį, tam, kad ši civilinė teisė būtų įregistruota Registre, to nepatvirtina, nekeičia esminės išvados – kad Skyrius negali atlikti registracijos, nes jam pateikti dokumentai nepatvirtina to, ką siekia įregistruoti pareiškėja. Pareiškėja nepateikė jokių kitų dokumentų, kurie be papildomo Registro tvarkytojo vertinimo besąlygiškai patvirtintų, jog Tvartas yra pastato, kuriame yra Butas, priklausinys, ir atitinkamai Butui priklauso 1/9 Tvarto dalis, kuris yra Buto priklausinys. Šiuo atveju pareiškėjos skundo argumentai, kuriais ji tiesiog grindžia savo nuomonę dėl atsiradusios klaidos vertinami kritiškai, nesudarantys pagrindo abejoti Skyriaus sprendimu. Šiuo atveju ir tik teismui pateikta Pažyma ir Statinių aprašymas ir įkainojimas nekeičia šios išvados taip pat. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių dokumentų pagrindu pareiškėja galėtų inicijuoti civilinę bylą, kurios metu bendrosios kompetencijos teismas nuspręstų dėl 1/9 Tvarto dalies teisinio statuso, ar ne ginčo teisenos tvarka nustatytų pareiškėjai aktualius juridinius faktus dėl 1/9 Tvarto dalies pripažinimo Buto priklausiniu. Todėl darytina išvada, kad Skyriaus išvada, jog pareiškėjos pateikti dokumentai yra nepakankami tam, kad prašoma registracija būtų atlikta, yra teisėta ir pagrįsta. Atitinkamai teisėta ir pagrįsta Komisijos išvada patvirtinanti Skyriaus sprendimą.

14. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamais sprendimais, skundą taip pat grindžia argumentu, kad faktas, jog 1/9 Tvarto dalis yra Buto priklausinys, buvo įregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, todėl šie duomenys turėjo būti perrašyti į Registrą dar 1998 m. sausio 1 d. Šis argumentas vertinamas kritiškai. Pirma, kaip jau nustatyta, 2017 m. vasario 7 d. paveldėjimo teisės liudijimu pareiškėjai nuosavybės teisės į 1/9 Tvarto dalį, kaip Buto priklausinį, neperduotos. Antra, pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad faktas, jog 1/9 Tvarto dalis yra Buto priklausinys, buvo įregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. Byloje tokių duomenų nėra. Trečia, šis skundo argumentas vertinamas kaip pareiškėjos nuomonė, grindžiama subjektyviu pareiškėjos situacijos vertinimu, kuris, nustačius, kad nėra ja patvirtinančių įrodymų, tokiu atveju teismo nesaisto.

15. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Skyrius, būdamas teritorinis viešojo administravimo subjektas, turi pareigą, įgyvendindamas jam pavestas funkcijas viešojo administravimo srityje, elgtis aktyviai. Teisėjų kolegijos vertinimu, dokumentų, kurie buvo pateikti Skyriui pagrindu, pareiškėja iš tiesų galėtų inicijuoti bylą civiline tvarka dėl 1/9 Tvarto dalies teisinio statuso. Atitinkamai su tuo sutinka ir Skyrius, kuris atsiliepime nurodo, kad pareiškėja, kreipdamasi į Skyrių ir teikdama skundą administraciniam teismui, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Tačiau, kaip matyti, apie tai Skyrius procedūros metu pareiškėjos neinformavo. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija atkreipia Skyriaus dėmesį į jam nustatytą pareigą elgtis efektyviai (VAĮ 3 straipsnio 6 punktas) ir ieškoti veiksmingų būdų kaip spręsti problemas (VAĮ 3 straipsnio 12 punktas), o ne formaliai vykdyti procedūrą.

16. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėja neįrodė, kad Skyrius ir Komisija, priimdami skundžiamus sprendimus, savo funkcijas atliko netinkamai. Teisėjų kolegija skundo ribose nenustatė pagrindų, leidžiančių daryti išvadą, kad Skyrius būtų netinkamai išnagrinėjęs pareiškėjos Prašymą, o Komisija neteisėtai ir nepagrįstai patvirtinusi Skyriaus sprendimą. Todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos I. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.