Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Bolteka“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bankroto vizija“, ieškinį atsakovams A. L. ir Š. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. L. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui A. L. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai – viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis).

Byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, šalys prieštaravimų dėl tokio bylos nagrinėjimo nepateikė, per teismo nustatytą terminą šalys papildomų paaiškinimų ar įrodymų nepateikė (CPK 235 straipsnio 4 dalis ir 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje keliamas juridinio asmens vadovų atsakomybės klausimas, juridiniam asmeniui tapus nemokiu ir jam iškėlus bankroto bylą. Išaiškintina, kad nemokios įmonės vadovo pareiga, įtvirtinta įstatyme – įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo administratoriui perduoti įmonės turtą ir dokumentus (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 1 punktas). Jei įmonės vadovas neperduoda dokumentų ir turto, jis atlieka neteisėtus veiksmus, už kuriuos jam gali būti taikoma civilinė atsakomybė (jei dėl šio veiksmo kilo žala). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo dviem paskutiniams juridinio asmens vadovams. Pabrėžtina, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3084-232/2018 iškėlė bankroto bylą UAB „Bolteka“. Bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Bankroto vizija“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 3 d. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, nustatė, kad paskutinis ieškovės balansas valstybės įmonei (toliau - VĮ) Registrų centrui pateiktas už 2016 m. Taip pat, remdamasis ieškovės 2016 m. balansu (sutrumpintu) ir pelno (nuostolių) ataskaita bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustatė, kad ieškovės turtas 2016 m. sudarė - 4 513 Eur, iš jo ilgalaikis turtas sudarė 1 462 Eur, o trumpalaikis turtas sudarė - 5 975 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 2 358 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 12 555 Eur, 2016 m. ieškovė patyrė 12 036 Eur nuostolių, 2015 m. patyrė 8 610 Eur nuostolių. VĮ Registro centro duomenimis ieškovė nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovė turi vieną išregistruotą transporto priemonę, kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3084-232/2018 patvirtino ieškovės kreditorių finansinius reikalavimus 5 807,33 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pripažino ieškovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. VĮ Registro centro duomenimis atsakovas Š. K. UAB „Bolteka“ vadovu buvo laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 8 d. iki 2017 m. sausio 25 d., o A. L. nuo 2017 m. sausio 26 d. iki bankroto bylos iškėlimo.

Dėl atsakovo Š. K. civilinės atsakomybės

Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo Š. K. žalos atlyginimą, nurodo, jog šio atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, jog atsistatydindamas iš pareigų 2017 m., jis turėjo užtikrinti skaidrų bendrovės turto ir dokumentų perdavimą, tačiau duomenų, kad jis įmonės turtą perdavė kitam įmonės vadovui A. L. nėra. Su tokiais ieškovės teiginiais bei įrodinėjimo naštos paskirstymu teismas nesutinka.

Atsakovas Š. K. nurodo, jog dar 2017 m. sausio mėnesį pardavė UAB „Bolteka“ atsakovui A. L.. Visi dokumentai bei informacija naujajam įmonės savininkui ir direktoriui buvo perduota tinkamai. Šiam teiginiui pagrįsti pateiktas 2017 m. sausio 25 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, kuriame nurodoma, jog Š. K. perduoda, o A. L. priima toliau nurodytus UAB „Bolteka“ dokumentus. Perdavimo akte, kuris yra patvirtintas abiejų atsakovų parašais, nurodoma, jog yra perduodami UAB „Bolteka“ veiklos įsakymai už 2013-2016 metus, UAB „Bolteka“ pajamos už 2013-2016 metus, UAB „Bolteka“ pardavimai už 2013-2016 metus, UAB „Bolteka“ pirkimai už 2013-2016 metus, kasos dokumentai už 2013-2016 metus, įsakymai, sodros ataskaitos, personalo dokumentai, PVM deklaracijos, pelno nuostolių deklaracijos, įstatai, steigimo dokumentai, užsakymai, darbo sutartys, UAB „Bolteka“ antspaudas, sutartys su tiekėjais, pelno nuostolių ataskaitos, kasa su 2 268 Eur 52 ct.

Ieškovė šio minėto akto neginčijo, todėl laikytina įrodyta, jog aukščiau minėti buhalterinės atskaitomybės dokumentai, paskyrus naują įmonės direktorių, jam buvo perduoti tinkamai. Pabrėžtina, jog ieškovė neįrodė, jog atsakovas Š. K. neperdavė atsakovui A. L. UAB „Bolteka“ dokumentų, todėl laikytina, jog nėra įrodyti atsakovo Š. K. neteisėti veiksmai.

Svarbu ir tai, jog nėra pagrindo konstatuoti ir kitų atsakovo Š. K., kaip įmonės vadovo, neteisėtų veiksmų. Pagal pateiktus byloje duomenis nustatyta, kad atsakovo Š. K. vadovavimo laikotarpiu buvo pateikti UAB „Bolteka“ balansai už laikotarpį nuo 2015 m. birželio mėnesio iki 2016 m. gruodžio mėnesio. Darytina išvada, kad atsakovas Š. K. vykdė vadovo pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, kuris nustato, kad metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas Š. K. vykdė teisės aktuose nustatytas pareigas dėl finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo bei turto perdavimo atsakovui A. L., todėl nėra šio asmens neteisėtų veiksmų dėl žalos padarymo. Duomenų, kad nebuvo pateiktas naujajam vadovui visas turtas ar/ir dokumentai, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nėra atsakovo Š. K. neteisėtų veiksmų.

Teismas nurodo, kad bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šioje byloje žala kildinama iš ĮBĮ nustatytų pareigų nevykdymo. Tokio pobūdžio bylose vyrauja viešasis interesas, kuris lemia aktyvų teismo vaidmenį, tačiau ši aplinkybė pati savaime pagal teisės aktų reikalavimus neatleidžia reikalavimą reiškiančio asmens – įmonės administratoriaus nuo pareigos įtvirtintos CPK 178 straipsnyje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė atsakovo Š. K. civilinės atsakomybės dėl prašomos atlyginti žalos sąlygų, todėl ieškinio reikalavimai šiam asmeniui atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl atsakovo A. L. civilinės atsakomybės

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas nustatė, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi, kuria UAB „Bolteka“ iškelta bankroto byla, įpareigojo bendrovės valdymo organą (vadovą) per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-611/2016, 28 punktas).

Bankroto bylos UAB „Bolteka“ iškėlimo metu UAB „Bolteka“ vadovas buvo atsakovas A. L., taigi jis turėjo pareigą tinkamai valdyti ir tvarkyti įmonės turtą, rūpintis jo išsaugojimu, o bendrovei iškėlus bankroto bylą, atsakovui A. L., kaip vadovui, atsirado pareiga bendrovės turtą ir dokumentus perduoti nemokumo administratoriui.

Ieškovei atstovaujančio bankroto administratoriaus teigimu, atsakovas A. L. bankroto administratoriui bendrovės turto ir dokumentų neperdavė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad bendrovės turtas buvo sunaudotas bendrovės reikmėms (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai). Tokie bylos duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas A. L. pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintą jo, kaip buvusio UAB „Bolteka“ vadovo, pareigą perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad po to, kai vadovo pareigas pradėjo eiti A. L., nebebuvo teikiami duomenys apie įmonės finansinę būklę, t. y. nebuvo pateikti balansai, pelno nuostolių ataskaitos ir kiti įmonės finansinę būklę atspindintys duomenys. UAB „Bolteka“ vardu registruotino turto bankroto bylos iškėlimo metu nebuvo, paskutinis įmonės vadovas A. L. paskirtam administratoriui jokių dokumentų ir turto neperdavė. Tokio pobūdžio A. L. elgesys laikytinas pažeidžiančiu ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto, 7 dalies 1 punkto nuostatas, todėl pagal CK 6.246 straipsnį laikytinas neteisėtu.

Juridinio asmens vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius juridinio asmens vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad žala pasireiškė tuo, kad nebuvo teikiami įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, o įmonei iškėlus bankroto bylą, joks turtas ar dokumentai nebuvo perduoti paskirtam administratoriui.

Teismo vertinimu, jeigu atsakovas A. L. bendrovės turtą būtų perdavęs bankroto administratoriui, pastarasis būtų galėjęs panaudoti lėšas, buvusias įmonės kasoje, o kitą turtą – realizuoti, ir taip padengti bankroto byloje teismo patvirtintus kreditorių reikalavimus. Teismas taip pat sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovas, neperduodamas administratoriui bendrovės finansinių dokumentų, nesudarydamas bendrovės balanso nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis bei ankstesnių balansų, užkirto galimybę administratoriui patikrinti bendrovės sandorius, sudarytus per ne mažesnį, nei 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, vykdyti debitorinių skolų išieškojimą, išaiškinti tikrąjį bankrutavusios įmonės turtą, jo sudėtį, buvimo vietą, įmonės veiklą, skolininkus ir skolas pagrindžiančius dokumentus. Dėl to bankroto byloje teismo patvirtintų ir bankroto proceso metu nepadengtų kreditorių finansinių reikalavimų suma (5 807,33 Eur) pripažintina ieškovės patirtais nuostoliais (žala). Akivaizdu, kad dėl neperduoto bendrovės turto bus patenkinta mažiau kreditorių reikalavimų, negu jų būtų patenkinta, jeigu nemokumo administratorei būtų perduotas bendrovei priklausantis turtas. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, pažeidus pareigas išsaugoti bei perduoti bendrovės turtą ir dokumentus, ir bendrovei atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis).

Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nustatytos visos būtinos sąlygos taikyti atsakovui A. L. civilinę atsakomybę už bankrutuojančiai bendrovei padarytą žalą, neperdavus bendrovės turto ir dokumentų. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo A. L. priteistinas 5 807,33 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo A. L. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 5 807,33 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovo A. L. atžvilgiu patenkintas visiškai, o atsakovo Š. K. atžvilgiu atmestas, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl valstybei iš atsakovo A. L. priteistina 131 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Byloje iš viso patirta 21,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš atsakovo A. L. valstybės naudai priteistina ir ši suma (CPK 96 straipsnis). Iš viso valstybės naudai iš atsakovo A. L. priteistina 152,15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nepateikė teismui kitų bylinėjimosi išlaidų faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų.

Atsakovas Š. K. procesiniuose dokumentuose prašė teismo priteisti jam jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas, nagrinėjant šią civilinę bylą, patyrė 38 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iki bylos nagrinėjimo pabaigos atsakovas nepateikė teismui kitų bylinėjimosi išlaidų faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų, papildomų prašymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinio reikalavimai atsakovo Š. K. atžvilgiu atmesti visiškai, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 38 Eur žyminio mokesčio, priteistinos iš ieškovės atsakovo Š. K. naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. L. ieškovės BUAB „Bolteka“ naudai 5 807,33 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus septynis eurus 33 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (5 807,33 Eur), skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. L. 152,15 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Kitą ieškinio dalį dėl reikalavimų atsakovui Š. K. atmesti.

Priteisti iš ieškovės BUAB „Bolteka“ atsakovui Š. K. 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apelicinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.