- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-29
- Bylos Nr.
- e2S-2211-657/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14054-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Termoizola N“
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Termoizola N“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-20932-800/2017, kuria netenkintas kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorė UAB „Termoizola N“ kreipėsi į teismą prašydama išduoti teismo įsakymą dėl 9 785,73 Eur, 148,51 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Ratika“. Minėto reikalavimo užtikrinimui kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –areštuoti skolininkei UAB „Ratika“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jų nesant – pinigines lėšas ir/ar turtines teises. Nurodė, kad skolininkė neatsiskaito, neatsako į raginimus, yra mažiau nei metus veikianti įmonė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi atmetė kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Teismas nurodė, kad nėra įsitikinęs, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymas gali būti neįvykdytas, kadangi kreditorė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kreditorė nepateikė teismui jokių įrodymų apie sunkią skolininkės finansinę būklę, įrodymų apie skolos susidarymą, raginimų sumokėti susikaupusį įsiskolinimą bei kitų galimų įrodymų, patvirtinančių grėsmę, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo vykdymas iš esmės pasunkėtų arba taptų neįmanomu, iš kurių teismas turėtų galimybę spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą šioje byloje. Aplinkybė, jog skolininkė vengia apmokėti skolą, patvirtina tarp šalių kilusį teisinį ginčą ir yra pagrindas kreiptis su pareiškimu/ieškiniu į teismą, o ne pagrįstą prielaidą prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą turi patvirtinti pateikiami įrodymai. Vien tik didelė reikalavimo suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir varžyti kito asmens teises.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde kreditorė UAB „Termoizola N“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį ir klausimą išspęsti iš esmės – tenkinti kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirajame skunde nurodė šiuos argumentus:Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais, paneigė šalių interesų pusiausvyrą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Kreditorė neįrodė grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo. Su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių tiek būsimo teismo sprendimo neįvykdymo tikimybę, tiek ir faktą, kad ieškinio suma, sudaranti 9 934,24 Eur, skolininkei yra didelė.Teismas netyrė ir net preliminariai nevertino kreditoriaus pateiktų įrodymų, leidžiančių įsitikinti, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui. Kreditorė su ieškiniu pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovė neturi jokio registruotino turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, o tai apsunkintų teismo sprendimo vykdymą. Teismui buvo pateikta skolininko finansinės atskaitomybės dokumentai už 2016 metus, iš kurių matyti, jog skolininkės finansiniai duomenys yra neigiami, skolininkė vos įsisteigusi patiria nuostolius, jos įstatinis kapitalas yra daugiau kaip tris kartus mažesnis nei prašoma priteisti skolos suma. Egzistuoja reali grėsmė, kad skolininkė, sužinojusi apie teismo įsakymo išdavimą, savo turtą slėps ir dėl to bus pažeidžiami sąžiningos šalies interesai.Teismas visiškai neatsižvelgė į kreditoriaus pateiktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes, kad kreditorius reiškia reikalavimą dėl skolos priteisimo, remdamasis tuo, kad tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai ir būtent skolininkė visiškai nevykdo savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Būtent skolininkė elgiasi nesąžiningai. Teismas nukrypo nuo naujausios teismų praktikos, ko pasėkoje priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.Teismas nevertino ir nesistengė išsiaiškinti skolininkės turtinės padėties - ar 9 934,24 Eur suma skolininkei, kaip neseniai įsteigtam juridiniam asmeniui yra didelė. Šiuo atveju kartu su pareiškimu buvo pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys faktą, kad skolininkė neturi jokio savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, o apie kitas skolininko pajamas kreditoriui nėra žinoma. Nesant duomenų apie skolininkės turimą turtą, grėsmė būsimo galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nepaneigta. Teismas turėjo nurodyti skolininkei pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, tokiu būdu užtikrindamas tiek kreditoriaus reikalavimus, tiek įgyvendindamas įstatyme numatytą šalių rungimosi principą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu jis nuspręstų taip pasielgti. Tikimybė, jog asmuo, kuriam gresia didelio masto neigiamos pasekmės, gali elgtis kreditoriaus atžvilgiu nesąžiningai, yra akivaizdžiai didesnė nei tais atvejais, kai pasekmės nėra reikšmingai keičiančios asmens turtinę padėtį.Teismas pažeidė ekonomiškumo, teisingumo, proporcingumo, šalių lygiateisiškumo principų reikalavimus, sąžiningos konkurencijos principą. Teismas gynė išimtinai skolininkės interesus, ignoravo kreditoriaus patiriamą žalą ir galimai užkirto kelią efektyviam skolos atgavimui.Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė naujus įrodymus – nuomos sutartį.Atsiliepimo į kreditorės atskirąjį skundą skolininkė įstatymų nustatyta tvarka nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.Nagrinėjamu atveju vertintina, jog apeliantės pateiktas naujas įrodymas – 2016 m. rugsėjo 19 d. Negyvenamųjų patalpų sutartis – galėjo ir turėjo būti pateikta anksčiau, ir joje nurodyti duomenis nėra svarbūs sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą, todėl su atskiruoju skundu pateiktas naujas įrodymas atsisakytinas priimti (CPK 314 str.).Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Nesutikdama su teismo nutartimi, apeliantė nurodė, jog egzistuoja grėsmė, kad skolininkė gali perleisti, paslėpti ar kitaip suvaržyti turtą dėl, ko teismo sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti. Teismo nuomone, su šiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atlikęs preliminarų vertinimą, sprendė, kad abejonių dėl pareiškimo pagrįstumo šioje proceso stadijoje nekilo ir pasisakė tik dėl galimai kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimo pasunkėjimo arba tapimo nebeįmanomu. Laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos esant duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimą perleisti įsigytas reikalavimo teises sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-407/2016). Nors apeliantė nuodo, kad atsakovė gali bandyti turtą parduoti arba paslėpti, tačiau nepateikė teismui duomenų, leidžiančių spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo, skolininkės nesąžiningumo neįrodinėjo ir bent tikėtinų duomenų, kad skolininkė UAB „Ratika“ turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, neteikė (CPK 178 str.). Vien ta aplinkybė, jog skolininkė nuo pat pradžių nevykdo pagal nuomos sutartį prisiimtų įsipareigojimų, nebendrauja su kreditore, nesudaro pagrindo vienareikšmiai išvadai apie skolininkės nesąžiningumą. Jokių kitų akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovų nesąžiningumą, nenustatė ir teismas.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą apeliantė iš esmės grindžia, jos nuomone, egzistuojančia prezumpcija, kad didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką, ir tuo, jog palankaus jai sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.Nagrinėjamu atveju kreditorė pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei reiškia reikalavimą 9 934,24 Eur sumai. Tačiau pažymėtina, kad naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2016; kt.). Apeliantė nurodo, kad atsakovas neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, o jos finansinės padėties kreditorė nežino. Turtas gali būti materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja įmonė, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos, taigi įmonės turtas nebūtinai turi būti materialus, todėl šie apelianto argumentai, kad įmonė neturi turto laikomas nepagrįstu.Byloje nėra duomenų, jog skolininkė UAB „Ratika“ yra skolinga ir kitiems kreditoriams, o iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), jog kituose teismuose įmonei nėra iškelta bylų. Nustačius tokias aplinkybes ir atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.