Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje (pagal patikslintą kaltinimą),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. J. pripažino kaltę. Parodė, kad kaltinime nurodytą dieną su šuniu ėjo pasivaikščioti ir perėja buvo užstatyta automobilio. Rankos gestu parodė, kad automobilis stovi ant perėjos, vairuotojas kažką grubiai pasakė, o jis (K. J.) neadekvačiai sureagavo ir spyrė į veidrodėlį, taip jį sulaužydamas. Kadangi buvo su šunimi, o jis didelis, todėl nenorėjo veltis toliau, iš priekio apėjo automobilį ir nuėjo link upės. Už kokių 50-100 m kažkas už peties (nelabai atsimena tos situacijos), bet atsisukus pamatė, kad už jo stovi žmogus su telefonu. Neatsimena, ar tas žmogus buvo automobilio vairuotojas, bet mano, kad jis, kadangi iš šalies niekas negalėjo ateiti ir filmuoti. Tarp jų įvyko kažkas panašaus į susistumdymą ir pasakė, kad nefilmuotų. Tuo viskas ir pasibaigė, su šunimi nuėjo toliau. Spirdamas į automobilį suprato, kad gali būti padaryta žala, gal iš karto dėl emocijos nesuprato, bet paskui galvojo ir matė, kad sulaužė veidrodėlį. Suprato, kad neteisingai veiksmais atsakė į žodžius ir kad neteisingai pasielgė. Savo veiksmus vertina kritiškai. Su turto verte - 277,47 Eur, sutinka. Civilinį ieškinį atlygino, nukentėjusysis turėjo gauti pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Nukentėjusysis K. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. spalio 8 d., apie 16:25 val., važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), prie degalinės „Circle K“, susidūrė su dideliu kamščiu. Artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, dalinai užvažiavo ant jos, kadangi priekyje sustojo automobilis ir neturėjo, kur judėti – nei į priekį, nei atgal. Tuo metu pėsčiųjų perėjoje nebuvo žmonių. Būtų praleidęs, jei kas nors būtų ėjęs. Po kurio laiko pėsčiųjų perėja ėjo vyras su vokiečių aviganiu, kuris pradėjo garsiai keiktis dėl to, kad stovėjo ant perėjos. Jis abu kartus spyrė į jo kairės pusės šoninį veidrodėlį, kurį nulaužė iš antro karto, jo kaina – apie 229 Eur. Vyras ramiai praėjo per perėją ir pasuko į kairę, link tilto. Kai susivokė, išlipo iš automobilio ir paėmė mobilųjį telefoną, kad jį nufotografuotų. Pamatęs, kad fotografuoja, vyras pradėjo rėkti: „Atimsiu telefoną!“ ir griebdamas už kaklo bandė atimti. Laimei, buvo daug žmonių, todėl jis greitai pasišalino iš įvykio vietos. Dėl šio incidento patyrė turtinę žalą, kuri siekia apie 229 Eur, ir turi pretenzijų šiam asmeniui dėl jo sulaužyto veidrodėlio. Nori pabrėžti, kad jo veiksmuose nebuvo jokios priežasties – niekuo jo neužkliudė, o tiesiog susidūrė su dideliu transporto srautu (1 t., b. l. 32-35).

2024 m. spalio 8 d. K. A. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. spalio 8 d. 16:20 val. vairuodamas automobilį Toyota Camry, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lėtai judėdamas sraute, dalinai stabtelėjo ant pėsčiųjų perėjos, (duomenys neskelbtini). Po minutės pradėjo eiti pėstieji ir vienas iš jų, vesdamas šunį, priėjęs prie perėjos, keikdamasis du kartus spyrė į automobilio veidrodėlį ir iš antro karto jį nulaužė. Padaryta turtinė žala 400 Eur. Pridėtos nuotraukos (1 t., b. l. 8-12, 14-16).

Iš 2024 m. spalio 16 d. UAB „DP Servisas“ sąmatos matyti, kad veidrodžio kaina be PVM yra 229,27 Eur, su PVM 277,42 Eur (1 t., b. l. 13).

Iš 2024 spalio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta (duomenys neskelbtini) žiedinė sankryža, kryptis - įvažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) žiedinę sankryžą antroje eismo juostoje yra lengvasis automobilį Toyota Camry, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priekiu nukreiptas į žiedinės sankryžos pusę. Automobilis iki galinių ratų yra užvažiavęs ant žymėtos pėsčiųjų perėjos. Nuo priekinės kairės pusės bei galinės ašies iki šaligatvio bortelio yra apie 0,55 m. Nustatyta, kad nulaužtas priekinis kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, daugiau išorinių apgadinimų ant transporto priemonės nenustatyta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (1 t., b. l. 22-29).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. B. 2024 m. spalio 30 d. tarnybiniame pranešime dėl nustatyto asmens ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-41472-24 nurodyta, kad tikrinant asmens nuotrauką asmenų veidų atpažinimo sistemoje, nustatyta, kad asmuo, galimai apgadinęs turtą, yra K. J., gimęs (duomenys neskelbtini). Patikrinus asmens duomenis Polis II naršyklėje, nustatyta, kad tai yra tas pats asmuo, pagal veido bruožus, auskarą kairėje ausyje (1 t., b. l. 42-43).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Turto sugadinimas ar sunaikinimas kvalifikuojamas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, kai sunaikinto ar sugadinto turto vertė yra nedidelė ir nėra kvalifikuojančių požymių, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtas – kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016 ir kitos).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad K. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Visi byloje ištirti įrodymai tarpusavyje sutampa, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltę dėl šios veikos pripažino visiškai, parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje ėjo perėja, kuri buvo užstatyta automobilio, ką parodė rankos gestu vairuotojui, kuris kažką grubiai pasakė ir jis (kaltinamasis) spyrė į veidrodėlį, taip jį sulaužydamas. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo K. A. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad vairuodamas automobilį dalinai stabtelėjo ant pėsčiųjų perėjos, po minutės pradėjo eiti pėstieji ir vienas iš jų, vesdamas šunį, keikdamasis du kartus spyrė į automobilio veidrodėlį ir iš antro karto jį nulaužė, taip pat kaltinimo aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo K. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, UAB „DP Servisas“ sąmata ir kiti byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad dėl jo veiksmų bus sugadintas svetimas turtas ir norėjo taip veikti. Sugadinto turto vertė – 277,42 Eur, viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio, todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis K. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamasis neteistas; 2021 m. gegužės 14 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi, ikiteisminis tyrimas pagal BK 170 straipsnio 3 dalį nutrauktas, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis (1 t., b. l. 54-56), baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtas (1 t., b. l. 63-75), dirbantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 76-78), duomenų apie registravimąsi psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje, nėra.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat savo noru atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, veikos padarymo pobūdį ir aplinkybes, motyvus, sukeltas pasekmes, tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, spręstina, jog siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam, t. y. 21 MGL (1 050 Eur) (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Dėl civilinio ieškinio ir kiti klausimai

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos 229 Eur turtinės žalos (1 t., b. l. 19). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis buvo pateikęs įsipareigojimą atlyginti nukentėjusiajam K. A. padarytą turtinę žalą 229 Eur nuo 2025 m. sausio 7 d. iki 2025 m. sausio 30 d., pinigus pervedant į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 86). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiajam žalą atlygino, pinigus pervedė, nukentėjusysis šias aplinkybes patvirtino, nurodydamas, kad jokių pretenzijų kaltinamajam neturi. Įvertinus tai, kad nusikalstamais veiksmais padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (1 t., b. l. 52-53).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. J. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 21 (dvidešimt vieno) MGL dydžio, tai yra 1 050 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. J. galutinę bausmę – 14 (keturiolikos) MGL dydžio, tai yra 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti K. J., kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtų baudų, jos antstolio bus išieškomos priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Procesą dėl nukentėjusiojo K. A. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.