- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-27
- Bylos Nr.
- 1A-69-317/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01717-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Albinas Antanaitis
- Kaltinamasis
- D. R., V. S.
- Advokatai
- Mantas Šriupša
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Albino Antanaičio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorei Astai Chraminai, išteisintosioms D. R. ir V. S., gynėjams advokatams Mantui Šriupšai ir Albertui Romualdui Gidrai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį (UAB „A“ ir UAB „B“ epizodai) ir 183 straipsnio 1 dalį (UAB „B“ turto pasisavinimas), o V. S. dėl kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (UAB „A“ ir UAB „B“ epizodai) ir 183 straipsnio 1 dalį (UAB „A“ ir UAB „B“ turto pasisavinimas) išteisintos, nustačius, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamoji byla D. R. atžvilgiu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nutraukta vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamoji byla D. R. pagrįstai nutraukta pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktu - suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, už tai, kad ji, siekdama išvengti mokesčių, į VĮ Registrų centrui pateiktą pelno (nuostolių) ataskaitą už 2007 m. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, t. y. nurodė, kad bendrovė už 2007 m. patyrė 858 Lt nuostolį, kai tuo tarpu bendrovės pateiktoje pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2007 m. nurodyta, kad bendrovė per 2007 m. gavo 4827 Lt pelno.
D. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinama ir nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje (du epizodai), 183 straipsnio 1 dalyje padarymu. Ji kaltinta tuo, kad būdama UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Kauno r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), direktore, laikotarpiu nuo 2003-05-02 iki 2008-01-01, ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, tyčia apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „A“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31, o būtent:
- pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, pagal kurias „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama, 2) pateikiama laiku, 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu“; 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias „už apskaitos dokumentų surašymą, laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinės operacijos teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“; 16 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus <...> Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“:
VĮ Registrų centrui bedrovės „A“ pateiktame balanse su priedais, pelno (nuostolių) ataskaitoje ir aiškinamajame rašte už 2007 m., kuriuos ji pasirašė, esantys duomenys neatitinka UAB „A“ tyrimui atlikti pateiktame balanse, pelno (nuotolių) ataskaitoje ir „Didžiojoje knygoje“ esantiems duomenims, kurių nepasirašė nei ji, nei vyr. finansininkė V. S., už 2007 m., o būtent: VĮ Registrų centrui pateiktame balanse už 2007 m. turtas ir savininkų nuosavybė įrašyti 135306 Lt mažesni, negu duomenys įrašyti balanse ir „Didžiojoje knygoje“, kurį tyrimui pateikė bendrovė; bendrovės tyrimui atlikti pateiktame 2007 metų balanse, kuris pateiktas nepasirašytas nei jos, nei vyr. finansininkės V. S., eilutėje „Kitos gautinos sumos“ įrašyta, kad bendrovė 2007-12-31 buvo skolinga atskaitingiems asmenims 26716 Lt, tuo tarpu pagal įrašus atskaitingų asmenų registruose, kurie pateikti nepasirašyti juos sudariusių asmenų, įrašyta, kad 2007-12-31 atskaitingi asmenys buvo skolingi bendrovei 6915,11 Lt;bendrovės „A“ laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 išrašytose 54 avansinėse apyskaitose, nebuvo laikomasi eiliškumo, nėra atskaitingų asmenų parašų ir jos patvirtino;UAB „A“ „Didžiojoje knygoje“ už 2007 m., kurią pasirašė vyr. finansininkė V. S. įrašyta, kad 2007-01-01 bendrovė atskaitingiems asmenims buvo skolinga 33630,71 Lt, o laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 atskaitingiems asmenims išmokėta (iš kasos ir banko) 102940,98 Lt, todėl minėtu laikotarpiu atskaitingi asmenys įvairioms reikmėms išleido 96025,87 Lt ir 2007-12-31 bendrovė buvo skolinga 26715,6 Lt, tačiau pagal įrašus „Didžiojoje knygoje“ nėra galimybės nustatyti kokiems atskaitingiems asmenims bendrovė (bendra suma 33630,71 Lt) buvo skolinga 2007-01-01, kadangi įsiskolinimas nurodytas viena eilute, t. y. neįvardinant atskaitingų asmenų; jos 2007 metų birželio mėnesio avansinėje apyskaitoje Nr. 7, kurią pasirašė vyr. finansininkė V. S., įrašyta, kad ji išleido 22359,51 Lt, iš kurių 20000 Lt sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o prie išlaidas pateisinančių dokumentų įsegta UAB „B“ 2007-06-29 kasos pajamų orderio kvito serija AGS Nr. 000081 kopija, kurioje nurodyta, kad UAB „A“ sumokėjo 20000 Lt (dalinis apmokėjimas) už medžiagas pagal 2007-06-20 PVM sąskaitą faktūrą AGS 00056, tačiau atlikus priešpriešinį patikrinimą nustatyta, kad UAB „B“ išrašytų PVM sąskaitų numeriai sudaryti iš 6 simbolių (skaičių), o UAB „A“ tyrimui pateikta PVM sąskaita faktūra AGS Nr. 00056 susideda iš 5 simbolių, be to, UAB „B“ liepos mėnesio išrašomų PVM sąskaitų registre nurodyta, kad PVM sąskaita faktūra AGS Nr. 000056 buvo išrašyta pirkėjui SIA „A. Z.“, tačiau sutikrinus tyrimui pateiktas UAB „B“ PVM sąskaitas faktūras nustatyta, kad 2007 birželio mėn. (diena nenurodyta) bendrovė įformino žemės ūkio technikos „Case IH455“ pardavimą UAB „C“, išrašydama PVM sąskaitą faktūrą AGS Nr. 000056;ji neužtikrino, kad atskaitingų asmenų apskaitos registrus pasirašytų juos surašę asmenys, o būtent: 2007 metų lapkričio mėnesio avansinėje apyskaitoje Nr. 40 pasirašė V. S., atskaitingo asmens ir jos parašų nėra; 2007 metų lapkričio mėnesio avansinėje apyskaitoje Nr. 41 pasirašė vyr. finansininkė V. S., atskaitingo asmens ir jos parašų nėra.
Be to, D. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinama ir tuo, kad būdama UAB „B“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Vilkaviškio r., (duomenys neskelbtini) k., direktore laikotarpiu nuo 2005-08-12 iki 2008-01-01, ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą bei pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2007-06-07 įstatymo redakcija) 28 straipsnio 2 punkto būdama atsakinga už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, tyčia apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „B“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31, o būtent: pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 punkto nuostatas, pagal kurias „bendrovės metinė finansinė atskaitomybė kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateikta juridinių asmenų registro tvarkytojui“; Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus <...> Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 780 12.3 punkto nuostatas, pagal kurias „PVM mokėtojai privalo užtikrinti PVM sąskaitos faktūros numerio, paremto serija (serijomis) unikalumą“; Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179, 16 punkto nuostatas, pagal kurias kasos knygos lapuose turi būti kasininko ir vyriausiojo buhalterio parašai; Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179, 19 punkto nuostatas, pagal kurias „jei kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“; Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus <...> Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“; Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“:
tyrimui nepateikė UAB „B“ 2007 metų kovo-gruodžio mėnesių prekių, skirtų perparduoti registrų, 2007 metų vasario-gruodžio mėnesių skolų tiekėjams registrų, laikotarpio nuo 2007-04-01 iki 2007-12-31 UAB „B“ pardavimų registrų; tyrimui nepateikė PVM sąskaitų faktūrų AGS Nr. 000039, AGS Nr. 000042 ir 2007 metų kasos knygos, kasininko apyskaitos 2007 metų gegužės mėnesio, ir laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2007-12-31, kasos registrų nuo 2007-04-01 iki 2007-12-31, kasos pajamų orderio serija AGS Nr. 000053, kasos išlaidų orderio Nr. 91, kasos dokumentų nuo 2007-09-01 iki 2007-12-31, 2007 metų finansinė atskaitomybė su priedais, pirkimo–pardavimo sutarčių 2007-03-30 Nr. 1, 2007-03-30 Nr. 1A originalų, pirkimo–pardavimo sutarties originalo, laikotarpio nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 bendrojo žurnalo, prekių, skirtų perparduoti registrų nuo 2007 metų kovo iki 2007 metų gruodžio mėnesių, skolų tiekėjams registrų už 2007 metų vasario-gruodžio mėnesius, 2007 metais gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų; pardavimų registrų nuo 2007-04-01 iki 2007-12-31, pirkėjų įsiskolinimų registrų nuo 2007-04-01 iki 2007-12-31, 2007-07-02 PVM sąskaitos faktūros serija AGS Nr. 000056, paskolų sutarčių su D. R., finansinių įsipareigojimų registrų nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31, kasos išlaidų orderio Nr. 91, atskaitingų asmenų apskaitos registrų 2007 metų balandžio mėnesio ir laikotarpio nuo 2007-07-01 iki 2007-12-31, materialinių vertybių inventorizacijos aktų 2007 metų;vykdydama kasininkės pareigas nepasirašė 2007 metų vasario, kovo ir balandžio mėnesių kasos knygos lapuose (kasininko apyskaitose); pagal 2007-03-20 kasos išlaidų orderį Nr. 25, nuo kasos nurašyta 3452,80 Lt, tačiau tyrimui pateiktuose bendrovės vardu atidarytos „Danske Bank“ sąskaitos išrašuose grynųjų pinigų įnešimas 2007 metų kovo mėnesį suma 3452,8 Lt nenurodytas;pagal 2007-05-29 kasos išlaidų orderį Nr. 56 nuo kasos nurašyta 6600 Lt, tačiau prie kasos išlaidų orderio Nr. 56 pateiktas „Danske Bank“ 2007-05-29 kasos pajamų orderis Nr. 873813, kuriame nurodyta, kad į sąskaitą įnešta 1200 Lt;2007 metų gegužės mėnesio jos avansinėje apyskaitoje Nr. 22 įrašytas 500,99 Lt, 2007 metų birželio mėnesio avansinėje apyskaitoje Nr. 25 įrašyta 1010,44 Lt, tačiau kasos dokumentuose šie išmokėjimai neapskaityti.
Be to, išteisintoji D. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinama tuo, kad pasisavino jai patikėtą svetimą UAB „B“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Vilkaviškio r., (duomenys neskelbtini) k., turtą, o būtent: pagal 2007-03-20 kasos išlaidų orderį Nr. 25 nuo kasos nurašytos 3452,8 Lt neįnešė į kasą tuo būdu padarė bendrovei 3452,8 Lt žalą.
Išteisintoji V. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje (du epizodai) ir 183 straipsnio 1 dalyje (du epizodai), padarymu, t. y. tuo, kad dirbdama UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Kauno r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), vyr. finansininkės pareigose laikotarpiu nuo 2003-05-02 iki 2008-01-01, ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą tyčia apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „A“, veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31, o būtent: ji pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, pagal kurias „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama, 2) pateikiama laiku, 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu“; 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias „už apskaitos dokumentų surašymą, laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinės operacijos teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“; 16 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus <...> Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“:
VĮ Registrų centrui bendrovės „A“ pateiktame balanse su priedais, pelno (nuostolių) ataskaitoje ir aiškinamajame rašte už 2007 m., kuriuos pasirašė direktorė D. R., esantys duomenys neatitinka UAB „A“ tyrimui atlikti pateiktame balanse, pelno (nuotolių) ataskaitoje ir „Didžiojoje knygoje“ esantiems duomenims, kurių nepasirašė nei ji, nei direktorė D. R., už 2007 m., o būtent: VĮ Registrų centrui pateiktame balanse už 2007 m. turtas ir savininkų nuosavybė įrašyti 135306 Lt mažesni, negu duomenys įrašyti balanse ir „Didžiojoje knygoje“, kurį tyrimui pateikė bendrovė;bendrovės tyrimui atlikti pateiktame 2007 metų balanse, kuris pateiktas nepasirašytas nei jos, nei direktorės D. R., eilutėje „Kitos gautinos sumos“ įrašyta, kad bendrovė 2007-12-31 buvo skolinga atskaitingiems asmenims 26716 Lt, tuo tarpu pagal įrašus atskaitingų asmenų registruose, kurie pateikti nepasirašyti juos sudariusių asmenų, įrašyta, kad 2007-12-31 atskaitingi asmenys buvo skolingi bendrovei 6915,11 Lt;laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-01-01 bendrovės atskaitingiems darbuotojams įvairioms reikmėms nurašyta 102941 Lt, tačiau į avansines apyskaitas įrašyta, kad buvo gauta 33002,53 Lt, t. y. 69938,47 Lt mažiau;D. R. 2007 metų birželio mėnesio avansinėje apyskaitoje Nr. 7, kurią ji pasirašė, įrašyta, kad atskaitingas asmuo išleido 22359,51 Lt iš kurių 20000 Lt sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o prie išlaidas pateisinančių dokumentų įsegta UAB „B“ 2007-06-29 kasos pajamų orderio kvito serija AGS Nr. 000081 kopija, kurioje nurodyta, kad UAB „A“ sumokėjo 20000 Lt (dalinis apmokėjimas) už medžiagas pagal 2007-06-20 PVM sąskaitą faktūrą AGS 00056, tačiau atlikus priešpriešinį patikrinimą nustatyta, kad UAB „B“ išrašytų PVM sąskaitų numeriai sudaryti iš 6 simbolių (skaičių), o UAB „A“ tyrimui pateikta PVM sąskaita faktūra AGS Nr. 00056 susideda iš 5 simbolių, be to UAB „B“ liepos mėnesio išrašomų PVM sąskaitų registre nurodyta, kad PVM sąskaita faktūra AGS Nr. 000056 buvo išrašyta pirkėjui SIA „A. Z.“, tačiau sutikrinus tyrimui pateiktas UAB „B“ PVM sąskaitas faktūras nustatyta, kad 2007 birželio mėn. (diena nenurodyta) bendrovė įformino žemės ūkio technikos „Case IH455“ pardavimą UAB „C“, išrašydama PVM sąskaitą faktūrą AGS Nr. 000056;UAB „B“ 2007 m. liepos mėnesio išrašomų PVM sąskaitų registre nurodyta, kad PVM sąskaita faktūra AGS Nr. 000056 buvo išrašyta pirkėjui SIA „A. Z.“, tačiau sutikrinus tyrimui pateiktas UAB „B“ PVM sąskaitas faktūras nustatyta, kad 2007 birželio mėn. (diena nenurodyta) bendrovė įformino žemės ūkio technikos „Case IH455“ pardavimą UAB „C“, išrašydama PVM sąskaitą faktūrą AGS Nr. 000056. Taip pat priešpriešinio patikrinimo metu sutikrinus UAB „B“ 2007 metų birželio mėnesio kasos knygos lapą – kasininko apyskaitą ir kasos dokumentus, nustatyta, kad pagal kasos pajamų orderį AGS Nr. 000081, kurį ji pasirašė UAB „B“, įformintas ne UAB „A“ 20000 Lt apmokėjimas, kaip įrašyta pateiktame kasos pajamų orderio AGS Nr. 000081 kvite, o D. R. paskolos 30000 Lt suteikimas bendrovei – UAB „B“; UAB „A“ apmokėjimo į kasą 20000 Lt pagal PVM sąskaitą faktūrą AGS Nr. 00056, UAB „B“ apskaitoje nenustatyta,
Be to, V. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinama tuo, kad ji, dirbdama UAB „B“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Vilkaviškio r., (duomenys neskelbtini) k., vyr. buhalterės pareigose laikotarpiu nuo 2005-08-12 iki 2008-03-05, ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, tyčia apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „B“, veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31, o būtent: Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus <...> Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 780 nuostatas 12.3 punkto nuostatas, pagal kurias „PVM mokėtojai privalo užtikrinti PVM sąskaitos faktūros numerio, paremto serija (serijomis) unikalumą“; Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179, 16 punkto nuostatas, pagal kurias kasos knygos lapuose turi būti kasininko ir vyriausiojo buhalterio parašai; Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179, 19 punkto nuostatas, pagal kurias „jei kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“; Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus <...> Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“; Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“:
pagal 2007-03-20 kasos išlaidų orderį Nr. 25, nuo kasos nurašyta 3452,80 Lt, tačiau tyrimui pateiktuose bendrovės vardu atidarytos „Danske Bank“ sąskaitos išrašuose grynųjų pinigų įnešimas 2007 metų kovo mėnesį suma 3452,8 Lt nenurodytas;pagal 2007-05-29 kasos išlaidų orderį Nr. 56 nuo kasos nurašyta 6600Lt, tačiau prie kasos išlaidų orderio Nr. 56 pateiktas „Danske Banko“ kasos pajamų orderis 2007-05-29 Nr. 873813, kuriame nurodyta, kad į sąskaitą įnešta 1200 Lt;2007 metų gegužės mėnesio jos avansinėje apyskaitoje Nr. 22 įrašytas 500,99 Lt, 2007 metų birželio mėnesio avansinėje apyskaitoje Nr. 25 įrašyta 1010,44 Lt, tačiau kasos dokumentuose šie išmokėjimai neapskaityti;PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenyse, už tikrinamąjį laikotarpį, neįtraukė PVM sąskaitų faktūrų serija AGS Nr. 000045, Nr. 000047 ir Nr. 000056;į PVM deklaracijas, už tikrinamąjį laikotarpį, nedeklaravo už parduodamą žemės ūkio techniką Lietuvos ir Danijos UAB „C“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų AGS Nr. 000047, AGS Nr. 000045, AGS Nr. 000056.
Be to, išteisintoji V. S. buvo kaltinama ir tuo, kad ji, pasisavino jai patikėtą svetimą UAB „A“, turtą, o būtent: pagal PVM sąskaitą faktūrą AGS Nr. 00056, į bendrovės kasą neįnešė 20000 litų, tuo būdu padarė UAB „A“ žalą 20000 Lt.
Be to, išteisintoji V. S. buvo kaltinama ir tuo, kad ji, pasisavino jai patikėtą svetimą UAB „B“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Vilkaviškio r., (duomenys neskelbtini) k., turtą, o būtent: pagal 2007-05-29 kasos išlaidų orderį Nr. 56 nuo kasos nurašyta 6600Lt, tačiau prie kasos išlaidų orderio Nr. 56 pateiktas „Danske Banko“ 2007-05-29 kasos pajamų orderis Nr. 873813, kuriame nurodyta, kad į sąskaitą įnešta 1200 Lt, tuo būdu padarė bendrovei 5400 Lt žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį:
Žemesnės instancijos teismas
D. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje (du epizodai), BK 220 straipsnio l dalyje ir BK 183 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai:
-už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje – 200 MGL (26000 Lt) baudą;
-už nusikalstamą veiką numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje – 200 MGL (26000 Lt) baudą;
-už nusikalstamą veiką numatytą BK 220 straipsnio l dalyje – 100 MGL (13000 Lt) baudą;
-už nusikalstamą veiką numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje – 100 MGL (13000 Lt) baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 300 MGL baudą (39000 Lt) dydžio baudą, ją sumokant per 6 mėnesius.
V. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje (du epizodai) ir BK 183 straipsnio 1 dalyje (du epizodai) ir paskirti jai:
-už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje – 200 MGL (26000 Lt) baudą;
-už nusikalstamą veiką numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje – 200 MGL (26000 Lt) baudą;
-už nusikalstamą veiką numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje – 100 MGL (13000 Lt) baudą;
-už nusikalstamą veiką numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje – 100 MGL (13000 Lt) baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 300 MGL baudą (39000 Lt) dydžio baudą, ją sumokant per 6 mėnesius.
kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą – palikti galioti iki visiško bausmės įvykdymo;nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate saugomus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, juos pateikusiems asmenims, tai pavedant atlikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatui:
2009-08-04 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus UAB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentus;2010-08-11 UAB „A“ raštu pateiktus buhalterinės apskaitos
dokumentus;
2010-09-13 UAB „A“ raštu pateiktus buhalterinės apskaitos
dokumentus.
Šalies argumentai
Skunde apeliantė nurodo, kad apylinkės teismo išteisinamajame nuosprendyje išdėstytos neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, be to teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, kurie ne tik sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, bet ir vienareikšmiai parodo teismą buvus šališku priimant nuosprendį.
Prokurorė pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytos specialisto išvados, kuriose specialistė konstatavo, kad dėl UAB „A“ ir UAB „B“ buhalterinės apskaitos pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti šių įmonių veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31. Tačiau apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai neanalizavo ir nevertino specialistės duotų parodymų, visiškai nepasisakė, kodėl nesiremia jos išvadomis, kodėl teikia pirmenybę tik kaltinamųjų parodymams, kurie prieštarauja kitai baudžiamosios bylos medžiagai. Be to, teismas nuosekliai, argumentuodamas nenurodė, kodėl atmetė specialistės teisme duotus parodymus.
Apeliantės teigimu, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad UAB „A“ balansą už 2007 metus galėjo tikslinti iki sekančių metų akcininkų susirinkimo, t. y. iki metinės finansinės atskaitomybės, tačiau kaip tai susiję su nusikalstamos veikos nebuvimu, teismas neanalizavo ir nevertino. Šių savo argumentų nepagrindė galiojančiais teisės aktais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Apeliantei nesuprantami apylinkės teismo argumentai apie tai, kad specialistė privalėjo patikrinti ir palyginti pirminių dokumentų duomenis su suvestinių dokumentų duomenimis ir tik tuomet pateikti kategorišką išvadą apie duomenų neatitikimą. Tačiau, pasak prokurorės, pateikdama išvadas, specialistė įvertino ir pirminius dokumentus, o apylinkės teismas nepateikė savo nuomonės, kaip vertina aplinkybes, susijusias su 20000 Lt suma, kurią neva V. S. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, su šia suma susijusios sąskaitos faktūros numerio skaitmenų ir nurodyto pirkėjo neatitikimais. Apeliantė nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad D. R. negalėjo pateikti kaltinime nurodytų dokumentų, kadangi tuo metu, kai buvo prašoma pateikti šiuos dokumentus, jau nebuvo įmonės direktorė. Anot prokurorės, teismas šiame kontekste neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad bendrovės kasoje operacijos (pinigų gavimas ir nurašymas) buvo vykdomos iki 2007-08-31, o pagal 2007-08-02 kasos pajamų orderį serija AGS Nr. 00082, kurį pasirašė vyr. buhalterė V. S. ir kasininkė (direktorė) D. R., priimta į kasą 15695 Lt iš A. K. (mokėjimo paskirtis – už kombainą pagal 2007-08-02 PVM sąskaitą faktūrą AGS Nr. 000057).
Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat reiškia nesutikimą su apylinkės teismo argumentu, kad tai, jog vykdydama kasininkės pareigas D. R. nepasirašė 2007 metų vasario, kovo ir balandžio mėnesių kasos knygos lapuose (kasininko apyskaitose), neturi jokios įtakos UAB „B“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo dydžio nustatymui, nes tai atspindi apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Apeliantės nuomone, teismo išvada prieštarauja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio bei Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 16 punkto reikalavimams. Be to, apeliantė nesutinka ir su teismo išvada, kad specialisto išvada parengta neišsamiai, kad 3452,80 Lt suma 2007-03-20 buvo įnešta į „Danske Bank“ esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nors specialistė konstatavo, jog tyrimui pateiktuose bendrovės vardu atidarytos „Danske Bank“ sąskaitos išrašuose grynųjų pinigų (suma 3452,80 Lt) įnešimas 2007 metų kovo mėnesį nenurodytas. Prokurorės teigimu, įmonė valiutinės kasos neturėjo, todėl tokia teismo išvada prieštarauja Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 15 punktui, kuriame nurodoma, kad „kasos operacijos užsienio valiuta atliekamos taip pat kaip ir nacionaline valiuta, tačiau kasos pajamų ir išlaidų orderiuose priimta ir išmokėta pinigų suma įrašoma litais ir centais bei užsienio valiuta“. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, jog apylinkės teismas visiškai nevertino ikiteisminio tyrimo metu O. D. P., A. S., B. Z. ir M. B. duotų parodymų, nors vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi šie parodymai gali būti reikšmingi kitiems įrodymams patikrinti.
Skunde atkreipiamas aukštesniojo teismo dėmesys į tai, kad 2014-08-26 nuosprendis priimtas pažeidžiant BPK 302 straipsnio 4 dalies reikalavimus nuosprendį priimti nė vėliau kaip per 45 dienas (nagrinėjamu atveju nuosprendis priimtas po 94 dienų).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą išteisintoji D. R. prašo atmesti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir priteisti D. R. visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagal bylos nagrinėjimo metu pateiktus jas pagrindžiančius dokumentus.
Kolegija, apeliacinės instancijos teismo posėdyje išklausiusi išteisintąsias bei jų gynėjus, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, prokurorę, prašiusią skundą tenkinti, įvertinusi visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas bei aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad D. R. ir V. S. padarė nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.
Nagrinėjamame kontekste būtina pažymėti, kad kaltinimai byloje yra suformuluoti atsainiai-neaiškiai, netiksliai, neatsižvelgiant į byloje esančias faktines aplinkybes (pvz. kaltinime nurodyta, jog D. R. UAB „B“ direktore buvo laikotarpiu nuo 2005-08-12 iki 2008-01-01, nors pagal VĮ Registrų centras Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija (2008-01-03) pateiktą informaciją, D. R. UAB „B“ direktore buvo laikotarpiu nuo 2005-08-10 iki 2007-12-18 (T. 4, b. l. 85-88)), tiksliai neįvardijami teisės aktų pavadinimai, nenurodytos jų datos, nurodyti teisės aktų (straipsnių) punktai, kurių nėra (pvz., nurodant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 780 12.3 punktą, nenurodyta šio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo data, nurodytas nutarimas neturi kaltinime nurodyto punkto, o tokį punktą turi tik Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 78), Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnio 2 punktas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 punktas ir pan. (nenurodytas minimų įstatymų priėmimo laikas).
Negalima nepastebėti ir paties apeliacinio skundo surašymo ydingumo. Be kitų neaiškumų, netikslumų, prokurorės pasirašyto apeliacinio skundo 7 lape daugiau kaip pusė puslapio yra dėstomi motyvai, nesusiję su nagrinėjama byla, t. y. teigiama, kad V. S. „nuo 2011-10-01 iki 2012-01-08 dirbdamas UAB „D“ įmonės kodas; (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, direktoriaus pareigose <...>, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.“, nors nei byloje, nei kaltinime duomenų apie tokią veiką bei jos laikotarpį t.y. apie V. S. darbą tokioje bendrovėje nėra, o kaltinamoji yra ne vyriškos, o moteriškos lyties. Galima daryti prielaidą, jog tokie duomenys yra visiškai iš kitos bylos, nukopijuoti iš kito procesinio dokumento, tad šioje vietoje akivaizdu, kad ne tik kaltinamasis aktas, bet ir apeliacinis skundas parengti nedėmesingai, nesilaikant procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Ir nors nagrinėjamu atveju, aptartos aplinkybės nekliudo bylą išnagrinėti objektyviai, nepažeidžiant kaltinamųjų teisių, tačiau nepaminėti tokių neaiškumų ir netikslumų, negalima.
Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikomasi ir teismų praktikoje, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, dar 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar esminius argumentus.
Prokurorė nesutinka, su išteisinamuoju nuosprendžiu ir siekia, kad tiek D. R., tiek V. S. būtų nuteistos pagal joms kaltinamajame akte inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atmesdama apeliantės skundo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodymų vertinimo, visų pirma pažymi, kad įrodymais baudžiamajame procese yra laikomi įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnis). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių, tarp jų ir prokuroro, išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai.
Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje gana nuosekliai ir pakankamai detaliai išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir pateikė jų vertinimo motyvus. Priešingai nei teigiama skunde, nagrinėjamos bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išteisintųjų, specialistės parodymus, rašytinę medžiagą vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek ir visų byloje surinktų įrodymų kontekste, bei, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes. Teismas visiškai pagrįstai nesirėmė liudytojų O. D. P., A. S., B. Z., M. B. parodymais, duotais kitoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, BPK numato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Kadangi, apylinkės teismas neturėjo galimybės patikrinti minėtų liudytojų parodymų, todėl pagrįstai negalėjo įvertinti ir specialisto išvadoje cituojamų minėtų liudytojų parodymų. Be to, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, specialisto išvados nelaikytinos objektyviomis, nes nėra pakankamai motyvuotos. Tyrimo metu nebuvo tirti pirminiai įrodymai, t. y. pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai, klausimai ekspertei buvo suformuluoti netiksliai, suformuluotų klausimų turinys ir pateikti atsakymai į juos neatspindi tikrosios įmonės finansinės būklės, jos veiklos, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimo dydžio.
Atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, kad apylinkės teismas nenurodė, kodėl atmetė specialistės teisme duotus parodymus, nepasisakė, kodėl nesiremia jos išvadomis, o teikia pirmenybę tik kaltinamųjų parodymams. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir motyvuotai įvertino specialistės išvadas ir pagrįstai jomis nesivadovavo. Galiojančiame BPK įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nei viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys yra vertinami pagal tas pačias taisykles: teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Specialisto išvada vertinama vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir bet kokie kiti įrodymai. Specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, specifiką lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Teisėjai, vertinantys specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju, nereikėtų kviesti specialisto. Įrodymų teorijoje ir kriminalistikoje jau seniai suformuluotos specialisto išvados vertinimo taisyklės, kurios, atsižvelgiant į šių įrodymų šaltinių specifiką, turi tam tikrų ypatumų, lyginant su kitų įrodymų vertinimo taisyklėmis. Vertinant specialisto išvadas, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajos (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, būtent: taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; pateiktos specialistui medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; pateiktų pradinių duomenų teisingumas; specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; požymių, kuriais remdamasis specialistas duoda išvadą, nustatymo teisingumas. Nagrinėjamu atveju, apklausiant specialistę bylą pirmosios instancijos teisme, ji parodė, kad tyrimą atliko konkrečiai tik pagal užduotus klausimus ir, tik iš pateiktų dokumentų, atsakė į konkrečiai užduotyje suformuluotus klausimus, tačiau nei pirminių apskaitos dokumentų, nei kitų sąskaitų, atlikdama tyrimą, netikrino. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog specialisto tyrimas buvo atliktas nevisiškai objektyviai, nepilnai, todėl duota išvada nėra tinkamai motyvuota ir pagrįsta.
Tai patvirtina ir aplinkybė, kad specialistė, pateikdama išvadą dėl 3452,8 Lt, nurašytų nuo UAB „B“ kasos 2007 m. kovo 20 d., tikrino tik tyrimui pateiktus bendrovės vardu atidarytos „Danske Bank A/S Lietuvos filialas“ banko sąskaitos išrašus dėl grynųjų pinigų įnešimo 2007 metų kovo mėnesį, būtent 3452,8 Lt sumai. Tačiau, kaip nurodė pati specialistė, kitų sąskaitų, atlikdama tyrimą, ji netikrino. Nors, kaltinamųjų teigimu, o to neginčija ir prokurorė, minėta pinigų suma buvo pakeista į 1000 Eur, įnešta į bendrovės sąskaitą banke „Danske Bank A/S Lietuvos filialas“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), o mokėjimo data 2007 m. kovo 20 d. Taigi, ta aplinkybė, kad minėti kaltinime bendrovės pinigai buvo įnešti į kitą bendrovės vardu atidarytą sąskaitą, tik patvirtina, jog šis bendrovės turtas nebuvo pasisavintas.
2007 metų birželio mėnesio avansinėje apyskaitoje Nr. 7. kurią pasirašė vyr. finansininkė V. S., įrašyta, kad ji išleido 22359,51 Lt, iš kurių 20000 Lt sumokėjo UAB „B“, o prie išlaidas pateisinančių dokumentų įsegta UAB „B“ 2007-06-29 kasos pajamų orderio kvito serija AGS Nr. 000081 kopija, kurioje nurodyta, kad UAB „A“ sumokėjo 20000 Lt (dalinis apmokėjimas) už medžiagas pagal 2007-06-20 PVM sąskaitą faktūrą AGS 00056. Tačiau atlikus priešpriešinį patikrinimą, nustatyta, kad UAB „B“ išrašytų PVM sąskaitų numeriai sudaryti iš 6 simbolių (skaičių), o UAB „A“ tyrimui pateikta PVM sąskaita faktūra AGS Nr. 00056 susideda iš 5 simbolių. UAB „B“ liepos mėnesio išrašomų PVM sąskaitų registre nurodyta, kad PVM sąskaita faktūra AGS Nr. 000056 buvo išrašyta pirkėjui SIA „A. Z.“, tačiau sutikrinus tyrimui pateiktas UAB „B“ PVM sąskaitas faktūras nustatyta, kad 2007 birželio mėn. (diena nenurodyta) bendrovė įformino žemės ūkio technikos Case IH455 pardavimą UAB „C“, išrašydama PVM sąskaitą faktūrą AGS Nr. 000056, kas nepaneigia V. S. pateiktos versijos, kad ši sąskaita faktūra buvo išrašyta suklystant t. y. per klaidą. Tai, kad galimai buvo padaryta klaida, atspindi ir PVM sąskaitos-faktūros numeris, kuris yra iš penkių simbolių 00056, o šis sandoris turėjo būti įrašytas PVM sąskaitoje-faktūroje 000055. Teisėjų kolegijos nuomone, išnagrinėjus bylą, nėra pagrindo išvadai, jog surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių apgaulingą apskaitos tvarkymą arba turto pasisavinimą dėl 20000 Lt.
Pažymėtina, kad vienas iš subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių yra kaltė. Kaltė – tai asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir padariniais. Teisingas subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių (kaltės, motyvo, tikslo) nustatymas turi didelę reikšmę kvalifikuojant nusikalstamas veikas, atribojant vienas nusikalstamas veikas nuo kitų. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas. Nagrinėjamu atveju byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių tyčinį ir sąmoningą kaltinamųjų siekį tvarkyti buhalterinę apskaitą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgus į nuosprendyje aptartus įrodymus, galima būtų daryti išvadą, jog kaltinamosioms galėjo būti inkriminuojamas BK 223 str. Kadangi šiuo metu už veiką numatytą šiame BK straipsnyje jau yra suėjęs senaties terminas, keisti kaltinimą į lengvesnį nėra tikslinga.
Kita vertus, tai, kad kai kuriuose buhalteriniuose dokumentuose nebuvo D. R. ir (arba) V. S. parašų arba nebuvo laikomasi eiliškumo, neturi įtakos UAB „A“ ir UAB „B“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros dydžio nustatymui. Tokie nustatyti pažeidimai, teisėjų kolegijos nuomone, sąlygojo tik administracinės atsakomybės klausimo svarstymą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas dėjo visas pastangas surinkti visus įmanomus (tiek teisinančius, tiek kaltinančius) įrodymus, tačiau nustačius, jog specialisto išvada negali būti laikoma besąlyginiu kaltinamosioms inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo įrodymu, ir tai, kad šie duomenys kaltinamųjų kaltės neginčijamai neįrodo, o byloje nesant daugiau jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų D. R. ir V. S. inkriminuotą kaltinimą, teismas, remdamasis in dubio pro reo principu, pagrįstai konstatavo, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime kaltinamosioms nurodytų tyčinių veiksmų padarymą, visos abejonės, kurios nurodytos specialisto išvadoje, turi būti vertinamos kaltinamųjų naudai. Pirmos instancijos teismas, nuosprendyje darydamas išvadas, pagrįstai rėmėsi kaltinamųjų nekaltumo prezumpcija, bet kokias abejones vertino kaltinamųjų naudai bei vadovavosi suformuota teismų praktika.
Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat prašo pripažinti kalta ir nuteisti D. R. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Tačiau apeliaciniame skunde nepateikta nei vieno motyvo, kodėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria baudžiamoji byla dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nutraukta vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktui (suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui). Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamą nuosprendį šioje dalyje, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir konstatuoja, kad baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta teisėtai ir pagrįstai. Iš esmės pritardamas apylinkės teismo motyvams šioje dalyje, aukštesnysis teismas šių motyvų dar kartą nekartoja.
Apeliantė apeliaciniame skunde atkreipia aukštesniojo teismo dėmesį į tai, kad 2014 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendis priimtas pažeidžiant BPK 302 straipsnio 4 dalies reikalavimus nuosprendį priimti nė vėliau kaip per 45 dienas (nagrinėjamu atveju nuosprendis priimtas po 94 dienų). Atsakydama į šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindu naikinti apskųstą teismo nuosprendį ar nutartį gali ir turi būti pripažįstamas ne bet koks BPK nustatytų teismo baigiamųjų aktų surašymo bei paskelbimo ar kitų terminų pažeidimo atvejis (BPK 329 straipsnio 4 punktas). Konstatavus, kad nuosprendžio ar nutarties surašymo bei paskelbimo terminas buvo praleistas nežymiai, paprastai nėra pagrindo tokį pažeidimą pripažinti esminiu BPK pažeidimu. Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Nežymus teismo baigiamojo akto surašymo bei paskelbimo termino praleidimas kaltinamojo teisių iš esmės nesuvaržo ir nuosprendžio ar nutarties turinio teisingumui įtakos neturi (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-507/2015). Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas išteisinamąjį nuosprendį paskelbė praėjus šiek tiek daugiau nei trims mėnesiams, t. y. dvigubai viršijus BPK 302 straipsnio 4 dalyje nustatytą maksimalų 45 dienų nuosprendžių ir nutarčių surašymo bei paskelbimo terminą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byla laikytina sudėtinga (joje kaltinimai pareikšti dviem asmenims dėl aštuonių nusikalstamų veikų finansinio pobūdžio byloje), nagrinėjamu atveju laikytina, kad toks nuosprendžio surašymo bei paskelbimo termino praleidimas proceso dalyvių teisių iš esmės nesuvaržė ir nuosprendžio turinio teisingumui įtakos neturėjo.
Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat prašo nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, juos pateikusiems asmenims, t. y. 2009 m. rugpjūčio 4 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus UAB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentus, 2010 m. rugpjūčio 11 d. UAB „A“ raštu pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, 2010 m. rugsėjo 13 d. UAB „A“ raštu pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad minėtus dokumentus nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „A“. Taigi, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, grąžinimo klausimas jau yra išspręstas.
Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais, įstatyminio pagrindo nėra.
BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Šios išlaidos nurodytos BPK 103 straipsnyje. Pagal BK 106 straipsnio 2 dalį tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Išteisintoji D. R. atsiliepime į apeliacinį skundą ir baigiamojoje kalboje prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, pagal bylos nagrinėjimo metu pateiktus jas pagrindžiančius dokumentus, tačiau šių dokumentų nepateikė, todėl šis prašymas paliekamas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.