Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-16 · Civilinė byla Nr. B2-3573-467/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-16
Bylos Nr.
B2-3573-467/2012
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00113-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Ieškovas
N. J.
Atsakovas
UAB „Nazkafa“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. B2-3573-467/2012Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00113-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 126.2., 117. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. J. pareiškimą atsakovui UAB „Nazkafa“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų - UAB „SP Vilnius“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė N. J. 2012 m. sausio 16 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo atsakovui UAB „Nazkafa“ iškelti bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskirti asociaciją Intekta. Nurodo, kad ji 2010-11-30 su atsakovu pasirašė paskolos sutartį Nr.362, pagal kurią atsakovui paskolino 51500 Lt iki 2011-07-07, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo. Ji 2011-11-05 įteikė atsakovui įspėjimą dėl susidariusiosios skolos ir bankroto bylos iškėlimo, tačiau per nustatytą terminą atsakovas skolos taip pat nesumokėjo. Įvertinus šią aplinkybę, darytina išvada, jog atsakovas yra nemokus, jos žiniomis, atsakovas neatsiskaito ir su kitais kreditoriais.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „SP Vilnius“ prašyme dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu prašo atsakovui iškelti bankroto bylą, pritaria ieškovės pateiktai bankroto administratoriaus kandidatūrai. Nurodo, kad jis yra atsakovo kreditorius, kadangi jis ir V. J. 2009-04-30 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią V. J. perleido jam reikalavimo teisę pagal 2007-02-28 reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Rieta“ ir V. J., į visų įmokėtų lėšų sumą už UAB „Nazkafa“ turto įsigijimą pagal UAB „Nazkafa“ ir lizingo bendrovių sudarytas sutartis. Atsakovas jam yra skolingas 178 372 Lt, ši suma buvo sumokėta lizingo bendrovės už atsakovo įsigytą turtą. Skolos atsakovas jam nesumoka. Jo žiniomis, atsakovo įsiskolinimas kreditoriams 2011-08-01 sudarė 481 227,71 Lt, o vienintelis įmonės turtas yra lizinguojamas objektas, esantis (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Nazkafa“ atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo prašo ieškovės pareiškimą atmesti. Nurodo, kad jo nemokumo klausimas jau buvo sprendžiamas 2011-11-02, tuomet Vilniaus apygardos teismas atsisakė iškelti jam bankroto bylą, Lietuvos apeliacinis teismas 2012-01-12 nutartimi minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teismas nutartyse konstatavo, jog pagal 2011-10-14 balansą UAB „Nazkafa“ turimo turto vertė sudaro 1 044 110 Lt, o pradelsti kreditoriai įsipareigojimai- ne daugiau kaip 101 993 Lt ir tai sudaro 10 proc. į balansą įrašyto turto vertės. Net ir įvertinus ieškovės kreditorinį reikalavimą, jo balansas iš esmės nepasikeistų ir nesudarytų pagrindo teigti, kad atsakovas yra nemokus. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo praėjus 4 dienoms po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo. Iki šiol įmonės turtas nėra sumažėjęs, jo finansinė padėtis nepasikeitė. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis būtų sustabdęs ar nutraukęs veiklą, ėmęsis pradėti likvidavimo procedūrą, viešai paskelbęs apie negalėjimą ir/ar neketinimą vykdyti savo finansines prievoles. Jis iki šiol neturi tikslaus kreditorių sąrašo, kadangi buvęs vadovas V. J. (ieškovės sūnus) iki šiol neperdavė bendrovės dokumentų. Atsakovas, neturėdamas bendrovės dokumentų, negali įvertinti bendrovės pradelstų įsipareigojimų, taip pat neaiškus ir ieškovės kreditorinio reikalavimo atsiradimo pagrindas, jei ieškovės kreditorinis reikalavimas egzistuoja, koks yra jos dydis, ar jis yra pradelstas. Esant tokiai situacijai, ieškovė savo, kaip galimos kreditorės, teises gali apginti reikalaudama teisės į turtinės prievolės įvykdymo pripažinimą ginčo teisenos tvarka.

Atsakovas UAB „Nazkafa“ atsiliepimu į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, prašymą nurodo, kad UAB „SP Vilnius“ nėra jo kreditorius.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkintinas.

CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas bankroto bylos UAB „Nazkafa“ iškėlimo klausimas. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti skolininko – bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, kurios veikla sudaro galimybę sukurti darbo vietas, interesus. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalį bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2011-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1522/2011). Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr.2-182/2009; 2009-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr.2-754/2009; 2009-06-25 nutartis byloje Nr.2-759/2009).

Įmonės mokumo klausimas turi būti vertinamas pagal naujausius įmonės buhalterinės apskaitos duomenis, todėl teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Nazkafa“ klausimą, vadovaujasi atsakovo UAB „Nazkafa“ pateiktais duomenimis apie jo finansinę padėtį, t.y. 2012-01-31 balansu, 2012-01-31 pelno (nuostolių) ataskaita, UAB „Nazkafa“ kreditorių ir debitorių sąrašu. Be to teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos teismas jau sprendė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Nazkafa“ ir 2011-11-02 nutartimi atsisakė iškelti UAB „Nazkafa“ bankroto bylą, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2012-01-12 nutartimi, paliko nepakeistą, remiasi ir šiose nutartyse nustatytomis aplinkybėmis apie atsakovo finansinę padėtį.

Į bylą pateiktas atsakovo 2012-01-31 balansas patvirtina, kad atsakovas 2012-01-31 turėjo turto už 1 078 600 Lt (ilgalaikio turto už 998 600 Lt, trumpalaikio turto už 80 000 Lt), didžiausią ilgalaikio turto dalį sudaro ilgalaikis materialus turtas (990 000 Lt). Atsakovo mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 013 229 Lt (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 1 013 229 Lt). Atsakovas atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad buvęs vadovas V. J. jam nėra perdavęs įmonės dokumentų, todėl nėra aiški įmonės pradelstų kreditorių įsipareigojimų suma, taip pat nurodė, kad dėl šios priežasties jis negali įvertinti ieškovės ir trečiojo asmens kreditorių reikalavimų atsiradimo pagrindo. Pagal Juridinių asmenų registro išrašą UAB „Nazkafa“ vadovu iki 2011-08-08 buvo V. J., o nuo 2011-08-08 įmonės vadovu paskirtas L. N.. Antstolės D. P. 2011-12-27, 2012-01-13, 2012-01-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai patvirtina, jog buvęs atsakovo vadovas V. J. įmonės dokumentų naujajam vadovui neperdavė. Byloje duomenų apie tai, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo dieną dokumentai buvo perduoti atsakovo naujajam vadovui, byloje nėra. Taigi naujajam atsakovo vadovui neperėmus įmonės dokumentų, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo dieną nėra žinomas tikslus įmonės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydis. Teismui atsakovas pateikė kreditorių ir debitorių sąrašą, iš kurio matyti, kad atsakovas turi 6 kreditorius (VMI, AB SEB banką, G. K., UAB „Ekolit“, N. J., kitos skolos), pateiktame sąraše nurodyta, jog pradelstos skolos iš viso sudaro 98 884 Lt (iš šios sumos 44 400 skola ginčijama teisme). Lietuvos apeliacinis teismas 2012-01-12 nutartimi, išnagrinėjęs ieškovo UAB „Ekolit“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011-11-02 nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Nazkafa“, vertino pradelstus įmonės įsipareigojimus, įmonės kreditorių sąrašą ir nustatė, jog iš kreditorių sąraše nurodyto bendro skolinių prievolių dydžio - 999 698 Lt maždaug 90 proc. sudaro skoliniai įsipareigojimai dviem kreditoriams - G. K. (760 325 Lt) ir AB SEB lizingui“ (152 380 Lt), kad rašytiniame atsakovo paaiškiname nurodyta, jog įsiskolinimas šiems kreditoriams nėra pradelstas, kad šie atsakovo vadovo paaiškinimai kitais bylos duomenimis nepaneigti. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nurodė, jog vertinant pagal byloje pateiktus duomenis atsakovo pradelstų kreditorinių reikalavimų suma sudarytų ne daugiau kaip 101 993 Lt (32 509 Lt įsiskolinimas VMI, 15 000 Lt skola ieškovui, 54 484 Lt įsiskolinimas kitiems kreditoriams), o tai sudarytų 10 proc. balanse įrašyto turto vertės. Teismas, remdamasis šiomis Lietuvos apeliacinio teismo nustatytomis aplinkybėmis apie atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydį, atsižvelgdamas į tai, kad net ir laikant, jog ieškovės ir trečiojo asmens nurodyti reikalavimai atsakovui (atitinkamai 51 500 Lt ir 178 372 Lt) yra pradelsti, atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršytų pusės į atsakovo balansą įrašyto turto vertės. Be to, pagal 2012-01-31 atsakovo pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovas 2011 m. dirbo pelningai, jo grynąjį pelną sudarė 1 360 Lt. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad nėra pagrindo atsakovą UAB „Nazkafa“ pripažinti nemokiu ir tuo pagrindu iškelti bankroto bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 4, 5 dalimis, 10 straipsniu, CPK 144, 147, 290 - 291 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti kelti atsakovui UAB „Nazkafa“ (juridinio asmens kodas: 225701630, buveinė: Bartų g. 7, Buivydiškių k., Vilniaus r.) bankroto bylą.

Nutartis per dešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Alma Urbanavičienė