- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-13
- Bylos Nr.
- e2-644-214/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15538-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Bružienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- AB „Lietuvos geležinkeliai“
- Trečiasis asmuo
- Tinklinio klubas „Marito“, R. D., Kauno miesto savivaldybė
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Bružienė, sekretoriaujant Sandrai Gulevičiūtei, dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui adv. T. D., atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovaujamos filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ atstovei G. N., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovaujamai filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“, tretieji asmenys Tinklinio klubas „Marito“, R. D., Kauno miesto savivaldybė dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2012-07-09 transporto priemonė „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojama trečiojo asmens R. D., važiuodama Švenčionių g., Kaune, ties 49 numeriu pažymėtu namu, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje, prie geležinkelio bėgių esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, jog transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė buvo apsemta vandens ir nepaženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; per eismo įvykį buvo sugadinti priekinis galinis dešinės pusės ratas bei priekinė ir galinė dešinės pusės padangos. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatytas administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis. Eismo įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, jog sugadinta (reikalinga keisti) priekinė ir galinė dešinės pusės padangos ir sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinis dešinės pusės ratlankis bei reikalinga sureguliuoti priekinę pakabą. Transporto priemonės apžiūrą atliko AB „Lietuvos draudimas“ Vyresnysis žalų ekspertas J. D.. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2011-09-28 redakcija, galioja nuo 2011-11-01, toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Vadovaudamasi draudimo sutartimi, Transporto priemonės techninės apžiūros aktu, UAB „Akstė – servisas“ sudaryta sąmata, UAB „Akstė – servisas“ pateikta PVM sąskaita-faktūra serija ASER Nr. 0014977 ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 415,27 Lt draudimo išmoką. Žala už sugadintas transporto priemonės padangas buvo apskaičiuota pagal nenaujos padangos kainą. Transporto priemonės padangoms padarytą žalą atlyginus pagal nenaujos padangos kainą, ji nenuvertinta dėl nusidėvėjimo. Automobilių kelių ruožus, esančius geležinkelio pervažose ir po 10 metrų abipus kraštinio bėgio taiso (remontuoja) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas atsakovė AB „Lietuvos Geležinkeliai“ arba suinteresuoti fiziniai ar juridiniai asmenys, atsižvelgiant į kelio reikšmę. Byloje nėra įrodymų apie suinteresuotus fizinius ar juridinius asmenis, todėl geležinkelio pervažą, esančią Švenčionių g., Kaune, ties 49 numeriu pažymėtu namu, privalo taisyti (remontuoti) atsakovė. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusią 120,27 Eur (415,27 Lt) žalą CK 6.266 straipsnio ir 6.263 str. pagrindais nes atsakovė yra viešojo naudojimo geležinkelio pervažos, esančios Švenčionių g., Kaune, ties 49 numeriu pažymėtu pastatu, savininkė ir valdytoja; transporto priemonei minėtoje pervažoje įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, ieškovės draudėjai atsirado žala; žala yra tiesioginis viešojo naudojimo pervažos trūkumo sukeltas rezultatas. Atsakovė nevykdė pareigos prižiūrėti (remontuoti) automobilių kelio ruožą esantį prie pervažos, po 10 m. nuo kraštutinio bėgio, t. y. elgėsi neteisėtai; ieškovės draudėjai atsirado žala; žala yra tiesioginis atsakovės pareigos prižiūrėti (remontuoti) automobilių kelio ruožą esantį prie pervažos, po 10 m. nuo kraštutinio bėgio, nevykdymo rezultatas. Teismo prašo: priteisti iš atsakovės ieškovei 120,27 Eur (415,27 Lt) turtinės žalos atlyginimo, 6 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovas palaikė patikslintą ieškinį, prašė tenkinti, nes atsakovei iškyla civilinė atsakomybė dėl žalos kilusios automobiliui įvažiuojant į prie geležinkelio bėgių esančią duobę, kurios tikslaus atstumo negali nurodyti, bet iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad tai yra ne toliau kaip 0,5 metro atstumu nuo geležinkelio bėgių.
Atsiliepimas
Atsakovas byloje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka dėl šių motyvų: ieškovas neteisingai šiuo atveju taiko CK 6.266 str. 1 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ nėra nei Švenčionių gatvės (nei jos dalies) savininkas nei valdytojas. Šio kelio savininkas yra Kauno miesto savivaldybė (kaip ieškovas ir nurodo savo 2014-08-25 ieškinyje), o atsakovas šios gatvės nei nuosavybės teise, nei valdymo teise niekada neturėjo. Ieškovas taip pat neteisingai taiko ir aiškina kitus teisės aktus. Susisiekimo ministro 2005-01-27 įsakymu Nr. 3-36 patvirtintų „Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių“ (toliau - PJNT) 121.1.1 p. p. nurodyta, kad viešosios infrastruktūros valdytojas „ <...> taiso (remontuoja) bei atlieka automobilių kelio priežiūros darbus po 10 metrų į abi puses nuo kraštinių bėgių“. Tų pačių taisyklių 121.2.1 p. p. nurodo, kad automobilių kelią eksploatuojanti organizacija (Šiuo atveju -Kauno miesto savivaldybė) „ Įrengia ir taiso (remontuoja) automobilių važiuojamąją dalį iki pervažos Uojinio (0,5 metro atstumu nuo kraštinio bėgio)“. Tų pačių taisyklių 122 d. nurodyta, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas „ prižiūri ir remontuoja viešojo naudojimo pervažų klojinį pervažos ribose (kuris turi tęstis ne mažiau kaip 0,5 metro į abipuses nuo kraštinių kelių bėgių) <...>“. Be to, Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau — Kelių priežiūros tvarkos aprašas) 24 punkte nustatyta, kad Automobilių kelių ruožus, esančius geležinkelio pervažose ir po 10 metrų abipus kraštinio bėgio <...> taiso (remontuoja) ir prižiūri viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas arba suinteresuoti fiziniai ar juridiniai asmenys, atsižvelgiant į kelio reikšmę. <...>“. Švenčionių gatvė yra vietines reikšmės automobilių kelias, kurio suinteresuotu asmeniu laikytina Kauno miesto savivaldybė. Tiksli duobės vieta byloje nenustatyta, todėl atsakovu byloje turi būti ir Kauno miesto savivaldybė. Policijos dokumentuose nenurodyta, kad duobės vieta yra prie pervažos. Prašyme išmokėti draudimo išmoką R. D. (įvykio aprašyme) taip pat nieko nerašo apie įvykio vietoje buvusią pervažą. 2012 metais (ir šiuo metu) visa Švenčionių gatvė yra kritinės būklės, už kurią atsako Kauno miesto savivaldybė. Taip pat ginčija ir ieškinio sumą. UAB „Akstė – servisas“ PVM sąskaitą faktūrą, kurioje apmokėjimo suma yra tokia kaip ieškinio, tačiau ši suma paskaičiuota ne už padangų ir rato remontą, kaip rašoma 2012-07-10 Transporto priemonės techninės apžiūros akte, o už kėbulo remontą, kas visiškai nėra susiję su bylos aplinkybėmis. Pripažinus ieškinio sumą pagrįsta, ji turėtų būti mažinama, nes ginčo transporto priemonės Transporto priemonių draudimo liudijime nurodyta, kad apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką, reikėjo vadovautis Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2011-09-28 redakcija, galioja nuo 2011-11-01). Atkreiptinas dėmesys, kad šių Taisyklių 12.1,1 p. nurodo, kad neatlyginami nuostoliai, atsiradę dėl padangų sugadinimo ar sunaikinimo, išskyrus atvejus, kai tuo pačiu metu sunaikinama pati transporto priemonė, arba padangos sugadinamos autoavarijoje, kurioje buvo sugadinta ar sunaikinta ir daugiau transporto priemonių. Kadangi ginčo įvykio metu nei vieno iš paminėtų išskirtinių sąlygų nebuvo, tai ieškovas neturėjo pagrindo nukentėjusiajam atlyginti nuostolio už padangas, o taip pat ir už darbus, susijusius su padangomis. Be to draudimo išmoka turėjo būti išmokėta be PVM, dėl to ieškinio suma turėtų būti mažinama be kita ko ir PVM dydžiu (2006 06 07 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006 ). Ieškinio suma turi būti mažinama ir atsižvelgiant į vairuotojo veiksmus, nes vairuotojas turi imtis visų priemonių saugumui užtikrinti, nes kelias buvo apsemtas vandeniu ir vairuotojas važiuodamas tokiu keliu turėjo būti atsargesnis. Byloje atsakovas neįrodė civilinės atsakomybės elementų. Jeigu ieškinys būtų tenkintas, atsakovas prašo sumažinti ieškovo bylinėjimosi išlaidas ir prašomas priteisti procesines palūkanas, nes atsakovu į šią bylą įtrauktas 2015-02-11, o ieškovas tinkamą ieškinio pagrindą ir motyvus pateikė teismui tik 2015-03-31, tačiau turėdamas atstovą advokatą, kuris yra savo veiklos profesionalas, galėjo pateikti, kai tik sužinojo apie atsakovo pakeitimą nauju atsakovu. Prašo ieškinį atmesti, nes ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, prašė atmesti. Atsakovas remontuoja atkarpą esančią 0,5 metro atstumu nuo geležinkelio, iki 10 metrų atstumu remontuoja atsakovas ir kelią eksploatuojanti organizacija, šiuo atveju Kauno m. savivaldybė. Byloje nėra duomenų, kokiu atstumu nuo geležinkelio bėgių yra kelio duobė į kurią įvažiavo automobilis ir buvo apgadinti automobilio ratai, o išmoka išmokėta už kėbulo remontą, neturi būti atlyginama už padangų remontą. Ieškovas yra PVM mokėtojas, todėl turi būti išskaityta priskaityta PVM suma.
Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Trečiasis asmuo Tinklinio klubas „Marito“ prašyme, kurį pasirašė trečiasis asmuo R. D., ieškovui išmokėti draudimo išmoką nurodė, kad prašoma apžiūrėti transporto priemonė Toyota Arensis 1.8 Combi, v. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodytos šios įvykio aplinkybės: 2012-07-09 Kaune apie 17.50 val., važiuodamas Švenčionių gatve įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje nepažymėtą kelio ženklais, vandeniu apsemtą duobę ir sugadino priekinį ir užpakalinį ratlankius bei padangas. Kurios tapo netinkamos eksploatacijai (b. l. 19). Transporto priemonių draudimo liudijimas patvirtina, kad minėta transporto priemonė įvykio metu buvo apdrausta ieškovo (b. l. 17-18). Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012-07-09 nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nurodyta, kad 2012-07-09 apie 17.50 gautas pranešimas apie įvykį Švenčionių gatvėje ties namu Nr. 49. Įvykio vietoje rastas apgadintas automobilis „Toyota Arensis“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas R. D. paaiškino, kad įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje atsivėrusią nepažymėtą kelio ženklais, vandeniu apsemtą duobę – 0,5 m. pločio, 1,4 m. ilgio, 0,11 m. gylio, 2,5 m. nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto. Įvykio vietoje patruliai nustatė, kad minėtas automobilis galėjo apsigadinti įvažiavęs į duobę, todėl buvo nubraižyta eismo įvykio schema. Duobė nepažymėta. Greitį ribojančių ženklų nebuvo. Vairuojant automobilį vairuotojas galėjo nepastebėti apsemtos vandeniu atsivėrusios duobės. Apgadinti automobilio abu dešinės pusės ratai ir padangos. Nutarta administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Eismo įvykio schema. Analogiškos įvykio aplinkybės nurodytos ir Kauno apskrities VPK rinktinės 3-ojo būrio vyr. patrulio M. G., buvusio įvykio vietoje, tarnybiniame pranešime (b. l. 19-21). R. D. vairavusio automobilį paaiškinime nurodyta, kad važiuodamas toje vietoje kur geležinkelio bėgiai kerta važiuojamąją kelio dalį, jis pamatė užpiltą vandeniu kelią ir sulėtino greitį iki 20-30 km. per valandą, įvažiavo į vandeniu pilnai užpiltą duobę, kurios gylis pagal kelių policijos pareigūno schemą 11 cm., ir kuri nebuvo paženklinta jokiais kelio ženklais, buvo sugadintos dvi automobilio dešinės pusės abi padangos ir ratlankiai (b. l. 24-25). Foto medžiagoje matyti geležinkelio bėgiai ir gatvės dalis užlieti vandeniu, policijos pareigūnas 2012-07-09 galimai apžiūrintis įvykio vietą, bei geležinkelio bėgiai su užrašu „Švenčionių“, matyti suskilinėjusi danga apie bėgius, tačiau nėra nurodyta vieta, kurioje buvo duobė į kurią įvažiavo automobilis (b. l. 82-83, 101-102, 116-117). 2012-07-10 ieškovo Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta keičiamos dalys- priekinės ir galinės dešinės pusės padangos, remontuojamos dalys – pr. dešinės pusės lietas ratas, pr. pakaba (b. l. 25). 2012-07-12 UAB „Akstė“ serviso automobilio remonto sąmatoje nurodyta remonto kaina 415,27 Lt, susirašinėjime nurodyta, kad pakeistos dvi naudotos padangos (b. l. 27-28). UAB „Akstė – servisas“ PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta Automobilio kėbulo remontas 343,20 Lt, PVM 72,07 Lt, suma apmokėjimui 415,27 Lt, sąskaitos išrašo, patvirtinančio draudimo išmokos išmokėjimą, kurią ieškovas apmokėjo UAB „Akstė-servisas“ (b. l. 29-31). Ieškovas pareiškė 2012-08-03 pretenziją Kauno m. savivaldybei dėl 415,27 Lt žalos atlyginimo (b. l. 32). Šiuose ištirtuose rašytiniuose įrodymuose nėra fiksuota, kad kelio duobė į kurią įvažiavo ir buvo apgadintas minėtas automobilis yra 0,5 metro ar 10 metrų atstumu nuo geležinkelio bėgių, kad įvykis kurio metu buvo patirta žala įvyko būtent prie geležinkelio pervažos. Liudytojas R. L. paaiškino, kad nuo 1995 m. dirba geležinkelių sistemoje, o nuo 2007 m. kelių ūkyje ir jam priklauso geležinkelio pervažų priežiūra. Kaip nurodyta 1,40 X 1,0 metro duobės Švenčionių pervažoje nebuvo, gal yra asfalto ištrupėjimai, bet Švenčionių gatvėje tokių duobių yra. Ši pervaža remontuota seniai. Kapitalinį remontą atlieka po 10 metrų į abi puses, eilinį remontą po 0,5 metro į abi puses. Ši pervaža labai seniai nenaudojama geležinkelio transporto dėl prastos geležinkelio būklės, nepriklausomai nuo to apžiūros daromos, du kartus per metus apžiūros fiksuojamos aktais, t.y. 05-06 ir 09-10 mėnesiais. Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtintų Susisiekimo ministro 2005-01-21 įsakymu Nr. 3-36 121.1.1. įrengia viešojo naudojimo pervažų klojinį (automobilių kelio važiuojamąją dalį), kuris turi dengti visus geležinkelio kelius ir tęstis ne mažiau kaip 0,5 metro į abi puses nuo kraštinių bėgių, ir taiso (remontuoja) bei atlieka automobilių kelio priežiūros darbus po 10 metrų į abi puses nuo kraštinių bėgių;121.1.2. įrengia, taiso ir prižiūri viešojo naudojimo pervažos sankasą, atitvaras, signalinius stulpelius, šviesoforus, elektros apšvietimą, užtvarus, kitus geležinkelio specifinius įrenginius, esančius arčiau kaip 10 metrų nuo kraštinio bėgio, bei gabarito vartus; 121.2. automobilių kelią eksploatuojanti organizacija:121.2.1. įrengia ir taiso (remontuoja) automobilių kelio važiuojamąją dalį iki pervažos klojinio (0,5 metro atstumu nuo kraštinio bėgio); 2004-02-11 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtintos Kelių priežiūros tvarkos 24 p. nustatyta, kad automobilių kelių ruožus, esančius geležinkelio pervažose ir po 10 metrų abipus kraštinio bėgio, taip pat geležinkelio viadukus virš automobilių kelių taiso (remontuoja) ir prižiūri viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas arba suinteresuoti fiziniai ar juridiniai asmenys, atsižvelgiant į kelio reikšmę. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 14 straipsnio 1 d. 2 p. reglamentuojantis Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus nustato, kad tokie objektai yra: inžineriniai įrenginiai ir statiniai, taip pat tuneliai, tiltai, viadukai, pralaidos, pridengtos ir požeminės perėjos, pervažos, perėjos punktai. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, jog Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja, nepažeisdamas šio kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų apribojimų, ir įmonėms teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias pareigas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas – AB „Lietuvos geležinkeliai“. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atlieka atskiras akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ padalinys. Šio kodekso 24 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo užtikrinti tinkamą ir saugią viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrą. Iš ištirtų byloje rašytinių įrodymų, tame tarpe foto medžiagos, kurioje matyti policijos pareigūnas, atliekantis jokiuose byloje ištirtuose dokumentuose neįvardintą veiksmą, galimai matuojantis vandenyje esančios duobės parametrus, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad duobė į kurią įvažiavo ir buvo apgadintas R. D. vairuojamas automobilis buvo mažesniu nei 0,5 metro ar 10 metrų atstumu nuo kraštinio geležinkelio bėgio, tai nepatvirtinta jokiu byloje ištirtu rašytiniu įrodymu, liudytojo parodymais, ir nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad už atsiradusią žalą atsakinga atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovaujama filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“, todėl ieškinys atmestinas ieškovui neįrodžius aplinkybių kuriomis grindė savo reikalavimus atsakovui.
Iš ieškovo priteistina valstybei – teismo turėtos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo AB Lietuvos draudimas, į. k. 110051834 valstybei 5,64 Eur teismo turėtų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.