- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-09
- Bylos Nr.
- eA-1125-624/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03283-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- I. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. G. (I. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. G. (I. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas I. G. (I. G.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 760022246 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas teigė, kad skundžiamas Sprendimas priimtas remiantis prielaidomis, neturint pakankamų ir patikimų duomenų apie tai, jog pareiškėjo motina neturi šaknų Lietuvos Respublikoje. Atsakovas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, ar iš tiesų atsakovui pateiktas gimimo liudijimo išrašas yra suklastotas, o atsakovas nenustatinėjo, jog galbūt buvo padarytas formalus rašybos apsirikimas. Atsakovas nėra gavęs pakankamų ir patikimų duomenų, kad pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, panaudojo tikrovės neatitinkančius dokumentus.
3. Migracijos departamento pateiktame pareiškėjo motinos gimimo liudijime, kuris išduotas Sverdlovsko srities Sverdlovsko miesto Čkalovo rajono Civilinės metrikacijos skyriaus, duomenys apie jo senelę R. Z. neatitinka tikrovės, nes jie nesutampa su Sverdlovsko srities Jekaterinburgo miesto Čkalovo rajono Civilinės būklės aktų įrašų archyve esančiu akto įrašu, o pasirašiusio asmens parašas neatitinka originalaus parašo, taip pat nepatvirtina aplinkybės, jog pareiškėjas pateikė suklastotą gimimo liudijimo išrašą, tuo labiau, kad jis jį suklastojo. Šiuo atveju nėra žinoma, kad Sverdlovsko srities Jekaterinburgo miesto Čkalovo rajono Civilinės būklės aktų įrašų skyriaus vadovė, t. y. asmuo, kuris atsakė atsakovui į jo pateiktą užklausimą, yra įgaliotas tai daryti, ar atsakymas buvo pasirašytas el. parašu, ar buvo tinkamai patikrinti registrai ir ar nebuvo padaryta klaidų. Ginčijamas Sprendimas priimtas remiantis vienu laišku, kuris negali būti vertinamas kaip įrodymas, kadangi negalima įsitikinti laiške pateiktos informacijos tikrumu, o jokių kitų įrodymų apie tai, kad pareiškėjas pateikė atsakovui suklastotą gimimo liudijimo išrašą, nėra. Migracijos departamentas į kitas institucijas dėl papildomų duomenų ir paaiškinimų pateikimo nesikreipė, o, nesurinkus pakankamai faktinių aplinkybių, Sprendimas laikytinas neatitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtinto reikalavimo viešojo administravimo subjektams savo priimamus sprendimus grįsti objektyviais, išsamiais duomenimis, bei prireikus – pasitikslinti informaciją ar surinkti papildomus duomenis.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad nenustačius fakto, jog jis klastojo dokumentus, kurie buvo pateikti atsakovui dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje gavimo, pareiškėjui negali būti taikoma atsakomybė už tai, ko jis nepadarė. Iki šiol net nėra žinoma, ar iš tikrųjų išrašas suklastotas, nėra atlikta ekspertizė, kuri leistų daryti tokias išvadas. Tokiu būdu ginčijamame Sprendime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas teiktų dokumentų atsakovui pats negamino, todėl jo elgesys negali būti vertinamas kaip tyčinis veiksmas, siekiant apgaule gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, jog Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime vadovavosi tik prielaidomis. Tokie pareiškėjo skundo teiginiai dėl neva nesurinktų įrodymų yra deklaratyvūs, kadangi su skundu nėra pateikta jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo tyrimo rezultatus. Ginčijamas Sprendimas priimtas objektyviai surinktais duomenimis, t. y. susirašinėjimu su Sverdlovsko srities Jekaterinburgo miesto Čkalovo rajono Civilinės būklės aktų įrašų skyriumi. Šio skyriaus vadovė elektroniniu paštu informavo Migracijos departamentą, kad pareiškėjo pateiktame mamos (L. G.) gimimo liudijime nurodyta informacija apie jos mamą (R. Z.) nesutampa su akto įrašu, taip pat vadovo parašas neatitinka originalaus parašo. Tokiu būdu minėti duomenys objektyviai patvirtina, kad pareiškėjo asmeniškai Migracijos departamentui pateiktas jo mamos gimimo liudijimas neatitiko tikrovės.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pažymėta, kad šį prašymą ir jo motinos gimimo liudijimą jis teikė asmeniškai bei yra susipažinęs, jog dėl melagingų duomenų pateikimo jis atsako įstatymų nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjui pateikus suklastotus dokumentus ir šį faktą patvirtinus Sverdlovsko srities Jekaterinburgo miesto Čkalovo rajono Civilinės būklės aktų įrašų skyriui, atsakovas pagrįstai priėmė Sprendimą remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Nustatytos aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad pareiškėjas Migracijos departamentui tikrovės neatitinkantį pareiškėjo mamos gimimo liudijimą pateikė netyčia ar nesąmoningai. Be to, Sprendime nebuvo konstatuota, kad pareiškėjas savo mamos gimimo liudijimą suklastojo pats.
8. Dėl dokumentų pateikimo Migracijos departamentui, kurie nekeltų abejonių užsieniečio ketinimų realumu, yra atsakingas pats užsienietis. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad jis nežinojo, jog jo pateiktas gimimo liudijimas yra suklastotas, yra deklaratyvūs ir nepaneigia Migracijos departamento objektyviai nustatytų aplinkybių. Atsakovo įsitikinimu, ginčijamas Sprendimas atitinka tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo I. G. skundą atmetė.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. gruodžio 11 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsižvelgdamas į tai, jog jo mama yra lietuvių tautybės. Kartu su prašymu pateikė Rusijos Federacijos pasą, galiojantį iki 2030 m. vasario 12d., Latvijos Respublikos išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. UA0272762, galiojantį iki 2023 m. gegužės 5 d., gimimo liudijimą Nr. 24-1-01-1 su pažyma (Apostille), išduotą 2020 m. lapkričio 25 d. pakartotinai, mamos gimimo liudijimą ?? Nr. 682448 ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymą, patvirtinančią žydų bendruomenių archyviniame fonde, Pasvalio žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje, esantį įrašą apie močiutės R. Z. gimimą. Migracijos departamentas 2020 m. vasario 24 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas, atlikęs pakartotinį pareiškėjo kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateiktų dokumentų patikrinimą, nustatė, kad pareiškėjo pateiktame jo mamos gimimo liudijime, kuris išduotas Sverdlovsko srities Sverdlovsko miesto Čkalovo rajono civilinės metrikacijos skyriaus, duomenys apie jo senelę R. Z. neatitinka tikrovės, nes jie nesutampa su Sverdlovsko srities Jekaterinburgo miesto Čkalovo rajono Civilinės būklės aktų įrašų archyve esančiu akto įrašu, o pasirašiusio asmens parašas neatitinka originalaus parašo. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ginčijamu Sprendimu panaikino leidimą laikinai gyventi, konstatuodamas, kad pareiškėjas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje gavo apgaulės būdu, t. y., pateikęs tikrovės neatitinkančius dokumentus (pateikė suklastotą mamos gimimo liudijimą). Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.
11. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis teismas nustatė, kad Migracijos departamento Sprendimas grindžiamas tikrovėje egzistuojančiomis aplinkybėmis, o ne prielaidomis, kaip nurodė pareiškėjas. Migracijos departamentas, atlikdamas pareiškėjo kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateiktų dokumentų pakartotinį tikrinimą, kreipėsi į Sverdlovsko srities Jekaterinburgo miesto Čkalovo rajono Civilinės būklės aktų įrašų skyrių, kuris 2021 m. birželio 23 d. el. paštu informavo, jog pareiškėjo mamos gimimo liudijimas ?? Nr. 682448 buvo išduotas 1956 m. kovo 24 d., tačiau jame esanti informacija apie pareiškėjo senelę nesutampa su akto įrašu, taip pat vadovo parašas neatitinka originalaus parašo. Nors pareiškėjas ginčija minėtos informacijos tikrumą, tačiau teismas pažymėjo, jog el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra minėto skyriaus vedėjos el. paštas, šiuos duomenis taip pat galima surasti kompetentingos institucijos oficialiame internetiniame puslapyje https://zags.midural.ru/. Šios aplinkybės patvirtino, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi ne prielaidomis, o pagrįstais kompetentingos institucijos duomenimis, kurie patvirtino, jog pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkantį dokumentą.
Šalies argumentai
12. Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi tik vienu įrodymu, t. y. susirašinėjimu su Sverdlovsko srities Jekaterinburgo miesto Čkalovo rajono Civilinės būklės aktų įrašų skyriumi, todėl Sprendimas nepakankamai pagrįstas, tačiau teismas pažymėjo, kad Sprendimas buvo priimtas įvertinus pakartotinio tyrimo metu nustatytų aplinkybių visumą. Iš į bylą pateikto Migracijos departamento vyr. specialisto V. J. 2021 m. liepos 2 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog įtarimas dėl pareiškėjo motinos L. G. A. gimimo liudijimo tikrumo kilo įvertinus 2020 m. lapkričio 27 d. pažymą apie tremtį Nr. P2-2930, 2020 m. gruodžio 3 d. pažymą apie gimimą Nr. (P1-7946)P2-13138, iš kurių matyti, kad pareiškėjo motina gimė (duomenys neskelbtini) (nuo (duomenys neskelbtini) miestas), o R. Z. iki 1955 m. rugsėjo 27 d. dar buvo spec. ištrėmime Krasnojarsko kr., Ačino r., t. y. pareiškėjo motina gimė praėjus ne daugiau kaip 5 mėn. po R. Z. tremties pabaigos. Be to, kaip matyti iš tarnybiniame pranešime pateiktos informacijos, atsakovas pakartotino tyrimo metu taip pat susisiekė su R. Z. brolio J. Z. dukros I. B. sūnumi R. B., kuris nurodė, kad R. Z. turi dvi dukras – A. G. (gim. (duomenys neskelbtini), dabartinė pavardė – A.) ir I. G. (gim. apie (duomenys neskelbtini), dabartinė pavardė – K.). Taip pat nurodė, kad apie L. A. G. (pareiškėjo mamą) nieko nežino. Teismo vertinimu, šios pakartotinio tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtino, kad R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), Pasvalio m., kurios tėvai M. ir N. L. Z. žydų tautybės Lietuvos Respublikos piliečiai, 1941 m. birželio 19 d. ištremti iš Lietuvos, nėra pareiškėjo senelė. Šią aplinkybę patvirtino ir Sverdlovsko srities Jekaterinburgo miesto Čkalovo rajono Civilinės būklės aktų įrašų skyrius, pateiktame susirašinėjime nurodydamas, jog pareiškėjo pateiktame mamos gimimo liudijime esantys duomenys nesutampa su jų turimais duomenimis. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, sprendė, kad Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjas Migracijos departamentui leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindui pagrįsti pateikė tikrovės neatitinkantį (suklastotą) pareiškėjo motinos gimimo liudijimą, yra teisėta ir pagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo nurodė, kad nors pareiškėjas skunde kvestionavo Migracijos departamento surinktų įrodymų teisingumą, tačiau kartu su skundu teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo padarytas išvadas ar patvirtintų pareiškėjo keliamą versiją, jog gimimo liudijime buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida. Aplinkybė, jog nebuvo atlikta dokumento ekspertizė, nepaneigia atsakovo nustatyto gimimo liudijimo suklastojimo fakto, kadangi jį patvirtina kiti tyrimo metu surinkti ir įvertinti įrodymai.
14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Sprendimas yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, jame aiškiai nurodyti tiek teisinis, tiek faktinis jo priėmimo pagrindai, taigi jis atitinka VAĮ nuostatas.
III.
15. Pareiškėjas I. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis tyčiniais veiksmais elgėsi nesąžiningai, pažeidė teisės aktų reikalavimas, siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis, todėl teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas priimtas neturint pakankamų ir patikimų duomenų apie tai, kad jo motina yra R. Z. dukra. Sprendimas buvo priimtas tinkamai nenustačius apgaulės fakto kaip to reikalauja Įstatymo 50 straipsnio 1 dalis, t. y. atsakovas nėra gavęs pakankamų ir patikimų duomenų, jog pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, panaudojo apgaulę.
17. Atsakovas panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje remdamasis vienu elektroniniu laišku bei galbūt esančiais giminaičiais, kurie yra trečia ar ketvirta karta ir nėra matę ar gyvai bendravę su proseneliais ar seneliais, dėl ko tai negali būti vertinama kaip įrodymas. Pareiškėjas pažymi, kad negalima įsitikinti elektroniniame laiške pateiktos informacijos tikrumu, o jokių kitų įrodymų apie tai, kad jis pateikė atsakovui suklastotą gimimo liudijimo išrašą, nėra. Taigi atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, nesivadovavo tinkamais įrodymais, o išvadas dėl duomenų klastojimo ir jų pateikimo padarė tinkamai neišsiaiškinęs visų aplinkybių, todėl Sprendimas laikytinas nemotyvuotu ir nepagrįstu.
18. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas įstatymų nustatyta tvarka su oficialia užklausa apie galbūt suklastotą dokumentą tam, kad gautų atsakymą apie dokumento tikrumą, nesikreipė į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, o kreipėsi į Sverdlovsko srities Jekaterinburgo miesto Čkalovo rajono Rusijos Federacijos Civilinės būklės aktų įrašų skyrių.
Atsiliepimas
19. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
20. Migracijos departamento vertinimu, teismo sprendimas priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visus byloje pateiktus duomenis, padarius nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas ir pakankamai nuosekliai išdėsčius įrodymus, kuriais teismo išvados yra grindžiamos.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde deklaratyviai bando sumenkinti įrodymų, kuriais rėmėsi atsakovas, reikšmę, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kurie paneigtų ginčijamo Sprendimo išvadas. Akivaizdu, kad pareiškėjui, Rusijos Federacijos piliečiui, neturėtų sudaryti ypatingų sunkumų gauti tokius įrodymus apie save iš Rusijos institucijų. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad institucijos oficialiame internetiniame puslapyje https://zags.midural.ru/ dokumento autentiškumo neįmanoma patikrinti Lietuvos Respublikos fiziniams bei juridiniams asmenims, tačiau pažymėtina, kad teismas aiškiai pasisakė, kad šiame puslapyje buvo ne tikrintas dokumentas autentiškumas, o tai, kad jame pateikti tie patys kontaktai (el. pašto adresas), kuriuo kreipėsi Migracijos departamentas.
22. Migracijos departamentas, įvertinęs duomenų visumą, priėmė ginčijamą Sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą gyventi tuo pagrindu, kad leidimui gyventi gauti buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, leidimas gauti apgaulės būdu. Duomenų visuma neabejotinai leidžia daryti tokią išvadą. Pats pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo gyventi ir pateikė dokumentą, kuriame, kaip vėliau nustatyta, nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Esant tokiai situacijai (nustačius, kad dokumentas, kurio pagrindu išduotas leidimas, neatitinka tikrovės) Migracijos departamentas privalo panaikinti leidimą gyventi – kitoks sprendimas neatitiktų nei imperatyvių Įstatymo nuostatų, nei protingumo ir teisingumo principų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 760022246 teisėtumo ir pagrįstumo.
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 760022246 dėl jam išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, nesant duomenų išvadai, kad leidimas laikinai gyventi gautas apgaulės būdu, atmetė kaip nepagrįstą.
25. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismas sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą.
26. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 1 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu leidimas gautas apgaulės būdu. Taigi aplinkybė, kurios konstatavimas yra šioje normoje aptartas leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamo pagrindas, yra leidimo gavimas apgaulės būdu, tačiau apgaulės išraiška nėra siejama tik su suklastotų dokumentų pateikimu.
27. Nors apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, kad byloje pateiktų ir ištirtų duomenų visuma nėra pakankama išvadai dėl pareiškėjo pateikto jo mamos gimimo liudijimo ?? Nr. 682448 suklastojimo (nėra pateiktas nei dokumentas, kurio kopija pateikta atsakovui, nei duomenys iš Rusijos Federacijos civilinės metrikacijos įstaigos, kokie duomenys yra nurodyti gimimo liudijime ?? Nr. 682448 apie pareiškėjo senelę, t. y. jos vardas, pavardė, tėvo vardas ir tautybė), byloje pateiktų įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti aplinkybę pareiškėją, siekusį gauti leidimą laikinai gyventi, pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis apie faktus, su kuriais Įstatymas sieja tokio leidimo išdavimą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. kad jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka.
28. Pažymėtina, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 ir kt.).
29. Dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo, pažymėtina, kad pareiškėjas, bylą tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme neprašęs nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė ir nepateikė nei vieno įrodymo, paneigiančio ar sudarančio pagrindą suabejoti Migracijos departamento surinktų duomenų dėl apgaulės teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrįstumu, nors duomenų, kad jam buvo kliūčių pateikti reikiamus įrodymus iš Rusijos Federacijos civilinės metrikacijos įstaigų, specialistų išvadas apie klastojimo požymių gimimo liudijime ?? Nr. 682448 nebuvimo ar pan., nėra.
30. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
31. Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo I. G. (I. G.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Nutartis neskundžiama.