Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SIA „B2Kapital“ ieškinį atsakovui G. J. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas, įteikdamas procesinius dokumentus atsakovui G. J., pirmiausia išnaudojo visas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatytas įteikimo galimybes (procesinius dokumentus siuntė atsakovo deklaruotos vietos adresu; tikrino duomenis apie atsakovo darbovietę). Tik išnaudojęs galimybes procesinius dokumentus įteikti atsakovui nurodytais būdais, teismas išsiuntė procesinius dokumentus į atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, pagal specialią pašto siuntą palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintas „Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašas“). Taigi, atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, laikomi įteiktais CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, t. y. praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovui nepateikus tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovui pareiškus prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y., įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad pirminis kreditorius UAB „MCB Finance“ 2012 m. gegužės 31 d. su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 751807 (toliau - Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteikta 72,51 Eur (250 Lt) paskola, kuri turėjo būti grąžinta nustatytu grafiku per mėnesį. Už suteiktą kreditą atsakovas įsipareigojo sumokėti 2,90 Eur sutarties sudarymo mokestį, 3,94 Eur palūkanų. Atsakovas tinkamai nevykdė Sutarties, negrąžino pirminiam kreditoriui paskolos ir palūkanų sutartyje numatytais terminais ir sumomis.

Tarp pirminio kreditoriaus ir SIA „B2Kapital“ 2016 m. lapkričio 28 d. buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovui SIA „B2Kapital“ perėjo reikalavimo teisė į atsakovą dėl nesumokėtos paskolos pagal minėtą paskolos sutartį. Ieškovei buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovą 79,25 Eur negrąžintos paskolos sumai su kitomis iš vartojimo kredito sutarties kylančiomis teisėmis ir pareigomis.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovas apie reikalavimo perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą buvo informuotas 2017 m. vasario 24 d. ir 2019 m. kovo 20 d. raštiškais pranešimais (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai vengė ir vengia grąžinti kreditą ir sumokėti kitas Sutartyje numatytas įmokas. Kaip nurodo ieškovė, atsakovo skola yra 79,25 Eur negrąžinto suteikto kredito su palūkanomis ir sutarties sudarymo mokesčiu.

Taip pat, vadovaujantis Sutarties ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau - Vartojimo kredito įstatymas) nuostatomis, ieškovė apskaičiavo 7,13 Eur delspinigius už pradelstą mokėjimo laikotarpį (nuo pradelstos skolos už 180 k. d.), taikydama Sutarties 5.1. punktą, kuriame numatytas delspinigių skaičiavimas ir Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą delspinigių procentinę – 0,05 proc. dienos normą nuo pradelstos grąžinti paskolos dalies su palūkanomis.

Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų ginčijęs sudarytą sutartį, reiškęs pretenzijas ieškovei, ar kad būtų atsiskaitęs su ieškove nėra (CPK 178 straipsnis). Todėl, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 79,25 Eur skolos ir 7,13 Eur delspinigių, paskaičiuotų dėl netinkamo prievolės vykdymo, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2019 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), bei 25,29 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iš viso priteistina 40,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Byloje iš viso patirta 5,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina ši suma (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės SIA „B2Kapital“, j. a. k. 40103645131, naudai 79,25 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 25 ct) skolos, 7,13 Eur (septynis eurus 13 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (86,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2019 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40,29 Eur (keturiasdešimt eurų 29 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,51 Eur (penkis eurus 51 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank bankas, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Atsakovas negali šio sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.