Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. J. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, dėl sprendimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo I. J. skundas, kuriame pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau- Teisingumo ministerija) 2017-03-16 raštą Nr. (1.34.)-7R-2380 (toliau – Skundžiamas raštas) ir įpareigoti atsakovę vykdyti įsiteisėjusį 2016-05-19 teismo sprendimą išmokėti pareiškėjui 2 275 Eur; 2) priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-05-16 sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos (2016-06-02) iki šio teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti 50 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. 1. 1–5).

Skunde pareiškėjas paaiškina, kad 2016 m. gegužės 19 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisė 2275 Eur. Sprendimas apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo. Pareiškėjas teigia, kad Teisingumo ministerija nevykdo minėto sprendimo ir kelia neįvykdomus reikalavimus. Nurodo, kad nenori atidarinėti savo vardu banko sąskaitų, jomis naudotis nemoka, prašo pinigus išmokėti grynaisiais, išdavė įgaliojimą, kad pinigai būtų pervesti į motinos L. J. sąskaitą, tačiau Teisingumo ministerija atsisako tai daryti. Pareiškėjo atžvilgiu priimtas ginčijamas Teisingumo ministerijos 2017-03-16 raštas Nr. (1.34.)-Z7R-2380, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo prašomas lėšas galima pervesti tik į jo asmeninę sąskaitą. Pareiškėjas nurodo, kad ginčijame rašte nenurodyta, kodėl negalima jam priteistų lėšų pervesti į jo motinos banko sąskaitą. Skundžiamas raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Teigia, kad Teisingumo ministerijos darbuotoja, jam nieko nepaaiškino, elgiesi grubiai, nemandagiai. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad patyrė 50 Eur turtinę žalą dėl dokumentų vertimo ir 100 Eur neturtinę žalą dėl atsakovės darbuotojų netinkamų veiksmų.

Atsakovės manymu, ginčas tarp pareiškėjo ir Teisingumo ministerijos kilo teismų sprendimų procesinio vykdymo srityje, o ne konkrečioje viešojo administravimo srityje, todėl byla dalyje dėl Skundžiamo rašto panaikinimo turi būti nutraukta, nes jokių privalomojo pobūdžio patvarkymų, turinčių įtakos pareiškėjo teisėms, teisiniam statusui viešojo administravimo srityje Teisingumo ministerijos 2017-03-16 rašte nėra nustatyta. Minėtas Teisingumo ministerijos atsakymas pareiškėjui yra informacinio pobūdžio dokumentas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Teisingumo ministerijos 2017-03-16 rašto Nr. (1.34.)-Z7R-2380, kuriuo atsisakyta pervesti teismo sprendimu priteistą neturtinės žalos atlyginimą į pareiškėjo prašomą kito asmens sąskaitą, bei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4028-968/2016 pareiškėjui I. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisė 2 275 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 25–34).

Pareiškėjas 2016-11-21 prašymu kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu priteistą 2 275 sumą pervesti į jo nurodytą sąskaitą (b. l. 35).

Teisingumo ministerija 2016-12-29 raštu Nr. (1.34.) 7R-9795 nurodė, kad pareiškėjas turi pateikti įsiteisėjusį 2016 m. gegužės 19 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą (b. 1. 9).

Pareiškėjas 2017-01-12 pateikė pakartotinį prašymą Teisingumo ministerijai prašydamas įvykdyti įsiteisėjusį 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą ir 2 2275 Eur jam išmokėti grynaisiais pinigais (b. 1. 41–42).

Teisingumo ministerija 2017-02-14 raštu Nr. (.115.) 7R-1387 nurodė, kad pareiškėjas turi nurodyti savo asmeninę, o ne motinos mokėjimo sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti pareiškėjui priklausančią pinigų sumą (b. 1. 10).

Pareiškėjas 2017-02-21 pateikė skundus Teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, prašydamas įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą (b. 1. 36–38, 44–50).

Teisingumo ministerija 2017-03-16 raštu Nr. (1.34) 7R-2380 informavo pareiškėją, jog įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m, gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I- 4028-968/2016 nurodytu būdu (pervedant lėšas į kito asmens sąskaitą) negali (b. 1. 6–7).

Teismas pažymi, kad aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011). Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, nustatytos teisės bei juridinės pareigos. Nustatant, ar tam tikras dokumentas, kaip galimas ginčo dalykas administraciniame teisme, atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, taip pat vertintina, ar jis atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Iš šių teisės normų matyti, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas ir institucijos valia konkretaus subjekto atžvilgiu, įtakojantis šio subjekto teisinį statusą (subjektines teises ir juridines pareigas).

Teisingumo ministerijos 2017-03-16 raštas Nr. (1.34.)-7R-2380 yra informacinio pobūdžio raštas apie veiksmus, kuriuos Teisingumo ministerija atliko, vykdydama 2017 m. kovo 6 d. gautą antstolės patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0056/15/00352 ir turėdama savo žinioje pareiškėjui priklausančias išmokėti pinigines lėšas (b. 1. 39). Pareiškėjas nei skunde Teisingumo ministerijai, nei skunde teismui nėra nurodęs, kad antstolės patvarkymas buvo nepagrįstas ir neteisėtas, kad jokie išieškojimai iš pareiškėjo lėšų ar turto nėra vykdomi. Pareiškėjas antstolės vykdymo veiksmus galėjo skųsti tik Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka (CPK 510, 512 straipsniai). Tuo tarpu Teisingumo ministerija privalėjo vykdyti gautą antstolės patvarkymą. Skundžiamame rašte tik informuojama, jog 2 275 Eur suma bus pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą, taigi pareiškėjui buvo sudaryta galimybė skųsti antstolės patvarkymą. Todėl teismas daro išvadą, kad šis raštas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, jo panaikinimas neturės jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Dėl to bylos dalis, kurioje skundžiamas informacinio pobūdžio raštas, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai ir nutrauktina pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą. Pažymėtina, kad tokią praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2701/2014).

Pareiškėjas prašo atlyginti 100 Eur neturtinę žalą, patirtą dėl neva neteisėtų Teisingumo ministerijos veiksmų, t. y. pareiškėjui priteistų lėšų nepervedimo į pareiškėjo įgaliotinės sąskaitą.

CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

Asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymas, kurio 2 str. 1 d. įtvirtinta, kad asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginti, valdytojas yra Teisingumo ministerija, kuri, be kita ko, vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kuriuos ji turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo (Įstatymo 2 d. 1 p., 3 d.). Pažymėtina, kad Įstatymo 2 str. 6 d. aiškiai įtvirtinta, kad vykdant šio straipsnio 2 d. nurodytus dokumentus, lėšos iš šio straipsnio 1 d. numatytų asignavimų pervedamos į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą. Jeigu žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą. Dėl šio straipsnio 2 d. nurodytų dokumentų priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Teisingumo ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į jo asmeninę mokėjimo sąskaitą arba laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą jo asmeninę sąskaitą šių dokumentų neįvykdė per šio straipsnio 3, 4 ir 5 d. nustatytus terminus.

Byloje nustatyta, kad Teisingumo ministerija gavo iš antstolės S. K. 2017-03-06 patvarkymą N r. 0056/1.5/00352, kuriuo antstolė areštavo pareiškėjo lėšas ir nurodė pervesti lėšas į jos depozitinę sąskaitą.

Skundžiamu raštu Teisingumo ministerija taip pat informavo pareiškėją, kad 2017-02-14 raštu Nr. (1.15.) 7R-1387 jis buvo informuotas, kad nuo 2015-07-01 įsigaliojusioje Įstatymo 2 straipsnio 6 dalies redakcijoje įtvirtinta, kad priteista žala gali būti pervedama tik į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą arba, jei žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą, todėl prašyme turi nurodyti asmeninę mokėjimo sąskaitą. Taip pat nurodė, kad Įstatyme nėra numatytos galimybės pinigų sumas išmokėti grynaisiais pinigais.

Byloje taip pat nustatyta, kad Teisingumo ministerija 2017-03-30 mokėjimo nurodymu Nr. 25634 vykdydama antstolės patvarkymą pervedė į antstolės nurodytą sąskaitą 2 275 Eur sumą, kuri buvo priteista pareiškėjui, todėl laikytina, kad Teisingumo ministerija įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-05-19 sprendimą. Teisės aktai nenumato galimybės Teisingumo ministerijai savavališkai nevykdyti antstolio patvarkymų, kurių privalomumas yra įtvirtintas CPK 585 straipsnyje. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio atliktais veiksmais, turi teisę juos skųsti CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo šia teise ir teismas pripažino antstolės veiksmus neteisėtais, byloje nėra.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Teisingumo ministerija atsisakydama pervesti pareiškėjui priteistas lėšas į kito asmens sąskaitą laikėsi įstatymų reikalavimų ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl atsakovei nekyla pareiga atlyginti neturtinę žalą.

Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus įpareigoti Teisingumo ministeriją atlyginti priteistą neturtinę žalą pagal jo 2016 m. gruodžio 19 prašymą ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Teismas daro išvadą, kad nesant neteisėtų atsakovės Teisingumo ministerijos priimtų sprendimų ir veiksmų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo. Taigi pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 50 Eur turtinės žalos (už dokumentų vertimą iš rusų į lietuvių kalbą) atlyginimą. Teismo vertinimu, tai pareiškėjo prašymas atlyginti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Kadangi pareiškėjo skundas netenkintinas, nėra teisinio pagrindo tenkinti jo prašymą priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu., 132 straipsniu, 133 straipsniu.

nusprendžia:

Nutraukti administracinės bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-03-16 rašto Nr. (1.34.)-7R-2380 panaikinimo.

Kitoje dalyje pareiškėjo I. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.