- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-19
- Bylos Nr.
- I-4028-968/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04331-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- I. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. J. (I. J.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas I. J. su skundu (b. l. 1–7) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 4 700 Eur neturtinės žalos už tai, kad nuo 2012-07-12 iki 2013-08-30 Lukiškių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo kalinamas perpildytose kamerose, kurios neatitiko nustatytų apšvietimo, temperatūros, drėgmės bei vėdinimo reikalavimų. Kameros buvo prastos būklės, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, luposi dažai, buvo pelėsio, buvo tarakonų ir žiurkių, kurie nebuvo naikinami. Langai kamerose buvo nesandarūs. Tualetai buvo įrengti kamerose, todėl nebuvo privatumo, juose nebuvo atskiros ventiliacijos, unitazai buvo surūdiję, kalkėti. Kamerose nebuvo spintų drabužiams susidėti, taip pat nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius. Pareiškėjas pasivaikščioti į kiemelį buvo išvedamas tik 1 val. per dieną, pasivaikščiojimų kiemeliai buvo maži ir purvini. Pareiškėjui buvo išduota sena, susidėvėjusi patalynė. Indus pareiškėjas turėjo plauti šaltame vandenyje. Dėl tokių kalinimo sąlygų buvo žeminamas pareiškėjo orumas, jis patyrė dvasinius išgyvenimus ir kančias.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 13–21) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido Lukiškių TI-K, t. y. nuo 2012-06-13 iki 2013-08-30, tačiau savo skundą pateikė tik 2015-08-31. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Šis sutrumpintas terminas turėtų būti taikomas pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.
3.2. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą.
3.3. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kiekvienais metais ji buvo pratęsiama.
3.4. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.
3.5. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.
3.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.
3.7. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.
3.8. Lukiškių TI-K patalynė išduodama pagal noras, nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139. Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius – vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti apmokėjus už skalbimo paslaugą. Suimtieji šia paslauga gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Jei suimtasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, jis gali raštu kreiptis dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems grąžinami sausi.
3.9. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.
Lukiškių TI-K atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 4 700 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Skunde pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K jis buvo laikotarpiu nuo 2012-07-12 iki 2013-08-30, tačiau įrodymus apie jo Lukiškių TI-K išbūtą laiką prašo išsireikalauti iš atsakovo. Tuo tarpu iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2012-06-13 iki 2013-07-29. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, todėl šioje byloje vertins, ar pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2012-06-13 iki 2013-07-29.
Dėl ieškinio senaties
5. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų iš Lietuvos valstybės prašo priteisti neturtinę žalą, patirtą, be kita ko, laikotarpiu nuo 2012-06-13 iki 2012-08-31. Lukiškių TI-K atsiliepime šiai pareiškėjo skundo daliai teismo prašo taikyti trejų metų ieškinio senatį.
6. Civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatyta, kad: ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (1.124 straipsnis); reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (1.125 straipsnio 8 dalis); ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (1.127 straipsnio 5 dalis); ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Dėl to, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).
7. Pareiškėjas skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų teismui surašė tik 2015-08-31 (b. l. 1), t. y. praėjus 3 metams nuo 2012-08-31. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas per šiuos 3 metus būtų veikęs protingai ir sąžiningai, būtų ėmęsis aktyvių teisėtų veiksmų iki šios bylos iškėlimo, siekdamas ginti savo pažeistas teises.
8. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojama praktika, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., EŽTT 1975-02-21 sprendimą G. prieš Jungtinę Karalystę). Tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., EŽTT 1996-10-22 sprendimą S. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).
9. Teismo vertinimu, CK 1.124 straipsnyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas yra pakankamas, siekiant pasinaudoti savo pažeistų teisių gynybos priemonėmis teisme. Pareiškėjas šioje administracinėje byloje teismui nepateikė jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino žalai už netinkamas kalinimo sąlygas prisiteisti atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Tuo tarpu jokios objektyvios aplinkybės, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą žalai už laikotarpį nuo 2012-06-13 iki 2012-08-31 prisiteisti, byloje taip pat nenustatytos, todėl teismas neturi pagrindo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti ex officio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo dalis, kuria prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2012-06-13 iki 2012-08-31 atmestina.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
10. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
11. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
12. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad: nuo 2012-09-01 iki 2012-09-09 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 146, kurios plotas 7,94 m², kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3–4 asmenys; 2012-09-10 perkeltas į kamerą Nr. 115, kurios plotas 7,45 m², kameroje buvo 1–5 asmenys; 2012-09-11 perkeltas į kamerą Nr. 286, kurios plotas 7,60 m², joje buvo laikomas iki 2012-09-19, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2–4 asmenys; 2012-09-20 perkeltas į kamerą Nr. 277, kurios plotas 7,99 m², joje buvo laikomas iki 2012-11-04, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3–4 asmenys; 2012-11-05 perkeltas į kamerą Nr. 282, kurios plotas 7,82 m², joje buvo laikomas iki 2012-11-07, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2–4 asmenys; 2012-11-08 perkeltas į kamerą Nr. 347, kurios plotas 7,49 m², joje buvo laikomas iki 2012-12-18, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–4 asmenys; 2012-12-19 perkeltas į kamerą Nr. 296, kurios plotas 8,03 m², joje buvo laikomas iki 2012-12-21, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3–4 asmenys; 2012-12-22 perkeltas į kamerą Nr. 331, kurios plotas 7,21 m², kameroje buvo 3 asmenys; 2012-12-23 perkeltas į kamerą Nr. 121, kurios plotas 7,38 m², joje buvo laikomas iki 2012-12-26, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 4–5 asmenys; 2012-12-27 perkeltas į kamerą Nr. 183, kurios plotas 7,94 m², joje buvo laikomas iki 2013-01-07, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3–4 asmenys; 2013-01-08 perkeltas į kamerą Nr. 334, kurios plotas 7,53 m², joje buvo laikomas iki 2013-02-28, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3–4 asmenys; 2013-03-01 perkeltas į kamerą Nr. 382, kurios plotas 7,25 m², joje buvo laikomas iki 2013-03-05, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2–4 asmenys; 2013-03-06 perkeltas į kamerą Nr. 307, kurios plotas 8,22 m², joje buvo laikomas iki 2013-05-07, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2–4 asmenys; 2013-05-08 perkeltas į kamerą Nr. 286, kurios plotas 7,60 m², kameroje buvo 4 asmenys; 2013-05-09 perkeltas į kamerą Nr. 303, kurios plotas 8,02 m², joje buvo laikomas iki 2013-07-03, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3–4 asmenys; 2013-07-04 perkeltas į kamerą Nr. 371, kurios plotas 7,18 m², kameroje buvo 3 asmenys; 2013-07-05 perkeltas į kamerą Nr. 303, kurios plotas 8,02 m², joje buvo laikomas iki 2013-07-29, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–4 asmenys; 2013-07-30 paleistas į laisvę.
13. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2012-09-01 iki 2013-07-29) Lukiškių TI-K buvo laikomas 332 dienas.
14. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
15. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas, būnant Lukiškių TI-K, buvo užtikrintas 7 dienas, vadinasi, 325 dienas Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą.
16. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, prašymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą V. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, prašymo Nr. 28524/95). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.
17. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 325 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
18. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.
19. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
20. Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 m² – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Įvertinus byloje esančią medžiagą, matyti, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą šiais laikotarpiais buvo ženkliai pažeista.
21. Pareiškėjas nurodo, kad tualetai Lukiškių TI-K kamerose buvo atviri, todėl gamtinius reikalus jis turėjo atlikti kitų akivaizdoje. Tualetai neturėjo atskiros ventiliacijos sistemos, klozetai buvo surūdiję, apkalkėję, nebuvo dangčių, sienos aplink unitazą nebuvo dezinfekuojamos, tualeto valymui buvo išduodama tik kalcinuota soda ir ūkiškas muilas.
21.1. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
21.2. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą, taip pat Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-09-17 pažymoje Nr. 24-6351 „Dėl I. J. skundo“ (b. l. 22–23) nurodoma, kad Lukiškių TI-K kamerose tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas 1,5 m aukščio pertvara. Taigi ši patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema.
21.3. Byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengimu, įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatytų reikalavimų ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.
21.4. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje N. ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje M. prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje T. prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje A. ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.
21.5. Šioje byloje konstatavus, kad pareiškėjo teisė į tinkamų sanitarinių mazgų įrengimą kamerose buvo pažeista iš esmės, teismas atskirai nevertins ir nepasisakys dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų sanitarinio mazgo įrengimo ir higienos neatitikimų (surūdijusio klozeto, dangčio nebuvimo, nešvaros ir valymo).
22. Skunde taip pat nurodoma, kad Lukiškių TI-K kameros neatitiko higienos reikalavimų: jose nepakako natūralaus apšvietimo, buvo tamsu, o naktinis apšvietimas trukdė miegoti; nebuvo ventiliacijos, buvo drėgna; langai buvo nesandarūs; žiemą būdavo šalta, o vasarą – karšta; nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, buvo atsilupę dažai, buvo pelėsio; buvo tarakonų ir žiurkių, kurie nebuvo naikinami.
22.1. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas). Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 punktas). Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas). Šiltuoju metų laiku gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18–28 ?C, santykinė drėgmė turi būti 35-65 proc., o šaltuoju metų laiku – 18–22 ?C ir 35-60 proc. (26 punktas). Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (28 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 punktas). Laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją) (60 punktas).
22.2. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių jo teiginius dėl netinkamos kamerų būklės patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl reikalavimų Lukiškių TI-K kamerose nesilaikymo būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kokias nors kitas institucijas. Byloje pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-09-21 raštas Nr. 13-15(15.10)-2-11341 (b. l. 12), kuriame nurodyta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras nėra gavęs I. J. skundų dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu.
22.3. Iš atsakovės atstovo teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 28–84) matyti, jog Lukiškių TI-K kamerose atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (įskaitant kameras Nr. 115, Nr. 121, Nr. 307, Nr. 331 ir Nr. 371, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas) buvo nustatyta, kad: santykinė oro drėgmė kamerose Nr. 115 ir Nr. 121 atitiko reikalavimus (2012-05-30 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-582 (b. l. 28); kamera Nr. 115 vėdinama natūraliu būdu per langą, patikrinimo metu nebuvo vienos lango dalies stiklo, kameros dieninės apšvietos koeficientas neatitiko reikalavimų, ant lubų ir sienų matomos dėmės, atšokęs tinkas ir dažai, naktinė apšvieta neatitiko reikalavimų, santykinės oro drėgmės, temperatūros ir dieninio apšvietimo reikalavimai nepažeisti (2012-09-06 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-1021 (b. l. 38–42), 2012-11-06 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-1285 (b. l. 44–45); kamera Nr. 307 vėdinama per langą, dieninė bei naktinė apšvieta, santykinė oro drėgmė, temperatūra atitiko reikalavimus, pažeidimų nenustatyta (2013-09-03 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-1017 (b. l. 49–50), 2013-10-04 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-1162 (b. l. 75–77); kameroje Nr. 371 2012-10-25 vykdytos kontrolės metu nustatyti dirbtinės dieninės bei naktinės apšvietos reikalavimų pažeidimai, tačiau šie pažeidimai 2013-01-16 grįžtamosios kontrolės metu jau buvo pašalinti (pareiškėjas kameroje Nr. 371 buvo laikomas tik 2013-07-04), dieninės ir naktinės apšvietos, temperatūros, santykinės oro drėgmės bei vėdinimo reikalavimų pažeidimų kameroje Nr. 371 nenustatyta ir vėlesnės 2013 m. balandžio mėnesio patikros metu (2013-01-21 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-35 (b. l. 79–80), 2013-04-11 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-310 (b. l. 81–82). Daugiau duomenų, kad pareiškėjo laikymo konkrečioje kameroje metu būtų nustatyti kokie nors Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų pažeidimai, byloje nėra. Atitinkamai, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, konstatuotini Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22, 28 ir 56 punktų pažeidimai.
22.4. Lukiškių TI-K, prie atsiliepimo pridėjo 2012-01-03 su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi (nuo 2012-05-18 UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba (b. l. 89) sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 102, kuri 2012-01-03 šalių susitarimu Nr. 1 buvo pratęsta iki 2014-01-03 (b. l. 85–88, 90) dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo Lukiškių TI-K sandėlių, virtuvės, miegamosiose ir pirties patalpose. Šios sutarties pagrindu UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba įsipareigojo atlikti sutartyje numatytų patalpų priežiūrą, siekiant atlikti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimo darbus. Šias aplinkybes patvirtina Lukiškių TI-K pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-05-09 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-449 (b. l. 46), kuriame nurodyta, kad Lukiškių TI-K administracija nuolat organizuoja profilaktinį kenkėjų šalinimą, kurį atlieka UAB Vilniaus profilaktinė dezinfekcijos stotis, darbai registruojami Kenkėjų kontrolės atlikimo žurnaluose. Be to, minėtame Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte, taip pat 2013-09-03 patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-1017 (b. l. 49–70) nurodyta, kad kontrolės metu kamerose (įskaitant kameras Nr. 307 ir Nr. 331, kuriose buvo laikomas pareiškėjas) buitinių parazitų buvimo nenustatyta. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, kad Lukiškių TI-K yra sistemingai vykdoma tokio pobūdžio priežiūra ir profilaktika. Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi ir LVAT (žr., pvz., 2016-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl buitinių kenkėjų buvimo Lukiškių TI-K kamerose atmestini.
23. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K kamerose nebuvo spintų ar dėžių drabužiams ir daiktams susidėti, buvo tik sieninė rūbų kabykla.
23.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti spintelė ir sieninė drabužių kabykla.
23.2. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą neneigia, kad dėl mažo kamerų ploto ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Atsižvelgiant į tai, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas su dar dviem ir daugiau asmenų, trūkdavo baldų asmeniniams daiktams susidėti, konstatuotinas Lukiškių TI-K kamerų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos pažeidimas.
24. Skunde nurodoma, kad Lukiškių TI-K išduodama patalynė (čiužiniai, pagalvės, anklodės) buvo sena, suplyšusi ir murzina. Byloje nėra šiuos pareiškėjo teiginius patvirtinančių įrodymų. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-09-17 pažymoje Nr. 24-6351 „Dėl I. J. skundo“ (b. l. 22–23) nurodyta, kad patalynė ir minkštasis inventorius išduodamas dezinfekuotas, švarus ir tvarkingas, pagalvės, čiužiniai ir antklodės dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-09-06 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-1021 (b. l. 38–42) bei 2012-11-06 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-1285 (b. l. 44–45), kuriuose papildomai nurodyta, jog miegui skirtas minkštasis inventorius yra tinkamas naudojimui, o jo dezinfekcijos darbai registruojami dezinfekcijos kameros darbo žurnale. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad Lukiškių TI-K išduodama patalynė neatitinka higienos reikalavimų, atmestini, kaip nepagrįsti.
25. Skunde taip pat nurodoma, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius.
25.1. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius.
25.2. Tiek atsiliepime į pareiškėjo skundą, tiek prie jo pridėtoje Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažymoje Nr. 24-6351 „Dėl I. J. skundo“ (b. l. 22–23) nurodyta, jog suimtieji ir nuteistieji asmeninių viršutinių drabužių teikiama mokama skalbimo paslauga gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę, o neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų asmenys gali teikti prašymą viršutinius drabužius išskalbti nemokamai. Apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami jau sausi. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-05-30 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-582 (b. l. 28), taip pat 2012-11-06 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-1285 (b. l. 44–45), kuriuose nurodyta, jog Lukiškių TI-K yra parengta vidaus tvarka, kurioje numatytas kalinių drabužių skalbimo organizavimas, o dėl skalbimo paslaugų sudaryta sutartis su Pravieniškių valstybės įmone prie pataisos namų. Nagrinėjamu atveju gi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl asmeninių drabužių skalbimo ir kad administracija būtų atsisakiusi tai daryti. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti kokius nors Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkto reikalavimų pažeidimus.
26. Pasak pareiškėjo, būnant Lukiškių TI-K pasivaikščioti lauke jis galėjo tik 1 val. per dieną, o pasivaikščiojimų kiemeliai buvo maži ir purvini.
26. 1. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Kadangi ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjui buvo užtikrintas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore, nėra, šis pareiškėjo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.
26.2. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 18.4 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi.
26.3. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius dėl Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemelių netvarkos. Tuo tarpu Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-11-13 patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-1313 (b. l. 35–36) nurodyta, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimų kiemeliai yra valomi, esant poreikiui – laistomi. Daugiau duomenų, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiktų kokių nors higienos reikalavimų, byloje nėra.
26.4. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo tvarką reglamentuojantys ar kiti teisės aktai nereglamentuoja konkretaus pasivaikščiojimo kiemelio dydžio (ploto) bei vienam asmeniui tenkančio ploto tokiame kiemelyje. Teisės aktų nuostatos įtvirtina tik pagrindinį principą, kad suėmimo ar laisvės atėmimo vietos teritorijoje turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai, atitinkantį Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (27.1 punktas) (žr., pvz., LVAT 2014-11-13 nutartį administracinėje byloje A261-369/2014). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži, taip pat atmestini.
27. Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad indus jis turėjo plauti šaltu vandeniu, todėl ant jų likdavo susikaupę riebalai ir valgyti iš jų buvo pavojinga sveikatai. Šie pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai. Remiantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto nuostatomis, kamerose įrengtame sanitariniame mazge turi būti įrengta tik šalto vandens tiekimo sistema. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintose Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nustatyta, kad į kameras pagal vartojimo instrukcijose nurodytas normas išduodamos priemonės indams plauti. Pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai, esą šaltu vandeniu išplauti indai kelia pavojų sveikatai, nepagrįsti jokiais įrodymais ir yra abstraktaus pobūdžio.
28. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K jam nebuvo leidžiama kamerose dienos metu gulėti užsiklojus, nors buvo šalta. Šioje byloje vertinant surinktus įrodymus jokių higienos normų, susijusių su kamerų oro temperatūra, reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Be to, vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktu, viena iš suėmimo vykdymo rėžimo užtikrinimo priemonių yra suimtųjų dienotvarkė. Atitinkamai, Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-09-20 įsakymu Nr. 1-109 patvirtintoje Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje, be kita ko, nustatyta, kad suimtieji laikosi tokio dienos režimo: kėlimasis 6 val. darbo dienomis, 7 val. poilsio dienomis; rytinis tualetas ir kamerų tvarkymasis 6.00-6.10 val. darbo dienomis, 7.00-7.10 val. poilsio dienomis; miego laikas 22.00-6.00 val. darbo dienomis, 23.00-7.00 val. poilsio dienomis. Įvertinus pateiktą teisinį reguliavimą, matyti, jog lova turi būti paklota nuo 6.10 val. darbo dienomis ir nuo 7.10 val. poilsio dienomis, o miego laikas yra nuo 22 val. iki 6 val. darbo dienomis ir nuo 23 val. iki 7 val. poilsio dienomis. Atsižvelgiant į tai, remiantis suimtųjų dienotvarke, gulėti lovoje užsiklojus antklode vėliau nei 6 val. darbo dienomis ir 7 val. poilsio dienomis nėra galima, todėl pareiškėjo argumentai dėl to atmestini.
29. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 2 275 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 2 275 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo I. J. (I. J.) (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 275 Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.