Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-537-123/2012

2012 m. balandžio 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. M. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovui S. M., tretiesiems asmenims E. Š., A. D., dėl paskolos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo pagal šalių sudarytą paskolos sutartį. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir įrodinėja, kad dalis pinigų pagal paskolos sutartį yra grąžinta, dėl likusios skolos grąžinimo buvo sudaryta novacija ir trečiasis asmuo E. Š. perėmė prievolę sumokėti skolos likutį kreditoriui.

CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas. Paskolos sutartis pripažįstama galiojančia nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.), t. y. ši sutartis yra realinė, todėl pinigų perdavimo faktas yra reikšmingas sprendžiant, buvo sudarytas sandoris, ar ne. Nagrinėjamu atveju atsakovas S. M. patvirtino parašu 40 000 Lt sumos gavimą pagal šalių sudarytą paskolos sutartį (b. l. 24), paskolos sutarties sudarymo ir pinigų gavimo fakto neginčija, todėl konstatuotina, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai.

Dėl dalies prievolės įvykdymo patvirtinimo

Apeliantas įrodinėja, kad dalis paskolos – 30 000 Lt pagal paskolos sutartį yra grąžinta, tačiau nepateikia į bylą šį teiginį pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.). Kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą. Jeigu skolininkas kreditoriui yra išdavęs prievolės įvykdymui patvirtinti skolos dokumentą (šios bylos atveju – rašytinę paskolos sutartį), tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o jeigu tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą grąžinamame skolos dokumente. Jeigu įvykdoma ne visa prievolė arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, jis turi teisę pasilikti skolos dokumentą, tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavimą. Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą arba grąžinti skolos dokumentą, tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą (CK 6.65 str. 1–3 d.). Nagrinėjamu atveju byloje nesant pakvitavimo ar įrašo paskolos sutartyje apie dalinį skolos pagal 2000-02-14 paskolos sutartį grąžinimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad paskolos dalis yra grąžinta ir prievolės dalis tinkamai įvykdyta, todėl nėra pagrindo spręsti, kad prievolės dalis pasibaigė jos įvykdymu (CK 6.123 str.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad skolininkas S. M. būtų pasinaudojęs teise sustabdyti prievolės vykdymą iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas S. M. įvykdė dalį įsipareigojimų ieškovui D. D. pagal šalių sudarytą paskolos sutartį.

Dėl novacijos

Apeliantas įrodinėja, kad apeliantas ir ieškovas 2003 m. lapkričio mėn. žodžiu susitarė dėl novacijos – sutarta, kad trečiasis asmuo E. Š. perima prievolę dėl neišmokėto skolos likučio – 10 000 Lt grąžinimo ieškovui.

Pagal bendruosius tinkamo prievolių vykdymo principus skolininkas gali įvykdyti prievolę kitu, negu aptartas pradinėje sutartyje, būdu tik tuo atveju, jeigu tokį įvykdymą priima kreditorius (CK 6.39 str.). Prievolės dalyko ar įvykdymo būdo pakeitimas yra novacija (CK 6.141 str. 1 d.). Novacija nepreziumuojama (CK 6.141 str. 2 d.), ją galima konstatuoti tik esant neabejotinų įrodymų, jog prievolės šalys aiškiai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita. Esant ginčui dėl įvykusios novacijos, šalis, kuri remiasi novacija, turi įrodyti, jog novacija įvyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005).

Prievolės šalies pasikeitimas kaip prievolės novacija yra kvalifikuojama tam tikrais atvejais. Pagal CK 6.141 straipsnio 1 dalį pradinio skolininko pasikeitimas nauju yra novacija, kai kreditorius pradinį skolininką atleidžia nuo prievolės įvykdymo. Šiuo atveju novacija galima be pradinio skolininko sutikimo. Kitas atvejis, numatytas šioje normoje kaip šalies novacija, yra ankstesnio kreditoriaus pakeitimas nauju, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo ankstesniam kreditoriui. Nagrinėjamu atveju šalių pasikeitimas sutartyje neatitinka šių reikalavimų, todėl sutartiniai santykiai gali būti kvalifikuojami kaip reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas, teisių ir pareigų perleidimas (perkėlimas, perdavimas ar kt.) pagal šalių konkrečią sutartį (CK 6.101, 6.115 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra tokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šalių valia dėl novacijos jų teisiniuose santykiuose taikymo buvo išreikšta, atsakovas, kuris remiasi novacija, neįrodė, jog novacija įvyko, todėl nėra pagrindo spręsti, kad apelianto prievolė atsiskaityti su ieškovu buvo perkelta trečiajam asmeniui E. Š. (įvyko novacija).

Dėl skolos perkėlimo

Skolos perkėlimo institutas yra atskira asmenų pasikeitimo prievolėje rūšis. Skolos perkėlimas suprantamas kaip prievolės pasyviosios šalies – skolininko – pakeitimas kitu asmeniu. Skolos perkėlimo atveju pradinė prievolė išlieka, tik skola pagal prievolę perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui. Skolos perkėlimo iniciatyva gali kilti tiek iš skolininko, tiek iš kreditoriaus, tiek iš trečiojo asmens (CK 6.50, 6.116 str.), tačiau bet kuriuo atveju skolos perkėlimas galimas tik esant kreditoriaus sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011). Nagrinėjamu atveju kreditorius (ieškovas) D. D. ir trečiasis asmuo E. Š. nesutinka, kad skolos perkėlimo sutartis buvo sudaryta (b. l. 25, 34, 35). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad skolos perkėlimo sutartis turi būti rašytinė (CK 6.118 str.). Šio reikalavimo nesilaikymas nedaro skolos perkėlimo sutarties negaliojančios, todėl taikomos CK 1.93 straipsnio 2 ir 6 dalys. Žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 2 d.). Tokiais atvejais sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais. Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Apeliantas nurodo, kad teismas gali leisti vadovautis liudytojų parodymais, jei draudimas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir taikyti CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nurodytas išimtis, tačiau nenurodo, kokie konkrečiai liudytojų parodymai patvirtina skolos perkėlimo sutarties sudarymo faktą.

Trečiasis asmuo E. Š. nesutinka, kad skolos perkėlimo sutartis buvo sudaryta, be to, esant nurodytam teisiniam reglamentavimui konstatuotina, kad perleisdamas skolos grąžinimą kitam asmeniui atsakovas turėjo gauti sutikimą iš kreditoriaus (paskolos davėjo) D. D. (CK 6.116 str. 1 d.), sudaryti rašytinę skolos perleidimo sutartį. Atsakovas S. M. neginčija paskolos sutarties sudarymo fakto, rašytinių ir kitų įrodymų, kad skola perkelta trečiajam asmeniui byloje nėra. Šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra atsakovo S. M. ir trečiojo asmens E. Š., taip pat atsakovo S. M. ir trečiojo asmens A. D. prievoliniai teisiniai santykiai, todėl atsakovas gali reikšti atskirus materialinius reikalavimus tretiesiems asmenims.

Aplinkybė, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo po sutarties įvykdymo termino pabaigos praėjus 8 metams nėra esminė nagrinėjamoje byloje, nes teisę ginti pažeistą teisę ieškovui suteikia CK normos, nustatančios ieškinio senaties terminus, kurie šiuo atveju (dėl pagrindinės skolos priteisimo) nėra pažeisti (CK 1.125 str. 1 d.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-06-14 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.