Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei UAB „Mano Būstas Baltija“ dėl išmokėtų sumų priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Velma“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad namo administratorius yra atsakingas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir remontą, privalo teisingai įvertinti jų būklę. Paskutinės apžiūros metu vamzdžių būklė nebuvo nustatyta avarine, o įvykis įvyko po dviejų mėnesių. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės atstovai bandė patekti į butą (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra duomenų, kad vamzdžių būklė buvo patikrinta. Mano, kad laiku nebuvo identifikuota avarinė vamzdynų būklė. 2018 m. lapkričio mėnesį buvo gautas prašymas tęsti renovacijos darbus (duomenys neskelbtini). Įvykis įvyko po metų, taigi atsakovė nesiėmė visų veiksmų, kad užtikrintų tinkamą stogo būklę. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė atliko bent kokius formalius (pasiruošimo) veiksmus namo renovacijai. Apskaičiuojant draudimo išmokas nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas. Dėl pirmojo įvykio nusidėvėjimas įrašyta per klaidą. Sąmatos sudarytos apžiūrėjus vietą, įvertinus įkainius. Pažymėjo, kad yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.

Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-10-06 buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu ieškovės buvo apdraustas. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė (jos įgaliotas asmuo) apžiūrėjo butą, apskaičiavo nuostolį ir išmokėjo 434,64 Eur draudimo išmoką. Žalos bylos administravimo metu nustatyta, kad butas buvo užlietas dėl prakiurusio karšto vandens magistralinio vamzdžio. 2019-12-09 įvykio metu dėl drėgmės lubose ieškovės apdraustame bute, adresu (duomenys neskelbtini), lubos buvo pažeistos. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo nuostolį ir išmokėjo 124,50 Eur draudimo išmoką. Žalos bylos administravimo metu nustatyta, kad dėl susidėvėjusių namo stogo čerpių vanduo prabėga į butą. Atsakovė draudiminių įvykių metu buvo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), administratorė. 2011-12-16 atsakovė sudarė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį su UAB „Velma“. Valstybinė energetikos inspekcija atliko daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo bei karšto vandens sistemos patikrinimą bei 2019-06-14 daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų patikrinimo akte nurodė, jog daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos atitinka joms nustatytus reikalavimus. 2017-05-03, 2018-03-21, 2019-03-28 atsakovė parengė daugiabučio namo ūkinius, finansinius, taip pat ilgalaikius daugiabučio namo remonto planus, bei pateikė juos pastato bendraturčiams, tačiau 2018-05-17 ir 2019-04-11 pastato bendraturčiai nedavė sutikimo atsakovei organizuoti daugiabučio namo karšto vandens sistemų remonto darbus (susirinkimai neįvyko, nesant dalyvių kvorumo). 2019-10-11 UAB „Velma“ pranešime ir defektiniame akte nurodyta, kad namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo karšto vandens stovų vamzdynai stipriai paveikti korozijos, avarinės būklės ir kad būtinas šių vamzdynų keitimas. 2016 metais namo butų ir kitų patalpų savininkai pritarė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimui (modernizavimui). 2017-01-03 buvo parengtas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) investicinis planas, kuriame tarp numatomų priemonių numatytas stogo remontas, tačiau 2017-06-14 namo savininkai atsakovei pateikė prašymą sustabdyti dalyvavimą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, todėl namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai buvo sustabdyti. 2018-11-19 vykusio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu metu savininkų dauguma pritarė namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planui.

Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ieškovės ir draudėjų buvo sudarytos būsto draudimo sutartys, kurių pagrindu ieškovė išmokėjo būstą apsidraudusiems asmenims draudimo išmokas draudžiamaisiais pripažintų įvykių sukeltai žalai atlyginti. Ieškovė nurodo, jog žala kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; kt.; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016 ir kt.). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamu atveju aktualūs yra civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Ieškovė reikalavimus atsakovei grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė netinkamai prižiūrėjo pastatų bendrojo naudojimo objektus ir iki draudiminių įvykių neorganizavusi jų remonto elgėsi nerūpestingai (neteisėtai), vienu atveju per avarinės būklės vamzdį pratekėjęs vanduo apgadino ieškovės apdraustą turtą, kitu atveju dėl susidėvėjusių stogo čerpių per stogą prabėgo vanduo ir sudrėko lubos ieškovės apdraustame turte, taip atsirado žala turtui, žala yra tiesioginis atsakovės pareigos nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.

Atsikirsdama į ieškinį, atsakovė nurodo, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų.

Byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra gyvenamųjų namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objekto) administratorius.

Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). CK 4.240 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal šio skyriaus normas. Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti ir 2015-08-05 pakeisti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį (Nuostatų 1 punktas). Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Nuostatų 4 punktas reglamentuoja bendrojo naudojimo administratoriaus funkcijas, tarp kurių – vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoti namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė draudiminių įvykių metu atliko gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų apžiūrą, tikrino šių objektų būklę, fiksavo siūlymus nustatytų defektų šalinimui.

CK 4.82 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektais, be kita ko, yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Taigi šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynai bei stogas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieškovui (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliais) gali būti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jei remontas nėra atliktas. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 434,64 Eur žalos atlyginimą, ieškovei išmokėjus šią draudimo išmokos sumą po to, kai buvo užlietas ieškovės apdraustas turtas, esantis Minijos g. 142-9, Klaipėda. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog Valstybinė energetikos inspekcija atliko daugiabučio namo šildymo bei karšto vandens sistemos patikrinimą, bei 2019-06-14 daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų patikrinimo akte nurodė, jog daugiabučio namo, esančio Minijos g. 142, Klaipėdoje, šildymo ir karšto vandens sistemos atitinka joms nustatytus reikalavimus. Be to, daugiabučio namo savininkai nebuvo davę sutikimo atsakovei organizuoti daugiabučio namo karšto vandens sistemų remonto darbus. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog namo vamzdynų būklė nebuvo gera, apie tai ne kartą buvo informuoti namo bendraturčiai, tačiau atsakovė dėl objektyvių priežasčių – nesant bendraturčių sutikimo tokiems darbams atlikti – neturėjo galimybės iki įvykio pašalinti vandentiekio vamzdžio galimai esančių, besiformuojančių pažeidimų dėl korozijos. Valstybinei energetikos inspekcijai 2019-06-14 patikrinimo aktu konstatavus, jog šildymo ir karšto vandens sistemos atitinka joms nustatytus reikalavimus, atsakovė neturėjo pagrindo namo šildymo ir karšto vandens sistemą vertinti kaip avarinę. Pati atsakovė neneigia, kad vamzdynų būklė nebuvo gera, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad dar iki 2019-10-06 įvykio atsakovė vamzdynų būklę galėjo vertinti kaip avarinę ir atlikti vamzdynų remonto, atnaujinimo darbus be bendraturčių sutikimo. Atsakovės elgesys šiuo atveju negali būti vertinamas kaip teisės aktuose nustatytų funkcijų netinkamas vykdymas arba bendrojo pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai pažeidimas. Tokiu būdu pripažinti, jog atsakovė nevykdė gyvenamojo namo techninės priežiūros, nėra pagrindo. Ieškovė reikalavimą priteisti žalos atlyginimą grindžia aplinkybe, jog atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga vykdydama namo, esančio Minijos g. 142, Klaipėdoje, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, dėl to yra atsakinga už atsiradusią žalą prakiurus vamzdžiui, tačiau byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti atsakovę netinkamai vykdžius bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, ar pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai bei apdairiai. Pažymėtina, jog vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016). Ieškovė, reiškianti tokio pobūdžio reikalavimą, kildinamą iš deliktinių civilinės atsakomybės teisinių santykių, privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė šios pareigos neįvykdė, byloje nėra nustatytos ir įrodytos visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygos, kas sudaro pagrindą ieškovės ieškinį dalyje dėl 434,64 Eur žalos atlyginimo atmesti.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 124,50 Eur žalos atlyginimą, ieškovei išmokėjus šią draudimo išmokos sumą po to, kai dėl drėgmės buvo pažeistos lubos ieškovės apdraustame turte adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateiktais duomenimis, atsakovės inžinierius 2019-12-12 apžiūrėjo buto prieškambario lubas, namo stogą ir padarė išvadą, kad namo stogo čerpės susidėvėjo, dėl ko vanduo prabėgo į butą. Iš bylos medžiagos matyti, kad daugiabučio namo patalpų savininkai pritarė namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planui 2018-11-19. Be kitų darbų taip pat numatytas ir stogo ar perdangos pastogėje šiltinimas, įskaitant stogo konstrukcijos sustiprinimą ar deformacijos šalinimą, stogo dangos keitimą. Pažymėtina, kad namo atnaujinimui (modernizavimui) buvo pritarta dar 2016 metais, tačiau 2017-06-14 atsakovei gavus namo savininkų prašymą sustabdyti dalyvavimą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai buvo sustabdyti. Įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovės apdraustas turtas, įvyko 2019-12-09, t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams laiko po to, kai namo patalpų savininkai 2018-11-19 pritarė namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planui. Atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų apie atliekamus namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad tokio pobūdžio procesas užima daug laiko, reikalinga parengti įvairius dokumentus, išpildyti įvairias procedūras, būtinas tokio pobūdžio procese, tačiau jokių dokumentų, įrodančių atsakovės veiksmus, susijusius su namo renovavimu po to, kai šiam planui buvo pritarta, nepateikė. Pažymėtina, kad 2019-02-27 statinio apžiūros akte nurodyta, kad stogo danga susidėvėjusi, vietomis čerpės išsivaikščiojusios, skilusios, nenutinkuotų vėdinimo kaminų mūras dalinai suiręs, atsilaisvinęs, rekomenduojama pakeisti pažeistas čerpes naujomis, atsilaisvinusias ir išsivaikščiojusias pritvirtinti, pažeistą vėdinimo mūrą permūryti ir apskardinti, racionalus sprendimas atlikti stogo atnaujinimo (modernizavimo) darbus. 2020-09-30 statinio apžiūros akte nurodyta, kad stogo danga susidėvėjusi, čerpės išsivaikščiojusios, suskilinėjusios, rekomenduojama pakeisti pažeistas čerpes, sutvarkyti tarpus tarp čerpių arba pakeisti viso stogo dangą nauja. Apie tai, jog namo stogui reikalingas remontas, atsakovei buvo žinoma iki įvykio, kurio metu atsirado žala. Be to, atsakovė prieš metus laiko iki šio įvykio turėjo namo patalpų savininkų pritarimą atlikti namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, taip pat ir stogo remontą. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog egzistavo kokios nors objektyvios priežastys, sukliudžiusios atlikti stogo remonto darbus. Pastebėtina, kad net ir praėjus beveik dvejiems metams po namo patalpų savininkų pritarimo namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planui namo stogo būklė pagal nurodytas rekomendacijas ar planą pagerinta nebuvo, byloje nėra duomenų apie tai, kokia namo stogo būklė yra šiuo metu. Taigi atsakovė, veikdama kaip daugiabučio namo administratorė, turėdama namo patalpų savininkų pritarimą namo atnaujinimo (modernizacijos) investicijų planui, nesiėmė savalaikių operatyvių veiksmų šio plano įgyvendinimui, t. y. neveikė pakankamai rūpestingai bei atsakingai siekdama užtikrinti kuo greitesnį namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų, taip pat ir namo stogo atnaujinimo darbų, atlikimą, žinodama apie stogo čerpių susidėvėjimą; dėl drėgmės dėl stogo čerpių susidėvėjimo vanduo pateko į ieškovės apdraustą butą ir buvo pažeistos lubos ieškovės apdraustame turte; ieškovė apskaičiavo dėl įvykio patirtus nuostolius ir atlygino dėl įvykio nuostolių patyrusiam asmeniui žalą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos, būtinos atsakovės civilinės atsakomybės kilimui ieškovės atžvilgiu, todėl ieškinys dalyje dėl 124,50 Eur žalos atlyginimo pripažintinas pagrįstu, įrodytu ir yra tenkintinas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio, duomenų apie kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Teismui patenkinus apie 22 procentus ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina 3,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė patyrė 242 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atmetus apie 78 procentus ieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteistina 188,76 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ 124,50 Eur (vieno šimto dvidešimt keturių eurų 50 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 124,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021-01-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3,30 Eur (trijų eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei ADB „Gjensidige“.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės ADB „Gjensidige“ 188,76 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 76 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB „Mano Būstas Baltija“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.