- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-18
- Bylos Nr.
- e2-26248-1044/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20257-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gerda Sinkevičienė
- Ieškovas
- AS „PlusPlus Capital“
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AS „PlusPlus Capital“ ieškinį atsakovui A. K. (A. K.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AS „PlusPlus Capital“ (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. K. (toliau ir atsakovas) 1 344,32 Eur skolos, 120,99 Eur delspinigių, 5,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog pradinis kreditorius UAB „mogo LT“ ir atsakovas sudarė Transporto priemonės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui teisę už užmokestį laikinai valdyti ir naudotis transporto priemone (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su galimybe įsigyti, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovas priėmė transporto priemonę, ją valdė, naudojosi ir įsipareigojo mokėti reguliarias mėnesio nuomos įmokas. Atsakovui tinkamai nevykdžius įsipareigojimus, pradinis kreditorius vienašališkai nutraukė sutartį dėl esminių sutarties pažeidimų, bendra atsakovo įsiskolinimo suma sudaro 1 465,31 Eur. 2017 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius reikalavimo teisę į atsakovą perleido OU „Risk M. S.“, 2017 m. kovo 1 d. sutarties pagrindu reikalavimo teisė į atsakovą 2017 m. lapkričio 14 d. buvo perleista ieškovui.
Ieškovo nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) siųsti procesiniai dokumentai grįžo į teismą neįteikti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše nėra duomenų apie atsakovo darbovietę. Iš Gyventojų registro departamento išrašo matyti, jog atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovo prašymu, ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovui teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi viešo paskelbimo būdu, 2019 m. rugpjūčio 5 d. paskelbiant nustatyto turinio pranešimą specialiame www.teismai.lt tinklapyje, todėl laikytina, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 130 straipsnis).
Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovui ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Byla tokiu atveju nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285-286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. kovo 16 d. pradinis kreditorius UAB „mogo LT“ ir atsakovas sudarė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir sutartis), kurios pagrindu pradinis kreditorius suteikė atsakovui teisę už užmokestį laikinai valdyti ir naudotis transporto priemone (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su galimybe įsigyti, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovas įsipareigojo mokėti reguliarias mėnesio nuomos įmokas (e. b. l. 17-27). Atsakovui tinkamai nevykdžius įsipareigojimų, pradinis kreditorius vienašališkai nutraukė sutartį dėl esminių sutarties pažeidimų (e. b. l. 40). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs suteiktą ir panaudotą kreditą pagal minėtą Sutartį (CPK 178 ir 185 straipsniai), atsakovas iki šiol yra skolingas 1 344,32 Eur (456,10 Eur sutarties sudarymo mokesčio pagal sutarties 6.3 punktą, 688,31 Eur nuomos mokesčio ir 199,91 Eur kitų išlaidų).
Nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui OU „Risk M. S.“ (e. b. l. 7-14). 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius Risk M. S. OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą AS „PlusPlus Capital“ (e. b. l. 39).
CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2017 m. lapkričio 28 d. pranešimu (e. b. l. 36).
CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Kadangi atsakovas nevykdė prievolės atsiskaityti su pirminiu kreditoriumi pagal sudarytą sutartį, taip pat neatsiskaitė su reikalavimo teises perėmusiu ieškovu (CPK 178 straipsnis), ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 688,31 Eur nesumokėto nuomos mokesčio (CK 6.63 straipsnis, 6.522 straipsnis).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 456,10 Eur sutarties sudarymo mokesčio. Sutarties 6.3 punkte nustatyta, kad sutarties sudarymo dieną gavėjas turi sumokti sutarties sudarymo mokestį, kuris lygus 7,5 proc. nuo transporto priemonės vertės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų ieškovui, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 456,10 Eur sutarties sudarymo mokesčio yra teisėtas ir pagrįstas, todėl taip pat tenkintinas.
Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 199,91 Eur kitų išlaidų. Iš teismui pateiktos pažymos sąskaitos matyti, kad ieškovas papildomai dėl transporto priemonės paieškos patyrė 199,91 Eur išlaidų (e. b. l. 6), kurios atsakovui nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų priteistinos ieškovui iš atsakovo.
Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal sutarties 10.3 punktą, sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais atsakovas nuo pradelstos sumokėti sumos privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną (e. b. l. 22). Ieškovo paskaičiavimu, atsakovas turi sumokėti 120,99 Eur delspinigių (0,05 proc. norma per dieną), apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 5 d. iki 2019 m. liepos 4 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku negrąžino kredito, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 120,99 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5,00 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (1 465,31 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 33,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovo priteistinos ieškovui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui AS „PlusPlus Capital“ (juridinio asmens kodas 11919806) iš atsakovo A. K. (A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 688,31 Eur (šeši šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai, 31 ct) nuomos mokesčio, 456,10 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt šeši eurai, 10 ct) sutarties sudarymo mokesčio, 199,91 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt devyni eurai, 91 ct) papildomų išlaidų, 120,99 Eur (vienas šimtas dvidešimt eurų, 99 ct) delspinigių, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 465,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 33,00 Eur (trisdešimt trys eurai, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.