- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-08
- Bylos Nr.
- e2S-794-340/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02819-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- UAB „Swedbank lizingas“
- Atsakovas
- A. P., J. P.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Grafikas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams A. P. ir J. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – UAB „Grafikas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. P. ir J. P., kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 610,15 Eur nesumokėtų mokėjimų, 17 731,44 Eur nuostolių, 670,20 Eur papildomų išlaidų, 2 552,92 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovas ir UAB „Grafikas“ sudarė lizingo sutartį Nr. LT087019, pagal kurią ieškovas įsipareigojo sutartyje nurodytą turtą – automobilį RANGE ROVER perduoti naudoti ir valdyti klientui su sąlyga, kad klientas sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, o klientas nuolat vėluodavo mokėti įmokas. Su atsakovais A. P. ir J. P. buvo sudarytos laidavimo sutartys, pagal kurias atsakovai įsipareigojo vykdyti kliento neįvykdytas ar netinkamai vykdytas prievoles. UAB „Grafikas“ nevykdant įsipareigojimų, 2015-08-18 pranešimais buvo pareikalauta atsakovų įvykdyti trečiojo asmens netinkamai vykdytas prievoles, tačiau atsakovai savo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis neįvykdė, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti; išaiškino ieškovui, kad jis turi teisę kreiptis su ieškiniu į Šilutės miesto apylinkės teismą; grąžino ieškovui 490 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2015 m. spalio 29 d. pavedimu. Teismas nurodė, kad atsakovų deklaruota ir ieškinyje nurodoma gyvenamoji vieta yra Žalioji g. 2A, Pagrynių k. Šilutės raj. Pažymėjo, jog ieškovas nurodė, jog jis su klientais sutarčių bendrųjų sąlygų 13.2 punkte susitarė, jog ginčai bus sprendžiami Vilniaus miesto apylinkės teisme, tačiau ieškinio turinys ir prie jo pridėti rašytiniai įrodymai teikia pagrindą konstatuoti, jog ieškinio reikalavimai grindžiami tarp šalių susiklosčiusiais vartojimo teisiniais santykiais, o atsakovai vertintini kaip vartotojai, kurie lizingo sutartį su ieškovu sudarė prisijungimo būdu ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Atsižvelgdamas į norminiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje plėtojamą padidintą vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, teismas sprendė, kad aptariama apsauga turi būti teismo ex officio taikoma, be kita ko, sprendžiant vartotojui pareikšto ieškinio priėmimo (įskaitant bylos teismingumo) klausimus. Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vartotojų interesų gynimo principas lemia įstatymų leidėjo pareigą įgyvendinti aptariamą Konstitucijos nuostatą, be kita ko, nustatant įstatyminio reglamentavimo išlygą, ieškiniai ir kiti reikalavimai, reiškiami būtent vartotojams, nagrinėjami bendra tvarka pagal atsakovų-vartotojų gyvenamąją vietą. Atsakovų gyvenamoji vieta priskirtina Šilutės miesto apylinkės teismo veiklos teritorijai. Dėl nurodytų aplinkybių, ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį ir grąžinti ieškovo ieškinio priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog tarp ieškovo ir atsakovų yra susiklostę vartojimo teisiniai santykiai. Vartojimo sutartimi gali būti pripažinta tik tokia sutartis, kuri yra sudaroma dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, o vartotoju gali būti pripažintas tik fizinis asmuo, įsigyjantis tam tikras prekes ar paslaugas. Be to, vartojimo sutartimi galima pripažinti tik tokią sutartį, kuri nėra susijusi su verslu ar profesija. Laidavimo sutartimis atsakovai neįsigijo jokių prekių ar paslaugų, todėl šios sutartys negali būti pripažintos vartojimo sutartimis. Negana to, laidavimo sutartys buvo sudarytos verslo tikslais, t.y. siekiant, kad juridinis asmuo, kurio akcininkais yra abu atsakovai, gautų finansavimą iš UAB „Swedbank lizingas“. Laidavimo sutartys nėra ir negali būti pripažįstamos vartojimo sutartimis, o atsakovai vartotojais, todėl atmestini Vilniaus miesto apylinkės teismo argumentai, susiję su vartotojų teisių apsauga.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, neteisingai pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.
Remiantis bylos medžiaga, „Swedbank lizingas“, UAB ir trečiasis asmuo UAB „Grafikas“ sudarė lizingo sutartį Nr. LT087019 (2010-06-02), pagal kurią ieškovas įsipareigojo sutartyje nurodytą turtą – automobilį RANGE ROVER, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini) perduoti naudoti ir valdyti trečiajam asmeniui su sąlyga, kad šis sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas. A. J. P. ir A. P. su ieškovu sudarytomis laidavimo sutartimis įsipareigojo įvykdyti UAB „Grafikas“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal lizingo sutartį Nr. LT087019. Trečiajam asmeniui vėluojant mokėti įmokas, ieškovas kreipėsi į laiduotojus, tačiau šie nurodytu terminu neįvykdė UAB „Grafikas“ prievolių, prisiimtų pagal lizingo sutartį ir ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą.
Byloje iš esmės kilo klausimas dėl atsakovų J. P. ir A. P. procesinės padėties ginčo atveju, t.y. ar atsakovai gali būti prilyginami vartotojams ir ar jų atžvilgiu gali būti taikomos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčijama 2016 m. sausio 27 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti ir ieškovui nurodė ieškinį reikšti pagal atsakovų gyvenamąją vietą, kadangi prilygino atsakovus vartotojams. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.
Pažymėtina, jog vartojimo sutarties samprata yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme, kuris numato, jog vartojimo sutartimi laikoma prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t.y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis numato, jog vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta ir vartotojo samprata, t.y. vartotojas yra fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.
Vertinant, ar atsakovai galėtų būti laikomi vartotojais pagal pasirašytas laidavimo sutartis, svarbu įvertinti tai, ar pasirašytos laidavimo sutartys gali būti laikomos vartojimo sutartimis. Vadovaudamasis aukščiau nurodytomis teisės aktų normomis, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantu, jog atsakovų, kaip laiduotojų, negalima laikyti vartotojais.
Nėra ginčo dėl to, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, tačiau pažymėtina, jog aukščiau nurodytomis laidavimo sutartimis atsakovai neįgijo jokių prekių ar paslaugų savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Taip pat svarbu nustatyti ir tai, koks buvo laidavimo sutarčių sudarymo tikslas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju laidavimo sutartys buvo sudarytos verslo tikslais, t.y. siekiant, kad trečiasis asmuo UAB „Grafikas“, kurio akcininkais yra abu atsakovai, o atsakovė A. P. ir bendrovės direktorė, gautų finansavimą iš ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB. Akcentuotina, jog laidavimo sutartis atsakovai sudarė atstovaudami įmonę ir iš esmės siekdami patenkinti jos interesus, t.y. laidavimo sutartys buvo sudarytos UAB „Grafikas“ naudai. Be to, Lizingo sutartis, už kurią laidavo atsakovai, buvo sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų, užsiimančių verslu, t.y. „Swedbank lizingas“, UAB ir UAB „Grafikas“.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apeliantu, jog skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad lizingo sutartis buvo sudaryta tarp atsakovų ir ieškovo, kadangi tarp atsakovų ir ieškovo buvo sudarytos laidavimo sutartys, bet ne lizingo sutartis.
Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, neturėjo pagrindo nukrypti nuo laidavimo sutartyse numatyto teritorinio bylos teismingumo, jog visi ginčai, susiję su laidavimo sutartimis sprendžiami pagal ieškovo buveinės vietą.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.