- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-01
- Bylos Nr.
- e2YT-3545-1079/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00167-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- D. D., valstybės įmonei Turto bankas
- Advokatai
- Valdas Falkauskas
- Kategorijos
- 2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
dalyvaujant pareiškėjai R. V., pareiškėjos atstovei pagal įstatymą R. V., pareiškėjos atstovui advokatui Valdui Falkauskui,
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovei Genovaitei Eidukienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. D., valstybės įmonei Turto bankas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos R. V. atstovė pagal įstatymą R. V. pateikė teismui pareiškimą dėl teismo leidimo išdavimo ir įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas ir D. D.. Pareiškimu prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą nepilnametės dukros R. V. vardu ir išduoti leidimą nepilnametės dukros vardu priimti palikimą, likusį po jos senelio P. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Nurodė, kad pareiškėjos R. V. senelis P. V. mirė (duomenys neskelbtini). Kartu su mirusiuoju P. V. gyveno jo sūnus G. V.. R. V. tėvai, turėdami nuosavą gyvenamąjį būstą, o taip pat paveldėję žemės sklypą bei mirusiai P. V. sutuoktinei priklausiusią buto dalį, nepretendavo į P. V. palikimo dalį ir suteikė teisę mirusiojo sūnui G. V. tvarkytis palikimo priėmimo reikalus. G. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po G. V. mirties paaiškėjo, kad butas (duomenys neskelbtini) mieste tebėra teisiškai registruotas P. V. vardu, o po jo mirties G. V. tėvo palikimo nepriėmė, jokių mokesčių ir rinkliavų už butą nemokėjo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriame nurodė, kad yra gavę pranešimą apie galimą palikėjo P. V. palikimą perėjimą valstybei, buvo pateikę prašymą Joniškio rajono notarų biurui dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei nėra išduotas. Teismui įsitikinus, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą dėl P. V. palikimo priėmimo, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.
Šalies argumentai
Pareiškėja R. V. teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti ir nurodė, kad seneliui priklausė butas, dėl kurio kreipėsi į teismą, kad gautų pusę buto. Supranta, kad reikės mokėti mokesčius už butą. Buvo skolų už butą, tėvai sumokėjo skolas už komunalines paslaugas, šiuo metu yra likusi skola už namo renovaciją.
Pareiškėjos atstovė pagal įstatymą R. V. teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti ir nurodė, kad bandė šnekėtis su G. V., kad parduoti butą, bet taip ir nieko neįvyko. Dokumentų netvarkė nes galvojo, kad viskas priklausė seneliui. Po P. V. mirties tame bute gyveno G. V., vyro brolis. Pradėjo tvarkytis dėl buto perėmimo, kai gavo raštą iš notarų biuro. Už butą buvo įsiskolinimas virš 3000 Eur, liko įsiskolinimas už renovaciją 700 Eur. Kito P. V. turto nėra, tik butas. Nežino ar yra piniginių lėšų bankuose. Nežino ar P. V. turėjo kokių nors įsiskolinimų. Kiek prisimena P. V. sąžiningai mokėjo mokesčius. P. V. palikimas nesutvarkytas, tik jo sutuoktinės. Jai yra žinoma, kad yra skolų už butą, todėl žino, kad dukra priėmusi palikimą bus atsakinga už jas.
Pareiškėjos atstovas advokatas Valdas Falkauskas teismo posėdyje nurodė, kad rašytiniai bylos įrodymai parodo, kad R. V. yra nepilnametė ir yra išsaugojusi savo teise į senelio paliktą turtą. Nepilnametės teises ir interesus atstovauja R. V.. R. V. seneliai testamentu turtą paliko vienam iš sūnų t. y. L. V., R. V. tėvui. G. V. savo tėvo, P. V., palikimo nepriėmė, neatliko jokių veiksmų kaip rūpestingas savininkas, mokesčių nemokėjo, buto neprižiūrėjo, tai akivaizdu, kad turtas turėjo būti perduotas valstybei, tačiau Turto bankas informavo vaiko teisių institucijas. Notaras informavo apie turtą ir nurodė kreiptis į teismą su prašymu įteisinti turto priėmimą. Terminas kreiptis į notarą yra praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi buvo leista turtu naudotis G. V., kuris nesikreipė į notarą dėl buto, todėl ir buvo praleistas terminas dėl palikimo priėmimo. Saugant R. V. interesus, teismas turėtų leisti jos įstatyminei atstovei R. V. priimti nepilnametės dukros R. V. vardu palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. D. teismo posėdyje sutiko su pareiškimu ir nurodė, kad sutinka, kad R. V. paveldėtų turtą, nurodė pati neturinti jokių pretenzijų. Savo tėvo, G. V., palikimo nepriėmė, nesitvarkė, nebuvo ką paveldėti. Supranta, kad paveldėjus R. V., ji nebegalės pretenduoti į šį turtą.
Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovė Genovaitė Eidukienė teismo posėdyje nurodė, kad R. V. šeima skyriuje nėra žinoma, vaikų teisių pažeidimai nebuvo registruoti. Skyriaus nuomone turtas turėtų būti paveldimas pagal antstolio apyrašą, nes yra skolų, pareiškimas pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pagal medicininį mirties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) G. V. mirė (duomenys neskelbtini) G. V. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Remiantis VĮ Registrų centro 2022 m. vasario 24 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso – ½ buto dalis L. V. pagal 2022 m. vasario 3 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ buto dalis P. V. pagal 1991 m. gruodžio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartį. Medicininiame mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. V. mirė (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 24 d. liudijime nurodyta, kad Joniškio rajono notarų biuro notarė Gražina Butienė liudija, kad (duomenys neskelbtini) mirus P. V., į Joniškio rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruotų P. V. palikimo priėmimo faktų. Remiantis gimimo liudijimais pareiškėja R. V. yra L. V. duktė, o L. V. yra P. V. sūnus. Pagal VĮ Registrų centro 2022 m. kovo 14 d. gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini), G. V. mirė išsituokęs, sutuoktinė D. V., santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), santuokoje gimė vaikas – D. D.. Pagal byloje pateiktus mokėjimo pranešimus ir sąskaitas matyti, kad yra skolų už namo renovaciją, būsto šildymą, elektrą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.60 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdinis pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK. 5.60 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, jog CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kadangi įstatymas nenumato, jog terminas atsisakyti palikimo gali būti atnaujintas, todėl šiuo atveju, vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 dalimi, turi būti taikoma įstatymo analogija. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje numatyta galimybė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, nurodant teismui svarbias aplinkybes, dėl kurių jis buvo praleistas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po P. V. mirties jo palikimo nepriėmus pirmos eilės įstatyminiams įpėdiniams, R. V. atsirado teisė paveldėti mirusiam seneliui priklausantį turtą. Nepilnametei R. V. terminas priimti ar atsisakyti priimti palikimą, likusį po jos senelio P. V. mirties, pasibaigė (duomenys neskelbtini). Kadangi R. V. yra nepilnametė, todėl ji negalėjo ir dabar negali savarankiškai dalyvauti priimant palikimą ar atsisakant jį priimti, nes ji neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis).
Nepilnamečio vaiko interesus priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą po jos senelio mirties turėjo pareigą įgyvendinti jos įstatyminiai atstovai, tačiau šie neatliko veiksmų dėl palikimo priėmimo nustatytu terminu, nes apie teisę į palikimą sužinojo, tik gavę pranešimą iš notaro, jog R. V. turi teisę paveldėti savo mirusio senelio turtą. Mirus P. V., pirmos eilės įpėdinis L. V. nepretendavo į minėtą turtą, nes tikėjosi, kad po jo tėvo mirties palikimą priėmė brolis G. V.. Pareiškėjos atstovė pagal įstatymą nurodė, jog tik po G. V. mirties paaiškėjo, kad P. V. turtas nėra paveldėtas, yra susidariusios skolos, kurias apmokėjo. Dėl paminėtų aplinkybių pareiškėjos atstovė pagal įstatymą, gavusi pranešimą iš notaro, kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo ir leidimo išdavimo.
Teismas, atsižvelgdamas į paveldėjimo tikslus, įvertinęs nurodytų priežasčių visumą, bei tai, kad kitų asmenų teisės ir viešasis interesas nebus pažeisti, suinteresuoti asmenys neišreiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos pareikšto reikalavimo, pripažįsta, kad įvardintos įstatymu nustatyto termino praleidimo priežastys yra svarbios, nepilnametė įpėdinė terminą praleido ne dėl savo kaltės, įstatymu nustatytas terminas palikimui priimti nėra praleistas labai žymiai ir jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, sprendžia, kad praleistas terminas priimti palikimą turi būti atnaujintas (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis.
Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. CK 3.188 straipsnyje esanti norma išreiškia įstatymų leidėjo valią, pagal kurią tėvų ar globėjo (rūpintojo) kontrolės funkciją vykdo teismas.
Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 582 straipsnio 4 dalis).
Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad leidimo priimti palikimą nepilnametės dukros vardu R. V. išdavimas nepažeis jos nepilnametės dukros R. V. teisių, neapsunkins jos padėties, kadangi palikimas bus priimtas užtikrinant vaiko įstatyminę paveldėjimo teisę į po senelio mirties likusį turtą bei įgyvendinant CK 3.185-3.191 straipsniuose numatytas tėvų teises ir pareigas tvarkant nepilnamečių vaikų turtą. Teismo leidimas išduodamas nepilnamečio vaiko interesais. Jokių duomenų, kad pareiškėja netinkamai vykdytų savo, kaip motinos, pareigas vaiko atžvilgiu, teismas neturi.
CK 5.52 straipsnyje numatyta, jog įpėdinis, padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, tuo tarpu kreipęsis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 straipsnis) – tik paveldėtu turtu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad mirusysis P. V. turėjo nekilnojamojo turto, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie jo skolinius įsipareigojimus. Po mirusiojo P. V. mirties, bute gyvenant jo sūnui G. V., nebuvo mokami mokesčiai, susidarė įsiskolinimai už komunalines paslaugas ir namo renovaciją. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad dalis buvusio įsiskolinimo jau yra apmokėta, liko skola už namo renovaciją. Atsižvelgiant į tai, jog nėra tiksliai žinoma paveldimo turto apimtis ir visi skoliniai įsipareigojimai, siekiant apsaugoti nepilnametės R. V. teises bei teisėtus interesus, nepilnametės atstovei pagal įstatymą R. V. išduotinas teismo leidimas priimti P. V. palikimą nepilnametės dukros R. V., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 5.53, 5.56, 3.188 straipsniai).
Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 straipsnio 2 dalis), turto apyrašą sudaro antstolis ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo vykdomojo dokumento sudaryti turto apyrašą gavimo, todėl būtina pavesti pareiškėjos pasirinktam antstoliui sudaryti paveldimo turto apyrašą, nustatant vieno mėnesio terminą (CK 5.53 straipsnio 3 dalis).
Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis), todėl R. V. skirtina R. V. paveldėto turto administratore, tvarkančia turtą uzufrukto teise.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-577 straipsniais, 578 straipsnio 1 dalimi, 579-582 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą nepilnametei R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po senelio P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Išduoti teismo leidimą R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priimti nepilnametės dukros R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, likusį po jos senelio P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.
Išaiškinti R. V., kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą pareiškimu reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis turi ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Per dvi savaites nuo išdavimo antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo negalioja ir bet kuris įpėdinis turi teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomo pavedimo išdavimo.
Pavesti R. V. pasirinktam antstoliui sudaryti paveldimo turto apyrašą, nustatant vieno mėnesio terminą.
Paskirti R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) jos nepilnametės dukros R. V., gimusios (duomenys neskelbtini), paveldėto turto administratore, tvarkančia turtą uzufrukto teise.
Dėl nutarties dalies, dėl termino atnaujinimo, per 7 dienas gali būti paduodamas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.
Kita nutarties dalis neskundžiama.