- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-07
- Bylos Nr.
- e2-2163-980/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00288-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- Vytautui R
žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovams Vytautui R. S. ir A. S. dėl naudojimosi žemės sklypu ir negyvenamąja patalpa tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti naudojimosi bendrosios nuosavybės teise ieškovei ir atsakovams priklausančio turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėda, bei negyvenamosios patalpos-sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėda, tvarką. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė po motinos K. R. mirties testamentu, notarinio registro Nr. (duomenys nesklebitini), 2007 m. kovo 5 d. paveldėjo 27/50 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas sklypo plane Nr. 1A2p, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 1978 m. kovo 17 d. ieškovės tėvas ir motina su atsakovu sudarė sutartį (toliau - Sutartis), kuria atsakovas ieškovės tėvams padovanojo 27/50 Namo ir nustatė naudojimosi namu tvarką. Nurodytos sutarties 5 punkte nurodyta, kad ieškovės tėvai naudosis Pastaro dalimi Pastato plane pažymėta indeksais: II-1, II-2, II-3, II-4, II-5, II-6 ir II-7, atskiru įėjimu iš vakarų pusės ir visomis virš antro aukšto esančiomis palėpėmis. Išanalizavus Pastato pirmojo aukšto planą (pridedama), matyti, kad vakariniame įėjime, prie laiptų į antrą aukštą yra negyvenamoji patalpa - sandėliukas, pastato 1 aukšto plane pažymėta indeksu 1-8, kurios plotas 1,53 kv. m. Įėjimas į sandėliuką yra tik pro vakarinį įėjimą, kuris 1978 m. kovo 17 d. Sutartyje nustatyta naudojimosi tvarka perduotas ieškovės tėvams, o jiems mirus paveldėjimo teise atiteko ieškovei. Įėjimo į sandėliuką iš Ieškovo patalpų (pirmojo aukšto patalpų) nėra. Sandėliukas sienomis yra atskirtas nuo pirmo aukšto patalpų. Atsižvelgdama į tai, kad Žemės sklypas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendrosios dalinės nuosavybės teise, tarp žemės sklypo bendrasavininkų dažnai kyla nesutarimų dėl žemės sklypo naudojimosi, taip pat siekdama ateityje išvengti bet kokių galimų nesutarimų dėl žemės sklypo naudojimo ir valdymo su esamais ar būsimais žemės sklypo bendraturčiais, elgdamasi kaip apdairi ir rūpestinga Žemės sklypo savininkė, žinodama, kad tretiesiems asmenims, įsigijusiems pastato ir žemės sklypo dalis, susitarimas dėl bendrosios nuosavybės teise valdomų objektų naudojimosi tvarkos bus privalomas tik tuo atveju, jei pastarasis bus sudarytas notarine forma ir bus įregistruotas viešajame registre, ieškovė 2015 m. birželio 23 d. per antstolės Vidos Daugirdienės kontorą atsakovams įteikė 2015 m. birželio 15 d. pasiūlymą sudaryti notarinę sutartį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tačiau atsakymo iš atsakovų negavo. 2015 m. spalio mėnesį kreipėsi į UAB „Geoplanai“, juridinio asmens kodas 302650302, dėl naujo Žemės sklypo naudojimosi plano sudarymo ir kreipėsi į teismą.
2017 m. vasario 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino.
Šalies argumentai
Atsakovams pateikus prašymus dėl 2017 m. vasario 10 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, 2017 m. balandžio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi sprendimas už akių panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovai pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog nesutinka su ieškovės reikalavimais, nes mano, kad tokiu būdu ieškovė siekia užvaldyti jai nepriklausančio turto dalį, be to, kad ji ir taip netrukdomai gali naudotis sandėliuku. Taip pat nurodė, jog žemės sklypo dydis neatitinka dovanojimo sutartyje nurodytų išmatavimų, todėl nesutinka ir su ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka ir jos siūlomais tam sklypo padalijimo taškais.
Šalies argumentai
Ieškovė A. V. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog jos ir atsakovės tėvai dar 1978 m. kovo 17 d. su atsakovu V. R. S., jos sesers vyru, sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią susitarė, kad tėvams atitenka didesnė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda dalis, t.y. 27/50 dalys. Šalys tuo metu taip susitarė todėl, kad tėvai, sulaukę senatvės, žadėjo persikelti gyventi į Klaipėdą ir norėjo turėti namo antrą aukštą su atskiru įėjimu ir palėpes, o vyriausiajai dukrai – atsakovei ir jos šeimai liko pirmasis namo aukštas, atskiras rūsys ir ūkinis pastatas. Toks susitarimas buvo žinomas visiems šeimos nariams, visiems ieškovės ir atsakovės broliams ir seseriai. Tuo tikslu ieškovės ir atsakovės tėvas pirmajame aukšte įsirengė atskirą sandėliuką, kuriame laikė ir savo daiktus, ten buvo įrengti ir elektros įvadai. Tėvai, būdami gyvi, aprūpino visus savo vaikus ir visiems padėjo vienodai, todėl mirus tėvams, ieškovė paveldėjo tėvų turto dalį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, t.y. 27/50 dalis namo. Ieškovė priėmusi palikimą, atliko procedūras reikalingas žemės sklypo dokumentams susitvarkyti, išsipirko žemę iš valstybės, todėl jai proporcingai paveldėtai namo daliai teko ir didesnė dalis žemės klypo. Siekiant tinkamai naudotis turima namo dalimi, ieškovei iškilo būtinybė turėti atskirą vandens įvadą ir šiai procedūrai atlikti, reikalingas atsakovų – sesers ir jos vyro sutikimas, kurio jie gražiuoju duoti nenori, todėl yra priversta kreiptis į teismą.
Ieškovės atstovė, advokatė A. Mačernytė, teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, jog pagal 1978 m. kovo 17 d. sudarytos dovanojimo sutarties esmę, ieškovė paveldėjo didesnę namo dalį, todėl vos 1,55 m² sandėliukas, esantis pirmame namo aukšte, priklauso ieškovei, nes paskaičiavus namo pirmojo ir antrojo aukšto plotus, ieškovė naudodamasi tik antro aukšto patalpomis, gali naudotis mažesne nei jai priklauso dalimi.
Atsiliepimas
Atsakovė A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvenamąjį namą, dėl kurio kilo ginčas, statė jos tėvai ir jos šeima, o jos sesuo, ieškovė, tuo metu dar buvo labai jauna. Jie su tėvais, iš tiesų, buvo sutarę, kad tėvai gyvens antrajame namo aukšte, o jos šeima pirmajame ir kol buvo gyvi tėvai, konfliktų niekada nėra kilę. Kadangi jauniausioji sesuo paveldėjo tėvų namo dalį ir pradėjo tvarkyti gautą palikimą kaip savo, prasidėjo konfliktai. Taip pat nurodė, jog, iš esmės, ji nenori su seserimi, ieškove, nei derėtis, nei tartis geruoju, o pageidauja, kad ginčą išspręstų ir dėl to pasisakytų teismas.
Atsakovė atstovė, advokatė L. T., teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir patvirtino prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, jog naudojimosi turtu tvarka jau buvo nustatyta 1978 metų dovanojimo sutartyje, ji yra aiški ir suprantama, iš sutarties teksto matyti, kad ieškovei nepriklauso pirmo aukšto atskiras įėjimas, o ji tik turi teisę juo naudotis.
Atsakovas V.R. S. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir patvirtino prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog jokio susitarimo dėl atskiro įėjimo su A. R. jis neatsimenantis, be to, nurodė, jog būtent jis gavo paskyrimą žemės sklypui savo vardu ir jo vardu buvo statomas namas. Mano, kad iš tuo metu gautų uošvių pajamų, jie neturėjo galimybių didesne dalimi prisidėti gyvenamojo namo statybai ir įrengimui, todėl jiems ir negalėjo priklausyti didesnė namo dalis.
Atsakovo atstovė, advokatė E. N., teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad atsakovai neprieštarauja, kad ieškovė įsivestų atskirą vandens įvadą, nes taip būtų dar geriau tik abiem šalims. Taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad atsakovai nesutinka su ieškovės pateiktu žemės klypo padalijimo planu ir savo nesutikimo argumentus yra išdėstę raštu, nurodydami, kokiuose sklypo taškuose jiems netinka siūlomas ieškovės variantas. Taip pat nurodė, jog būtent atsakovo V. R. S. vardu buvo gautas paskyrimas žemės sklypui ir būtent jo vardu ir lėšomis buvo statomas gyvenamasis namas, o 1978 m. dovanojimo sutarties tekste nėra vienareikšmiai nurodyta, kad ieškovės tėvams atitenka atskiras įėjimas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 1978 m. kovo 17 d. atsakovas, V. R. S., ir A. R. su K. R. sudarė dovanojimo sutartį. Nustatyta, kad atsakovas V. R. S. šia sutartimi padovanojo 27/50 plytų gyvenamojo namo su priestatu be ūkinių pastatų ir tai daliai priklausančius kiemo įrenginius. Sutarties 5 punktu šalys susitarė, kad „R. A. ir R. K. jiems padovanota dalimi gyvenamojo namo naudosis sekančiai: koridoriumi II-1 (4,14 kv. m.), kambariais, plane pažymėtais II-2 (12,60 kv. m.) ir II-3(18,66 kv. m.), virtuve, plane pažymėta II-4 (11,71 kv. m.) sandėliu, plane pažymėtu II-5 (10,38 kv. m.), veranda II-6 (5,16 kv. m.), vonia, plane pažymėta II-7 (4,25 kv. m.). Atskiru įėjimu iš vakarų pusės. Visomis virš antro aukšto esančiomis palėpėmis“.
Ieškovės paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais nustatyta ir tai, kad tokia dovanojimo sutartis tarp atsakovo ir R. A. ir R. K. buvo sudaryta dėl to, kad ieškovės ir atsakovės tėvai, Rimkai, kartu su dukters, atsakovės A. S. šeima, statė ginčo namą bendromis pastangomis, tikslu, kad jame gyvens dvi šeimos – atsakovės šeima ir šalių tėvai. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad faktiškai name gyveno atsakovės A. S. šeima ir tik mama, K. R.. Šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta ir tai, kad šalių tėvas, A. R., buvo sau įsirengęs patalpą prie įėjimo į namą – sandėliuką, kuriame laikė kelis savo buities daiktus, buvo įvestas elektros įvadas ir minėta patalpa naudojosi kaip savo. Ieškovės, liudytojų E. R. ir J. K. paaiškinimais nustatyta ir tai, kad tėvams Rimkams, būnant gyviems, visi vaikai, tiek ieškovė, tiek ir atsakovė žinojo, jog tėvai ketina kartu gyventi namo antrajame aukšte, tačiau turėti atskirą įėjimą, mažą sandėliuką, kuriuo faktiškai ir naudojosi K. R., o tuo tarpu, atsakovės A. S. šeima gyveno ir naudojosi pirmo aukšto patalpomis bei ūkiniu pastatu ir kitu jiems įrengtu rūsiu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad bendras gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 143,95 m². Iš bylos duomenų matyti, kad pirmo aukšto patalpų plotas yra 71,76 m², o antro aukšto patalpų bendra plotas yra 72,19 m².
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. V. 2007 m. kovo 5 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įgijo nuosavybėn 27/50 gyvenamojo pastato ir kitų statinių, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovo V. R. S. vardu nuosavybės teise yra įregistruota 23/50 pastato ir kitų statinių, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovei nuosavybės teise priklauso 363/673 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui V. R. S. ir A. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 310/673 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Tokiu būdu matyti, jog ieškovė A. V. ir atsakovai A. S. ir V. R. S. yra gyvenamojo pastato ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje bendraturčiai. Šalys valdo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau ne lygiomis dalimis, o ieškovės A. V. turima dalis bendrame turte yra didesnė.
Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių – bendraturčių, kilo dėl naudojimosi bendra daline nuosavybe – žemės sklypu, tvarkos nustatymo ir pastato gyvenamojo namo – negyvenamosios patalpos sandėliuko, 1,55 m², priklausymo vienai iš šalių. Ieškovė kreipėsi į teismą, nurodydama, jog negali įgyvendinti savo savininko teisių ir įsivesti atskiro vandens įvado, nes jai reikalingas bendraturčių sutikimas, kurį atsakovai atsisako duoti. Atsakovai, prieštaraudami dėl priimto sprendimo už akių nurodė, jog ieškovė tokiu būdu nori užvaldyti didesnę turto dalį, be to, laiko, kad turtas turi priklausyti šalims lygiomis dalimis, o naudojimosi tvarka yra nustatyta 1978 m. dovanojimo sutartyje ir neturi būti keičiama.
Ieškovė, būdama bendraturte, kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti naudojimo žemės sklypu tvarką ir pateikė UAB „Geoplanai“ parengtą žemės sklypo planą.
Teismui pasiūlius, atsakovas V. R. S. pateikė IĮ „Nekilnojamojo turto matavimai“ parengtą žemės sklypo pasidalinimo planą.
Nagrinėjamu atveju aktuali teismų praktika išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje Nr. AC-32-1 (Teismų praktika. 2010, 32), kurioje išaiškinta, kad Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema. Dėl to naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).
Kadangi teismų tvirtinamos bendraturčių taikos sutartys dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo yra žemės sandoriai, tai jos taip pat gali būti tvirtinamos tik esant žemės planui, atitinkančiam prieš tai nurodytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).
Bylos nagrinėjimo metu išklausius liudytojo R. S., turinčio specialių žinių, paaiškinimų ir įvertinus abiejų šalių pateiktus žemės sklypo planus nustatyta, kad IĮ „Nekilnojamojo turto matavimai“ parengtas žemės sklypo padalinimo planas neatitinka VĮ „Nekilnojamojo turto registre“ šalių nuosavybės teisių į bendro turto dalis patvirtinančių duomenų, kadangi šis planas buvo parengtas neatsižvelgus į šalims nuosavybes teise priklausančias nevienodas žemės sklypo dalis, t.y. kad A. V. 363/673 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui V. R. S. ir A. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 310/673 žemės sklypo, todėl patvirtinus naudojimosi tvarką pagal tokį planą, ji negalėtų būti įregistruota viešai kaip neatitinkanti įstatymo reikalavimų.
Bylos nagrinėjimo metu išklausius šalių paaiškinimų nustatyta, kad iš esmės šiuo metu ginčo tarp šalių dėl naudojimo žemės sklypu nėra, tačiau toks reikalavimas teismui buvo pareikštas ieškovei siekiant atlikti atskiro vandens įvado įsivedimo procedūrą. Teismo posėdžio metu atsakovo V. R. S. atstovė nurodė, jog atsakovai neprieštarauja, kad ieškovė turėtų savo vandens įvadą, nes tai būtų naudinga abiem šalims.
Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.).
Teismas laiko, jog liudytojas R. S., davęs paaiškinimus turi specialių žinių ir jo paaiškinimus vertina visų byloje esančių rašytinių įrodymų kontekste, todėl neturi pagrindo jais nesivadovauti.
Atsakovų atstovės teismo posėdžio metu nurodė, jog iš esmės laiko, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka ir gyvenamuoju namu tvarka yra aptarta ir aiški pagal 1978 m. dovanojimo sutartį, be to, šalys ne vienerius metus jau naudojosi žemės sklypu ir tokia tvarka abiem šalims buvo tinkama, todėl papildomai jos nustatinėti nėra būtinybės.
Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, išklausius proceso dalyvių paaiškinimus ir liudytojų liudijimus, vertinant į bylą pateiktų ieškovės ir atsakovų įrodymų visumą bei vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal UAB „Geoplanai“ pateiktą žemės sklypo planą yra įrodytas, pagrįstas, įgyvendintinas ir todėl tenkintinas.
CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.
Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.).
Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo ir dėl negyvenamosios patalpos sandėliuko, 1,55 m² esančios namo pirmajame aukšte, Pastato plane pažymėtu indeksu I-8 naudojimosi ir priklausymo ieškovei. Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei A. V. nuosavybės teise priklauso didesnė gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje dalis, t.y. 27/50. Iš atsakovo atstovės advokatės E. N. pateikto 2017-06-28 VĮ Registrų centras rašto matyti, kad pirmo aukšto patalpų plotas yra 71,76 m², o antro aukšto patalpų bendra plotas yra 72,19 m². Ieškovės paaiškinimais, liudytojų E. R., J. K. liudijimais nustatyta, kad tiek jų tėvas A. R., tiek ir V. R. S., sudarydami 1978 m. kovo 17 d. dovanojimo sutartį siekė ir suprato, kad Rimkams turi priklausyti didesnė namo dalis, tam, kad antras aukštas turėtų atskirą įėjimą, todėl apie tai ir buvo pažymėta sutarties tekste. Liudytoja J. K. paaiškino ir tai, jog kol jų mama, K. R., dar buvo gyva ir gyveno ginčo name, tik ji faktiškai naudojosi tėvo įrengtu sandėliuku, dėl kurio vyksta ginčas ir jame laikė kelis daiktus ir ginčo su A. S. dėl to niekada nebuvo. Liudytojas E. R. tai pat patvirtino, kad sandėliukas nuo pat namo įrengimo visuomet buvo naudojamas tik Rimkų interesais, juolab, kad sesers A. S. šeimai buvo įrengtas kitas didelis rūsys ir atskiras ūkinis pastatas.
Esant nustatytų faktinių aplinkybių visumai, atsižvelgiant į 1978 m. kovo 17 d. dovanojimo sutarties turinį, šalių valdomas nevienodas gyvenamojo namo dalis ir įvertinus gyvenamojo namo pirmo ir antro aukšto plotus bei imant domėn, liudytojų paaiškinimais nustatytą aplinkybę dėl negyvenamosios patalpos sandėliuko faktinio naudojimo, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir pripažinti, kad negyvenamąja patalpa - sandėliuku, Pastato plane pažymėtu indeksu I-8 naudojasi, valdo ir juo disponuoja – ieškovė.
Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovų priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad sumokėjo 31,00 Eur žyminio mokesčio; pagal 2015-11-06 PVM sąskaitą faktūrą, serija KLP, Nr. 0213 už atliktas paslaugas UAB „Geoplanai“ sumokėjo 242,00 Eur, UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 181 Eur, už antstolio suteiktas paslaugas sumokėjo 52,00 Eur (antstolio kvitas Serija USA 8890629, bankinio mokėjimo nurodymas Nr. 144), be to, 200 Eur advokatės A. Mačernytės atstovavimo teisme išlaidų ir 370 Eur už ieškinio parengimą advokatui J. M.. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų ½ dalį išlaidų patirtų už paslaugas UAB „Geoplanai“ ir UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“, t.y. 211,50 Eur.
Minėtos išlaidos atsižvelgiant į bylos pobūdį ir vadovaujantis LR CPK 88 str. 1 d., 9 punktu, pripažintinos būtinomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovų V. R. S. ir A. S. lygiomis dalimis, t.y. po 432,25 Eur (80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d., 8 p., 93 str. 1 d.).
Pažymėtina, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susijusios su teisinių paslaugų teikimu neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 268, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, bendras plotas 0,0673 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, nustatant, kad ieškovė ir atsakovai naudosis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu pagal UAB „Geoplanai“ parengtą žemės sklypo, esančio (Duomenys neskelbtini), Klaipėda planą:
A. V., įgyvendindama nuosavybės teises į jai priklausančią 363/673 Žemės sklypo dalį valdys, naudosis bei Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka disponuos žemės sklypo dalimi, pridedame plane pažymėtą taškais Nr.: 1, 2, 3, 4, 29, 28, 27, 26, 25, 24, 23 ir 22, kurioje yra įėjimas į A. V. priklausančią pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, dalį, ir kuri sudarys 275 (du šimtus septyniasdešimt penkis) kvadratinius metrus iš bendrai žemės sklype esančių 673 (šešių šimtų septyniasdešimt trijų) kvadratinių metrų. A. V. savo žemės sklypo dalyje galės be atskiro Vytauto R. S. ir/ar jo sutuoktinės A. S. sutikimo, laikydamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, statyti tvorą ir kitus nesudėtingus statinius, atvesti vandenį bei kitus komunalinėms paslaugoms teikti bei pastato dalį tinkamai ir pagal paskirtį naudoti bei eksploatuoti reikalingus įvadus;Vytautas R. S. ir A. S., įgyvendindami nuosavybės teisę į jiems jungtinės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančią 235/673 žemės sklypo dalį. valdys, naudosis bei Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka disponuos žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta taškais 22, 23, 35, 34, 33, 32, 31, 30, 28, 29, 5, 6, 7 ir 8, kurioje yra įėjimas į Vytautui R. S. ir jo sutuoktinei priklausančią pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, dalį ir kuri sudarys 235 (du šimtus trisdešimt penkis) kvadratinius metrus iš bendrai žemės sklype esančių 673 (šešių šimtų septyniasdešimt trijų) kvadratinių metrų. Vytautas R. S. ir A. S. savo žemės sklypo dalyje galės be atskiro A. V. derinimo ir sutikimo laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų statyti tvorą ir kitus nesudėtingus statinius, atvesti vandenį bei kitus komunalinėms paslaugos teikti bei pastato dalį tinkamai ir pagal paskirtį naudoti reikalingus įvadus;Žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta taškais Nr.: 23, 24, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 32, 33, 34 ir 35, kuri sudaro 163 kvadratinius metrus iš bendrai žemės sklype esančių 673 (šešių šimtų septyniasdešimt trijų) kvadratinių metrų, užstatyta gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane lA2p, bendras plotas 143,95 kv. m. A. V. ir Vytautas R. S. kartu su A. S. naudojasi bendrai, eksploatuodami kiekvienam iš jų priklausančią gyvenamojo namo dalį; A. V. galės be atskiro Vytauto R. S. ir A. S. derinimo ir sutikimo, laikydamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, į jai priklausančią gyvenamojo mano dalį pro žemės sklypo dalį, pažymėtą taškais: 23, 24, 25, 26, 27 ir 28 atvesti vandenį bei kitus komunalinėms paslaugos teikti, nuotėkoms šalinti bei jai priklausančią pastato dalį tinkamai ir pagal paskirtį naudoti reikalingus įvadus;Vytautas R. S. kartu su A. S. galės be atskiro A. V. derinimo ir sutikimo, laikydamiesi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, į jiems jungtinės nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo dalį, pro žemės sklypo dalį, pažymėtą taškais: 28, 30, 31, 32, 33, 34, 35 ir 23 atvesti vandenį bei kitus komunalinėms paslaugoms teikti, nuotėkoms šalinti bei jiems priklausančią pastato dalį tinkamai ir pagal paskirtį naudoti reikalingus įvadus.
Nustatyti, kad negyvenamąja patalpa - sandėliuku, Pastato plane pažymėtu indeksu I-8 naudojasi, valdo ir juo disponuoja – ieškovė.
Priteisti ieškovei A. V. iš kiekvieno atsakovo Vytauto R. S. ir A. S. po 432 Eur.
Sprendimui įsiteisėjus, pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovei A. V. 31,00 Eur žyminio mokesčio permoką, sumokėto už ieškinio padavimą 2016-11-09.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.