- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-08-09
- Bylos Nr.
- 1-351-913/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Kaltinamasis
- P. M.
- Advokatai
- Gediminas Lukaševičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. M. 2023 m. kovo 17 d., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Anykščių rajono Svėdasų miestelyje vairavo motorinę transporto priemonę - lengvąjį automobilį CITROEN BERLINGO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, iki kol 2023 m. kovo 17 d., apie 18.47 val., Anykščių r., kelyje Radiškis-Anykščiai-Rokiškis, sankryžoje su pagrindiniu keliu Kupiškis-Utena, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio LEXUS RX 450H, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir su juo susidurdamas sukėlė eismo įvykį, po ko buvo patikrintas policijos pareigūnų bei jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotes 7510“ Nr. ARFM 0212, metrologinės patikros Nr. 1752470, 19.12 val. jam buvo nustatyta 2,51 promilių neblaivumas, o 19.28 val. - 2,38 promilių neblaivumas, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Šiais veiksmais P. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. M. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė, kad po darbo sutiko pažįstamą, kuris paprašė padėti išgerti, nusipirko 0,7 degtinės ir išgėrė. Baigęs gerti jis ieškojo vairuotojo, nerado, pasėdėjo dar gerą valandėlę ir sėdo vairuoti. Labai gailisi, kad padarė tokį poelgį. Prarado pasitikėjimą, šeima labai pyko ir pyksta. Labai gaila, kad tai padarė, ko mokino vaikus nedaryti, tą pats padarė. Tai įvyko 2023 m. kovo 17 d., po darbo valandų, 18-19 val. maždaug. Darbo sutartis kaip tik pasibaigė. Vairavo savo automobilį Citroen Berlingo automobilį. 0,7 degtinės išgėrė dviese. Ta sankryža jam žinoma, jis ten važinėja diena iš dienos. Ten yra „Stop“ ženklas, jis sustojo, bet mano, kad paskubėjo, norėjo greičiau parvažiuoti. Tikrai nepastebėjo kito automobilio, pastebėjo tik tada kai šviesas šone pamatė. Po šio įvykio jį išvežė į ligoninę. Jis kreipėsi pagalbos, važinėja pas psichologą, gydosi, sprendžia savo problemas. Jau 3 mėnesius nevartoja alkoholio, šeima padeda, nori pats atsisakyti alkoholio. Nėra alkoholikas, įskaitose nebuvo įrašytas. Bet po šio įvykio, jei taip atsitiko, reiškia reikia visai atsisakyti. Kitu automobiliu vykusios moterys nenukentėjo, pretenzijų nebuvo. Dėl laiduotojos, jie santuokoje yra virš 30 metų, ji yra jo vaikų mama, autoritetas, jis ją gerbia. Seniai vienas kitą pažįsta, dabar labai padeda ji jam. Nebuvo jai žinoma, kad jis vairuos išgėręs. Niekada nesėsdavo išgėręs ir vaikams sakydavo, kad negalima. Sutuoktinė apie įvykį sužinojo iškart po įvykio. Reagavo blogai, skaudu buvo, nusivylė juo, kad jis galėjo taip padaryti. Šeima šiuo metu labai palaiko, labai gera jaust tokią paramą, aišku pyksta, bet palaiko, padeda kapstytis iš šitos visos situacijos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu laiduotoja D. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), yra santuokoje su P. M. virš 30 metų. Dirba (duomenys neskelbtini), vyr. slaugytoja. Kaimynė pranešė apie avariją, kad P. ten, paskambino sūnui, sūnus nuvažiavo, tada pranešė, kad jį išvežė į Panevėžio ligoninę. Tik tiek gali pasakyti apie tą vakarą. Ji taip supyko, kiekvienas supyktų, kad niekada nebūdavo taip, kad žmogus pamestų galvą ir sėstų už vairo išgėręs. Aišku kai grįžo iš ligoninės buvo neadekvatus, skaudėjo šonkaulius. Negalėjo rasti pateisinimo kaip galėjo taip atsitikt, jis labai krimtosi, verkė, bet padaryta kas padaryta. Kalbėjosi labai ilgai, kaip spręsti ir vaikai labai palaikė ir po šiai dienai palaiko. Ji matė, kad jis nesusitvarko, užsidaręs buvo, nesileido į bendravimą, todėl paguldė į Rokiškio psichiatrinę ligoninę. Suprato, kad čia jau viskas, paskutinis taškas. Jis tikrai sutiko važinėti į Vilnių, į Baltijos Amerikos kliniką, pas psichiatrę, plius akupunktūros procedūros. Vaikai palaiko, stengiasi visa šeima, kad tikrai daugiau taip nebūtų, kad neatsinaujintų noras vartoti alkoholį ir gyventų gražiai ir laimingai. Nebuvo problemos, kad sėstų už vairo ir važiuotų. Nebuvo alkoholis problema. Dabar sprendžiam, nes labai baisu pasidarė, kad toliau nebūtų tokių dalykų. Mano, kad tikrai galėtų būti laiduotoja, nes tikrai daro įtaką, jis klauso jos, gerbia, nėra buvę pykčių, kivirčų, visada situacijas išsprendžia draugiškai, jos žodis jam tikrai svarbus ir pakankamai klauso, nes tiek metų nebūtų išgyvenę. Ji nėra teista, administracinių nuobaudų turėjus prieš kelis metus, bet per paskutinius metus tikrai ne. Automobilį turi, ji pati vairuoja. Laiduotojo atsakomybę supranta, suvokia pasekmes. Bus tikrai atsakomybė žmogų išlaikyti ir padėti jam kokybiškai gyventi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, bei atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis teisme pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį, nutraukiamas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymu tyrimu sutinka prokuroras bei kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Žemesnės instancijos teismas
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu P. M. parodė, kad 2023 m. kovo 17 d., apie 18-19 val., išgėręs degtinės, vairuodamas nuosavą automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Anykščių r., Svėdasų mstl., keliu Radiškis - Anykščiai - Rokiškis, važiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Privažiavęs sankryžą su pagrindiniu keliu Kupiškis - Utena, apsidairęs ir nepastebėjęs pagrindiniu keliu važiuojančių automobilių, nesustodamas, padidinęs greitį važiavo per sankryžą ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu automobiliu. Po eismo įvykio policijos pareigūnai tikrino jį alkoholio matuokliu. Koks buvo nustatytas neblaivumas tiksliai nepamena, tačiau su jam nustatytu neblaivumu sutinka. Gailisi, kad automobilį vairavo neblaivus (t. 2., b. l. 8-9, 13-14).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas policijos pareigūnas J. Š. parodė, kad 2023 m. kovo 17 d., gavę pranešimą apie eismo įvykį, su kolega, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu M. D., nuvyko į įvykio vietą - Anykščių r., sankryžą ties Svėdasų mstl. Buvo nustatyta, kad pagrindiniu keliu Utena - Kupiškis važiuojančio automobilio „Lexus“ nepraleido šalutiniu keliu nuo Svėdasų važiavęs automobilis „Citroen Berlingo“ ir jie susidūrė. Automobilis „Citroen Berlingo“ po susidūrimo nuvažiavo į griovį, jo vairuotojas P. M., kuris buvo greitosios pagalbos automobilyje, buvo akivaizdžiai neblaivus - nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Jis pripažino, kad prieš vairuodamas automobilį vartojo alkoholį. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, pirmu tikrinimu jam buvo nustatytas sunkus, antru - vidutinis girtumas. Su jam nustatytu girtumu P. M. sutiko, pripažino, kad automobilį vairavo neblaivus (t. 1, b. l. 100-101).
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. M. parodė, kad 2023 m. kovo 17 d., apie 18.47 val., jos vairuojamo automobilio „Lexus RX 450H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusio pagrindiniu keliu Utena - Kupiškis, Kupiškio kryptimi, sankryžoje su šalutiniu keliu Radiškis - Anykščiai - Rokiškis nepraleido nuo Svėdasų mstl. važiavęs tamsios spalvos automobilis ir jie susidūrė. Iš jos nepraleidusio automobilio išlipęs vairuotojas buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Atvykę pareigūnai jam nustatė 2,51 promilių neblaivumą. Įvykio metu nei ji, nei kartu važiavusi dukra V. M. nenukentėjo, buvo apgadintas jos vairuotas automobilis „Lexus“ (t. 1, b. l. 106-109).
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. M. parodė, kad 2023 m. kovo 17 d., apie 18.45 val., jos mamos J. M. vairuojamo automobilio „Lexus“, važiavusio pagrindiniu keliu Utena - Kupiškis, Kupiškio kryptimi, sankryžoje su šalutiniu keliu Radiškis - Anykščiai - Rokiškis, ties Svėdasų mstl., nepraleido nuo Svėdasų pusės važiavęs tamsios spalvos automobilis ir jie susidūrė. Po smūgio tamsios spalvos automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio. Eismo įvykio metu ji nenukentėjo. Iš pareigūnų girdėjo, kad to kito automobilio vairuotojas neblaivus, jam buvo nustatytas virš 2 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 111-112).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. K. parodė, kad 2023 m. kovo 17 d., po 17 val., Anykščių r., važiuodamas keliu nuo Rokiškio link Kupiškio, artėdamas link posūkio į Svėdasų mstl., pastebėjo, kad sankryžoje priešais jį važiavęs automobilis „Lexus“ staiga apsisuko ir sustojo. Sustojęs ir priėjęs pamatė, kad automobilio „Lexus“ išsiskleidusios oro pagalvės, juo važiavusios dvi moterys nebuvo nukentėjusios. Šio pagrindiniu keliu važiavusio automobilio nepraleidęs tamsiai mėlynos spalvos automobilis buvo nuvažiavęs į griovį. Jame sėdėjo vienas vairuotojas, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis nerišliai kalbėjo. Padėjęs jam išlipti, pasodino ant žemės šalia automobilio. Netrukus pamatė, kad automobilio vairuotojas šalinasi iš įvykio vietos. Pasivijęs jį, atsivedė į įvykio vietą. Akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas yra neblaivus, vis kartojo, kad prisivažinėjo (t. 1, b. l. 119-120).
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. K. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas L. K. (t. 1, b. l. 114-115).
Iš 2023-03-17 neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARFM-0212, kurio patikra galioja iki 2023-05-23, vairuotojui P. M. 19.21 val. nustatytas 2,51 promilių, 19.28 val. - 2,38 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 14-15).
Iš 2023-03-17 Transporto priemonės aprašo, 2023-03-23 – 2023-03-24 Daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota transporto priemonės būklė po autoįvykio (t. 1, b. l. 17-29).
Iš transporto priemonės registracijos liudijimo ir VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra P. M. (t. 1, b. l. 37, 39).
Iš 2023-04-24 VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad dyzelinu varomo M1-AF kategorijos, 2000 - 2003 metais pagaminto automobilio „Citroen Berlingo“ kaina be PVM - 908,50 Eur, su PVM - 1 150 Eur (t. 1, b. l. 40).
Iš 2023-04-26 Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo atlikta 2023-03-17 vaizdo įrašo iš degalinės UAB „Narjanta“, esančios Anykščių r., Svėdasų sen., Sausalaukės k. apžiūra. Nustatyta, kad įraše matyti kaip pagrindiniu keliu Utena - Kupiškis, link Kupiškio važiuojantis automobilis „Lexus“ susiduria su jam iš dešinės pusės, šalutiniu keliu Radiškis - Anykščiai - Rokiškis išvažiavusiu automobiliu „Citroen Berlingo“ (t. 1, b. l. 142-144).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2023-04-25 Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti 2023-03-17 pareigūnų naudotų „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Nustatyta, kad įrašuose matyti kaip P. M. pareigūnams nurodo, kad daug alkoholio išgėrė prieš valandą (t. 1, b. l. 145- 148).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia savo nusikaltimo pavojingą pobūdį ir nori taip veikti. Pažymėtina ir tai, kad nors aptariama norma nėra blanketinė, pakanka paties fakto, kad asmuo vairavo neblaivus, kai jo kraujyje nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, vis tik ir Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo P. M. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis P. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai. Tokie kaltinamojo P. M. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma: neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARFM-0212, patikra galioja iki 2023-05-23, vairuotojui P. M. 19.21 val. nustatytas 2,51 promilių, 19.28 val. - 2,38 promilių neblaivumas, liudytojų J. Š., J. M., V. M., L. K. ir I. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys. Šių surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad P. M. 2023 m. kovo 17 d., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Anykščių rajono Svėdasų miestelyje vairavo automobilį CITROEN BERLINGO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, iki kol 2023 m. kovo 17 d., apie 18.47 val., Anykščių r., kelyje Radiškis-Anykščiai-Rokiškis, sankryžoje su pagrindiniu keliu Kupiškis-Utena, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio LEXUS RX 450H, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir su juo susidurdamas sukėlė eismo įvykį, po ko buvo patikrintas policijos pareigūnų bei jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, t. y. jam buvo nustatyta 2,51 promilių neblaivumas, o 19.28 val. - 2,38 promilių neblaivumas.
Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad P. M. nurodytą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir jo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
Kaltinamojo P. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. M., jo gynėjas advokato padėjėjas Gediminas Lukaševičius prašė atleisti P. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant kaltinamojo sutuoktinę D. M.. Analogišką prašymą išreiškė ir laiduotoja prašanti būti D. M..
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010, 2K-221-693/2017, 2K-289-693/2019 ir kt.). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti P. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo (t. 2, b. l. 26-28), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (t. 2, b. l. 29-35). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus P. M. savo kaltę pripažino, gailėjosi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Teismas, įvertinęs P. M. parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme turinį, sprendžia, jog jis nuoširdžiai pripažino, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, papasakojo esmines faktines veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdyto nusikaltimo. Trečioji sąlyga, kurią būtina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Šiuo atveju duomenų, kad nusikaltimu būtų padaryta žala, byloje nėra, kas reiškia, jog egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.
Paskutinė sąlyga, kurią būtina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į įgyvendintą sąlygą dėl žalos atlyginimo, tikslinga aptarti, ar šioje byloje teismas gali daryti išvadą, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis P. M. anksčiau neteistas, savo kaltę pripažino, įvykdytus veiksmus vertina neigiamai ir nuoširdžiai dėl to gailisi, iš kaltinamojo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu yra pagrindo manyti, jog jis tikrai suvokia savo elgesio pavojingumą, be to, suvokia, jog ateityje privalo elgtis tinkamai, laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis padarė tinkamas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu konstatuotina esant visas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teismo posėdyje apklausta laiduotoja prašanti būti kaltinamojo sutuoktinė D. M. paaiškino, kad jie su P. M. santuokoje gyvena 30 metų, turi 4 vaikus. Ji yra atsakinga, dirbanti, darbe vertinama, mano, kad ji gali daryti ir daro teigiamą įtaką P. M.. Vertindamas, ar D. M. yra tinkama laiduotoja, teismas atsižvelgia į tai, jog ji yra dirbanti, neteista ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų. P. M. ir D. M. yra sutuoktiniai. Pastebėtina, kad nuolatinis ryšio palaikymas, tarpusavio pagalba, sprendžiant įvairias gyvenimiškas problemas, moralinis vienas kito palaikymas, pasitikėjimo vienas kitam demonstravimas, pagarbus bendravimas yra veiksniai, kurie paprastai daro teigiamą įtaką santykius palaikantiems asmenims. Būtent tokį teigiamą poveikį, teismo vertinimu, P. M. ir darys sutuoktinė D. M.. Atsižvelgdamas į duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad D. M. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam P. M. .
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajam P. M. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams atitiks proporcingumo ir teisingumo kriterijus. Taigi P. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, būtų sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).
Teismo vertinimu, baudžiamojo proceso prevencinei paskirčiai įgyvendinti P. M. skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Vien tik asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, neskiriant minėtų baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju neleistų pasiekti BK 281¹ straipsniu įtvirtinto tikslo, siekio apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei nuo jų atgrasyti.
Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės
BK 67 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų – ir teise vairuoti transporto priemones) (BK 68 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Pažymėtina, jog vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
Kaltinamasis P. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę, vairavo transporto priemonę gyvenamojoje vietovėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,38 promilės etilo alkoholio koncentracija, kuri žymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Vairuoti kaltinamasis nusprendė praėjus nedideliam laiko tarpui po to, kai buvo vartojęs alkoholį bei būdamas stipriai apsvaigęs. Tokios aplinkybės rodo kaltinamojo veiksmų neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Administracinių nusižengimų kodeksas už vairavimą neblaiviam iki 1,5 promilės (t. y. už panašią mažesnio pavojingumo veiką) nustato privalomą skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Todėl įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į prevencinį uždraudimo naudotis specialia teise taikymo tikslą, kaltinamajam P. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 23 d. (t. 2, b. l. 15-17). Teismo vertinimu, tokia baudžiamojo poveikio priemonės trukmė sudarys galimybę kaltinamajam dar kartą įvertinti savo veiksmus bei motyvuos ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų ir nebenusikalsti.
Dėl konfiskuotino turto ir jo vertės nustatymo
Prokurorė teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Kaltinamojo gynėjas advokato padėjėjas Gediminas Lukaševičius prašė teismo nekonfiskuoti automobilio „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokį prašymą argumentavo tuo, kad automobilio konfiskavimas nėra tikslingas, nes automobilis po autoįvykio yra tik metalo laužo krūva.
Baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.).
Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl turto konfiskavimo baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamasis, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, matyti, jog vien faktas, kad buvo pritaikytas laidavimas, nesudaro pagrindo teismui netaikyti turto konfiskavimo, tame tarpe ir turto vertės konfiskavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-136-699/2018). Matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas netaiko turto konfiskavimo tais atvejais, kai tai aiškiai prieštarauja proporcingumo principui. Vertinama kaltinamojo sveikatos būklė, veikos pavojingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-35-719/2018 ir kt.). Teismų praktikoje gausu atvejų, kai asmenys, vairavę transporto priemones neblaivūs, nesukėlę eismo įvykio, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet jų atžvilgiu vis tiek yra taikomas transporto priemonės konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-302-1073/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Neskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas šioje byloje niekaip nepažeidžia proporcingumo principo, o priešingai – būtinas tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, kaltinamasis galutinai suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes ir tai jį atgrasytų nuo veikų darymo ateityje.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam P. M., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis būdamas neblaivus vairavo automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas nusikalstamą veiką. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis priklauso kaltinamajam P. M. (t. 1, b. l. 37). Įvertinęs jau aptartų aplinkybių visumą, tame tarpe ir P. M. veikos pavojingumą, kuris jau pirmiau aptartas, teismas sprendžia, kad automobilio konfiskavimas šioje byloje yra teisinga, proporcinga ir būtina priemonė. Tačiau įvertinus, jog po eismo įvykio transporto priemonė nėra tinkama eksploatuoti, teismas sprendžia, jog vietoj automobilio konfiskacijos taikytinas šios transporto priemonės vertės, kuri pagal VšĮ Emprekis pateiktą pažymą yra 1 150 Eur, konfiskavimas, išieškant valstybės naudai iš P. M. konfiskuotino turto - automobilio „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę (1 150,00 Eur).
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (t. 2, b. l. 15-17, 18-20).
Laikinas nuosavybės teisių ribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
P. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laiduotoja paskirti D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato.
Paskirti P. M. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 23 d.
Paskirti P. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant valstybės naudai iš P. M. konfiskuotino turto – automobilio „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, atitinkančią 1 150 Eur (vieno tūkstančio šimto penkiasdešimties eurų) sumą.
Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti P. M., kad, jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti P. M., kad, jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti D. M., kad vadovaujantis BK 40 straipsnio 6 dalimi ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.