Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę pagal pareiškėjos Y. P. (Y. P.) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Žytomyro srities Baranivkos rajono teismo 2024 m. gegužės 14 d. įsakymą, kuriuo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams; suinteresuotas asmuo – I. P. (I. P.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Žytomyro srities Baranivkos rajono teismo 2024 m. gegužės 14 d. įsakymą, kuriuo nutarta išieškoti pareiškėjai Y. P. iš suinteresuoto asmens I. P. alimentus nepilnamečių vaikų D. P. (duomenys neskelbtini) ir D. P. (D. P.) (duomenys neskelbtini) išlaikymui – 1/3 dalį nuo visų rūšių pajamų alimentų mokėtojo uždarbio (pajamų) kas mėnesį, bet ne mažiau kaip 50 proc. pragyvenimo minimumo ir ne daugiau kaip 10 pragyvenimo minimumų kiekvienam atitinkamo amžiaus vaikui, pradedant nuo prašymo teismui pateikimo dienos 2024 m. kovo 13 d. iki vaikų pilnametystės (byla Nr. 273/611/24). Pareiškėja nurodė, kad suinteresuotas asmuo nevykdo teismo įsakymo, neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams arba teikia jį savo nuožiūra.

2. Suinteresuotas asmuo atsiliepime prašo atmesti pareiškėjos prašymą. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad jis nedalyvavo priimant teismo įsakymą ir jam nebuvo tinkamai pranešta apie procesą Baranivkos rajono teisme. Suinteresuotas asmuo teismo įsakymo priėmimo metu negyveno Ukrainoje, gyveno ir dirbo Lietuvoje. Jeigu jis būtų žinojęs apie procesą, būtų informavęs teismą apie (duomenys neskelbtini) gimusią dukterį (duomenys neskelbtini). Išlaikytinių skaičius svarbus, nustatant jiems teiktino išlaikymo dydį. Suinteresuotas asmuo teigia, kad jis mokėjo vaikams išlaikymą, nėra išlaikymo skolos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija spręsti tokių sprendimų pripažinimo klausimus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 317 straipsnį, su išlaikymo prievolėmis susijusios bylos nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka tiek, kiek 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – ir 2007 metų Hagos konvencija) ir šis įstatymas nenustato kitaip.

4. 2007 metų Hagos konvencija Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 2014 m. rugpjūčio 1 d., Ukrainos Respublikoje – 2013 m. sausio 1 d. Lietuva ir Ukraina yra sudariusios Dvišalę sutartį, kurioje reglamentuoti vienoje valstybėje priimtų teismo sprendimų, taip pat ir išlaikymo bylose, pripažinimo ir leidimo vykdyti kitoje susitariančioje valstybėje klausimai. Dėl to 2007 metų Hagos konvencijos ir Dvišalės sutarties atitinkamos nuostatos konkuruoja tarpusavyje. Įsigaliojus 2007 metų Hagos konvencijai, Dvišalės sutarties nuostatos, reglamentuojančios 2007 metų Hagos konvencijos sureguliuotus klausimus, toliau galioja, bet turi būti laikomasi 2007 metų Hagos konvencijoje įtvirtintų koordinavimo taisyklių, pirmenybę suteikiant veiksmingesnei iš kelių konkuruojančių priemonių. 2007 metų Hagos konvencija nustato veiksmingesnes taisykles negu Dvišalė sutartis, nes joje įtvirtintas supaprastintas pripažinimo ir vykdymo teisinis režimas. Dėl to teismas, spręsdamas Ukrainos teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimą, 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje vadovaujasi 2007 metų Hagos konvencijos nuostatomis.

5. Pagal 2007 m. Hagos konvencijos 23 straipsnio 1, 5 ir 6 dalis, taip pat įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalis bei 31⁸ straipsnį, nagrinėdamas gautą prašymą dėl pripažinimo ir vykdymo, Lietuvos apeliacinis teismas nevertina ir netikrina prašomo pripažinti sprendimo dėl išlaikymo prievolių teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas tik formaliai įvertina, ar prašymas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus 2007 metų Hagos konvencijos 11 ir 25 straipsniuose.

6. Pareiškėjos prašymas atitinka 2007 metų Hagos konvencijos 11 straipsnyje numatytus reikalavimus. Su prašymu pateikti 2007 metų Hagos konvencijos 25 straipsnyje reikalaujami pridėti dokumentai: Ukrainos Respublikos Žytomyro srities Baranivkos rajono teismo 2024 m. gegužės 14 d. įsakymas (byla Nr. 273/611/24), kuriame nurodyta, kad jis įsigaliojo 2024 m. gegužės 14 d., duomenis, kad suinteresuotam asmeniui teismo įsakymas, pareiškimas išduoti teismo įsakymą su priedais įteikti 2024 m. gegužės 26 d. adresu (duomenys neskelbtini), ir šiuo dokumentų vertimus į lietuvių kalbą (2007 metų Hagos konvencijos 25 straipsnio 1 dalies a–c punktai). Pareiškėja taip pat pateikė Ukrainos Respublikos Žytomyro srities Baranivkos rajono teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimo už akių, kuriuo nutraukta šalių santuoka, nepilnamečių vaikų D. P. ir D. P. gimimo liudijimų kopijas ir jų vertimus į lietuvių kalbą. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad pareiškėjos prašymas atitinka formos ir turinio reikalavimus, nustatytus 2007 metų Hagos konvencijoje.

7. 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsisakyti pripažinti arba registruoti galima tik 22 straipsnio a punkte nustatytu pagrindu – kai sprendimo pripažinimas ir vykdymas aiškiai prieštarauja valstybės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-969/2020; 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-421/2022, 31 punktas).

8. Sprendžiant užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą, atitiktis Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai tikrinama tik analizuojant pripažinto ir leisto vykdyti užsienio teismo sprendimo pasekmių įtaką Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, t. y. ar pripažinto ir leisto vykdyti užsienio teismo sprendimo vykdymas Lietuvos Respublikoje nepažeistų Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos. Viešoji tvarka suprantama siaurai ir apima tik esminius Lietuvos Respublikos visuomenės santvarkos pagrindus. Ji gali būti pažeista tik tais išimtiniais atvejais, kai užsienio teismo sprendimo įvykdymas gali sukelti pasekmes, neleistinas Lietuvos teisinės sistemos požiūriu. Sąvoka „viešoji tvarka“ aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006). Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Viešosios tvarkos tikslas yra apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, t. y. viešosios tvarkos sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2006; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022, 18, 19 punktai).

9. Atlikęs prašomo pripažinti teismo sprendimo patikrinimą viešosios tvarkos aspektu, teismas nenustatė, kad prašomas pripažinti teismo įsakymas aiškiai prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Priešingai, Ukrainos Respublikos Žytomyro srities Baranivkos rajono teismo 2024 m. gegužės 14 d. įsakymu išspręstas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas. Toliau teismas pasisakys dėl suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodytų 2007 metų Hagos konvencijos 20 straipsnio 1 dalies a punkte, 22 straipsnio e punkte ir 23 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų sprendimo nepripažinimo pagrindų.

Dėl 2007 metų Hagos konvencijos 20 straipsnio 1 dalies a punkto, 22 straipsnio e punkto i ir ii papunkčių vertinimo

10. Pagal 2007 metų Hagos konvencijos 20 straipsnio 1 dalies a punktą vienoje susitariančiojoje valstybėje („kilmės valstybė“) priimtas sprendimas pripažįstamas ir vykdomas kitose susitariančiosiose valstybėse, jeigu pradedant procedūrą atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo kilmės valstybėje .

11. 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnio e punkte įtvirtinta, kad galima atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą tais atvejais, kai atsakovas neatvyksta arba nedalyvauja kilmės valstybėje vykstančioje procedūroje: i) kai kilmės valstybės teisėje numatyta, kad apie procedūrą pranešama, atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie procedūrą ir jis negalėjo būti išklausytas; arba ii) kai kilmės valstybės teisėje nenumatyta, kad apie procedūrą pranešama, atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie sprendimą ir jis negalėjo pateikti prieštaravimo arba apskųsti sprendimo fakto ir teisės klausimais.

12. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad jis nedalyvavo, priimant teismo įsakymą, jam nebuvo pranešta apie procesą, vykusį Ukrainos Respublikos Žytomyro srities Baranivkos rajono teisme, Be to jis nebuvo kilmės šalies gyventojas teismo įsakymo priėmimo metu.

13. Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo nuo 2017 m. lapkričio 29 d. deklaravo gyvenamąja vietą Lietuvoje. Jis turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2026 m. birželio 20 d. Suinteresuotas asmuo taip pat pateikė Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos specialiosios informacijos tvarkymo vyriausiojo centro raštą, kuriame nurodyta, kad suinteresuotas asmuo buvo 2022 m. sausio 1 d.–2026 m. gegužės 11 d. laikotarpiu buvo atvykęs į Ukrainą vieną kartą – 2022 m. sausio 4 d., o išvyko – 2022 m. sausio 14 d.

14. Pareiškėja pateikė į bylą duomenis, kad suinteresuotam asmeniui Ukrainos Respublikos Žytomyro srities Baranivkos rajono teismo 2024 m. gegužės 14 d. teismo įsakymas, pareiškimas išduoti teismo įsakymą su priedais įteikti 2024 m. gegužės 26 d. adresu (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. gegužės 7 d. nutartimi įpareigojo suinteresuotą asmenį pagrįsti iš oficialių Ukrainos gyventojų registro institucijų gautais duomenimis apie jo deklaruotą gyvenamąją vietą iki ir po pirmiau nurodyto 2024 m. gegužės 14 d. teismo įsakymo priėmimo dienos; taip pat duomenimis, patvirtinančiais, kad jis, išvykdamas gyventi iš Ukrainos į Lietuvą, deklaravo savo išvykimą į kitą valstybę. Suinteresuotas asmuo nepateikė tokių duomenų. Taigi, byloje nėra įrodymų, kad Ukrainos teismas, priimdamas teismo įsakymą, turėjo duomenų apie suinteresuoto asmens išvykimą iš Ukrainos ir kad jis negyveno pirmiau nurodytu adresu. Be to, suinteresuotas asmuo pateikė duomenis, kad jam išduotas leidimas ne nuolat, bet laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi, suinteresuotas asmuo neteisingai nurodo, kad yra pagrindas taikyti 2007 metų Hagos konvencijos 20 straipsnio 1 dalies a punktą.

15. Pagal Ukrainos Respublikos civilinio proceso kodekso 170 straipsnio 1 dalį teismo įsakymo, kuris įsigalioja nedelsiant, panaikinimo ir apskundimo tvarka nenustatyta. Pagal nurodyto straipsnio 7 dalį skolininkas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl alimentų sumos sumažinimo. Hagos konvencijos 28 straipsnyje įtvirtintas draudimas valstybės, į kurią kreipiamasi, kompetentingai institucijai peržiūrėti sprendimą iš esmės. Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas neturi kompetencijos peržiūrėti Ukrainos teismo įsakymu priteisto išlaikymo dydžio pagrįstumo. Dėl to suinteresuoto asmens argumentai, kad Ukrainos teismas neatsižvelgė į tai, jog jis turi dar vieną nepilnametį vaiką, nėra pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje pirmiau nurodytą teismo įsakymą. Suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų, jog sužinojęs apie priimtą teismo įsakymą, jis kreipėsi į Ukrainos teismą, prašydamas sumažinti alimentus. Dėl to suinteresuotas asmuo neįrodė, kad yra pagrindas taikyti 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnio e punktą.

Dėl 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 8 dalyje nustatyto pagrindo nepripažinti sprendimo

16. Pagal 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 8 dalį atsakovo prieštaravimas arba skundas taip pat gali būti grindžiamas skolinės prievolės įvykdymu, jei sprendimo pripažinimas ir vykdymas susiję su anksčiau atsiradusiomis mokėjimo prievolėmis.

17. Suinteresuotas asmuo teigia, kad jis įvykdė skolines prievoles, nes 2024 m. sausio–gruodžio mėn. sumokėjo vaikų išlaikymui 4 700 Eur, 2025 m. sausio–liepos mėn. – 2 450 Eur, 2025 m. gegužės mėn.–2026 m. balandžio mėn. – 2 2702,26 Eur.

18. Pareiškėja inicijavo procesą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Prašomu pripažinti Ukrainos teismo įsakymu išspręstas vaikų išlaikymo klausimas. Suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėja nepateikė dokumento, kuriame nurodytas bet kokių įsiskolinimų dydis ir apskaičiavimo data (2007 metų Hagos konvencijos 25 straipsnio 1 dalies d. punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašomu pripažinti Ukrainos teismo įsakymu priteista ne konkretus, bet proporcingas suinteresuoto asmens pajamoms išlaikymo dydis, t. y. 1/3 dalis nuo visų rūšių pajamų alimentų mokėtojo uždarbio (pajamų) kas mėnesį, bet ne mažiau kaip 50 proc. pragyvenimo minimumo ir ne daugiau kaip 10 pragyvenimo minimumų kiekvienam atitinkamo amžiaus vaikui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja žinojo, kokias pajamas nuo 2024 m. kovo 13 d. (data, nuo kurios priteistas išlaikymas) gavo suinteresuotas asmuo ir galėjo apskaičiuoti mokėtino išlaikymo dydį ir jo įsiskolinimą. Aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo mokėjo tam tikro dydžio išlaikymą vaikų motinai, bus įvertinta vykdymo procese.

19. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo neįrodė, jog yra 2007 metų Hagos konvencijos 20 straipsnio 1 dalies a punkte, 22 straipsnio e punkte ir 23 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti sprendimo nepripažinimo pagrindai. Dėl to, nenustačius, kad Žytomyro srities Baranivkos rajono teismo 2024 m. gegužės 14 d. įsakymas (byla Nr. 273/611/24) prieštarauja viešajai tvarkai, pripažįstamas ir leidžiama jį vykdyti Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis).

20. Suinteresuotam asmeniui išaiškinama, kad jis per 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą turi teisę pagal 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 5 ir 6 dalis pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui prieštaravimą arba skundą dėl šios nutarties ir prašyti ją peržiūrėti. Pagrindai, kuriais remiantis gali būti panaikinta nutartis bei atsisakyta pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje nurodytus sprendimus, nustatyti 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 7 ir 8 dalyse. Ši nutartis įsiteisės pasibaigus jos apskundimo terminui (Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis, 31⁸ straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo 23 straipsnio 3 ir 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos Y. P. (Y. P.) prašymą patenkinti.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Žytomyro srities Baranivkos rajono teismo 2024 m. gegužės 14 d. įsakymą, kuriuo nutarta išieškoti pareiškėjai Y. P. (Y. P.) (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens I. P. (I. P.) (duomenys neskelbtini) alimentus nepilnamečių vaikų D. P. (duomenys neskelbtini) ir D. P. (D. P.) (duomenys neskelbtini) išlaikymui – 1/3 dalį nuo visų rūšių pajamų alimentų mokėtojo uždarbio (pajamų) kas mėnesį, bet ne mažiau kaip 50 proc. pragyvenimo minimumo ir ne daugiau kaip 10 pragyvenimo minimumų kiekvienam atitinkamo amžiaus vaikui, pradedant nuo prašymo teismui pateikimo dienos 2024 m. kovo 13 d. iki vaikų pilnametystės (byla Nr. 273/611/24).

Prieštaravimas arba skundas dėl šios nutarties gali būti pateiktas Lietuvos apeliaciniam teismui per 30 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Jeigu suinteresuoto asmens I. P. (I. P.) nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, prieštaravimas arba skundas dėl šios nutarties Lietuvos apeliaciniam teismui gali būti pateiktas per 60 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos.

Nutartis, jeigu prieštaravimas arba skundas dėl jos nebus paduotas, įsiteisės pasibaigus jos apskundimo terminui.