Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nutartis

Įžanginė dalis

Institucijos, priėmusios nutarimą, - Viešosios įmonės Lietuvos prabavimo rūmų (toliau – Institucija) atstovams Virginijai Pavalkienei ir Vaidui Cerebiejui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. G. skundą dėl Institucijos 2022 m. sausio 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. LRP-ANR_N-3-2022.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos skyriaus viršininkė Virginija Pavalkienė 2021 m. gruodžio 1 d. R. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. LPR-ANR_P-17-2021 (toliau - Protokolas) už tai, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. uždarosios akcinės bendrovės „Monodija ir Ko“ (toliau - Bendrovė) veiklos vietoje (duomenys neskelbtini), seifuose ir lentynose rastam investiciniam auksui (1 g - 1 vnt., 5 g — 4 vnt., 10 g — 1 vnt., 20 g - 1 vnt.), sidabro 999 prabos granulėms (47,8 g), vienai sidabro 999 prabos monetai (31,17 g), aukso 900 prabos dantų diskams (3 vnt./ 4,74 g), aukso 750 prabos dantų diskams (8 vnt./ 14,87 g), stalo įrankiams iš sidabro 800 prabos (6 vnt. /225,81 g) ir iš sidabro 830 prabos (46 vnt./741,16 g), briliantams (769 vnt.), safyrams (5 vnt.) įsigijimo (kilmės) dokumentai nepateikti; 2) bendrovėje tiksli tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių apskaita nevedama, ūkinės operacijos/ūkiniai įvykiai su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais nėra įforminami ir nėra registruojami, laikantis bendrųjų buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų (gamybos aktai, tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių perkėlimo į/iš gamybą, į/iš prekybą, į/iš sandėlį, iš supirkimo į gamybą ar prekybą, supirkto tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių laužo išardymo, pajamavimo apskaitos dokumentai nesurašomi; užsakymo (gamybos) ir taisymo kvitai pildomi, nesilaikant nustatytos tvarkos (be numerių, numeriai ne iš eilės, nenurodomos paslaugų gavėjo pavardės, gimimo data, dokumento su nuotrauka pavadinimas ir numeris), nesutampa buhalteriniai ir faktiniai investicinio aukso ir sidabro stalo įrankių, aukso 900 ir 750 prabų dantų diskų, sidabro 999 prabos monetos kiekiai bei sidabro stalo įrankių įsigijimo ir pajamavimo kiekiai; 3) superkami tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai apskaitomi kaip supirktas aukso laužas, taip nesilaikant nustatytos tauriųjų metalų ir brangakmenių apskaitos tvarkos reikalavimų; 4) veiklos vietos, (duomenys neskelbtini), apyvartos žiniaraštis už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-09-16 nepateiktas, taip nevykdant bendrovės direktoriui duoto 2020-10-20 nurodymo Nr. 4.12-PN-D-22 1/20 4 p. reikalavimų, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 ir 9 dalių, 12 straipsnio 1 ir 2 dalių, 14 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6,ir 11 dalių reikalavimus, už ką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau- ANK) 142 straipsnio 1 dalyje (t. 3., b. l. 402).

Institucijos pavaduotojo, laikinai einančio direktoriaus pareigas, Vaido Cerebiejaus 2022 m. sausio 1 d. nutarimu Nr. LPR-ANR_N-3-2022 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 21151101710 (toliau - Nutarimas) R. G. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 142 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – daiktų konfiskavimas (t.3., b. l. 408).

R. G. atstovas advokatas G. G. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą R. G. atžvilgiu nutraukti, o jei teismas nuspręstų, kad R. G. padarė ANK 142 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, panaikinti nutarimo dalį dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės - daiktų konfiskavimo. Skunde nurodoma, kad nutarime nepagrįstai teigiama, kad nebuvo tikrinamos bendrovės gamybos patalpos, nepateikta duomenų, kuriais Institucija grindžia savo poziciją, neaišku, kuo remiantis Institucija nusprendė, jog patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), gamybinės patalpos yra „juvelyrės D. darbo vieta", nes šiuo adresu prekybos ir dalis gamybos patalpų yra vienoje patalpoje, o erdvės atskirtos užuolaidomis. Esminis skirtumas, kad prekybinėje dalyje yra prekystalis ir vitrinos, ko nėra atskirtoje gamybinėje dalyje, tuo tarpu nutarime juvelyrės darbo vieta nurodoma kaip gamybinių patalpų dalis, o ne visos gamybinės patalpos. Atitinkamai Institucija, deklaruodama, kad tikrina prekybos patalpas, tikrino gamybines patalpas ir joje gamybai laikomiems tauriesiems metalams ir kitoms medžiagoms taikė apskaitos kriterijus, taikytinus parduodamiems gaminiams, kas lemia, kad skundžiamas nutarimas yra galimai neteisėtas ir nepagrįstas. Institucija, ignoruodami Bendrovės atstovo paaiškinimus dėl patalpų ir jų dalių paskirties, vienašališkai ir be jokių argumentų nusprendė, kad atskirtos gamybinės patalpos yra prekybinės patalpos. Tiek protokole, tiek nutarime nėra aišku, kokius konkrečiai pažeidimus padarė R. G., kas apribojo R. G. galimybę suprasti, dėl kokių pažeidimų jis yra traukiamas administracinėn atsakomybė ir asmens teisę į gynybą. Nutarime nepagrįstai teigiama, kad bendrovė, supirkdama tauriųjų metalų gaminius jų negali apskaityti kaip laužo. Šiuo atveju įgyti dantų diskai, monetos, sidabriniai įrankiai buvo įgyti kaip laužas, nes jie nebegali būti naudojami pagal paskirtį, atitinkamai, juos įgijus jie yra galutinai sulaužomi ir parduodami perdirbėjams.

Gaminiuose esančios galimų brangakmenių ar pusbrangių akmenų akutės yra išimamos ir pagal išorinius požymius galima daryti prielaidą, kad išimtos akutės yra konkrečios rūšies brangakmeniai, tačiau neturint specialios technikos, to negalima tiksliai nustatyti. Dėl šios priežasties jos yra apskaitomos kaip akutės iš laužo ir nurodomas jų svoris. Šios akutės buvo sandėliuojamos ir neskirtos prekybai. Prieš jas naudojant gamyboje ar prieš parduodant, jos yra siunčiamos į Instituciją, kur yra prabuojamos ir sertifikuojamos, ir tik po to pateikiamos prekybai. Ši tariamas pažeidimas kildinamas iš vienašalės ir niekuo nepagrįstos išvados, kad akutės buvo prekybos patalpose ir buvo skirtos pardavimui. Be to, Institucijos paimti 51 g investicinio aukso, saugomo seife, priklauso R. G. asmeninės nuosavybės teise ir neskirtas pardavimui. Institucijai buvo pateikta priėmimo kvito kopija, patvirtinanti perdavimo faktą ir perdavimo tikslą, tačiau Institucija šiuos argumentus ir juos pagrindžiančius duomenis atmetė, vienašališkai nuspręsdami, kad tam nebuvo jokio tikslo.

Kartu su nuobauda Institucija skyrė ir administracinio poveikio priemonę - daiktų konfiskavimą ir pateikė konfiskuotų vertybių sąrašą. Konfiskuotos vertybės pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį nebuvo nusižengimo padarymo priemonė, įrankis, dalykas ar rezultatas, todėl konfiskuotos neteisėta, o pats sprendimas dėl konfiskavimo visiškai nėra motyvuotas (b.l. 1-4).

Institucija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo R. G., atstovaujamo advokato G. G., skundo netenkinti ir Institucijos priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad skundas paduotas asmens, neturinčio teisės jo paduoti, nes skundą Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams pateikė advokatas G. G., tam neturėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. įgaliojimų jį atstovauti Alytaus apylinkės teisme, įskaitant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus, nes pagal 2021 m. vasario 2 d. atstovavimo sutartį advokatas įgaliotas atstovauti R. G. išskirtinai tik Kauno miesto apylinkės teisme.

Dėl skundo argumentų tikrinant gamybinės veiklos ir gamybines patalpas nurodo, kad skunde pateikiamas argumentas „skundžiamame nutarime nepagrįstai teigiama, kad nebuvo tikrinamos bendrovės gamybinės patalpos“ nepagrįstas, niekinis bei nereikšmingas, nes nepriklausomai nuo patalpų, kuriose vykdoma bet kokia veikla su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, paskirties, tose patalpose naudojami, laikomi, saugomi ar parduodami taurieji metalai ir brangakmeniai, jų gaminiai, laužas ar atliekos, nepriklausomai, kam jie skirti turi turėti kilmės (įsigijimo) dokumentus, tuo įrodant jų legalumą. Nežiūrint to, kad pagal Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalį Institucijos atstovams suteikta patekti į visas bet kokios paskirties su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusios veiklos patalpas, įskaitant tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių, pusgaminių, atliekų ir (arba) laužo saugojimo patalpas, tačiau Institucijos atstovai, 2020 m. rugsėjo 17 d. atlikę R. G. vadovaujamos bendrovės patikrinimą, tačiau į patalpą su atskiromis durimis (ne užuolaida), kurią R. G. vadino gamybos patalpa, ir kurioje pro duris matėsi stovintys įvairūs įrenginiai ir dirbo save juvelyre D. prisistačiusi moteris, Institucijos atstovai nėjo ir netikrino. Be to, šį pareiškėjo argumentą paneigia jo paties pasirašytame 2020 m. rugsėjo 17 d. Ūkio subjekto veiklos su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais patikrinimo akte Nr. 04-1D-T44 užfiksuota faktinė aplinkybė „gamybos procesas netikrintas“, kurių pareiškėjas neskundžia. Skundo argumentas, kad Prabavimo rūmai vienašališkai ir be jokių argumentų nusprendė, kad atskirtos gamybinės patalpos yra prekybinės patalpos, neatitinka tiesos ir yra niekinis, nes patalpų, kuriose vykdoma veikla su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, paskirtis - gamybinės ar prekybinės, neturėjo ir neturi jokios įtakos nei patikrinimui, bendrovės veiklos atitikties galiojančių teisės aktų reikalavimams vertinimui, nei nustatytų administracinių nusižengimų nagrinėjimui.

Dėl administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo turinio nurodė, kad pareiškėjo motyvas, jog protokole ir nutarime nėra aišku, kokius konkrečius pažeidimus padarė R. G., neatitinka tiesos ir laikytinas gynybinė pozicija, nes tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime, kurie nustatyta tvarka ir forma pildyti Administracinių nusižengimų registre, yra nurodyta pažeidimo esmė ir teisės aktas (pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas), kurio reikalavimai pažeisti. Be to, 2021 m. lapkričio 29 d. Ūkio subjekto veiklos su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais patikrinimo akte Nr. 4.1-1D-13V ir jo prieduose, kurie buvo pateikti pareiškėjui, detaliai aprašyti bendrovės veiklos su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais neatitikimai ir pažeisti galiojantys teisės aktai.

Dėl tauriųjų metalų gaminių supirkimo nurodo, kad pareiškėjo motyvas, jog nutarime nepagrįstai teigiama, kad bendrovė, supirkdama tauriųjų metalų gaminius, jų negali apskaityti kaip laužo, yra nepagrįstas, nes Įstatymo 2 straipsnio 15 ir 20 dalys pateikia skirtingas sąvokų „tauriųjų metalų gaminys” ir „tauriųjų metalų laužas“ apibrėžimus, todėl vartojamų sąvokų „gaminys“ ir „laužas“ tapatinti negalima ir pagal Įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 2016 m. birželio 13 d. Finansų ministro įsakymu Nr.lK-244 patvirtintame Tauriųjų metalų ir brangakmenių apskaitos tvarkos, numatytas reikalavimas išskirti supirktus gaminius ir laužą. Supirkimo dokumentas - labai svarbus kilmę (legalumą) patvirtinantis (įrodantis) dokumentas, todėl minėto Tauriųjų metalų ir brangakmenių apskaitos tvarkos aprašo 3 priedu patvirtintas nustatytos formos „Tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių, pusgaminių, atliekų ir laužo supirkimo kvitas“, o to paties aprašo 7 priedu - tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių, pusgaminių, atliekų ir laužo supirkimo kvitų apskaitos registras. Jau vien patvirtintų dokumentų pavadinimai įrodo, kad gaminiai ir laužas nėra tapačios sąvokos. Nepagrįstas skundo teiginys, kad gyti dantų diskai, monetos, sidabriniai įrankiai buvo įgyti kaip laužas, nes jie negali būti naudojami pagal paskirtį ir šį teiginį paneigs, teismui pateikę iš bendrovės patikrinimo metu paimtus šiuos gaminius, kurie puikiausiai tinkami naudoti pagal jų paskirtį. Pareiškėjo nurodomas motyvas, kad gaminiuose esančios galimų brangakmenių ar pusbrangių akmenų akutės yra išimamos ir apskaitomos kaip akutės iš laužo ir nurodomos jų svoris, nepagrįstas jokiais bendrovės dokumentais, todėl laikytinas niekiniu ir gynybine pozicija.

Pagal Įstatymo 14 straipsnio 1 dalį supirkus tauriųjų metalų laužą, kuriame įtvirtinti akmenys, nustatytos formos supirkimo kvite turėtų būti teisingai nurodyta, kad supirktame tauriųjų metalų lauže yra įtvirtinti akmenys. Jeigu, kaip teigiama skunde, iš supirkto laužo išimami akmenys (nebūtina žinoti jų tapatybės, nes supirkimo kaina - sutartinė, ir dažniausiai mokama pagal tauriojo metalo prabą ir masę), tai tokia ūkinė operacija (išėmimas) turėtų būti įforminta dokumentu, taip kaip numatyta Įstatymo minėtoje normoje, kad būtų aišku, iš kur (pagal kokį supirkimo kvitą) atsirado akmenys, kodėl sumažėjo faktinė supirkto metalo laužo masė ir pan. Toks dokumentas, kuriuo būtų įformintas iš supirkto aukso ar sidabro laužo jame įtvirtintų akmenų išėmimas (kilmė) ir įgijimo apskaita, Institucijai pateiktas nebuvo, nors buvo prašoma tai pateikti.

Dėl investicinio aukso nurodo, kad skunde teigiama, jog Prabavimo rūmų paimti 51 g investicinio aukso luitai priklauso R. G. asmeninės nuosavybės teise, tačiau Įstatymo 10 straipsnio 3 dalis draudžia veiklos vietoje turėti asmeninius tauriuosius metalus ir brangakmenius, jų gaminius ar laužą. Bendrovės veiklos patikrinimo metu prekybinėse vitrinose skirti realizuoti (vieša oferta siūlomi įsigyti) investicinio aukso luitai (1 g, 2,5 g, 5 g, 10 g), tai fiksuojant 2020 m. rugsėjo 17 d. Ūkio subjekto veiklos su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais patikrinimo akte Nr. 04-1D-T44. Nei viename bendrovės pateiktame buhalterinės apskaitos dokumente investicinio aukso 5 g luitai neapskaityti, nors vitrinoje patikrinimo metu rastas ir užfiksuotas 1 vnt. 5 g investicinio aukso luitas, o seife, kurį atrakino R. G. - dar tokie 4 vnt. 5 g luitai, neturintys kilmės dokumentų. Ši faktinė aplinkybė leidžia daryti prielaidą, kad vadinami „asmeniniai” R. G. investicinio aukso luitai pateikiami į prekybą iš veiklos vietoje esančiuose ir paties R. G. rakinamuose seifuose saugomų atsargų, kurios ir buvo paimtos patikrinimo metu.

Dėl konfiskavimo taikymo nurodo, kad nepagrįstas skundo motyvas, jog konfiskuotos vertybės nebuvo nusižengimo padarymo priemonė, įrankis, dalykas ar rezultatas, todėl vertybės nebuvo konfiskuotos teisėtai, kad sprendimas dėl konfiskavimo visiškai nėra motyvuotas.

Pagal 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL 2005, L 309, p. 15) veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, sritis yra laikoma potencialia rizikinga pinigų plovimo ir teroristų finansavimo požiūriu. Skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija - Lietuvos prabavimo rūmai - viena iš pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją vykdančių institucijų Lietuvoje (Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnis, 4 straipsnio 8 dalis, 30 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 36 straipsnio 4 dalis). Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 5 punkte įteisinta imperatyvi teisės norma - Institucijos prievolė konfiskuoti Lietuvos Respublikoje realizuoti skirtus tauriuosius metalus, brangakmenius, jų gaminius, pusgaminius, atliekas ir (arba) laužą, jeigu jų bendrasis kontrolės ženklas, valstybiniai kontroliniai prabavimo ženklai ir (arba) kokybės pažymėjimai yra padirbti (suklastoti) arba taurieji metalai, brangakmeniai, jų gaminiai, pusgaminiai, atliekos ir (arba) laužas yra be kilmės (įsigijimo) dokumentų.

Pareiškėjas R. G. ir jo atstovas advokatas G. G. teismo posėdyje palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Institucijos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimą jame nurodytais motyvais, prašė skundą atmesti.

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnis įtvirtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Dėl teisės paduoti skundą.

Institucija nurodė, kad skundas paduotas asmens, neturinčio teisės jo paduoti, nes skundą Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams pateikė advokatas G. G., neturėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. įgaliojimų jį atstovauti Alytaus apylinkės teisme, įskaitant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus, nes pagal 2021 m. vasario 2 d. atstovavimo sutartį advokatas įgaliotas atstovauti R. G. išskirtinai tik Kauno miesto apylinkės teisme.

Iš byloje esančios 2021 m. vasario 2 d. teismui pateiktos atstovimo sutarties matyti, kad advokatui G. G. ir advokato padėjėjui M. P. pavedama atstovauti R. G. Kauno apylinkės teisme, antstolių kontorose, notarų biuruose, valstybinėse įmonėse, santykiuose su privačiais asmenimis, tame tarpe su teise atstovaujamo vardu pasirašyti ir pateikti dokumentus (b. l. 6), todėl pareiškėjo atstovas turėjo teisę pasirašyti pareiškėjo vardu skundą, nes toks pavedimas nesusiję su atstovavimu teisme, tad šis Institucijos teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl administracinio teisės nusižengimo.

Byloje surinktais ir prie skundo pridėtais rašytiniais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. pavedimu Nr. 4.1-D-V12 Institucijos direktorius G. B. pavedė Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnams Virginijai Pavalkienei ir T. J. patikrinti UAB „Monodija ir Ko“ vykdomos veiklos atitikimą Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo ir kitų įstatyminių teisės aktų reikalavimus (t.1, b. l. 1).

2020 m. rugsėjo 17 d. patikrinus bendrovės vykdomos veiklos atitikimą Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo ir kitų įstatyminių teisės aktų reikalavimus, bendrovei buvo surašytas privalomas nurodymas per 5 darbo dienas Institucijai pateikti du aukso gaminius; superkamus tauriųjų metalų gaminius apskaityti pagal gaminių pavadinimus, masę, prabą, bet ne kaip laužą; tauriųjų metalų, jų gaminių, priimtų taisyti ar gaminti apskaitą vesti tesiės aktų nustatyta tvarka, apskaitant kiekvieną operaciją su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais (t.1, b. l. 2-4).

Daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu iš R. G. paimti juvelyriniai gaminiai, maišelis užplombuotas (t.1., b. l. 5).

R. G. paaiškinime nurodyta, kad bendrovės supirktą ir surašytą aukso laužą perkelia į gamybos sandėlį; visi gaminiai yra superkami kaip aukso laužas, ir juos išardžius (išėmus akutes), paskirstomi tarp juvelyrų arba parduodama kaipo žaliava; visi jų pagaminti gaminiai probuojami ir perkeliami į prekybą ar parduodami kitais būdais; seifai skirti saugoti įmonės žaliavoms, bet išskirtinais atvejais juose paliekami ir asmeniniai daiktai; taisymo kvito žiniaraščio negali pateikti, nes pildomi tiktai kvitai; iš investicinio aukso gamybos nedaro (1 t., b. l. 29).

Institucijos pareigūnė Virginija Pavalkienė (toliau - Pareigūnė) 2020 m. rugsėjo 21 d. surašė pareiškėjui nurodymą Nr. 4.12-PN-D-22/20 iki 2020 m. rugsėjo 24 d. pateikti gamybos sandėlio judėjimo apskaitos dokumentus, įskaitant supirkto aukso laužo nurašymo ir perkėlimo į gamybos sandėlį; aukso laužo išardymo, išardyto aukso paskirstymo tarp bendrovės juvelyrų ir aukso laužo, kaip žaliavos pardavimo dokumentus; pagamintų tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių gamybos ir jų perkėlimo į prekybą apskaitos dokumentus; tikrinimo metu iš pareiškėjo seifų paimtų ir pateiktų stalo įrankių, deklaruotinų kaip sidabriniai stalo įrankiai, ir neįtvirtintų akmenų, deklaruotų kaip brangakmeniai, bei patalpose metalinėse dėžutėse rasto tauriųjų metalų laužo įsigijimo (kilmės) dokumentus tikrinimo dienai; paaiškinimus (t. 1., b. l. 78).

Pareigūnė 2020 m. spalio 20 d. surašė pareiškėjui nurodymą Nr. 4.12-PN-D-22_1/20 iki 2020 m. spalio 27 d. pateikti Institucijai bendrovės investicinio aukso, tauriųjų metalų monetų, netvirtintų brangakmenių, tauriųjų metalų žaliavų, tauriųjų metalų stalo įrankių ir R. G. paaiškinime minimo gamybos sandėlio likučius 2019 m. gruodžio 31 d., 2020 m. liepos 31 d ir 2020 m. rugsėjo 17 d. 10:15 val. (patikrinimo pradžiai) būklei bendrai ir pagal saugojimo/prekybos vietas ir asmenis; tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių, pusgaminių, atliekų ir laužo paskutinės inventorizacijos dokumentus, supirkimo kvitų apskaitos registro apyvartos žiniaraščio išrašą (t.1., b. l. 132).

2021 m. sausio 13 d. Tauriųjų metalų gaminių ekspertizės akte Nr. 5.2-1 pateikta išvada, kad 103 vnt. tyrimui pateikti juvelyriniai dirbiniai yra seni, dėvėti gaminiai, jų dalys, stalo įrankiai, laikrodžiai, lydiniai, įvairios detalės, neįtvirtinti akmenys, iš kurių 58 vnt. sidabriniai 925, 830, 800 standartinių prabų, 15 vnt. auksiniai 585, 375, 750 standartinių prabų, 7 vnt. investicinio aukso luitai, 1 pakuotė sidabro granulės, 9 vnt. netauriųjų metalų juvelyriniai gaminiai, 11 vnt. dantų diskų, 2 pakuotės neįtvirtintų akmenų (t. 2., b. l. 225-230).

Institucijos 2021 m. kovo 26 d. Neįtvirtintų akmenų tyrimo akte Nr. 5.74-1 pateikta išvada, kad iš 883 pateiktų tyrimui juvelyrinių akmenų 769 vnt. yra deimantai, 5 vnt. - safyrai- rubinai, 14 vnt. - neprivalomai sertifikuotų akmenų, 95 vnt. akmenims reikalingi papildomi tyrimai (t. 2, b. l. 234).

Pareigūnė 2021 m. rugpjūčio 25 d. surašė pareiškėjui nurodymą Nr. 4.12-PN-D-63_1/21 iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. pateikti Institucijai tauriųjų metalų, jų gaminių ir laužo PVM sąskaitas faktūras, perkėlimo, perdavimo aktus ir kt. dokumentus; 2020 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitų - faktūrų AAA Nr. 1246 ir 1247 apmokėjimo dokumentų kopijas, raštišką paaiškinimą, kokiu būdu bendrovėje apskaitomas ir/ar realizuojamas tauriųjų metalų laužas (t. 2., b. l. 249). Pareiškėjui neįvykdžius šio nurodymo, pareigūnė 2021 m. rugsėjo 6 d. surašė pakartotinį nurodymą 4.12-PN-D-63_1/21 pateikti šiuos duomenis iki 2021 m. rugsėjo 10 d. (t. 3, b. l. 257).

Pareigūnė 2021 m. rugsėjo 6 d. surašė nurodymą Nr. 4.12-PN-D-64/21 iki 2021 m. rugsėjo 10 d. pateikti Institucijai gamybos aktus, rašytinius paaiškinimus dėl ataskaitų (t.3., b. l. 259).

Pareiškėjui neįvykdžius 2020 m. rugsėjo 21 d. nurodymo Nr. 4.12-PN-D-22/20 pateikti tikrinimo metu iš pareiškėjo seifo paimtų ir pateiktų stalo įrankių, deklaruotinų kaip sidabriniai stalo įrankiai, ir neįtvirtintų akmenų, deklaruotų kaip brangakmeniai, bei patalpose metalinėse dėžutėse rasto tauriųjų metalų laužo įsigijimo (kilmės) dokumentus tikrinimo dienai, pareigūnė 2021 m. rugsėjo 30 d. surašė pakartotinį nurodymą Nr. 4.12-PN-D-63_2/21 šiuos duomenis pateikti iki 2021 m. spalio 11 d. (t. 3., b. l. 298).

Institucijos 2021 m. lapkričio 29 d. Ūkio subjekto veiklos su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais akte Nr. 4.1.-1D-13V pateikta išvada, kad 1) bendrovės veiklos vietoje (duomenys neskelbtini), seifuose ir lentynose rastam investiciniam auksui (1 g - 1 vnt., 5 g — 4 vnt., 10 g — 1 vnt., 20 g - 1 vnt.), sidabro 999 prabos granulėms (47,8 g), vienai sidabro 999 prabos monetai (31,17 g), aukso 900 prabos dantų diskams (3 vnt./ 4,74 g), aukso 750 prabos dantų diskams (8 vnt./ 14,87 g), stalo įrankiams iš sidabro 800 prabos (6 vnt. /225,81 g) ir iš sidabro 830 prabos (46 vnt./741,16 g), briliantams (769 vnt.), safyrams (5 vnt.) nepateikti įsigijimo (kilmės) dokumentai; 2) bendrovėje nevedama tiksli tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių apskaita, ūkinės operacijos/ūkiniai įvykiai su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais nėra įforminami ir nėra registruojami, laikantis bendrųjų buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų (gamybos aktai, tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių perkėlimo į/iš gamybą, į/iš prekybą, į/iš sandėlį, iš supirkimo į gamybą ar prekybą, supirkto tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių laužo išardymo, pajamavimo apskaitos dokumentai nesurašomi; užsakymo (gamybos) ir taisymo kvitai pildomi, nesilaikant nustatytos tvarkos (be numerių, numeriai ne iš eilės, nenurodomos paslaugų gavėjo pavardės, gimimo data, dokumento su nuotrauka pavadinimas ir numeris), nesutampa buhalteriniai ir faktiniai investicinio aukso ir sidabro stalo įrankių, aukso 900 ir 750 prabų dantų diskų, sidabro 999 prabos monetos kiekiai bei sidabro stalo įrankių įsigijimo ir pajamavimo kiekiai); 3) superkami tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai apskaitomi kaip supirktas aukso laužas, taip nesilaikant nustatytos tauriųjų metalų ir brangakmenių apskaitos tvarkos reikalavimų; 4) nepateiktas veiklos vietos apyvartos žiniaraštis už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. Taip direktorius R. G. nevykdė jam duotų nurodymų ir tokia bendrovės veikla neatitinka Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 ir 9 dalies, 12 straipsnio 1 ir 2 dalies, 14 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6 ir 11 dalių keliamų reikalavimų (3 t. b. l. 393-398).

Teismas, teismo posėdyje išnagrinėjęs R. G. skundą, išklausęs pareiškėjo ir Institucijos atstovų paaiškinimus, ištyręs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad Institucijos 2022 m. sausio 1 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. LRP-ANR_N-3-2022 padarytos išvados pagrįstos surinkta medžiaga, su jomis visiškai sutinka ir pareiškėjo skundą išnagrinėjęs teismas.

ANK 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nustatytos tvarkos verstis komercine ar ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais bei jų gaminiais, pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams arba darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Pagal to paties straipsnio 2 dalies nuostatą, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių, laužo ir atliekų konfiskavimas.

Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektas savo su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusios veiklos vietose turi turėti: 1) tauriųjų metalų, brangakmenių, jų gaminių, pusgaminių, atliekų ir (arba) laužo buhalterinės apskaitos registrus, laisvos formos su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusios veiklos dokumentų (toliau – veiklos dokumentas) apskaitos registrus, tauriųjų metalų, brangakmenių, jų gaminių, pusgaminių, atliekų ir (arba) laužo apyvartos žiniaraščius (toliau – apyvartos žiniaraštis) ir (arba) ūkio subjekto naudojamo kasos aparato panaudotas kontrolines juostas arba elektronines kontrolines juostas, saugomas elektroninėse laikmenose, sudarytus po paskutinės atliktos tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių, pusgaminių, atliekų ir laužo inventorizacijos, ir paskutinės atliktos inventorizacijos dokumentus; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sudaromus Europos ekonominės erdvės valstybių ir Turkijos įgaliotų tauriųjų metalų ir brangakmenių prabavimo valstybinės priežiūros institucijų sąrašą ir jų įspauduojamų valstybinių kontrolinių prabavimo ženklų ir išduodamų kokybės pažymėjimų blankų pavyzdžių (ir jų vertimo į lietuvių kalbą) rinkinius. Įstatymo 10 straipsnio 9 dalis nustato, kad Ūkio subjektas priežiūros institucijai, atliekančiai jo patikrinimą, turi pateikti tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių, pusgaminių, atliekų ir (arba) laužo buhalterinės apskaitos dokumentus ir veiklos dokumentus (toliau kartu – apskaitos dokumentai), jų registrus, apyvartos žiniaraščius, kasos aparato kontrolines juostas ir kitus su tauriaisiais metalais, brangakmeniais ir jų gaminiais, pusgaminiais, atliekomis ir (arba) laužu susijusius dokumentus.

Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad taurieji metalai (platina, auksas, paladis ir sidabras), brangakmeniai (deimantai, rubinai, safyrai ir smaragdai), jų gaminiai, pusgaminiai, atliekos ir laužas gali būti realizuoti Lietuvos Respublikoje tik tada, jeigu jie yra prabuoti, išskyrus atvejus, kai sandorio šalys yra ūkio subjektai, įrašyti į Ūkio subjektų sąrašą.

Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkio subjekto su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusios veiklos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai įforminami ir registruojami laikantis bendrųjų buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų. Ūkio subjektas, atsižvelgiant į jo vykdomos su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusios veiklos rūšį, privalo tvarkyti tauriųjų metalų, brangakmenių, jų gaminių, pusgaminių, atliekų ir laužo kiekio apskaitą Tauriųjų metalų ir brangakmenių apskaitos tvarkos apraše nustatyta tvarka (Įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Surašomame buhalterinės apskaitos dokumente, be Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų, taip pat turi būti nurodomi tauriųjų metalų arba brangakmenių gaminių, pusgaminių, atliekų ir laužo pavadinimai, tauriųjų metalų arba brangakmenių pavadinimai, kiekvieno tauriojo metalo standartinė praba, brangakmenių kokybės pažymėjimų (kai brangakmenis neįtvirtintas gaminyje) arba priežiūros institucijos pritvirtintų etikečių (kai brangakmenis įtvirtintas gaminyje) numeriai, tauriųjų metalų arba brangakmenių gaminių arba brangakmenių vienetai, tauriųjų metalų gaminių, pusgaminių, atliekų ir laužo masė gramais, vienarūšių brangakmenių masė karatais ( Įstatymo 14 straipsnio 3 dalis). Jeigu nesurašomas buhalterinės apskaitos dokumentas arba neišduodamas kasos aparato kvitas, ūkio subjektas privalo surašyti veiklos dokumentą ir šiuo veiklos dokumentu įformintą ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį registruoti ūkio subjekto tvarkomame dokumentų apskaitos registre ( Įstatymo 14 straipsnio 4 dalis).

Įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai ūkio subjektas vykdo šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 punktuose nurodytą su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusią veiklą, apskaitos dokumentuose turi būti nurodomas ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultato gavėjo pavadinimas ir kodas arba, kai ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultato gavėjas yra fizinis asmuo, – vardas ir pavardė, gimimo data, dokumento su nuotrauka pavadinimas ir numeris. Dokumentų apskaitos registrai, apyvartos žiniaraščiai ir veiklos dokumentų antrieji egzemplioriai saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis ( Įstatymo 14 straipsnio 11 dalis).

Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad ūkio subjektas atsako už realizuojamų tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių kokybę, taip pat už priežiūros institucijai savo teikiamų veiklos dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos teisingumą, o už šio įstatymo ir kitų ūkio subjekto su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusią veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus ūkio subjektas traukiamas administracinėn atsakomybėn (Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje ginčo dėl iš R. G. patikrinimo metu paimtų gaminių vertinimo nekilo. Ši aplinkybė buvo nustatyta ir ją patvirtina 2021 m. sausio 13 d. Tauriųjų metalų gaminių ekspertizės aktas Nr. 5.2-1.

Teismas sutinka su Institucijos motyvais dėl padaryto administracinio nusižengimo, todėl detaliai jų neatkartoja.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad po 2020 rugsėjo 17 d. atlikto patikrinimo bendrovės direktoriui R. G. buvo surašyta eilė nurodymų, kuriais iš pareiškėjo buvo reikalaujama pateikti konkrečius dokumentus, patvirtinančius įmonės vykdomos veiklos atitikimą Įstatymo ir kitų įstatyminių teisės aktų reikalavimams. Šių nurodymų pareiškėjui neįvykdžius, buvo nustatyta, kad įmonės vykdoma veikla neatitinka Įstatymo ir kitų įstatyminių teisės aktų reikalavimų, jie yra pažeisti, dėl ko pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn (Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis).

Tiek Institucijos administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime buvo konkrečiai nurodyta pažeidimo esmė ir teisės aktas (pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas), kurio reikalavimai pažeisti. Pažymėtina ir tai, kad bendrovės direktoriui R. G. buvo pateiktas 2021 m. lapkričio 29 d. Ūkio subjekto veiklos su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais patikrinimo aktas Nr. 4.1-1D-13V su priedais, kur detaliai aprašyti bendrovės veiklos su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais neatitikimai konkretaus teisės aktų nuostatų reikalavimams. Dėl šių priežasčių atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nėra aišku, kokius konkrečius pažeidimus jis padarė.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamame nutarime nepagrįstai teigiama, jog nebuvo tikrinamos bendrovės gamybos patalpos, nepateikta duomenų, kuriais Institucija grindžia savo poziciją, neaišku, kuo remiantis Institucija nusprendė, jog patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), gamybinės patalpos yra „juvelyrės D. darbo vieta", tačiau Institucijai nustačius pažeidimus, šios pareiškėjo nurodomos aplinkybės neturi reikšmės jo veikos kvalifikavimui, ir kaip teisingai nurodo Institucija, neturi jokios įtakos nei bendrovės veiklos atitikties galiojančių teisės aktų reikalavimams vertinimui, nei nustatytų administracinių nusižengimų nagrinėjimui - nepriklausomai nuo patalpų, kuriose vykdoma bet kokia veikla su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, paskirties, tose patalpose naudojami, laikomi, saugomi ar parduodami taurieji metalai ir brangakmeniai, jų gaminiai, laužas ar atliekos, nepriklausomai kam jie skirti (gamybai kaip žaliava, prekybai, įkeitimui ar pan.) turi turėti kilmės (įsigijimo) dokumentus, tuo įrodant jų legalumą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamame nutarime nepagrįstai teigiama, jog bendrovė supirkdama tauriųjų metalų gaminius, jų negali apskaityti kaip laužo.

Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros Įstatymo 2 straipsnis pateikia skirtingas sąvokas: tauriųjų metalų atliekos – technologinių gamybos procesų metu susidarantys tauriųjų metalų likučiai, tinkami rekuperacijai ( Įstatymo 2 straipsnio 14 dalis), ir tauriųjų metalų gaminys – tauriųjų metalų turintis gaminys ( Įstatymo 2 straipsnio15 dalis), todėl pagal Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus pareiškėjas privalėjo išskirti supirktus gaminius ir laužą, kas paneigia aukščiau minėtą pareiškėjo teiginį.

Pareiškėjas nesutinka su Institucijos išvada, kad akutės buvo prekybos patalpose ir buvo skirtos pardavimui, motyvuodamas tuo, kad neturint specialios technikos išimtų akučių negalima vertinti kaip konkrečios rūšies brangakmenių, todėl apskaitomos kaip akutės iš laužo ir neskirtos prekybai.

Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad visos ūkio subjekto su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusios veiklos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai įforminami ir registruojami laikantis bendrųjų buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų, todėl supirkus tauriųjų metalų laužą, kuriame įtvirtinti akmenys, ši ūkinė operacija pagal ši normą turėtų taip pat būti apskaitoma.

Iš bylos duomenų matyti, kad Institucijos 2020 m. rugsėjo 21 d. nurodymo Nr. 4.12-PN-D-22/20 ir 2021 m. rugsėjo 30 d. nurodymo Nr. 4.12-PN-D-63_2/21 pateikti dokumentą, kuriuo būtų įformintas iš supirkto aukso ar sidabro laužo jame įtvirtintų akmenų išėmimas(kilmė) ir tokių akmenų įgijimo apskaita, pareiškėjas nepateikė, todėl akutės buvimo vieta šiuo atveju neturi reikšmės šio pažeidimo padarymui.

Pareiškėjas teigia, kad Institucijos paimti 51 g investicinio aukso, saugomo seife, priklauso jam asmeninės nuosavybės teise ir neskirtas pardavimui.

Kaip teisingai nurodė Institucija, Įstatymo 10 straipsnio 3 dalis draudžia veiklos vietoje turėti asmeninius tauriuosius metalus ir brangakmenius, jų gaminius ar laužą. Be to, 2020 m. rugsėjo 17 d. Ūkio subjekto veiklos su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais patikrinimo akte Nr. 04-1D-T44 užfiksuota, kad įmonės patikrinimo metu prekybos vitrinoje rasta ir užfiksuota realizavimui skirtas 1 vnt. 5 g investicinio aukso luitas, kuris, kaip ir kiti seife esantys 4 vnt. 5 g investicinio aukso luitai, buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra apskaitytas, kas kelia teismui abejonių dėl investicinio aukso priklausomybės nuosavybės teise pareiškėjui.

Įvertinus pateiktus duomenis, teismas daro išvadą, jog R. G. veikoje yra administracinio nusižengimo sudėties požymiai, kas leidžia konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, vykdydamas savo veiklą, pažeidė Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 ir 9 dalies, 12 straipsnio 1 ir 2 dalies, 14 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6 ir 11 dalių reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 142 straipsnyje.

Teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas. Institucija, nagrinėdama R. G. administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė ir įvertino jo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, esminių proceso pažeidimų nepadarė ir pagrįstai R. G. paskyrė pagal ANK 142 straipsnį administracinę nuobaudą – 800 Eur baudą, todėl panaikinti Institucijos nutarimą dėl administracinio nusižengimo padarymo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Paskirto nuobaudos dydžio R. G. neginčijo. Dėl aukščiau aptartų priežasčių Institucijos nutarimas dalyje dėl administracinio nusižengimo padarymo paliekamas nepakeistas ir šioje dalyje R. G. skundas netenkinamas.

Dėl administracinio poveikio priemonės taikymo.

Institucijos nutarimu R. G. taip pat buvo paskirta administracinio poveikio priemonė - daiktų konfiskavimas. Pareiškėjas teismo prašo, kad jeigu teismas nuspręstų, kad skundžiamame nutarime R. G. padarė ANK 142 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, panaikinti nutarimo dalį dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės - daiktų konfiskavimo.

Institucija nesutinka su šiuo pareiškėjo prašymu ir motyvu, kad konfiskuotos vertybės nebuvo nusižengimo padarymo priemonė, įrankis, dalykas ar rezultatas, todėl vertybės nebuvo konfiskuotos teisėtai, kad sprendimas dėl konfiskavimo visiškai nėra motyvuotas, motyvuodama tuo, kad skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnį, 4 straipsnio 8 dalį, 30 straipsnio1 dalies 3 punktą, 36 straipsnio 4 dalį yra viena iš pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją vykdančių institucijų Lietuvoje ir Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 5 punkte įteisinta imperatyvi teisės norma - Institucijos prievolė konfiskuoti Lietuvos Respublikoje realizuoti skirtus tauriuosius metalus, brangakmenius, jų gaminius, pusgaminius, atliekas ir (arba) laužą, jeigu jų bendrasis kontrolės ženklas, valstybiniai kontroliniai prabavimo ženklai ir (arba) kokybės pažymėjimai yra padirbti (suklastoti) arba taurieji metalai, brangakmeniai, jų gaminiai, pusgaminiai, atliekos ir (arba) laužas yra be kilmės (įsigijimo) dokumentų. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia reglamentacija pateikta Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 5 punkte, o ne 3 dalies 5 punkte.

Be to, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo paskirtis – nustatyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones bei institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą (Įstatymo 1 straipsnis), pagal kurio 36 straipsnio 4 dalį (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu), Institucija taiko šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytas poveikio priemones - įspėjimą dėl šio įstatymo pažeidimų arba priežiūros institucijos duodamų privalomų nurodymų nevykdymo; baudų skyrimą; laikiną nušalinimą nuo pareigų; laikiną ar visam laikui įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialų ar kitų padalinių veiklos uždraudimą (apribojimą); laikiną teisės finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose kredito įstaigose, ir (ar) kitu turtu apribojimą; išduotos licencijos ar leidimo vykdyti veiklą panaikinimą ar laikiną jo galiojimo sustabdymą tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas, tarp kurių nėra turto konfiskavimo, ir šias poveikio priemones Institucija gali taikyti tik nustačius minimo įstatymo pažeidimus.

Šiuo gi nagrinėjamu atveju Institucija tikrino bendrovės veiklos atitikimą Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymui ir nustatė šio Įstatymo, o ne Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus.

Institucija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymą, pagal šio Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 6 punktą prižiūri, kad ūkio subjektai laikytųsi šio įstatymo ir kitų su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusią veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ir, įgyvendindama šią normą, nagrinėja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse jos kompetencijai priskirtas administracinių nusižengimų bylas bei skiria administracines nuobaudas ( Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 6 punktas), todėl šiuo atveju netaikytinas Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 5 punktas, nes apskundus Institucijos nutarimą, priimti galutinį sprendimą dėl administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo, yra teismo prerogatyva.

ANK 142 straipsnio 2 dalis nustato, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių, laužo ir atliekų konfiskavimas. Taigi, iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatymas numato tik teisę, bet ne pareigą taikyti šią priemonę.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas galiojančių nuobaudų neturi, jo atstovaujama bendrovė veiklą su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais vykdo nuo 2004 m. birželio 7 d., ir per visą tą laiką nė karto nebuvo baustas pagal ANK 142 straipsnio 1 dalį, ką nustatė Institucija ir savo protokole, sprendžia, kad nėra pagrindo konfiskuoti turto, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės tenkintinas: nutarimas šioje dalyje keistinas, neskiriant R. G. administracinio poveikio priemonės – tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių, laužo ir atliekų konfiskavimo, likusi nutarimo dalis paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Viešosios įmonės Lietuvos prabavimo rūmų 2022 m. sausio 1 d. nutarimą Nr. LRP-ANR_N-3-2022, kuriuo R. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 412 straipsnio 1 dalį, ir neskirti R. G. administracinio poveikio priemonės – tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių, laužo ir atliekų konfiskavimo.

Konfiskuotą turtą po nutarties įsiteisėjimo grąžinant jo savininkui.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarčiai įsiteisėjus, R. G. administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK: 21151101710 grąžinti Institucijai.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.