Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje D. B. (D. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine 20 parų arešto bausme, kuri subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 80 parų arešto bausmė;

3) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį galutine 10 MGL dydžio (376,6 Eur) bauda ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 1 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones,

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi medicinos įstaigoje; 2) uždraudžiant turėti, naudoti, įsigyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholius gėrimus;

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. liepos 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi; 3) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Į bausmės laiką įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. vasario 10 d. 19.20 val. iki 2024 m. vasario 11 d. 10.21 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 20 d.);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. sukėlė mažametei fizinį skausmą, o būtent: jis 2024 m. birželio 25 d., apie 22.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,22 promilių neblaivumas) namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo savo mažametės dukters B. B. atžvilgiu, o būtent: žodinio konflikto metu, kaire ranka sugriebė nukentėjusiąją B. B. už jos dešinės rankos ir ją spaudė kartu patempdamas ir ant rankos užkritusius B. B. plaukus. Tokiu būdu D. B. nukentėjusiajai B. B. sukėlė fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. B. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad gyvena su savo sutuoktine K. B. bei nepilnamečiais vaikais: B. B., M. B. (M. B.) ir A. B. (A. B.), gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Su sutuoktine kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) metų. Nurodė, kad 2024 m. birželio 25 dienos metu, būdamas mieste, su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, išgėrė apie 0,5 l. Talpos butelį, po ko apie 22.00 val. grįžo namo, kur tuo metu buvo jo sutuoktinė ir jų nepilnamečiai vaikai. Kas vyko jam grįžus jis neatsimena, kadangi buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko įvyko konfliktas taip pat neatsimena, pasakyti negali, tačiau neatmeta galimybės, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kilus žodiniam konfliktu, galėjo sugriebti savo nepilnametę dukra B. B. už rankos, ją patempti bei patempti ją už plaukų. Taip pat atsimena, kad po kurio laiko, tiksliai nurodyti negali, atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė bei patikrino jo neblaivumą, kiek įpūtė neatsimena, bet daugiau negu dvi promiles. Papildomai apklaustas nurodė, jog įvykus žodiniam konfliktui su dukra B. B., jis norėdamas ją sudrausminti, galėjo kaire ranka sugriebti dukrai už jos dešinės rankos ir ją spausti bei kartu patempti ant rankos užkritusius plaukus. Savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. Dėl šio incidento jis savo dukters atsiprašė, ji jam atleido, jie su ja susitaikė. Šiuo metu alkoholio nevartoja, lankosi pas psichologus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji B. B. nurodė, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Sutinka duoti parodymus apie savo artimą šeimos narį. Jos santykiai su mama yra geri, o su tėčiu nelabai, kadangi jis kai būna išgėręs, ją muša. Ankščiau jis ją mušdavo dažnai, dabar retai. Atsimena, kada tiksliai pasakyti negali, tarp jos ir tėčio įvyko žodinis konfliktas, tėtis tuomet buvo neblaivus, ji nuėjo į savo kambarį, tėtis atėjo paskui ją į jos kambarį, pradėjo trankyti duris, tuomet ji uždarė užuolaidas, kad niekas nieko nematytų ir negirdėtų, tačiau tėtis jas atidarė, ji vėl uždarė, po ko tėtis jai kažką sakė, tačiau ji nesuprato ką ir jis savo kaire ranka sugriebė jai už jos dešinės rankos, ant kurios tuo metu buvo jos plaukai ir ilgai spaudė jos ranką, jai skaudėjo, skausmą vertintų 8 balais iš 10. Vėliau tėtis paėmė jos jaunesnį brolį ant rankų, mama prašė jo, kad jis jai jį atiduotų, kadangi bijojo, kad jis su juo nukris, bet tėtis nenorėjo duoti, tačiau vėliau atidavė. Vėliau mama iškvietė policiją, nes jai tai jau viskas nusibodo. Su policija kartu atvažiavo ir greitoji medicinos pagalba, kurie ją apžiūrėjo. Po įvykio ant jos kūno jokių sužalojimų nebuvo. Kai tėtis sugriebė ją už rankos, jai skaudėjo ir viskas, ji jau yra prie to pripratusi. Dabar jaučiasi normaliai. Taip pat po įvykio tėtis jos atsiprašė, ji jam atleido. Ankščiau, kai tėtis nebuvo užsikodavęs (kada tai buvo ji pasakyti negali), jis dažnai naudodavo prieš ją fizinį smurtą, o tiksliau – beveik kiekvieną dieną ją paimdavo už rankos, arba ją suspausdavo, arba užlauždavo, kartais galėdavo ją pastumti, dabar tai vyksta rečiau – gal vieną kartą per penkias dienas. Kai tėtis griebdavo jai už rankos, kartais toje vietoje buvo raudona ir viskas. Kai tėtis taip elgiasi, jai būna liūdna, ji bijo, kad jis gali sumušti mamą. Dabar jos santykiai su tėčiu yra geri, ji nori, kad tėtis gyventu su jais.

2024 m. birželio 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole K. B. nurodė, kad su savo vyru D. B. yra susituokę (duomenys neskelbtini) metus, kartu turi tris mažamečius vaikus, visi kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jos vyras nuolatos vartoja alkoholinius gėrimus, šiandien (t. y. 2024 m. birželio 25 d.) konflikto metu jis buvo neblaivus. Jos žiniomis, jis taip pat vartoja narkotines medžiagas. Nori pabrėžti, jog jos vyras dirba oficialiai, padeda jai ir jų šeimai. 2024 m. birželio 25 d., apie 22.10 val., jos vyras grįžo namo neblaivus. Jis kurį laiką leido su jų vaikais – A. B., M. B., B. B., žaidė su jais. Tarp jos vyro ir jos vyriausiosios dukros B. B. kilo konfliktas. Vyras pradėjo trankyti kambario duris, tai išgirdusi B. B. kažką jam atgal atsakė, po to jos vyras pasidarė agresyvus, paėmė jos dukrą B. B. už rankos, ją kratė, taip pat tampė už plaukų. Iš karto po įvykio su tėvu jos dukra B. B. verkė. Įvykį matė ir girdėjo visi jos vaikai. Jos dukra dėl įvykio patyrė fizinį skausmą. Pridėtos įvykio vietos apžiūros nuotraukos.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. B. papildomai nurodė, kad 2024 m. birželio 26 d., apie 22.10 val. vyras grįžo namo neblaivus, kur jis ir su kuo gėrė ji nežino. Grįžęs, kuri laiką leido su vaikais, po ko tarp jo ir vyresniosios dukros B. B. kilo žodinis konfliktas, dėl ko kilo tiksliai nežino, po ko dukra nuėjo į savo kambarį, vyras nuėjo paskui ją, trenkė durimis, ji jam pasakė, kad netrankytų, jis dar kartą trenkė, po ko nuėjo prie užuolaidų, kažką darė, dukra jam pasakė, kad jų neliestų, pavadino lyg tais „daunu“ ir pasakė „eik nahuj“, po ko jos sutuoktinis sugriebė ją už jos abiejų rankų, ant vienos tuo metu buvo plaukai, kadangi jos plaukai ilgi, automatiškai gavosi, kad sugriebė ir už plaukų ir pradėjo ją kratyti. Dukra pradėjo šaukti „gal jai skauda“, jis jos nepaleido, kratė toliau, po ko priėjo ji ir pradėjo juos skirstyti, tuo metu jaunesnis sūnus pradėjo verkti ir sutuoktinis dukrą paleido. Po to, kai sutuoktinis paleido dukrą, ji šiek tiek verkė, tačiau apie skausmą nieko nesakė. Sutuoktiniui paleidus dukrą, ji iškvietė policijos pareigūnus. Kartu su pareigūnais atvyko ir GMP darbuotojai, kurie apžiūrėjo dukrą, tačiau jokių sužalojimų nenustatė. Daugiau į jokią gydymo įstaigą jos nesikreipė, kadangi jokių sužalojimų nebuvo. Pas teismo medicinos ekspertus taip pat nuvykę nebuvo.

2024 m. birželio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro įrašas (ID 92287699480, skambučio pradžia 2024-06-25 22 20 21).

2024 m. birželio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti pareigūnų Body kameros vaizdo įrašai. Apžiūrėtame vaizdo įraše be kitų užfiksuotų aplinkybių matyti, kaip pareigūnai bendrauja su moterimi, pristačiusia K. B.. K. B. su atvykusiais GMP darbuotojais bei pareigūnu nueina į butą, kur greitosios medicinos pagalbos darbuotojas paklausia: „kas atsitiko?“, K. B. atsako: „tėvas biški pakratė, už plaukų paėmė“, toliau įraše GMP darbuotojas sako mergaitei, kaip vėliau nustatyta B. B., ar jai kažką skauda, bei paprašo parodyti, ką skaudą, B. B. atsako, kad nieko neskauda, po ko GMP darbuotojas apžiūri mergaitę, klausia: „kaklo neskauda?“, mergaitė atsako „ne“. Toliau įraše GMP darbuotojas užsirašo mergaitės duomenis ir išvyksta, K. B. su pareigūnu grįžta į tarnybinį automobilį bei tęsia pildyti procesinius dokumentus, kurių pildymo metu pareigūnas paklausia „kada čia maždaug tampė tą jūsų dukrą, dabar yra 22.58, tai kokios 22.20 gerai?“, K. B. atsako „jo“, toliau pareigūnas skaito surašytus K. B. parodymus, kurių metu sako: „ <...> o tiksliau tampė ją už plaukų ir ką dar darė?“, K. B. atsako „kratė“, pareigūnas sako: „parašiau suėmęs už pečių, kratė“, K. B. atsako „mhm“, pareigūnas klausia: „daugiau nieko, nespyrė, netrenkė, jokių?“, K. B. atsako „ne už pečių, o už rankų jis <...> už rankos“, pareigūnas pataiso protokolą, K. B. sako „ten kažkaip tai už plaukų paėmė“. Toliau įraše pareigūnas paklausia, ar vyras dažnai vartoja alkoholį, K. B. atsako: „dažnai, ir ne tik alkoholį“, pareigūnas klausia: „tai narkomanas?“, K. B. atsako: „mhm“. Toliau įrašo 11:50 min. K. B. atsako: „žaidė su vaikais, po to pradėjo, žodis po žodžio ir viskas“, toliau pareigūnas sako: „tai gerai, žaidė, žaidė su tais dviem ir toliau pas B. B. nuėjo?“, K. B. atsako „jo“, pareigūnas klausia: „Dukra buvo savo kambary?“, K. B. atsako: „ne, ji buvo irgi pas mus kambary ir ji nuėjo į savo kambarį, jis nuėjo pas ją, trenkė durimis, paskui eina, ji pasakė netrankyk durimis, tarp jų konfliktas kilo, jis po to nuėjo į kambarį, pradėjo ten užuolaidas jai, jinai sako: „palik tu tas užuolaidas“, ten nepamenu, ar „daunas“ ant jo pasakė su keiksmažodžiu, nes jie va taip ir bendrauja, nu ir jis pradėjo ją tampyti, kratyti, sako: „ką tu čia <...> mažas viską matė. Pareigūnas klausia: „tai kai išgirdo, kad jį ten „daunu“ pavadino, jis jau suagresyvėjo, ane? Toks jau tipo, ką tu čia“, K. B. atsako: „jo“, pareigūnas klausia: „kai jau ją už tų rankų pakratė ir už plaukų, verkė dukra ar ne?“, K. B. atsako: „jo“, pareigūnas sako: „verkė“, po ko pareigūnas klausia: „kažką dar sakė, jautė, tėčiui, na nustok, ar kažką? Ar jau tiesiog verkė?“, K. B. atsako: „jo“, pareigūnas patikslina: „tiesiog verkė“, po ko pareigūnas klausia: „tai čia dar sakot apsiverkė, tai apsiverkė A. viską išgirdęs?“, K. B. atsako: „Ne, M.“, pareigūnas klausia: „bet ir A. viską matė?“, K. B. atsako: „jo, matė“, pareigūnas klausia: „o paskui dukra priėjo, sakė, kažką skauda? Ar nieko nesakė?“, K. B. atsako: „nu jinai, kai jis kratė, sakė, ką tu darai, man gal skauda“, pareigūnas klausia: „bet jau paskui, kai jis jau išėjo, ji dar sakė kažką akis į akį?“, K. B. atsako: „ne, ne“. Vaizdo įrašas baigiasi.

Alkotesterio kvito duomenimis, D. B. 2024 m. birželio 25 d. tikrinimo metu nustatytas 2,22 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog D. B. 2024 m. birželio 21 d., apie 22.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam buvo nustatytas 2,22 promilių neblaivumas), namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo savo mažametės dukters B. B. atžvilgiu, o būtent: tarp jų kilusio žodinio konflikto metu D. B. kaire ranka sugriebė už B. B. dešinės rankos ir ją spaudė kartu patempdamas ir ant jos rankos užkritusius B. B. plaukus, t. y. tokiu būdu D. B. nukentėjusiajai B. B. sukėlė fizinį skausmą. Tai patvirtina paties kaltinamojo D. B., nukentėjusiosios B. B. bei liudytojos K. B. paaiškinimai, kitų objektų apžiūros protokolais, vaizdo įrašai bei kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai. Teismas neturi pagrindo netikėti iš esmės nuosekliais ir detaliais nukentėjusiosios paaiškinimais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, kilusio žodinio konflikto metu su mažamete dukra B. B. panaudojo smurtą prieš nukentėjusiąją, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Konstatuotina, kad tokie kaltinamojo veiksmai, kuomet jis mažametei dukrai kaire ranka sugriebė už nukentėjusiosios dešinės rankos, ją spaudė bei patempė ant minėtos rankos užkritusius plaukus, pripažintini tyčiniais.

Nors kaltinamasis D. B. apklausų metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai, tačiau nurodė visiškai neprisimenantis nagrinėjamo įvykio aplinkybių dėl to, jog buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (ką patvirtina ir jam nustatytas neblaivumas). Pažymėtina, kad pagal BK 19 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Todėl neturi teisinės reikšmės jo paaiškinimai, kad kaltinamasis kai kurių aplinkybių tiksliai paaiškinti negali, o jo poelgiui įtakos turėjo neblaivumas.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, jog D. B. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai. Nors kaltinime kaltinamajam D. B. buvo inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas „šeimos nariui“, tačiau iš bylos aplinkybių nustatyta, kad kaltinamasis D. B. sukėlė fizinį skausmą mažametei dukrai, t. y. nukentėjusiajai B. B. Atsižvelgiant į tai, kaltinimas patikslintinas. Minėtas kaltinimo patikslinimas nešalina kalinamojo kaltės, nepažeidžia jo teisės į gynybą bei nekeičia jo veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorė pateiktame pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodė, kad kaltinamajam D. B., pripažinus jį kaltu padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, siūloma skirti 51 MGL dydžio baudą, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinti 1/3 ir paskirti 34 MGL dydžio baudą. Kaltinamasis D. B. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Teismas, skirdamas bausmę D. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas prieš mažametę nukentėjusiąją (t. y. savo šeimos narį – dukrą), nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad D. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad D. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – D. B. yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis tris mažamečius vaikus, baustas administracine tvarka (paskirtas baudas linkęs atlyginti; baustas ir už vairavimą būnant neblaiviu), teistas – už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, iš kurių matyti, kad paskutinių trijų nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo alkoholio, narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų vartojimas. Nors byloje duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, tačiau iš nagrinėjamo įvykio aplinkybių bei kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių matyti, jog kaltinamasis D. B. jau ilgą laikotarpį turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo ir problemų dėl savo elgesio, esant apsvaigus nuo alkoholio.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Įvertinus nurodytas kaltinamąjį D. B. charakterizuojančias aplinkybes bei įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebūtų pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą – švelniausią BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą sankciją – baudą. Teismo vertinimu, nors kaltinamasis yra dirbantis ir gaunantis pastovias pajamas, tačiau jis yra ne kartą teistas, jam jau buvo paskirta tokia bausmė (bauda). Be to, pagrįstai manytina, kad kaltinamajam paskyrus baudą, būtų apsunkinta kaltinamojo šeimos (įskaitant ir nukentėjusiosios) finansinė padėtis, o tai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Arešto bausmė kaltinamajam taip pat jau buvo paskirta, todėl galimybės atidėti šios bausmės vykdymą kaltinamajam nėra. Kita galima BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimo bausmė, teismo vertinimu, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pasekmes, prieštarautų teisingumo principui, būtų neadekvati ir neproporcinga, net ir taikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnio nuostatas). Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju tikslinga ir proporcinga kaltinamajam skirti tokią bausmę, kuri sudarytų galimybes specialistų pagalba koreguoti kaltinamojo gyvenimo būdą bei elgesį, spręsti jo priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms (alkoholiui) problemą. Juolab kad kaltinamasis bei nukentėjusioji teigia, kad kaltinamasis nebevartoja alkoholio, lankosi pas specialistus dėl šios problemos.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, kaltinamajam D. B. už padarytą nusikaltimą skirtina įstatymo sankcijoje nenumatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir tikslus, jos trukmę numatant 1 metams, be intensyvios priežiūros, kadangi kaltinamojo buvimo vietos nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie ribotų alkoholinių gėrimų vartojimą (kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) bei iš esmės įtakotų D. B. elgesį ir gyvenimo būdą. Dėl to bausmės vykdymo metu kaltinamajam skirtini: 1) įpareigojimas tęsti darbą, o jo netekus, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį); 3) draudimas turėti, naudoti bei įgyti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus); 4) gydytis nuo alkoholizmo, jei jis sutinka. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, D. B. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės apribojimo.

Atsižvelgiant į kaltininko asmenybę bei nusikalstamos veikos pobūdį, D. B. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72² straipsnyje, – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per septynerius mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas D. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. birželio 25 d., 23.30 val. iki 2024 m. birželio 26 d., 12.13 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismas nebendrina šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės su šiuo metu kaltinamojo vykdoma laisvės apribojimo bausme, paskirta Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. liepos 23 d. baudžiamuoju įsakymu, kadangi kaltinamasis nebuvo informuotas apie bausmių bendrinimo klausimo nagrinėjimą, priimant šį teismo baudžiamąjį įsakymą, tačiau gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą bei apie jį pranešus kaltinamajam, šis klausimas bus sprendžiamas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Byloje nukentėjusiosios B. B. interesais civilinio ieškinio nėra pareikšta. Proceso išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. B. (D. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu skirtini: 1) įpareigojimas tęsti darbą, o jo netekus, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį); 3) draudimas turėti, naudoti bei įgyti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus); 4) gydytis nuo alkoholizmo, jei nuteistasis sutinka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. paskirti galutinę – 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu D. B. skirtini: 1) įpareigojimas tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį); 3) draudimas turėti, naudoti bei įgyti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus); 4) gydytis nuo alkoholizmo, jei nuteistasis sutinka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, D. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 7 (septynis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į galutinę paskirtą bausmę įskaityti D. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. birželio 25 d., 23.20 val. iki 2024 m. birželio 26 d., 12.13 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti D. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, D. B. turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.