Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ugniaus Trumpulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, subendrinta su 2023 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi ir D. M. paskirta galutinė 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, D. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 7 (septyniems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, iš D. M. konfiskuotas motoroleris „AGM HM50QT-10“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir uždraudimas naudotis specialia teise – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmės rūšimi bei dydžiu, prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis yra teisingas, pagrįstas ir proporcingas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

6. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

7. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

8. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas D. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. M. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2023 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi ir D. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams.

9. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl D. M. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, laikydamasis 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktų reikalavimų, įvertino tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika buvo padaryta tiesiogine tyčia. Be to, teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, įvertino ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis (anksčiau teistas, tame tarpe tris kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka, nedirbantis). Taip pat teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, nustatė ir atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

10. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, už padarytą nusikalstamą veiką teisingai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. M. paskyrus tik pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad anksčiau D. M. iki šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas net aštuonis kartus. Kaip jau minėta, D. M. buvo nuteistas ir už analogiškų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, kas vis tik rodo nuteistojo sistemingą nusikaltimų darymą, t. y. būdamas neblaivus vairuoja transporto priemones. Be kita ko, už ankstesnių veikų padarymą buvo skirtos įvairios bausmės, taip pat ir švelnesnės už laisvės atėmimą: laisvės apribojimas (Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri 2009 m. lapkričio 17 d. buvo pakeista į arešto bausmę; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu), areštas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d., teismo baudžiamuoju įsakymu; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžiu), laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant (Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu 2012 m. vasario 28 d. nuosprendžiu), laisvės atėmimas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžiu; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu), tačiau jos nuteistojo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje D. M. nusikalstamą veiką padarė 2024 m. spalio 1 d., nepraėjus net metams laiko po to, kai jis buvo nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendis, kuris įsiteisėjo 2023 m. spalio 31 d.). Be kita ko, minėtu nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teises vairuoti transporto priemones septyniems metams. Vis dėlto, byloje esantys nuteistąjį charakterizuojantys duomenys rodo, kad D. M. turi polinkį nusikalsti, jis nesiekia atsisakyti nusikalstamo elgesio modelio ar tolesnių nusikalstamų veikų darymo, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos nepadarė, nebuvo pakankamai efektyvios ir nepaveikė nuteistojo elgesio teigiamai, kad sulaikytų jį nuo nusikalstamo elgesio ateityje. Esant išvardintoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju tik laisvės atėmimas gali nuteistąjį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir nubausti.

11. BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas už padarytą nusikalstamą veiką skyrė didesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, atsižvelgdamas, be kita ko, į D. M. nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad yra teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, jam uždrausta vairuoti transporto priemones, tačiau nuteistasis šio draudimo nepaiso, nuteistasis nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, administracine tvarka baustas du kartus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Be to, pakankamai didelė reikšmė buvo teikiama D. M. ankstesniems teistumams, anksčiau taikytoms švelnesnėms bausmėms, kurios nepasiteisino, todėl apylinkės teismo parinktos bausmės rūšis ir dydis už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, nebuvo pernelyg griežta, neproporcinga ar neteisinga. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, taigi apeliantui dėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje padarytos nusikalstamos veikos paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam parinkta galutinė bausmės rūšis ir dydis yra tinkamai individualizuota, ji atitinka pastarojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

12. Pažymėtina, kad bausmių bendrinimo taisyklės yra numatytos BK 63 ir 64 straipsniuose. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu, D. M. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies, 1 punkto 1 papunkčiu, buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 60 parų arešto bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nustatytą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė 2024 m. spalio 1 d., neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka.

14. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo vos vieną mėnesį neatliktos bausmės, kai visa neatliktos bausmės dalis sudarė apie du mėnesius. Tai reiškia, kad nuteistajam galutinė subendrinta bausmė buvo paskirta netgi per švelni, nes apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo pridėti tik dalį likusios laisvės atėmimo bausmės, kurios dydis jau ir taip buvo mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas minimalus (3 mėnesiai). Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam bendrinant nuosprendžiais paskirtas bausmes buvo parinktas palankesnis bausmių bendrinimų būdas, tačiau nesant nuteistojo teisinę padėtį bloginančio apeliacinio skundo, nėra pagrindo D. M. keisti paskirtos bausmės.

15. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam D. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.