Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, dalyvaujant sekretorei Raimondai Karbauskienei, ieškovei J. Š., ieškovės atstovei advokatei Audronei Grigelionienei, atsakovų atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui, trečiajam asmeniui R. N., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovams J. Š. ir M. Š., tretiesiems asmenims R. N., Klaipėdos miesto 5 notarų biuro notarei Raimondai Kundrotienei, dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos m. pirmajame notarų biure 2004-02-02 buvo patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, registro Nr. K1 AK-1491, kuria sutuoktiniai D. K. ir G. K. pardavė, o J. Š. nuosavybės teisėmis nupirko butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas įgaliojimas, patvirtintas 2003-04-23 Klaipėdos m. 3-ojo notarų biuro, registro Nr. D-1818, kuriuo R. N. įgalioja J. Š. nupirkti butą Klaipėdos mieste ne už didesnę nei 45 000 litų kainą. Byloje nustatyta, kad ieškovei J. Š. gim. (duomenys neskelbtini) notaro patvirtintu nuosavybės teisės liudijimu, ½ buto esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ieškovei, kita dalis M. Š. ir J. Š. pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad J. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)), sudaryta santuoka įrodo, bendrąją jungtinę nuosavybę į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas nurodo, kad paveldėjimo teise atsakovams M. Š. ir J. Š. priklauso buto dalis.

Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Nagrinėjamoje situacijoje, ieškovė buto pirkimo metu nenurodė ir vėliau nepareiškė prašymo, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini) pripažinti jos asmenine nuosavybe. LR CPK 182 str. 1d. 2p. nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Įsiteisėjes teismo sprendimas byloje pagal ieškinį, kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materilianių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo) turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims (LR CPK 279 str.4d.). Teismas, sutinka su Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-05-02 nutarties civilinėje byloje NNr. 2A-510-538/2014 motyvais, kad 2004-02-02 notarų biure sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, kuria sutuoktiniai D. K. ir G. K. pardavė, o J. Š. nupirko butą su bendro naudojimo patalpomis. Teismas pabrėžė, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra dvišalis sandoris, kuriame yra išreiškiama pardavėjo valia parduoti turtą, o pirkėjo valia pirkti tam tikrą turtą. Notaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 30 str. 1 dalimi, išaiškino šalims jų atliekamų veiksmų prasmę ir pasekmes bei patvirtino šalių išreikštą valią. Su sutarties turiniu bei jose išdėstytomis bei su pirkimo-pardavimo sulygtomis sąlygomis pardavėjas ir pirkėjai susipažino prieš sutarties sudarymą. Taip pat prieš šios sutarties pasirašymą jiems buvo išaiškinta sudaromo sandorio esmė ir teisiniai padariniai. Tai rodo, kad ieškovė parduodama butą, suvokė sandorio esmę ir turėjo numatyti, kad nupirktas butas priklausys jai ir jos sutuoktiniui, A. Š., bendros jungtinės nuosavybės teise. Taip pat atsakovė D. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog taip pat nežinojo, kad butas perkamas kitam asmeniui, o ne atsakovei J. Š., jie su sutuoktiniu turėjo tikslą parduoti butą ir suradę pirkėją, t. y. atsakovę J. Š., butą pardavė. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad perkant ginčo butą, įgaliojimas notarui nebuvo pateiktas, todėl notarė ginčo buto neįregistravo ieškovės vardu (CPK 178 str., 185 str.). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad mirus A. Š., ieškovė J. Š. kreipėsi į Klaipėdos m. 5-ąjį notarų biurą dėl palikimo ir priėmė palikimą kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Ginčas kilo tik tada, kai atsakovai J. Š. ir M. Š. su pareiškimais kreipėsi į Klaipėdos m. 5-ąjį notarų biurą, dėl palikimo priėmimo. Tai rodo, kad ieškovė siekia pripažinti butą asmenine nuosavybe norint sumažinti po A. Š. mirties atsiradusio palikimo vertę. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad J. Š. turėjo tinkamai patvirtintą įgaliojimą, kurio pagrindu turėjo teisę veikti R. N. vardu ir įgyti nekilnojamąjį turtą, tačiau šiuo atveju jį veikė savo vardu bei įgijo nuosavybės teisę į minėtą butą. Taip pat pažymėta, kad iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos, siekiant nuginčyti sandorį, praėjo aštuoneri metai, byloje duomenų apie tai, kad ieškovė būtų ėmusis tam tikrų aktyvių veiksmų, siekdama įgyti nuosavybės teisę į ginčo jai nupirktą butą. Esant tokiems įrodymams konstatuota, kad 2004-02-02 sandoriu turtą įgijo atsakovė J. Š., t. y. sudarant 2004-02-02 sandorį buvo išreikšta tikroji atsakovės valia (CPK 178 str., 185 str.).

Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardinti kriterijai, pagal kuriuos turtas gali būti priskirtas vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei: turto įgijimo laikas, turto įgijimo pagrindas, turto pobūdis, vieno iš sutuoktinių lėšų panaudojimas, aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą savo nuosavybėn. Įvertinus visas bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog minėtas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies prasme bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; ir kt. Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykiu pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir panašiai (Lietuvos A. T. 2009-11-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-491/2009). Byloje nepateikti įrodymai, įrodantys, kad turtas įgytas santuokoje būtų įgytas kaip vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė.

Nurodytų argumentų pagrindu ieškinys kaip neįrodytas ir nepagrįstas atmestinas (CPK 178 str.). Atmetus ieškinį, atsakovams iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovų atstovas, teismo posėdžio metu pateikė pagrįstus rašytinius įrodymus, ir prašo priteisti 2000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą atstovaujant teisme, todėl remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovės priteistinos 2000,00 Lt bylinėjimosi išlaidos atsakovei J. Š., kadangi atsakovės atstovas nurodė, kad už advokato teisinę pagalbą sumokėjo atsakovė J. Š. ir pateikė pinigų priėmimo kvitą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. Š. atsakovei J. Š. 2000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.