Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Danutė Burbulienė, susipažinusi su Joniškio rajono apylinkės teismo civiline byla Nr. 2-91-457/2015 pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovams L. J., O. J. ir J. P. dėl nekilnojamojo turto pagerinimo nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Joniškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-91-457/2015, iškelta pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovams L. J., O. J. ir J. P. dėl nekilnojamojo turto pagerinimo nuostolių atlyginimo. Šią bylą nagrinėja teisėjas Vidmantas Gestautas.

2015-01-20 vykusio teismo posėdžio metu atsakovo L. J. atstovas advokato padėjėjas V. M. bei atsakovės O. J. atstovas advokatas V. Ž. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui Vidmantui Gestautui ir visiems Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjams. Nušalinimo pareiškimas motyvuojamas tuo, atsakovai nepasitiki Joniškio rajono apylinkės teismu, nes, anot pareiškėjų, teisėjai gali būti šališki ir suinteresuoti bylos baigtimi. Pareiškėjai nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovei atstovauja advokatė J. G., kuri anksčiau dirbo Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja, ir yra priėmusi teismo sprendimą, kuriuo trečiasis asmuo T. P. pripažintas neveiksniu. Pareiškėjų teigimu, tai, kad advokatė J. G. dirbo tame, pačiame teisme, kuriame nagrinėjamas ieškovės ieškinys, netgi priėmusi aktualių šiam civiliniam ginčui sprendimų, objektyviam stebėtojui gali kelti pagrįstų abejonių Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjų nešališkumu.

Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais prašymas nušalinti Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjus netenkinamas.

Apylinkės teismui pareikštą nušalinimo pareiškimą sprendžia apygardos teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 35 str., 69 str.). Šiuo aspektu pažymėtina, kad nušalinimo teisė yra svarbi asmens teisės į tinkamą procesą garantija. Teisėjui (teisėjams ar teismui) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66, 71 str.). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis, arba viešai žinomomis faktinėmis aplinkybėmis. Nušalinimas negali būti grindžiamas jį pareiškusių asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne vien tik esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, bet tik tuomet, kai egzistuoja faktiniais duomenimis pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 67 str. 1 d.).

Atsakovo L. J. atstovo advokato padėjėjo V. M. bei atsakovės O. J. atstovo advokato V. Ž. pareiškimo turinys byloja, kad nušalinimas reiškiamas visiems Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjams (in corpore).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra garantuota žmogaus teisė turėti nešališką ginčo arbitrą. Asmens teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą yra konstitucinė, ir būtina šalinti bet kokias prielaidas, galinčias sukelti abejonių dėl teisėjo ar teismo nešališkumo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, plėtodamas teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo doktriną, 2001-02-12 nutarime yra nurodęs, kad asmens konstitucinė teisė į jo bylos išnagrinėjimą nešališko teismo reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu, sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias procesinės teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CPK 64-66 straipsnius teisėjas turi nusišalinti arba būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra aplinkybių, kurios objektyviai kelia abejonių teisėjo nešališkumu. Kartu primintina, kad, kaip ir visomis procesinėmis teisėmis, nušalinimo teise negali būti piktnaudžiaujama (CPK 42 str. 5 d., 95 str.). Teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, o nagrinėdami bylas privalo klausyti tik įstatymo (Konstitucijos 109 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai reiškia nušalinimą visiems Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjams remdamiesi aplinkybe, kad ieškovę atstovaujanti advokatė yra dirbusi Joniškio rajono apylinkės teisme teisėja ir todėl Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjai gali būti šališki bei suinteresuoti bylos baigtimi. Išanalizavus pareiškime nurodytas aplinkybes, visų pirma, pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovę atstovaujanti advokatė J. G. yra dirbusi Joniškio rajono apylinkės teisme teisėja, objektyviam stebėtojui nesudaro pagrindo abejoti visų Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjų nešališkumu. Juo labiau, kad advokatas byloje turi tik procesinį teisinį, o ne materialųjį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Teisėjo bešališkumas turi ir objektyvųjį aspektą, t.y. turi būti nustatyta, ar yra kokių nors objektyviai egzistuojančių faktų ar aplinkybių, kurie, vis dėlto, kelia abejonių teismo bešališkumu. Šiuo požiūriu tokių faktų pareiškėjai neatskleidė, jų nenustatyta ir bylos procesiniuose dokumentuose. Pareiškėjų apeliacija ir argumentai į tai, kad, jų manymu, procesas galimai bus nešališkas, negali būti pakankamu pagrindu teisėjus nušalinti, todėl jie teisiškai nėra svarbūs ir reikšmingi. Taigi objektyviuoju požiūriu negalima prieiti išvados, kad byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, jog Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjai yra šališki ar suinteresuoti bylos baigtimi, ar jų dalyvavimas nagrinėjant bylą gali kelti nepasitikėjimą teismu apskritai. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės, dėl kurių jie nepasitiki visais Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjais laikytinos tik subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis.

Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad CPK 65 ir 66 straipsniuose numatytų pagrindų tenkinti nušalinimo pareiškimą nėra. Nesant įstatyme numatytų nušalinimo pagrindų, nušalinimo pareiškimas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 69 straipsniu, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Netenkinti atsakovo L. J. atstovo advokato padėjėjo V. M. bei atsakovės O. J. atstovo advokato V. Ž. 2015 m. sausio 20 d. nušalinimo pareiškimo Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjams civilinėje byloje Nr. 2-91-457/2015.