Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Audronės Šukienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo K. Z. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinta, kad tiek J. Š., tiek ir P. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, kiekvienas iš jų vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutraukta, tačiau ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. K. Z. buvo kaltinamas, tačiau pirmosios instancijos teismo išteisintas dėl to, kad jis 2022 m. liepos 26 d. apie 19:00 val., namo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), abipusio konflikto metu su L. N., jis tyčia rankos kumščiu sudavė L. N. į krūtinę, tačiau jo ranka nuslydo į L. N. kaklo sritį, link „Adomo obuolio“. Tęsdamas nusikalstamą veiką, K. Z. atėjęs į A. Z. gyvenamo namo dalį antro aukšto prieškambaryje, grasindamas A. Z. ir L. N. sakydamas „užmušiu dabar aš jus, padarysiu, žiūrėkit“ ir po šių žodžių du kartus rankomis pastūmė A. Z. į krūtinę, vieną kartą kojos keliu sudavė jai į kairės pusės pilvo sritį (ties kirkšniu), vieną kartą sudavė ranka į galvos sritį, po ko ją pastūmė ir A. Z. nugriuvo ant grindų. Tokiais veiksmais K. Z. sukėlė L. N. ir A. Z. fizinį skausmą bei grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ir dėl to buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. K. Z. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

2. K. Z. buvo kaltinamas, tačiau pirmosios instancijos teismo išteisintas dėl to, kad jis davė melagingus parodymus apklausiamas kaip nukentėjusysis: jis, 2022-07-27 nuo 15:05 val. iki 15:29 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate, adresu (duomenys neskelbtini), tarnybinėse patalpose, 2022-07-27 nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju ir apklausiamas kaip nukentėjusysis ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-28107-22, tyčia davė melagingus parodymus vyresniajam tyrėjui R. S. apie tai, kad 2022-07-26 apie 18:30 val., (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme, įvykusį konfliktą tarp jo, L. N. ir A. Z. matė ir gali paliudyti kaimynas J. Š. ir pas jį (J. Š.) buvęs draugas P. B., t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė Audronė Šukienė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendį pakeisti iš dalies dėl K. Z. išteisinimo ir priimti jo atžvilgiu naują apkaltinamąjį nuosprendį: K. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; K. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; K. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu bei sudėjimo būdu subendrinti paskirtas bausmes ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, K. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tenkinti nukentėjusiosios A. Z. pareikštą civilinį ieškinį ir jai priteisti iš K. Z. 308 Eur turtinės žalos atlyginimo; tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti iš K. Z. 301,02 Eur turtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis BPK 103 straipsniu pripažinti proceso išlaidomis nukentėjusiųjų įgalioto atstovo advokato atstovavimo išlaidas - 1597,20 Eur ir jas priteisti solidariai iš K. Z., J. Š. ir P. B. nukentėjusiųjų naudai. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1. Skunde prokurorė nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas, jame išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nes prioritetinę reikšmę suteikė išteisintojo K. Z. parodymams ir visiškai be pagrindo nukentėjusiųjų A. Z. ir L. N. parodymus vertino kaip nenuoseklius ir nepatikimus. Prokurorės įsitikimu, nukentėjusieji viso proceso metu davė iš esmės nuoseklius parodymus apie įvykį ir prieš juos pavartotą skurtą bei grasinimus. Nukentėjusysis L. N. teisme patvirtino, kad K. Z. jį kieme užpuolė ir pats nukrito ant žemės. Grįžęs į namus jis nuėjo į vonią, o išgirdęs triukšmą nusileido į apačią ir pamatė, kad K. Z. kojos keliu smūgiavo A. Z. į kairę kirkšnies pusę, po to kruvinos rankos plaštaka į galvą ir pora kartų į krūtinę, grasino, kad užmuš. Tada jis K. Z. paėmęs už žasto išstūmė pro namo duris į lauką ir jas užrakino. L. N. nurodė, kad smūgiai jam buvo suduoti du kartus – vienas kieme, o kitas kai kėlė A. Z. nuo žemės. Prokurorės teigimu, iš esmės analogiškus parodymus L. N. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, šie parodymai skunde detaliai aptariami. Nustačius, kad būtent dėl K. Z. suduoto smūgio kumščiu į krūtinę nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, šie K. Z. veiksmai jam ir buvo inkriminuoti.

3.2. Prokurorės įsitikinimu L. N. parodymus patvirtina ir parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kai nukentėjusysis parodė tokias pačias įvykio aplinkybes. Abejoti, kad K. Z. sudavė smūgį L. N. (sudavė smūgį į krūtinę, tačiau K. Z. ranka nuslydo į kaklo sritį), pagrindo nėra. Šią aplinkybę patvirtina nuoseklūs, detalūs ir išsamūs nukentėjusiojo L. N. parodymai. Prokurorė atkreipia dėmesį, jog nors skirtingų apklausų metu pavartoti žodžiai ar sakinių formuluotės šiek tiek skiriasi, tačiau pati esmė nesikeičia, o neatitikimai nelaikytini esminiais ir darančiais asmens parodymus nepatikimais. Taip pat atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiųjų apklausos darytos praėjus nemažam laiko tarpui, todėl asmuo gali skirtingai formuluoti savo pasakojimą arba tam tikrų aplinkybių jau nepaminėti ar paminėti kitas. Parodymų prieštaringumui ir nenuoseklumui konstatuoti nepakanka nustatyti, kad asmens parodymuose skiriasi tam tikros nereikšmingos aplinkybės, nors esmė apie įvykį, asmens nusikalstamus veiksmus yra analogiška. Taigi viso proceso metu asmeniui duodant analogiškus parodymus apie esmines įvykio aplinkybes, tokie parodymai laikytini nuosekliais ir jais galima grįsti kaltinimą. Teigiama, kad L. N. parodymų nuoseklumą ir tikrumą dėl to, kad K. Z. parkrito pats patvirtina ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. specialisto išvada Nr. G 2393/2022 (01) (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-28107-22 medžiagoje), kurioje nurodyta, kad K. Z. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti pačiam griūnant ir kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimais paviršiais.

3.3. Skunde nurodoma, jog nors K. Z. teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai neigė savo kaltę, tačiau jo parodymai dėl pačio konflikto pradžios ir tolimesnės eigos iš dalies patvirtina nukentėjusiojo L. N. parodymus. K. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad L. N. sutiko lauke, ir nors nurodė, kad jam smūgį sudavė L. N., tačiau taip pat teigė, kad sukniubo ant žemės. K. Z. parodymai dėl L. N. suduotų smūgių skaičiaus ir lokacijos yra skirtingi, netikslūs, kadangi teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad L. N. staiga priėjęs prie jo (K. Z.) smūgiavo į lūpą, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad L. N. ėjo tiesiai į jį ir atsitrenkė į jį krūtine, taip jį pastumdamas, nuo pastūmimo jis atšoko ir tik tada L. N. dešine ranka trenkė jam į lūpą, po to vieną kartą trenkė į kaktą ir vieną kartą trenkė per galvą, ko pasėkoje K. Z. pajuto fizinį skausmą, po smūgių krito ant plytelių ir nusibrozdino kojas. Be to, ikiteisminio tyrimo metu atlikus parodymų patikrinimą įvykio vietoje su K. Z., jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas, kur buvo sumuštas, kokius veiksmus jo atžvilgiu atliko L. N., kur po to stovėjo jo buvusi žmona A. Z. ir L. N., teigė, kad į šių asmenų gyvenamąsias patalpas nebuvo užėjęs. 2022 m. liepos 27 d. apklausiamas nukentėjusiuoju priešpriešiniame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-28107-22, K. Z. nurodė, kad buvo pakilęs į antrą aukštą, ten stovėjo jo buvusi žmona A. Z. ir jos sugyventinis, todėl prieš juos stovėdamas jiems pasakė: „pažiūrėkit, ką padarėt, gal vaistinėlę galit duoti“, o 2022 m. liepos 27 d. įtariamojo apklausos metu K. Z. parodė, kad eidamas paskui L. N. sustojo pusiaukelėje į antrą aukštą. Nors apklausų metų K. Z. aiškino, jog L. N. jį sumušė ne namuose, o lauke, tačiau kviesdamas greitosios medicinos pagalbos darbuotojus nurodė kitokias aplinkybes, t. y., kad jis buvo sumuštas namuose, o ne lauke. Liudytojas R. M. parodė, kad atvykus į įvykio vietą K. Z. pareigūnams paaiškino, jog nesmurtavo prieš A. Z., tik bandė ją apkabinti, kad ant jos drabužių liktų įrodymas apie jo patirtą smurtą, tačiau teisiamojo posėdžio metu K. Z. šią aplinkybe neigė ir paaiškino, kad įvykio dieną jis netepė krauju A. Z. ir L. N., o afekto būsenoje daug ką galėjo prišnekėti pareigūnams. Taigi byloje surinkti objektyvūs duomenys patvirtina, jog K. Z. prieš nukentėjusiuosius tyčia naudojo smurtinius veiksmus ir sukėlė jiems fizinį skausmą.

3.4. Prokurorės teigimu, vertinant K. Z. parodymų patikimumą, svarbu atsižvelgti į aplinkybę, jog apklausiamas nukentėjusiuoju ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-28107-22 jis davė melagingus parodymus, kad įvykį matė liudytojai P. B. ir J. Š., nors iš tiesų minėtų liudytojų nebuvo įvykio vietoje ir jie skundžiamu nuosprendžiu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą. K. Z. prašė minėtų liudytojų duoti parodymus jo naudai, taip bandydamas sukurti situaciją, jog konflikto metu jis smurtinių veiksmų nenaudojo. Nors įtariamasis turi teisę neduoti parodymų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apklausiamas nukentėjusiuoju kitame ikiteisminiame tyrime davė melagingus parodymus, siekdamas sau naudingesnės situacijos, kritiškai vertintini ir šio ikiteisminio tyrimo metu duoti K. Z. parodymai, juolab jie yra prieštaringi. Todėl K. Z. parodymai, jog jis nesmurtavo prieš nukentėjusiuosius ir jiems negrasino, vertintini kaip gynybinė jo versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kurie turėjo būti vertintini kritiškai. Nors K. Z. nepripažino savo kaltės, tačiau tai nepaneigia jo nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusiuosius buvimo.

3.5. Skundžiamame nuosprendyje detaliai aptariamos aplinkybės, susijusios su K. Z. neblaivumu. Kita vertus, tokios aplinkybės nei paneigia, nei patvirtina K. Z. neteisėtų veiksmų. Baudžiamojoje teisėje savanoriškas fiziologinis apsvaigimas vertinamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o ne BK 140 straipsnio 1 dalyje ar 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymis. Taigi, net nustačius aplinkybę, kad K. Z. įvykio metu būtų buvęs blaivus, tai nepaneigtų jo smurtinių veiksmų ir grasinimų prieš nukentėjusiuosius.

3.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog K. Z. nebuvo įėjęs į A. Z. namo vidų. Tai, kad K. Z. buvo įėjęs į A. Z. namo prieangį viso proceso metu parodė nukentėjusieji A. Z. ir L. N.. Taip pat šią aplinkybę patvirtino pats K. Z., kuris parodė, kad buvo pakilęs į antrą aukštą, o vėliau nusileido laiptais žemyn skambinti policijai. Be to, atlikus įvykio vietos apžiūrą nustatyta, kad įėjus pro duris koridoriuje ant plytelių yra pypkė, ant kurios yra raudonos spalvos skysčio dėmių. Ant plytelių taip pat yra raudonos spalvos skysčio lašas. Rasti kraujo pėdsakai ir K. Z. priklausanti pypkė patvirtina K. Z. buvimą namo viduje. Aplinkybė, jog kraujo lašai galėjo atsirasti nuo krauju išteptų nukentėjusiųjų, mažai tikėtina. Priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, ant nukentėjusiųjų kūnų nebuvo matomi kraujo pėdsakai, todėl lašėjimas nuo jų neįmanomas. Prokurorės teigimu, bylos duomenys patvirtinta, kad K. Z. buvo įėjęs į nukentėjusiosios A. Z. namo vidų, kur prieš ją smurtavo ir sukėlė fizinį skausmą.

3.7. Nurodo, kad nukentėjusioji A. Z. viso proceso metu nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir nukentėjusysis L. N.. Skunde prokurorė aptaria teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios A. Z. duotus parodymus ir teigia, kad jie patvirtina jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nukentėjusiosios A. Z. parodymus patvirtina nukentėjusiojo L. N. parodymai, nes būtent tokias K. Z. fizinių veiksmų panaudojimo prieš A. Z. aplinkybes parodė ir nukentėjusysis L. N.. Pastarasis teigė, kad išgirdęs triukšmą greitai nusileido iš trečio aukšto ir pamatė, kad K. Z. kojos keliu smūgiavo A. Z. į kairę kirkšnies pusę ir aukščiau, po to smūgiavo ranka į galvą ir į krūtinę, A. Z. krito, tačiau L. N. ją pagavo, smūgių metu buvo išsakomi grasinimai. Analogiškas smurto naudojimo aplinkybes, nukentėjusioji A. Z. nurodė pareiškime, kuriuo kreipėsi į policiją. Nėra pagrindo vertinti, kad nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklūs.

3.8. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, jog A. Z. parodymų nepatikimumą patvirtina tai, kad bendrojo pagalbos centro (BPC) garso įraše A. Z. neužsiminė apie smurtą. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu A. Z. paaiškino, kad kai L. N. atbėgęs į namą pasakė apie siautėjantį K. Z., ji pradėjo skambinti 112, tada už maždaug 2 minučių K. Z. užlipo laiptais į antrą aukštą ir pradėjo tepti krauju duris, įėjo į prieškambarį ir pradėjo naudoti fizinius veiksmus prieš ją, kurie aptarti. Taigi skambučio BPC metu A. Z. neminėjo K. Z. smurto, nes jis įvyko netrukus po to. Atsižvelgtina į tai, kad asmens parodymų metu nurodytas laikas yra apytikslis, asmuo įvykio metu ar iškart po to tiksliai neskaičiuoja laiko ir nežiūri į laikrodį, todėl skundžiamame nuosprendyje tiksliai, sekundžių tikslumu skaičiuotas laikas bei tikslu K. Z. veiksmų atlikimo laikas yra nepagrįstas.

3.9. Skundžiame nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad A. Z. apklausų metu teigė apie užpuolimo metu nukritusius ir sudužusius akinius, o Body kamerų vaizdo įraše matoma, kaip akinius ji užsidėjus bei nėra dūžio. Negalima kategoriškai teigti, ar akiniai buvo įskilę ar ne, nes vaizdo įraše nesimato vedamos A. Z. kaktos ir akių, o teismo minimą kairės pusės akinių stiklą uždengia plaukai. Be to, tai, kad einant į greitosios medicinos pagalbos automobilį A. Z. buvo užsidėjusi akinius, nepaneigia aplinkybės, jog K. Z. užpuolimo metu akiniai galėjo nukristi. 2023 m. lapkričio 30 d. apklausiama teisme nukentėjusioji A. Z. parodė, kad akinių stiklas įskilo po pirmo ar antro pastūmimo, bet akinių stiklas dar laikėsi. Turėjo tik vienintelius akinius, o be akinių jos prastas regėjimas, todėl ir buvo užsidėjusi suskilusius akinius. Taigi tokios pirmos instancijos teismo nurodytos aplinkybės niekaip nepaneigia A. Z. parodymų nuoseklumo dėl esminių įvykio aplinkybių, o juolab nepaneigia neteisėtų K. Z. veiksmų.

3.10. Skunde prokurorė nurodo ir tai, kad apylinkės teismo sprendimas išteisinti K. Z. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį taip pat nepagrįstas. K. Z. grasinimus viso proceso metu nuosekliai nurodė nukentėjusieji A. Z. ir L. N.. Nukentėjusioji A. Z. pareiškime ikiteisminio tyrimo įstaigai nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje K. Z. jai pasakė, kad ji „gyvens neilgai, nes ją užmuš“, jo grasinimą suprato kaip realų. Apklausta 2022 m. rugpjūčio 3 d. liudytoja A. Z. nurodė, kad K. Z. pasakė: „tai štai ką jūs su manim padarėt, na dabar tai tau bus“ bei šaukė: „ką jūs su manim padarėt, nužudysiu“. Ji mano, kad grasinimas yra realus ir gali būti realizuotas, nes K. Z. anksčiau yra smurtavęs prieš ją. Į policiją anksčiau buvo kreipusi 2010 m., 2005 m., 2004 m. Apklausta liudytoja 2022 m. rugsėjo 23 d. A. Z. nurodė, kad įvykio metu buvo įvairių grasinimų jos atžvilgiu t. y., kad ji ilgai negyvens. Duodama parodymus teisme nukentėjusioji A. Z. nurodė, kad pamatė, kaip atsidarė durys ir į vidų įeina K. Z., jis pasakė: „ką tu padarei“ ir prasidėjo keiksmažodžiai. K. Z. visą laiką rėkė, tepė ir gąsdino, kad jiems bus blogai, kad jis atvažiuos, išveš, nužudys. A. Z. nurodė, kad po ištuokos K. Z. jos atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, bet visą laiką naudojo psichologinį smurtą, sakydavo, kad ilgai ji negyvens, kad jai nedaug liko, kad ilgai nevaikščios. 2022 m. spalio 20 d. apklaustas nukentėjusysis L. N. teigė, kad K. Z. šaukė: „dabar aš jus padarysiu, žiūrėkit“. Jis nuolatos juos gąsdino kažkokiu savo brolio sūnumi, sakydamas, kad dirba saugumo departamente ir jis pridarys jiems daug bėdų. 2022 m. spalio 20 d. nukentėjusiojo L. N. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis nurodė, jog K. Z. rėkė „dabar aš tave užmušiu“. Akistatos su K. Z. metu L. N. teigė, kad smūgiuodamas A. Z. K. Z. rėkė „užmušiu“. L. N. parodė, kad K. Z. jam grasino susidorojimu ir grasino brolio sūnumi, sakydamas „mes dabar jus patvarkysime“ ir tai kartojo kelis kartus. Duodamas parodymus teisme L. N. parodė, kad jo atžvilgiu K. Z. ne kartą yra išsakęs grasinamo pobūdžio išsireiškimus. Tai, kad K. Z. galėjo išsakyti įvairius grasinimus nukentėjusiems, patvirtina aplinkybė, jog jis buvo agresyviai nusiteikęs, pats artinosi prie nukentėjusiųjų namų ir sekė paskui L. N., tarp jų kilus konfliktui. K. Z. teigė, jog buvo tarsi afekto būsenoje. Apklausų metų K. Z. nurodė, kad ėjo paskui L. N. ir sakė: „ką tu padarei“ bei tą patį sakė atėjęs prie A. Z. namų. Tai, kad nukentėjusiesiems A. Z. ir L. N. buvo pakankamas pagrindas manyti, jog K. Z. gali juos nužudyti ar sunkiai sužaloti, patvirtina aplinkybė, jog K. Z. grasinimus išsakė ne atsitiktinai, o jau naudodamas smurtinius veiksmus bei būdamas kruvinas. Grasinimų išsakymas šiuo atveju buvo kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, tęsinys, t. y. grasinama tuo pat metu, kaip ir smurtaujama arba netrukus po to. Grasinimai nukentėjusiems buvo išsakomi smurtinių veiksmų metu, todėl akivaizdu, kad asmuo tokius grasinimus gali suvokti kaip realius. Tai, kad A. Z. iš tiesų išsigando K. Z. išsakytų grasinimų ir elgesio, patvirtina ir tai, jog ji pirma skambino ir kvietėsi pagalbą. Prokurorė daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju K. Z. išsakyti teiginiai privertė nukentėjusiuosius bijoti, kad dėl tolesnių K. Z. veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Šiuo atveju K. Z. veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

3.11. Toliau skunde nurodoma, kad kaltinimas K. Z. buvo pateiktas ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau ir šioje dalyje apylinkės teismas nepagrįstai išteisino K. Z.. Prokurorė ginčija pirmos instancijos teismo išvadą, kad dėl 2022 m. liepos 26 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto, apklausiamas liudytoju ir duodamas parodymus apie L. N., A. Z. veiksmus, tuo pačiu K. Z. turėjo duoti parodymus ir apie savo paties veiksmus, galinčius užtraukti baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, todėl nėra galimybės traukti jo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Iš bylos duomenų matyti, kad šiame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-28015-22 2022 m. liepos 27 d. K. Z. buvo apklaustas įtariamuoju, apklausa truko nuo 13.13 val. iki 13.39 val., 2022 m. liepos 27 d. 13.46 val. K. Z. buvo paleistas iš laikino sulaikymo. 2022 m. liepos 27 d. 14.48 val. K. Z. su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK reagavimo valdybos 6 skyrių, pareiškime nurodydamas, kad 2022 m. liepos 26 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) esančio namo kieme jį sumušė A. Z. sugyventinis L. N.. 2022 m. liepos 27 d. priimtas nutarimas pripažinti K. Z. nukentėjusiuoju ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-28107-22. 2022 m. liepos 27 d. 15.05 val. Vilniaus apskrities VPK reagavimo valdybos i skyriaus tyrėjas R. S. K. Z. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-28107-22 apklausė nukentėjusiuoju. Teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokole yra K. Z. parašas, todėl jis buvo pasirašytinai įspėtas už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį. Kita vertus, apklausoje nukentėjusysis K. Z. nurodė, kad įvykį matė kaimynas gyvenantis (duomenys neskelbtini), bei kaimynas J. (gyvenantis (duomenys neskelbtini)), kartu su draugu P. ir galbūt matė kaimynas gyvenantis (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos aplinkybės, jog K. Z. nurodyti liudytojai įvykio nematė ir net nebuvo bylai reikšmingu laiku įvykio vietoje ar šalia, todėl matyti negalėjo. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad K. Z. negali atsakyti pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, nes davė parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Pažymi, jog nors šiame ikiteisminiame tyrime K. Z. yra įtariamasis, tačiau ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-28015-22 jis buvo nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju, todėl įgijo nukentėjusiojo procesinį statusą, o kartu teises bei pareigas. Būtent šiame ikiteisminiame tyrime K. Z. kreipėsi su pareiškimu dėl to, kad jį sumušė L. N.. Taigi parodymus jis davė būtent apie L. N. galimai neteisėtus veiksmus ir savo fizinius sužalojimus, o ne apie konfliktą A. Z. namuose. K. Z. dėl L. N. smurtinių veiksmų patyrė sužalojimus, todėl nukentėjusiojo apklausos metu jis davė parodymus būtent apie tai, o ne apie savo neteisėtus veiksmus. Nėra pagrindo teigti, jog K. Z. negalėjo būti apklausiamas kaip nukentėjusysis ir turėjo būti apklausiamas kitu procesiniu statusu.

3.12. Skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog K. Z. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-28107-22 galėjo būti apklausiamas liudytoju tik supažindinus su teise atsisakyti duoti parodymus ir jo paties sutikimu bei nebūdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, atsisakymą ar vengimą juos duoti. Taigi iš esmės pirmos instancijos teismas darė išvadą, jog K. Z. turėjo būti apklausiamas specialiuoju liudytoju. Vis dėl to, kaip minėta, K. Z. buvo apklaustas ne kaip paprastas liudytojas, o nutarimu pripažintas ir nukentėjusiuoju. Atkreipiamas dėmesys, kad viename baudžiamajame procese asmuo negali būti įgijęs dviejų, tarsi priešingų procesinių statusų, t. y. būti ir nukentėjusiuoju ir kartu specialiuoju liudytoju ar įtariamuoju. Todėl ikiteisminiame tyrime Nr. 01- 1-28015-22, kuris pradėtas pagal K. Z. pareiškimą, jis pagrįstai buvo pripažintas ir apklaustas nukentėjusiuoju. Prokurorės vertinimu, 2022 m. liepos 27 d. K. Z., būdamas įspėtas už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, nukentėjusiojo apklausos metu davė melagingus parodymus apie 2022 m. liepos 26 d. įvykį, adresu (duomenys neskelbtini) ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

3.13. Prokurorės įsitikinimu pirmos instancijos teismo išvados, kad nepakanka objektyvių duomenų, įrodančių smurtinius tyčinius K. Z. veiksmus ir realius grasinimus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiųjų A. Z. ir L. N. atžvilgiu, yra neteisėtos ir nepagrįstos, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiųjų parodymus pripažino nepatikimais ir nepagrįstai vadovavosi išimtinai K. Z. parodymais, kurie turėtų būti vertinami kritiškai. Byloje įrodyta, kad K. Z. smurtavo nukentėjusiųjų A. Z. ir L. N. atžvilgiu savo veiksmais, susijusiais tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, sukėlė jiems fizinį skausmą, išsakė realius grasinimus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, veikė tiesiogine tyčia todėl yra įrodyti visi būtini nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėčių objektyvieji bei subjektyvieji požymiai. Taip pat nagrinėjamu atveji įrodyta, jog K. Z. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-28107-22 pripažintas nukentėjusiuoju davė melagingus parodymus, todėl jo veiksmai atitinka BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas išteisinti K. Z., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių yra nepagrįstas.

3.14. Nurodo, kad skiriant bausmę turi būti atsižvelgta į tai, kad K. Z. padarė tris nesunkius, tyčinius, baigtus nusikaltimus, susijusius su asmens sveikatos sutrikdymu (BK 140 straipsnio 1 dalis), pavojingumu asmens sveikatai bei gyvybei (BK 145 straipsnio 1 dalis) ir teisingumo pažeidimu (BK 235 straipsnio 1 dalis). K. Z. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Ikiteisminio tyrime metu ir teisme savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo neigė. K. Z. neteistas, administracine tvarka buvo baustas, dirba.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuketėjusiųjų atstovas taip pat prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Audronės Šukienės apeliacinis skundas atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš prokurorės apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokurorė nesutinka su K. Z. išteisinimu. Pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, o nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje

7. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Tam, kad kiltų atsakomybė pagal šį straipsnį, privaloma nustatyti visus būtinus šios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nesant nors vieno iš jų, baudžiamoji atsakomybė – negalima.

8. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

9. Nors apeliantė kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nesutinka su galutinėmis išvadomis, ir mano, kad išteisinamasis nuosprendis grindžiamas vieniems įrodymams suteikiant prioritetą prieš kitus, tačiau, apygardos teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Vilniaus miesto apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas K. Z. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), BPK nuostatų nepažeidė.

10. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad K. Z. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, byloje nėra, o prielaidomis ar spėjimais apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.

11. K. Z. ir L. N. neneigia buvus tarpusavio konfliktą 2022 m. liepos 26 d. apie 19 val. adresu (duomenys neskelbtini) Dėl minėto įvykio buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Šioje byloje K. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme kaltės nepripažino, neigė tyčia panaudojęs fizinį smurtą buvusios sutuoktinės A. Z. ar jos sugyventinio L. N. atžvilgiu bei jiems grasinęs.

12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad išteisintasis K. Z. kategoriškai neigia vartojęs smurtą L. N. atžvilgiu (sudavęs kumščiu į krūtinę) ir A. Z. atžvilgiu (du kartus rankomis pastūmęs į krūtinę, vieną kartą dešinės kojos keliu sudavęs į pilvą, vieną kartą ranka sudavęs į galvą bei pastūmęs, nuo ko nukentėjusioji nugriuvo) bei jiems grasinęs, į tai, kad išteisintojo ir nukentėjusiųjų tarpusavio santykiai dar iki nagrinėjamo įvykio buvo įtempti ir konfliktiški, sprendžia, kad, visų pirma, yra tikslinga įvertinti jų parodymus ir nustatyti, ar jie buvo nuoseklūs kalbėdami apie įvykio aplinkybes. Atitinkamai reikia vertinti jų parodymus chronologine tvarka.

13. Įvertinus K. Z. parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teisme, nustatyta, kad jis tvirtino, kad pats nei L. N., nei A. Z. nemušė, o kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jį sumušė L. N., kuris jį sumušęs pasišalino link namo dalies, kurioje gyvena kartu su K. Z. buvusia sutuoktine A. Z.:

13.1. 2022 m. liepos 26 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad įtariamas smurtu asmuo – K. Z. yra ramus. Ant jo kūno matosi sužalojimai – prakirsta lūpa. Apsvaigimas nekonstatuotas. Įvykio vietoje K. Z. paaiškino, kad kieme jį sumušė jo buvusios žmonos draugas L. N.. Po to jis atėjo buvusiai žmonai pasirodyti, kad yra sumuštas, ir prie namų kalbėjosi su A. Z.. Smurto jos atžvilgiu nenaudojo, tik bandė ją apkabinti, kad ant jos liktų jo kraujo dėmės, kaip įrodymas, kad jis yra sumuštas ir nukentėjęs (1 t., b.36-40).

13.2. 2022 m. liepos 27 d. apklaustas įtariamuoju (3 t., b. l. 55-58) K. Z. paaiškino, kad 2022 m. liepos 26 d. apie 19.00 val. jam einant pro namą iš vidinės kiemo pusės, jo žmonos sugyventinis pradėjo rėkti, kad jis, K. Z., užkišo kanalizaciją. Jie abu susitiko šalia namo, žmonos sugyventinis ėjo tiesiai į jį, atsitrenkė taip pastumdamas. Po to trenkė į lūpą dešine ranka, vieną kartą į kaktą, vieną kartą per galvą, nuo suduotų smūgių jis krito ant plytelių, krisdamas nusibrozdino, buvo prakirsta lūpa ir pradėjo stipriai bėgti kraujas. Buvo praradęs sąmonę, po to atsistojo ir ėjo paskui į antrą aukštą, tikėjosi pagalbos, tačiau buvusi žmona ir jos sugyventinis pagalbos nesuteikė, stovėjo. Jos sugyventinis pasakė, kad pats nukrito. Prie buvusios žmonos buvo priėjęs 1,5 metrų atstumu. Nusileidęs į apačią iškvietė greitąją. Jiems negrasino, jų atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, tik klausė, ką jie padarė.

13.3. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-28107-22, kurio medžiaga pridėta prie nagrinėjamos bylos K. Z. nurodė: 1) 2022 m. liepos 27 d. protokole-pareiškime (2 t., b. l. 32-35) užfiksuota, kad L. N. krūtine atstūmė ir sudavė mažiausiai keturis kartus rankomis į veidą ir galvą, jis nukrito (vieną kartą į lūpą, o pasilenkus abiem rankom į galvą); 2) 2022 m. liepos 27 d. liudytojo apklausos protokole (2 t., b.l. 70-72) užfiksuota – L. N. jam sudavė ranka vieną kartą į lūpą, o pasilenkus abiem rankom į galvą, nukritęs pajuto, kad dar sudavė į pakaušį;3) parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 75-77, 78-86) nurodė, kad L. N. jam sudavė kumščiu vieną kartą į veidą ties viršutine lūpa, po to dar du smūgius į kaktą; 4) akistatos su L. N. metu (3 t., b. l. 10-18) nurodė, kad L. N. sudavė į veidą, į lūpą, nežino kiek smūgių sudavė, nes nukrito; 5) į įvykio vietą atvykusiems Greitosios medicinos pagalbos medikams (t. 2 b. l. 64-65) nurodė, kad sumušė žmonos sugyventinis, mušė kumščiais į veidą, praskėlė viršutinę lūpą, be sąmonės nebuvo; 6) specialisto išvadoje (3 t., b. l. 74-75) K. Z. nurodė – sudavė dešine ranka į lūpą, vieną kartą į kaktą ir vieną kartą į galvą.

13.4. Pirmosios instancijos teisme K. Z. paaiškino iš esmės analogiškai kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad kieme tarp jo ir N. N. įvyko apsižodžiavimas dėl kanalizacijos, fizinį smurtą jo atžvilgiu vartojo L. N. (buvo prakirsta lūpa, kraujavo), jis pats kieme L. N. atžvilgiu jokių veiksmų neatliko, atsikėlęs ėjo L. N. iš paskos, nes tikėjosi, kad jam buvo suteikta pagalba, paliko laipteliais į viršų, prašė pagalbos, tačiau L. N. ir A. Z. jam pagalbos nesuteikė, todėl nusileido laiptais ir išsikvietė pagalbą. Nukentėjusiesiems grasinimų neišsakė.

13.5. Iš 2022 m. rugpjūčio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo (duomenys iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-01-1-28107-22) ( 2 t., b. l. 60-62) matyti, kad vaizdo įraše (pavadinimu 2022_07­_26_19-03-33_37065553601) užfiksuota, kad į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs vyras K. Z. nurodo, kad jį sumušė jo buvusios žmonos A. Z. sugyventinis, prakirsta lūpa, sudaužyta nosis. Vaizdo įraše (pavadinimu 2022_07­_26_19-09-48_37065553601) užfiksuota, kad paskambina K. Z., nurodo, kad tas pats vyras jam dar pora smūgių sudavė ir tuoj jį užmuš.

14. Iš 2022 m. rugpjūčio 1 d. specialisto išvados Nr. G 2393/2022 (01) matyti, kad K. Z.nustatyta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimai kairiame kelyje, dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, poodinė kraujosruva kairiame žaste, padaryti paveikus kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ VUL ŽK 2022 m. liepos 26 d. 20:55 val. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (3 t., b. l. 74-75).

15. Iš aptartų šios nutarties 13 punkte K. Z. parodymų matyti, kad jis nuosekliai teigė smurto buvusios žmonos ir L. N. atžvilgiu nevartojęs, jiems negrasinęs, ir aiškino, kad tai jį sumušė L. N.. K. Z. nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, sužalojimų lokalizaciją patvirtina ir specialisto išvada. Šioje byloje teisėjų kolegija nevertina K. Z. sužalojimo aplinkybių, nes byla nagrinėjama pareikšto kaltinimo ribose, tačiau vertina, kad pagrindo juos laikyti nenuosekliais, atsižvelgiant į šios bylos nagrinėjimo ribas, nėra.

16.1. 2022 m. spalio 20 d. apklausiamas liudytoju parodė, kad 2022 m. liepos 26 d. apie 18.30 – 19.30 val., matė, kad gatvėje pastatyta K. Z. automobilis, jis užsuko vandenį ir pamatė, kad K. Z. grįžta pro vartelius į kiemą, priėjęs prie jo nusispyrė šliures, pradėjo mosikuoti rankomis, atsistojo „gervės“ poza, užsimojo suduoti, tačiau spėjo jo smūgį sugauti, tada K. Z. bandė suduoti kairės rankos kumščiu, bet jis spėjo užsiblokuoti ir sugavo jo smūgį. Tuomet K. Z. dešinės rankos kumščiu trenkė L. N. į krūtinę, ranka nuslydo į kaklo sritį link „adomo obuolio“. Tuomet K. Z. bandė daryti suktuką, susvirduliavo ir nukrito ant žemės. Be to, nurodo matęs, kaip namų viduje K. Z. dešiniu keliu sudavė A. į kairės pusės pilvo sritį; dešinės rankos delnu trenkė į tarpuakį ir kaktą, šaukė, kad užmuš. Kai bandė kelti A., K. Z. sudavė ne mažiau du kartus į krūtinę A., kruvinais delnais juos abu perbraukė (2 t., b. l. 10-13).

16.2. Apklaustas teisme nurodė, kad įvykio dieną K. Z. kieme jį užpuolė, pats nukrito ant žemės. Atėjęs į namus jis pasakė A. Z., kad K. Z. kieme siaučia, kad ji kviestų policiją ir nuėjo į vonią. Išgirdęs triukšmą su grasinimais nusileido į apačią ir pamatė, kad K. Z. kojos keliu smūgiavo A. Z. į kairę kirkšnies pusę ir aukščiau. Po to smūgiavo kruvinos rankos plaštaka jai į galvą ir porą kartų į krūtinę. A. Z. krito, tačiau jis ją sugriebė. Tuo pasinaudodamas K. Z. porą kartų smūgiavo ir jam. K. Z. grasino, kad berniukai atvažiuos, juos išsiveš ir užmuš. Tuomet jis paėmęs K. Z. už žastų išstūmė pro duris į lauką ir duris užrakino. K. Z. trankė sau į veidą. K. Z. veidas buvo kruvinas. K. Z. kirsdavo ranka sau į lūpą ir rankomis tepė kraują ant durų. Visi laiptų turėklai nutepti krauju.

16.3. 2022 m. rugpjūčio 1 d. specialisto išvadoje Nr. 2396/2022 (01) fiksuota, kad tiriamasis (L. N.) nurodė, kad 2022 m. liepos 26 d. apie 18.42-19.01 gyvenamojo namo kieme, sugyventinės buvęs vyras K. Z. puolė muštis, tačiau L. N. pavyko nuo smūgių išsisukti, o tuo metu K. Z. griuvo ant žemės, o L. N. nubėgo į namus. Po kurio laiko K. Z. įėjo į namą ir koridoriuje ėmė stumdytis su buvusia sutuoktine. L. N. bandė atitraukti K. Z. nuo A. Z. ir tuo metu gavo pora smūgių kumščiais į krūtinės ląstą (2t., b. l. 142-143).

16.4. 2022 m. rugpjūčio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole (duomenys iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-01-1-28107-22) (2 t., b. l. 43-45) be kitų aplinkybių užfiksuota, kad L. N. policijos pareigūnams aiškina, jog K. priėjęs prie namo durų pradėjo jas tempti rankomis. Tuo metu namuose buvo A., kuri atidarė namo duris, ir tuo metu K. rankomis ir keliu sudavė jai smūgius į galvą ir į krūtinę. L. N. patikslina, kad šias aplinkybes jam nurodė A., tačiau jis pats matė, kad K. sudavė tik smūgį iš rankos.

16.5. Iš 2022 m. rugpjūčio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo (duomenys iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-01-1-28107-22) (2 t., b. l. 46-49) matyti, kad vaizdo įraše (pavadinimu 2022_0726_195205_024) užfiksuota, kad L. paaiškina, kad jis nuėjo už namo išjungti žarną, o grįžtant, toje vietoje, kur stovi motociklas, K. iškėlęs rankas į viršų pradėjo mojuoti, bandė suduoti smūgius, tačiau jis išsisuko ir K. nugriuvo. K. atsikėlė nuo žemės kruvinas. Po to K. daužė namo duris ir tepė rankomis durų stiklą. A. atidarius duris, K. trenkė jai į galvą ir krūtinę kumščiais ir keliu, tačiau jis tiksliai smūgių nematė. Nurodo matęs, kaip A. gavo smūgį į galvą ir krito. Kitame vaizdo įraše, kuris buvo apžiūrėtas (pavadinimu 2022_0726_195203_026) užfiksuota, kad po smūgio K. apsikabino A. ir pradėjo ją tepti kraujais. Tada jis jį atstūmė ir K. pradėjo jį tepti kraujais“.

16.6. 2022 m. rugpjūčio 3 d. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-28107-22 (2 t., b. l. 137-140) L. N. parodė iš esmės analogiškai kaip ir 2022 m. spalio 20 d. apklausiamas liudytoju (2 t., b. l. 10-13).

17. Iš 2022 m. rugpjūčio 1 d. specialisto išvados Nr. 2396/2022 (01) matyti, kad L. N.po 2022 m. liepos 26 d. įvykio objektyvių sužalojimų nenustatyta (2 t., b. l. 142-143). Pateiktoje išvadoje užfiksuotos įvykio aplinkybės tokios: tiriamasis teigia, jog 2022 m. liepos 26 d. apie 18.42-19.01 val. gyvenamojo namo kieme, sugyventinės buvęs vyras K. Z. puolė muštis, tačiau tiriamajam pavyko nuo smūgių išsisukti. Tuo metu K. Z. griuvo ant žemės, o tiriamasis nubėgo į namus. Po kurio laiko K. Z. įėjo į namą ir koridoriuje ėmė stumdytis su buvusia sutuoktine. Tiriamasis bandė atitraukti K. Z. nuo A. Z. ir tuo metu gavo pora smūgių kumščiais į krūtinės ląstą. Tyrimas atliktas 2022 m. rugpjūčio 1 d. 14.10 val. Tyrimo pagrindas asmeniškai prašant kvito Nr. 1229 (2 t., b. l. 142-143).

18.1. 2022 m. liepos 26 d. protokole-pareiškime nurodė, kad buvęs sutuoktinis K. Z. atėjęs į antrą aukštą, prieškambaryje, būdamas susikruvinęs, du kartus abiem rankom pastūmė ją į krūtinę, vieną kartą sudavė dešiniu keliu į pilvo kairę pusę, vieną kartą trenkė ranka į galvą, po to stumdė kol ji nugriuvo ant grindų, o tada pagrasino, kad gyvens neilgai, nes užmuš;

18.2. BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2022 m. liepos 26 d. 19.04 val. A. Z. pranešė, kad jos buvęs vyras K. Z. konfliktuoja su jos draugu, ją pastūmė, ištepė krauju, kai neblaivus nukritęs prasiskėlė lūpą. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Susieta su įvykiu ROIK 0122000441610, kur nurodyta, kad RVUL pranešė, kad GMP 19.53 val. pristatė A. Z., sumušė vyras (duomenys neskelbtini). Nustatyta krūtinės ląstos, peties, žasto, galvos sumušimas, paleista (1 t., b. l. 32-35).

18.3. 2022 m. liepos 26 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artinoje aplinkoje (1 t., b. l. 36-40) grafoje „Įvykio aplinkybės“, be kita ko, užfiksuota, kad A. Z. paaiškino, kad jai būnant namuose prie paradinių durų iš lauko pusės atėjo K. Z., kurio veidas ir rūbai buvo ištepti galimai krauju. Jai atidarius duris, jie pradėjo konfliktuoti, konflikto metu K. Z. vieną kartą tyčia keliu trenkė A. Z. į kirkšnį; po suduoto smūgio jai pavyko užsidaryti namuose ir išsikviesti pagalbą; visą konfliktą matė už A. Z. stovėjęs jos draugas L. N., tačiau kadangi jis buvo už pranešėjos nugaros, to suduoto smūgio nepastebėjo. Taip pat nurodyta, kad galimai smurtą patyrusio asmens dėl jo fizinės būklės (šokas, didelis susijaudinimas), nebuvo galimybės apklausti. Ant smurtą patyrusio asmens sužalojimų nekonstatuota. Taip pat grafoje (svarbi informacija) nurodyta, kad į Žalgirio kliniką iškviestas kitas ekipažas K. Z. sulaikymui, ant pranešėjos matomų sužalojimų nesimatė. Paklausius GMP darbuotojų, šie taip pat paaiškino, kad matomų kūno sužalojimų nematė (1 t., b. l.36-40).

18.4. 2022 m. liepos 26 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, forma Nr. 110/a, kopijoje nurodyta, kad 2022 m. liepos 26 d. 19:19 val. pagal iškvietimą (kvietėjas K. Z.) atvykus, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pagal ligonės A. Z. žodžius ją tik ką užpuolė ir sumušė kojomis į krūtinės ląstą ir pilvą (2 t., b. l. 67).

18.5. VšĮ Respublikinės universitetinės ligoninės Skubios Medicinos Centro Skubios Pagalbos skyriaus 2022 m. liepos 26 d. E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopijoje (ligos istorijos Nr. 22-SPS-54384) nurodyta, kad pacientė nurodė tokias aplinkybes: 2022 m. liepos 26 d. apie 19.00 val. sumušė buvęs vyras. Iš karto buvo praradusi sąmonę, atsikėlė, vėliau vėl nualpo. Pykino, 3 kartus vėmė (1 t., b. l. 91).

18.6. VšĮ Respublikinės universitetinės ligoninės Skubios Medicinos Centro Skubios Pagalbos skyriaus 2022 m. liepos 26 d. E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopijoje (ligos istorijos Nr. 22-SPS-54384) grafoje „Nusiskundimai ir anamnezė“ be kitų aplinkybių fiksuota kad pacientės teigimu sumušė buvęs vyras (1 t., b. l. 92).

18.7. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 3 d. paaiškino, kad į namus parbėgo jos gyvenimo draugas L. N. ir pasakė, kad kieme siautėja neadekvatus K., prašė kviesti policiją. Ji tuo metu ant L. nematė jokių sužalojimų. Ji paskambino 112, išvietė policiją, pranešė, kad smurto nėra, kad asmuo elgiasi neadekvačiai. Maždaug po 2minučių K. Z. užbėgo laiptais, pradėjo abiem rankom krauju tepti stiklines duris, užėjo į prieškambarį, kraujuotom rankom ją pastūmė į krūtinės ląstą, po to dar kartą pastūmė į krūtinės ląstą, jai nukrito ir sudužo akiniai. Trečią kartą jai dešinės kojos keliu sukdamasis trenkė į kairį šoną, ji nuo smūgio krito ant sofos. K. Z. šaukė: “ką jūs su manim padarėt, nužudysiu“. Nematė, kaip sužalojimai atsirado K. (1 t., b. l. 87-90).

18.8. 2022 m. gruodžio 19-22 d. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kad kuomet K. Z. du kartus pastūmė ją į krūtinės sritį, ji atsirėmė į kažką, tačiau nenukrito. K. Z. grasino visus nužudyti. Po to K. Z. dešine koja smūgiavo A. Z. į kairįjį šoną, ji sukniubo prie sofos ant žemės. Atsikėlus, K. Z. jau sudavė dešine ranka jai į kaktos sritį, ji nukrito. Dar nurodė, kad K. Z. kruvinomis rankomis tepė sienas, stiklus, turėklus ir „kažką rėkavo“ (1t., b. l. 125-129, 130-146).

18.9. 2023 m. sausio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau- BPC) garso įrašas pavadinimu „2022_07_26_19-01-31“. Garso įrašo trukmė 02.02 min. Nustatyta, kad į BPC skambina moteris. Prašo į (duomenys neskelbtini) iškviesti policijos pareigūnus dėl buitinio konflikto. Nurodo, kad įvyko konfliktas tarp jos vyro ir namo gyventojo, kurios gyvena pagal panaudos sutartį. Vienas iš konflikto dalyvių užpuolė, krito ir prasiskėlė lūpą. Ją ištepė krauju ir į namus įmetė kažkokį daiktą. Tas asmuo K. Z.. Šis asmuo užpuolė jos draugą. Pranešėja atsisako nuo greitosios medicininės pagalbos (6 t. b. l. 126).

18.10. Apklausta teisme nurodė, kad K. Z., įsiveržęs į namus, ją pastūmė du kartus, dešine koja sudavė jai į pilvo apačią, ji krito, ją sugavo L., tada K. Z. sudavė jai du smūgius ir L. dar smūgius. K. visą laiką tepė, rėkė ir gąsdino, kad jiems bus blogai.

19. Apeliaciniame skunde prokurorė nukentėjusiųjų A. Z. ir L. N. parodymus laiko nuosekliais ir prašo jais vadovautis priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Vis tik, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti A. Z. ir L. N. parodymų kaip patikimų, nes jie viso proceso metu kito. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų parodymus įvertino teisingai. Iš aptartų nukentėjusiųjų A. Z. ir L. N. parodymų matyti, kad jų parodymai apie nagrinėjamo įvykio metu jų atžvilgiu vartoto smurto aplinkybes, pobūdį ir intensyvumą, kito ir nebuvo nuoseklūs, jie nepatvirtinti kitais byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl jie nėra ir negali būti vertinami kaip pakankami priimti apkaltinamąjį nuosprendį K. Z. atžvilgiu.

20. Pareikštame K. Z. kaltinime inkriminuota, kad jis kieme sudavė vieną smūgį rankos kumščiu L. N. į krūtinę. Kaip matyti iš aptartų nukentėjusiojo parodymų, jie dėl jo atžvilgiu vartoto smurto buvo nenuoseklūs: ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju jis nurodė, kad K. Z. jam sudavė vieną smūgį kieme, o name „kruvinais delnais perbraukė“; specialisto išvadoje užfiksuota, kad jam nuo K. Z. smūgių kieme pavyko išsisukti, o name „gavo pora smūgių kumščiais į krūtinės ląstą“; vaizdo įrašė taip pat fiksuota, kad K. Z. tik bandė suduoti smūgius, bet jis išsisuko. Tokių L. N. parodymų teisėjų kolegija niekaip negali laikyti nuosekliais. Atitinkamai nėra nuoseklūs L. N. parodymai susiję su smūgio sudavimu patalpoje. Nors kaltinime nėra nurodoma, kad K. Z. būtų sudavęs smūgius L. N. būdamas name, tačiau tai taip pat leidžia spręsti apie jo parodymų patikimumą. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, apklaustas teisme L. N. teigė, kad K. Z. jam sudavė vieną smūgį į kairę pusę prie jo kaklo, kai nuo grindų jis kėlė A. Z.. Tačiau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, akistatoje, parodymų patikrinimo vietoje, šios aplinkybės L. N. nenurodė. Specialisto išvadą teikusiam teismo medicinos ekspertui jau nurodė, kad į krūtinę gavo porą smūgių. Svarbu ir tai, kad specialisto išvadoje konstatuota, kad jokių objektyvių sužalojimų L. N. iš viso nenustatyta. Taigi, objektyvių įrodymų, patvirtinančių L. N. nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Nukentėjusiojo L. N. parodymai apie tuos pačius du smurtinius poveikius jo atžvilgiu yra nevienodi ir jų laikyti nuosekliais bei patikimais teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo.

21. Įvykį mačiusių pašalinių asmenų nėra nustatyta. Nukentėjusiosios A. Z. parodymus teisėjų kolegija taip negali laikyti patikimais ir pakankamais priimti apkaltinamąjį nuosprendį K. Z. atžvilgiu. Juos detaliai įvertino pirmosios instancijos teismas. Vertinti nukentėjusiosios A. Z. parodymų kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

22. Nukentėjusioji A. Z. 2022 m. liepos 26 d. 19:01:31 paskambinusi į Bendrą pagalbos centrą nenurodė, kad jos atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, tik teigė, kad K. Z. ją ištepė krauju ir į namus įmetė kažkokį daiktą; vėliau parodymai dėl jos atžvilgiu vartoto smurto kito: atvykusiems pareigūnams ji aiškino, kad K. Z. jai sudavė vieną kartą (keliu į kirkšnį) (tarnybinio pranešimo duomenys); protokole-pareiškime jau nurodė didesnės apimties smurtą (du kartus abiem rankom pastūmė, vieną kartą sudavė keliu į pilvo kairę pusę, vieną kartą ranka į galvą, po to stumdė, kol ji nugriuvo); apklausiama ikiteisminio tyrimo metu teigė: du kartus pastūmė, tada sudavė kojos keliu į kairį šoną, ji nukrito; parodymų patikrinimo vietoje metu – du kartus pastūmė, ji nenukrito, dešine koja sudavė į kairį šoną. Tokie nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklūs, jie keitėsi, nurodant vis kitokias vartojamo smurto aplinkybes ir plečiant vartojamo smurto mastą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos parodymus, vertindamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, laikė nepakankamais priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, jos parodymų nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys – specialisto išvada patvirtina, kad A. Z. nagrinėjamo įvykio metu objektyvių sužalojimų nenustatyta.

23. Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad skambučio į BPC metu A. Z. neminėjo K. Z. smurto, nes jis įvyko jau po skambučio į BPC. Vis tik toks skundo argumentas prieštarauja objektyviems bylos duomenims. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad į Bendrąjį Pagalbos centrą 2022 m. liepos 26 d. skambino tiek nukentėjusioji A. Z., tiek ir išteisintasis K. Z.. Pirmoji paskambino A. Z. 19:01:31, o po to tris kartus 19:03:33 val., 19:09:48 val. ir 19:15:38 val. K. Z.. Sulyginęs skambučių intervalus, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad A. Z. baigus telefoninį pokalbį, 19:03:33 K. Z. iš karto pats skambina į BPC, todėl kaltinime nurodytiems smurtiniams veiksmams atlikti jis paprasčiausiai neturėjo laiko. Svarbu paminėti ir tai, kad iš nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 87-90), matyti, kad ji į BPC skambino iš karto kai tik L. N. parbėgo į namus ir paprašė kviesti policiją, t. y. dar nemačiusi K. Z.. Vis tik tokie jos parodymai neatitinka BPC įraše užfiksuotų aplinkybių. Iš užfiksuoto pokalbio turinio matyti, kad ji prašo, kad atvyktų policijos pareigūnai, pasakoja apie tai, kad yra ištepta krauju, o į namus K. Z. įmetė kažkokį daiktą. Tai leidžia spręsti, kad ji dar iki skambučio jau buvo betarpiškai susidūrusi su K. Z., tačiau, kaip jau minėta, apie tai, kad jos atžvilgiu būtų buvęs vartojamas smurtas, nemini ir teigia, kad medicinos pagalbos nereikia.

24. Iš 2022 m. rugpjūčio 1 d. specialisto išvados Nr. 2395/2022 (01) matyti, kad A. Z.po įvykio 2022 m. liepos 26 d. objektyvių sužalojimų nenustatyta. 13-ojo ir 45-ojo dantų vainikų pažeidimu susieti su įvykių nėra galimybės, kadangi burnos ir lūpų gleivinėje sužalojimų nėra. Medicinos dokumentuose nurodytos krūtinės ląstos, peties ir galvos sumušimu diagnozės sužalojimais nevertinamos, kadangi nepagrįstos objektyviais medicininiais dokumentais (1t., b. l. 79-80). Nors tyrimo eigoje A. Z. akcentavo, kad nuo K. Z. suduotų smūgių jai nuskilo dantys, tačiau specialisto išvadoje nurodyta, kad 13-ojo ir 45-ojo dantų vainikų pažeidimus susieti su įvykiu nėra galimybės, nes burnos ir lūpų gleivinėje sužalojimų nėra. Šioje išvadoje nekonstatuotinas ir galimo fizinio skausmo sukėlimas.

25. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta objektyvių duomenų, leidžiančių neginčijamai konstatuoti, kad 2022 m. liepos 26 d., apie 19:00 val., K. Z. buvo A. Z. priklausančiame antro aukšto prieškambaryje.

26. Iš 2022 m. liepos 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta gyvenamojo namo prieangis adresu (duomenys neskelbtini), į kurį veda laiptai. Užfiksuota, kad ant dešinėje pusėje esančio turėklo viršutinės dalies yra raudonos spalvos skysčio dėmė (paimta nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais). Užlipus laiptais, ant plytelėmis grįsto praėjimo yra raudonos spalvos skysčio lašai (paimta nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais). Ant įėjimo į namą durų stiklų yra raudonos spalvos skysčio dėmė (paimta nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais). Įėjus pro duris koridoriuje ant plytelių yra pypkė, ant kurios yra raudonos spalvos skysčio dėmių. Ant plytelių taip pat yra raudonos spalvos skysčio lašas (paimta nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais). (1 t., b. l. 41-45, fotolentelė b. l. 46-57).

27. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad namo viduje buvo rasta kraujo lašas ir pypkė (kandiklis) su kraujo pėdsakais, ir tai patvirtina, kad K. Z. buvo namo viduje. Vis tik tyrimų, kurie patvirtintų, kad rastas kraujo lašas yra paliktas būtent K. Z., nebuvo atlikta. Be to, šie duomenys nėra pakankami spręsti, kad K. Z. buvo įėjęs į nukentėjusiųjų gyvenamojo namo dalies vidų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas: 1) A. Z. teisme pripažino, kad pypkė – kandiklis po įvykio buvo paimtas iš jo buvimo vietos ir perkeltas į kitą. Į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams ji pasakė, kad turi tokį daiktą. Vykdydama policijos nurodymą pypkę – kandiklį, ji neva padėjo ten, kur jis buvo rastas, kad policijos pareigūnai jį galėtų nufotografuoti; 2) 2022 m. liepos 26 d. 19:01:31 val. paskambinusi į Bendrą pagalbos centrą, be kitų aplinkybių, ji nurodė, kad K. Z. ją ištepė krauju ir į namus įmetė kažkokį daiktą. Spręstina, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo surinkta duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad K. Z. buvo patekęs į nukentėjusiųjų namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto prieškambarį. Pats K. Z. neneigia laiptais užlipęs į viršų, bet tvirtina nėjęs į vidų.

28. 2023 m. vasario 22 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti nukentėjusiosios A. Z. 2022 m. rugpjūčio 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti akiniai, nustatyta, kad ant akinių kojelių yra užrašai yra ,,F“. Akinių kairysis stiklas yra įskilęs. Kairysis stiklas suskilęs nuo kojelės, nuo stiklo tvirtinimo. Kojelės yra geltonos ir juodos spalvos. Akinių kairioji kojelė yra išlinkusi į išorinę pusę. Pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 105-107, 108-110, 111-114). Po apžiūros akiniai grąžinti A. Z. (1 t., b. l. 115).

29. A. Z. parodymai apie tai, kad įvykio metu jai nukrito ir sudužo akiniai, taip pat neleidžia spręsti apie jos parodymų nuoseklumą. Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. vienoje apklausoje teigia, kad jie sudužo, kitoje, kad įskilo vienas stiklas (t.1 b.l. 96-99,100-104). Apie akinių sudaužymą (stiklo įskėlimą) A. Z. nenurodė iš karto po įvykio, 2022 m. liepos 26 d. 22.32 val. ikiteisminio tyrimo įstaigai adresuotame pareiškime. Duodama parodymus teisme A. Z. nurodė, kad jai nukrito akiniai po pirmo ar antro pastūmimo ir įskilo stiklas, o po įvykio akinius ji užsidėjo ant veido. L. N. nurodė, kad jis matė nukritusius A. Z. akinius, kuriuos ji visada nešioja, o akinių stiklas buvo suskilęs. Nors aptarti nukentėjusiųjų parodymai papildo vieni kitus, tačiau nustačius, kad nepakanka duomenų teigti, kad kaltinamasis K. Z. buvo namo viduje, jie nelaikytini pakankamais apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. Z. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintas pagrįstai, o pirmosios instancijos teismas surinktus įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad išteisintasis tiesioginio fizinio smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu nevartojo.

31. Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad K. Z. nepagrįstai išteisintas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes išreikšti grasinimai nukentėjusiesiems, kurie nurodyti kaltinime („užmušiu dabar aš jus, padarysiu, žiūrėkit“) buvo tokie, kurie sudarė pakankamą pagrindą L. N. ir A. Z. manyti, kad juos gali nužudyti ar sunkiai sužaloti. Vis tik, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs faktinius duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad K. Z. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių.

32. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas K. Z. akcentavo du momentus: 1) byloje nepakanka objektyvių ir patikimų įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, jog K. Z. išsakė kaltinime nurodytus grasinimus; 2) kad nukentėjusiesiems A. Z. ir L. N. buvo pakankamas pagrindas manyti, jog K. Z. gali juos nužudyti ar sunkiai sužaloti.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad K. Z. 2022 m. liepos 26 d. apie 19.00 val. atėjęs į A. Z. gyvenamo namo dalį antro aukšto prieškambarį, grasino A. Z. ir L. N. sakydamas „užmušiu dabar aš jus, padarysiu, žiūrėkit“ bei vartojo smurtą (dėl to pasisakyta šioje nutartyje) ir dėl to buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiesiems manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamojoje byloje nėra.

34. K. Z. viso proceso metu neigė išsakęs grasinimus buvusiai sutuoktinei A. Z. ir jos sugyventiniui L. N.. Teigė, kad kai jam sudavė smūgius L. N. į veidą ir pasišalino iš įvykio vietos, jis, būdamas sužalotas ir kruvinas, atėjo prie namo dalies, kurioje gyvena nukentėjusieji ir jiems sakė: „ką jūs padarėte“ bei prašė suteikti jam medicininę pagalbą.

35. A. Z. protokole-pareiškime ikiteisminio tyrimo įstaigai nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje naudodamas smurtą K. Z. jai pasakė, kad ji gyvens neilgai, nes ją užmuš. Ir būtent tokius grasinimus ji suprato kaip realius (1 t., b. l. 1-2). BIRT ataskaitų žiūryklėje grafoje “aplinkybės“, užfiksuota, kad skambučio laikas 2022 m. liepos 26 d. 19.01 val. (nukentėjusiosios A. Z. skambutis) informacijos, kad būtų grasinama nėra; grafoje “papildoma informacija apie patikrinimą“ užfiksuota, kad įvykis susietas su įvykiu ROIK 0122000441610, kur nurodyta, kad A. Z. nugriuvus ant grindų, N. Z. pasakė, kad jinai gyvens neilgai, nes ją užmuš, A. Z. tokius grasinimus suprato kaip realius (1 t., b. l. 32-35). 2022 m. liepos 26 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artinoje aplinkoje (1 t., b. l. 36-40) jokių duomenų apie tai, kad būtų K. Z. grasinęs nėra užfiksuota. Byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose duomenų, kad A. Z. būtų išsakyti grasinimai nėra fiksuota (1 t., b. l. 91, 92, 2 t., b. l. 67). 2022 m. rugpjūčio 3 d. apklausta liudytoja A. Z. teigė, kad K. Z. pasakė: ,,tai štai ką jūs su manim padarėt, na dabar tai tau bus“, po tokių žodžių kraujuotom rankom ją pastūmė į krūtinę, nukrito akiniai, dešinės kojos keliu sukdamasis trenkė į kairį šoną, ji krito, atsirėmė ant sofos, K. Z. šaukė: ,,ką jūs su manim padarėt, nužudysiu“. Nurodė, kad tokius grasinimus ji suprato kaip realius ir mano, kad jis gali būti realizuotas, nes pastarasis ir anksčiau smurtavo. 2022 m. gruodžio 19-22 d. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kad K. Z. grasino visus nužudyti, tada dešine koja smūgiavo jai į kairį šoną. Dar nurodė, kad K. Z. kruvinomis rankomis tepė sienas, stiklus, turėklus ir „kažką rėkavo“ (1 t., b. l. 125-129, 130-146). Apklausta liudytoja 2022 m. rugsėjo 23 d. A. Z., be kita ko, nurodė, kad įvykio metu buvo įvairių grasinimų jos atžvilgiu t. y., kad ji ilgai negyvens. (3 t., b. l. 6-9). Apklausiama teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji A. Z. nurodė, kad įėjęs į vidų K. Z. pasakė: „ką tu padarei“ ir prasidėjo keiksmažodžiai. K. Z. visą laiką rėkė, tepė ir gąsdino, kad jiems bus blogai, kad jis atvažiuos, išveš, nužudys. Gyvenant kartu su K. ji buvo 12 metų terorizuojama.

36. Nukentėjusysis L. N. 2022 m. spalio 20 d. apklausiamas liudytoju parodė, kad kai K. Z., būdamas namo viduje vartojo smurtą A. Z. atžvilgiu, rėkė „užmušiu“, o perbraukdamas kruvinais delnais jį ir A. Z. šaukė: „dabar aš jus padarysiu, žiūrėkit“. Jis nuolatos juos gąsdino savo brolio sūnumi, sakydamas, kad pastarasis dirba saugumo departamente ir jis pridarys jiems daug bėdų (2 t., b. l. 10-13). 2022 m. spalio 20-21 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 01-1-28107-22) užfiksuota, kad L. N. kaip įtariamasis parodė, užėjęs į namo vidų K. Z. suduodamas A. Z. dešinės rankos delnu į galvą rėkė: „dabar aš tave užmušiu“. A. Z. nukrito ant šalimai esančios lovos (3 t., b.l. 19-33). Akistatos su K. Z. metu L. N. (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 01-1-28107-22, kurioje jo procesinis statusas buvo įtariamasis) teigė, kad smūgiuodamas A. Z. dešinės rankos plaštaka į kaktą K. Z. rėkė „užmušiu“. Pats pribėgęs gaudo krentančią A., K. Z. suduoda į krūtinę du kartus, jis patraukia A. Z., K. Z. tepasi kraują nuo savęs ir tepa A. Z. bei jį krauju ir rėkia „dabar aš jus padarysiu“(3 t., b. l. 10-18). Duodamas parodymus teisme L. N. nurodė, kad jo atžvilgiu K. Z. pasakė, kad „dabar tau bus“, „atvažiuos ir išsiveš“, o A. Z. pasakė: „užmušiu (necenzūriniai žodžiai“, „dabar tikrai užmušiu“.

37. Įvertinus aptartus nukentėjusiųjų parodymus matyti, kad tiek A. Z., tiek L. N. parodymai apie panaudoto smurto mechanizmą ir išsakytas frazes nebuvo nuoseklūs, jie kito viso baudžiamojo proceso metu. Be to, kaip jau minėta, jų duotų parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Įvykio situacija teisėjų kolegijai taip pat leidžia spręsti, kad išteisintasis, esant konfliktinei situacijai, nors ir galėjo pasakyti tam tikrus žodžius būdamas piktas, tačiau konkrečios frazės nėra aiškiai nustatytos, nes nukentėjusieji duodami parodymus nurodo vis skirtingas frazes.

38. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad išteisintojo ir nukentėjusiųjų santykiai yra įtempti ir konfliktiški. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinime nurodyti žodžiai „užmušiu dabar aš jus, padarysiu, žiūrėkit" įvertinus situaciją, kurioje jie buvo išsakyti (nenustatyta, kad išteisintasis nukentėjusiųjų atžvilgiu vartojo smurtą, kalbantis jokių veiksmų, patvirtinančių išsakytos frazės realumą, neatliko), toks grasinimas nebuvo realus BK 145 straipsnio 1 dalies prasme. Įvykio situacija teisėjų kolegijai taip pat leidžia spręsti, kad išteisintasis, kalbėdamas su nukentėjusiaisiais, neturėjo tyčios įbauginti nukentėjusiųjų ir realiai jiems negrasino. Be to, iš bylos duomenų negalima daryti ir išvados, kad nukentėjusieji tikrai buvo įbauginti. Pastebėtina ir tai, kad nukentėjusysis L. N. nenurodė nei vienoje apklausoje, kad jis realiai bijojo dėl savo sveikatos ar gyvybės dėl K. Z. išsakytų frazių.

39. Taigi, remiantis tuo, kas paminėta, daroma išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog 2022 m. liepos 26 d. kilusio konflikto metu K. Z. išsakė tokius grasinimus, kurie nukentėjusiesiems galėjo būti realiai įgyvendinti, o nustatytos aplinkybės rodo, kad jo išsakyti žodžiai bei atlikti veiksmai negali būti vertinami kaip tyčinis realus grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą BK 145 straipsnio 1 dalies prasme. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamu nuosprendžiu K. Z. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintas pagrįstai.

Dėl BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

40. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad K. Z. nepagrįstai išteisintas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Patikrinusi skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

41. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Pagal 4 dalį, nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas.

42. K. Z. šioje baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-28015-22) buvo kaltinamas, tačiau pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 4 d. išteisintas dėl to, kad jis davė melagingus parodymus apklausiamas kaip nukentėjusysis 2022-07-27 nuo 15:05 val. iki 15:29 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate, adresu (duomenys neskelbtini), tarnybinėse patalpose, 2022-07-27 nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju ir apklausiamas kaip nukentėjusysis ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-28107-22, tyčia davė melagingus parodymus vyresniajam tyrėjui R. S. apie tai, kad 2022-07-26 apie 18:30 val., (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme, įvykusį konfliktą tarp jo, L. N. ir A. Z. matė ir gali paliudyti kaimynas J. Š. ir pas jį (J. Š.) buvęs draugas P. B..

43. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad 2022 m. liepos 27 d. pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28107-22 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, gavus K. Z. skundą. Prie nagrinėjamos bylos medžiagos buvo pridėti duomenys iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-27107-22 (2 t., b. l. 30-143, 3 t., b. l. 1-33). Iš jų nustatyta, kad :

43.1. 2022 m. liepos 27 d. 13. 46 val. įtariamąjį K. Z. paleidus iš laikinojo sulaikymo (3 t., b. l. 63), jis iš karto tą pačią dieną 2022 m. liepos 27 d. 14.48 val. dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK reagavimo valdybos 6 skyrių (2 t., b. l. 32-33) su pareiškimu, kuriame nurodė, kad 2022 m. liepos 26 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) esančio namo kieme jį sumušė A. Z. sugyventinis, sudavė ne mažiau 4 smūgius, prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Buvo pradėtas ir atliktas ikiteisminis tyrimas, kurio Nr. 01-1-28107-22, kuriame jis tą pačią dieną, t. y. 2022 m. liepos 27 d. buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (2 t., b. l. 38-39). Šiame ikiteisminiame tyrime K. Z. buvo apklaustas liudytoju 2022 m. liepos 27 d. nuo 15.05 iki 15.29 val. Prieš apklausą, K. Z. buvo išaiškintos liudytojo teisės ir pareigos, ir jis įspėtas pagal BK 235 straipsnį, protokole yra K. Z. parašas (2 t., b. l. 68). Šios apklausos metu K. Z. nurodė, kad įvykį matė kaimynas gyvenantis (duomenys neskelbtini), bei kaimynas J. (gyvenantis (duomenys neskelbtini)), kartu su draugu P. ir galbūt matė kaimynas gyvenantis (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 71). Šioje byloje K. Z. buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Būtent šie K. Z. parodymai vėliau buvo vertinami kaip melagingi ir jam reiškiamas įtarimas (vėliau kaltinimas) pagal BK 235 straipsnio 1 dalį nagrinėjamoje byloje. Be kita ko, baigus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-28107-22, buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. apkaltinamasis nuosprendis L. N. atžvilgiu, kuris buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžiu (6 t., b.l.165-202).

44. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-28015-22) duomenų matyti, kad K. Z. faktiškai sulaikytas 2022 m. liepos 26 d. 19.30 val. surašytas įtariamojo laikino sulaikymo protokolas (3 t., b. l. 34-35). Jam surašytas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje (3 t., b. l. 52-54) dėl to, kad 2022 m. liepos 26 d. apie 19.00 val., atėjęs į A. Z. namo dalį antrame aukšte, prieškambaryje, du kartus rankomis pastūmė A. Z. į krūtinę, vieną kartą A. Z. trenkė iš dešiniojo kelio į kairės pusės pilvo sritį, vieną kartą trenkė iš rankos į galvos sritį A. Z., pastūmė A. Z., dėl ko ji nugriuvo ant grindų, po ko jis pasakė, kad ji gyvens neilgai, nes ją užmuš ir tokiais veiksmais sudarė A. Z. realų ir pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti bus įvykdytas ir sukėlė fizinį skausmą.

45. Nagrinėjamoje byloje K. Z. apklaustas įtariamuoju 2023 m. liepos 27 d. nuo 13.13 val. iki 13.39 val. Šioje apklausoje, be kita ko, nurodė, kad kaip jį mušė, matė kaimynas J., kuris tuo metu vedžiojo šunį, gyvena (duomenys neskelbtini), matė ir V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Mano, kad kaimynas gyvenantis (duomenys neskelbtini) galėjo matyti įvykį (3 t., b. l. 55-56).

46. Taigi nustatyta, kad tą pačią dieną 2022 m. liepos 27 d. vienoje baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-28015-22) K. Z. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir 2022 m. liepos 27 d. nuo 13.13 val. 13.39 val. jis buvo apklausiamas kaip įtariamasis (3 t., b. l. 55-56). Kitoje baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-28107-22) K. Z. pripažintas liudytoju ir 2022 m. liepos 27 d. nuo 15.05 val. 15.29 val. jis buvo apklausiamas kaip liudytojas (2 t., b. l. 71). Abu šie tyrimo veiksmai atlikti tiriant tos pačios veikos aplinkybes, parodymų turinys iš esmės yra identiškas. Tiek vienoje, tiek kitoje apklausoje K. Z. vienodai nurodė, kad įvykį matė ir gali paliudyti kaimynas J., gyvenantis (duomenys neskelbtini) , su draugu P. ir kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini).

47. Kaip melagingi įvertinti parodymai, kuriuos K. Z. 2022 m. liepos 27 d. nuo 15.05 val. 15.29 val., davė apklaustas pripažintas liudytoju (po to nukentėjusiuoju) ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-28107-22. Prieš šią apklausą, 2022 m. liepos 27 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuo 13.13 val. 13.39 val. jis buvo apklausiamas kaip įtariamasis nagrinėjamoje byloje (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-28015-22).

48. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad draudimas versti duoti parodymus prieš save pažeidžiamas, jei kaip liudytojas apklausiamas asmuo, kuris faktiškai yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių apklausos metu nėra pripažintas įtariamuoju BPK nustatyta tvarka. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad asmuo negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, kurios galėtų būti pagrindas vėliau jam reikšti įtarimus ar kaltinimus ne tik tiriamoje baudžiamojoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje baudžiamojo pobūdžio byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259-942/2019). Ar liudytojui užduodami klausimai gali būti vertinami kaip vertimas duoti parodymus prieš save, sprendžiama pagal konkrečias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348-303/2015, 2K-55-699/2017, 2K-223-495/2019).

49. Spręstina, kad tiriant tos pačios veikos aplinkybes, K. Z. pirmiau buvo pripažintas įtariamuoju, prieš vėlesnę apklausą kitoje byloje įgijo BPK reglamentuotas įtariamojo teises, tarp jų ir teisę duoti parodymus, pateikdamas gynybinę versiją. Baudžiamajame įstatyme nenumatyta įtariamojo procesinį statusą turinčio proceso dalyvio atsakomybė už melagingų parodymų davimą (gynybinės versijos turinį), t. y. baudžiamoji atsakomybė negalima. Apklausiant liudytoju jam nebuvo išaiškinta teisė neduoti parodymų. Esant tokioms aplinkybėms, K. Z. negali būti laikomas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl jis išteisintas pagrįstai.

50. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, BPK 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta įtariamo ir kaltinamo asmens teisė į gynybą ir jis gali imtis įvairių veiksmų gindamasis bylos procese. Galimos ir tokios teisinės situacijos, kai įtariamasis, kaltinamasis, pasinaudodami teise į gynybą, duoda melagingus parodymus dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu jie yra įtariami, kaltinami. Toks jų elgesys, pasinaudojant konstitucine teise į gynybą, negali būti laikoma melagingų parodymų davimu BK 235 straipsnio prasme. BK 235 straipsnyje yra įvardytas baigtinis proceso dalyvių, kurie atsako už melagingų parodymų davimą, sąrašas. Šiame sąraše nei įtariamojo, nei kaltinamojo asmens nėra. Taigi proceso dalyviai – įtariamasis, kaltinamasis – negali būti šio nusikaltimo subjektais ir todėl negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-9-895/2015).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

51. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi K. Z.buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Aloyzas Kruopys. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant K. Z.yra 287,50 Eur, jos turi būti priteistos iš jo valstybei.

52. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

53. Ši byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal išteisintojo padėtį bloginančiais pagrindais paduotą prokurorės apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš K. Z. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Audronės Šukienės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendį.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš išteisintojo K. Z. neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.