Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Giedrė Seselskytė Civilinė byla Nr. e2A-1834-613/2015

Teisėjas Saulius Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-14403-2014-0)

2015 m. lapkričio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. L. (V. L.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Danske Bank A/S ieškinį atsakovui V. L. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-09-01 gautas atsakovo apeliacinis skundas, kuriame apeliantas nurodo, kad nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-31 sprendimu. Apeliantas nurodo, jog jo prievolė pagal sutartį Nr. CREDO-192445 buvo susijusi su būsto kreditu ir paimti pinigai buvo iš karto grąžinti bankui skolai padengti; nurodo, jog visi susirašinėjimai su banku dėl to, kad įkeistas visas šeimos turtas, visada buvo svarstomi atsižvelgiant į visas paimtas paskolas, įrodinėja, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis. Prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-31 sprendimą panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo.

2015-10-12 gautas Danske Bank A/S atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą. Ieškovo nuomone, apeliacinis skundas paduotas tam, kad būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas ir skolos iš atsakovo išieškojimas, apeliaciniame skunde nurodyti keli argumentai, kurie niekaip nepaneigia sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-31 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šalys dalyvavo pirmos instancijos teisme, apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Apeliaciniame skunde keliamas kredito sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu pagrįstumo klausimas.

Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieškovas 2011 m. gegužės 18 d. su raštu „Pranešimas dėl įsipareigojimų nevykdymo“ kreipėsi į atsakovą informuodamas, kad jo pradelsti įsipareigojimai pagal kredito sutartį, susidedantys iš paskolos, palūkanų ir netesybų, yra 4846,44 Lt, bei prašydamas juos apmokėti; 2011 m. gruodžio 18 d. su raštu „Pranešimas dėl įsipareigojimų nevykdymo“ kreipėsi į atsakovą informuodamas, kad jo pradelsti įsipareigojimai pagal kredito sutartį, susidedantys iš paskolos, palūkanų ir netesybų, yra 12610,66 Lt, bei prašydamas juos apmokėti; 2012 m. sausio 18 d. su raštu „Pranešimas dėl įsipareigojimų nevykdymo“ kreipėsi į atsakovą informuodamas, kad jo pradelsti įsipareigojimai pagal kredito sutartį, susidedantys iš paskolos, palūkanų ir netesybų, yra 13815,69 Lt, bei prašydamas juos apmokėti. Ieškovas 2012 m. vasario 2 d. raštu „Dėl kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutarties Nr. CREDO-192445 nutraukimo“ informuodamas, kad jo pradelsti įsipareigojimai pagal kredito sutartį 2012 m. vasario 2 d. sudaro 14008,05 Lt, bei reikalaudamas iki 2012 m. kovo 1 d. sumokėti įsiskolinimą pagal sutartį, nurodė, kad kitu atveju laikys kredito sutartį nutraukta ir pradės priverstinį viso negrąžinto kredito likučio kartu su palūkanomis ir delspinigiais, susidariusiais iki tos dienos, išieškojimą LR įstatymų nustatyta tvarka.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nuo 2011 m. gruodžio 18 d. iš esmės nebevykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. nuolat ir iš esmės pažeidė sutartį; atotrūkis tarp ieškovo pasižadėtų pagal sutartį įvykdyti įsipareigojimų ir faktiškai įvykdytų įsipareigojimų susiformavo iš esmės ir vis didėjo, todėl ieškovas ilgą laiko tarpą negavo to, ką turėjo ir pagrįstai tikėjosi gauti pagal sutartį. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis, nors ir nurodo jog ketina vykdyti sutartį, yra finansiškai pajėgus tai padaryti, ir šios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą ieškovui manyti, kad sutartis nebus tinkamai įvykdyta. Ieškovas 2011 m. gruodžio 18 d. su raštu „Pranešimas dėl įsipareigojimų nevykdymo“ kreipėsi į atsakovą informuodamas, kad jo pradelsti įsipareigojimai pagal kredito sutartį, susidedantys iš paskolos, palūkanų ir netesybų, yra 12610,66 Lt, bei prašydamas juos apmokėti; 2012 m. sausio 18 d. su raštu „Pranešimas dėl įsipareigojimų nevykdymo“ kreipėsi į atsakovą informuodamas, kad jo pradelsti įsipareigojimai pagal kredito sutartį, susidedantys iš paskolos, palūkanų ir netesybų, yra 13815,69 Lt, bei prašydamas juos apmokėti. Ieškovas 2012 m. vasario 2 d. raštu „Dėl kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutarties Nr. CREDO-192445 nutraukimo“ kreipėsi į atsakovą informuodamas, kad jo pradelsti įsipareigojimai pagal kredito sutartį 2012 m. vasario 2 d. sudaro 14008,05 Lt, bei reikalaudamas iki 2012 m. kovo 1 d. sumokėti įsiskolinimą pagal sutartį, nurodė, kad kitu atveju laikys kredito sutartį nutraukta ir pradės priverstinį viso negrąžinto kredito likučio kartu su palūkanomis ir delspinigiais, susidariusiais iki tos dienos, išieškojimą LR įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas minėtais raštais nustatė atsakovui papildomus terminus sutarties pažeidimams pašalinti, tačiau atsakovas, net ir įspėtas apie galimą vienašališką sutarties nutraukimą, nesiėmė aktyvių veiksmų pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti. Kaip nurodyta ieškovo skaičiavimu, neįvykdyta prievolės suma (33511,03 Lt) yra daug didesnė negu visa kredito suma (20000,00 Lt), ji pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką laikytina esmine, sudarančia pagrindą nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Burneika v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-7-297/2012).

Atsižvelgdama į šias nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuolatinis ir ilgalaikis mokėjimo terminų praleidimas ginčo atveju yra esminis kredito sutarties pažeidimas, sudaręs pagrindą ieškovui vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Atsakovui iš esmės pažeidus sutartį, ieškovas nustatė jam protingą papildomą terminą esminiams sutarties vykdymo trūkumams pašalinti ir informavo apie galimą vienašališką sutarties nutraukimą. Atsakovo argumentas, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis, yra nepagrįstas, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.