- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-11
- Bylos Nr.
- 2A-674/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00302-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- S. N.
- Trečiasis asmuo
- D. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. N. individualios projektavimo įmonės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tatmedos prekyba“ ieškinį atsakovui S. N. individualiai projektavimo įmonei dėl sumokėto avanso grąžinimo prievolės neįvykdymo atveju, trečiasis asmuo D. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 4 000 Lt, 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad trečiasis asmuo D. M. (užsakovė), atsakovas S. N. individuali projektavimo įmonė (vykdytojas) ir ieškovas UAB „Tatmedos prekyba“ (rangovas) 2009 m. rugsėjo 2 d. sudarė trišalę projektavimo darbų sutartį Nr. 2009/06. Ieškovas sumokėjo atsakovui 4 000 Lt avansą, nors tokią prievolę pagal sutarties 4.6., 5.2.5 ir 7.1. punktus turėjo užsakovė. Atsakovas ieškovo pervestą sumą gavo be teisinio pagrindo ir privalo ją grąžinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo ieškovui 4 000 Lt skolos, 6 procentų procesines palūkanas ir 1 028,50 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų. Teismas nustatė, kad tarp bylos šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai dėl karvidės su skysto mėšlo rezervuaru projektavimo darbų atlikimo. Sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad už projektavimo darbus projektuotojui apmoka rangovas, nors kituose sutarties punktuose, pvz. 4.6, 6.2 ir 7.1 – pareiga sumokėti už projektavimo darbus tenka užsakovui. Tokia nuostata atitiktų ir CK 6.704 straipsnį, nes pagal trišalės sutarties esmę projektavimo darbų teisiniai santykiai atsirado tarp užsakovės ir projektuotojo. Tačiau pagal 2009 m. gegužės 21 d. ieškovo ir D. M. sudarytą sutartį Nr. 100103 dėl tų pačių projektavimo darbų, užsakovė sumokėjo ieškovui 30 000 Lt, kad šis apmokėtų už jos naudai atliekamus projektavimo darbus, todėl ieškovas, vykdydamas susitarimą su užsakove, pervedė projektuotojui 4 000 Lt avansą už projektavimo darbus. Teismas konstatavo, kad pareiga sumokėti už projektavimo darbus ir pagal 2009 m. rugsėjo 2 d. sutartį Nr. 2009/06 ir pagal CK 6.704 straipsnį tenka užsakovei, tačiau šią pareigą už ją atliko ieškovas. Teismas nustatė, kad užsakovė ir projektuotojas sutartį su ieškovu nutraukė ir 2011 m. rugsėjo 12 d. sudarė naują sutartį dėl to paties objekto projektavimo darbų atlikimo. Tos pačios dienos darbų priėmimo-perdavimo aktu abu naujos sutarties dalyviai patvirtino, kad vykdydami 2011 m. rugsėjo 12 d. sutartį užsakovė priima, o projektavimo įmonė perduoda atliktus darbus. Teismas sprendė, kad pagal 2009 m. rugsėjo 2 d. sutartį Nr. 2009/06 atsakovas sutartyje nustatytais terminais savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė. Projektas buvo parengtas ir perduotas jau pagal naują dvišalę projektavimo darbų sutartį Nr. 2011/09, todėl pareiga sumokėti už projektavimo darbus negali būti perkeliama ieškovui, kuris nebuvo naujos sutarties dalyvis ir nėra prisiėmęs jokių įsipareigojimų. Teismas padarė išvadą, kad neįvykdęs prievolės pagal sutartį Nr. 2009/06 atsakovas neturėjo pagrindo gauti avansinio apmokėjimo, todėl pripažino, kad ieškovo pervestus 4 000 Lt atsakovas gavo be teisinio pagrindo (CK 6.237 str.). Teismas vadovavosi CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir sprendė, kad ginčo atveju sutartinis pagrindas, kuriuo atsakovo įgijo ginčo pinigų sumą, išnyko atsakovui neįvykdžius 2009 m. rugsėjo 2 d. sutarties Nr. 2009/06 ir atsakovui bei trečiajam asmeniui nutraukus sutartį su ieškovu bei sudarius naują sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas nebuvo kompetentingas parengti sutartyje nurodytą projektą, neturėjo teisės verstis projektavimo paslaugų teikimu, neturėjo įstatymų reikalavimus atitinkančių specialistų, galinčių paruošti statinio projektą, tačiau turėjo suinteresuotumą atlikti statybos darbus užsakovei, todėl buvo sudaryta trišalė projektavimo darbų sutartis.
2. Pagal 2009 m. rugsėjo 2 d. sutartį atsakovas įsipareigojo per nustatytą terminą parengti ir atiduoti statybinės dalies projektą, o ieškovas įsipareigojo už parengtą projektą sumokėti 12 000 Lt, įskaitant 4 000 Lt avansą. Šios sutarties 3.2 p. buvo numatyta, kad sutartis įsigalioja tik pervedus avansą. Taigi sutarties šalys sutarties įsigaliojimą susiejo su avanso sumokėjimu, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad 4 000 Lt kaip avansinę įmoką ieškovas pervedė atsakovui be teisinio pagrindo.
3. Nepagrįstas teismo argumentas, kad pagal nurodytą sutartį atsiskaityti su atsakovu turėjo D. M.. Tokia išvada prieštarauja 2009 m. rugsėjo 2 d. sutarties nuostatoms.
4. Teismas neatsižvelgė į faktą, kad civilinėje byloje Nr. L2-880-641/2010 D. M. pareiškė bendrovei „Tatmedos prekyba“ ne 26 000 Lt, o 30 000 Lt reikalavimą, o UAB „Tatmedos prekyba“ dėl tokios reikalavimo sumos prieštaravimų nepareiškė.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nepagrįstai vadovavosi Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-880-641/2010, kuriuo D. M. priteista iš ieškovo 30 000 Lt. Apie šį teismo įsakymą atsakovui nebuvo žinoma, jis į tą bylą įtrauktas nebuvo ir neturėjo galimybių ginti savo teisėtų interesų.
6. Tarp atsakovo ir ieškovo 2009 m. rugsėjo 2 d. sutarties pagrindu atsiradusius santykius reguliuoja ne tik CK normos (CK 6.700., 6.704 str.), bet ir Statybos įstatymas, kuris detaliai reglamentuoja statybos dalyvių – rangovo, užsakovo, projektuotojo teises ir pareigas statinių projektavimo, statybos procese. Teismas, vertindamas tarp šalių susiklosčiusius santykius, nepagrįstai nesivadovavo šiuo įstatymu.
7. Teismas neįvertino, kad projektavimo darbai užsitęsė ne dėl atsakovo kaltės, kad atsakovui nebuvo pateikti visi reikalingi duomenys bei dokumentai projektavimo darbams atlikti, kada buvo patvirtintas vietovės detalusis planas. Atsakovas projektą parengė tik gavęs reikalingus projektui parengti duomenis ir suderinimus su valstybinėmis institucijomis.
8. Teismo išvada, kad atsakovas nėra įvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų, yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismas konstatavo, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai. Teismas nenustatė, kad 4 000 Lt atsakovas būtų įgijęs tyčia ar dėl neatsargumo.
9. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2009, 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2009).
Atsiliepimas
Ieškovas nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, mano, jog skundas nepagrįstas, todėl turi būti atmestas, o Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:
1. Nepaisant to, kad sutarties 2.1 punkte nurodoma, jog projektavimo darbus apmoka rangovas, teismas pagrįstais sprendė, kad analizuojant sutarties bei civilinio kodekso nuostatų visumą, pareiga sumokėti nustatytą kainą pagal sutartį tenka užsakovui, šiuo atveju trečiajam asmeniui D. M.. Sutartyje nustatytais terminais atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė; 2010 m. vasario 11 d. atsakovas ir trečiasis asmuo savo iniciatyva nutraukė 2009 m. rugsėjo 2 d. sutartį su ieškovu, o 2011 m. rugsėjo 12 d. sudarė naują sutartį dėl to paties objekto projektavimo darbų. Teismas teisingai konstatavo, kad įsipareigojimai pagal 2009 m. rugsėjo 2 d. sutartį nebuvo įvykdyti, t. y. atsakovas neperdavė parengto projekto nei užsakovei, bei ieškovui.
2. Atsakovo argumentai, kad įsipareigojimus jis įvykdė ir projektą parengė, neturi teisinės reikšmės, kadangi teismui pateikti įrodymai patvirtina faktą, jog įsipareigojimai buvo įvykdyti vykdant naują atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą sutartį – projektas parengtas tik 2011 m. rugsėjo mėnesį. Todėl teismas teisingai nurodė, jog pareiga sumokėti už projektavimo darbus negali būti perkeliama ieškovui, kadangi jis nebuvo naujos sutarties dalyvis ir nėra prisiėmęs jokių įsipareigojimų.
3. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 23 d. civilinėje byloje Nr. L2-880-641/2010 išdavė teismo įsakymą, kuriuo priteisė trečiajam asmeniui iš ieškovo 30 000 Lt. Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija šiuos įrodymus teigdamas, jog jis nebuvo įtrauktas į šią bylą, todėl negalėjo ginti savo teisių. Tačiau 2009 m. gegužės 21 d. sutarties šalys buvo dvi – ūkininkė ir UAB „Tatmedos prekyba“, todėl priimtas teismo įsakymas neįtakoja atsakovo teisių ir pareigų.
4. Apeliantas nedetalizuoja, kokios būtent Statybos įstatymo nuostatos buvo pažeistos, tik teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovas nebuvo kompetentingas parengti projekto, jog neturėjo teisės verstis projektavimo paslaugų teikimu. Ieškovas pats neatliko projektavimo darbų, todėl nepažeidė Statybos įstatymo nuostatų.
5. Teismas teisingai vertino tarp šalių susiklosčiusius santykius remdamasis CK 6.237 straipsniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. spalio 20 d. nutartyje Nr. 3K-3-986/2003 pažymėjo, kad prievolė grąžinti be teisinio pagrindo gautą turtą gali kilti ir esant tokiems santykiams, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau toks pagrindas išnyko. Ieškovo prievolė mokėti atsakovui už projektavimo darbus išnyko tuomet, kai atsakovo ir trečiojo asmens iniciatyva buvo nutraukta 2009 m. rugsėjo 2 d. sutartis ieškovo atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo D. M. 2009 m. gegužės 21 d. sudarė projektavimo darbų rangos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti 70 vietų karvidės techninį projektą (45-47 b. l.). Pagal šią sutartį D. M. sumokėjo ieškovui 30 000 Lt avansą. 2009 m. rugsėjo 2 d. trečiasis asmuo D. M. (užsakovė), atsakovas S. N. individuali projektavimo įmonė (vykdytojas) ir ieškovas UAB „Tatmedos prekyba“ (rangovas) sudarė trišalę projektavimo darbų sutartį Nr. 2009/06 (9-10 b. l.). Sutarties 2.1. punkte numatyta, kad už projektavimo darbus sutartyje numatytą kainą sumoka rangovas. Šalys susitarė, jog darbų kaina – 12 000 Lt, iš jų 4 000 Lt avansas (sutarties 3.1. p.). Sutarties 4.6. punkte nurodyta, kad darbo pabaiga laikoma, kai projektuotojas pateikia techninį projektą ir sąskaitą, o užsakovas juos pasirašo ir perveda 100 procentų sutartos sumos; 5.2.5. punkte nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja apmokėti 100 procentų projektavimo sutartinės darbų vertės, o 6.2. punkte numatyta užsakovo atsakomybė už vėlavimą atsiskaityti (9-10 b. l.). Pagal šią sutartį ieškovas pervedė atsakovui 4 000 Lt (11 b. l.). Trečiasis asmuo ir atsakovas 2010 m. vasario 11 d. nutraukė su ieškovu sudarytą trišalę sutartį (28, 43 b. l.). Darbų pagal trišalę sutartį atsakovas neatliko. Trečiasis asmuo ir atsakovas 2011 m. rugsėjo 12 d. sudarė projektavimo darbų sutartį dėl to paties, kaip ir 2009 m. rugsėjo 2 d. sutartyje, dalyko (48-49 b. l.). 2011 m. rugsėjo 26 d. darbų priėmimo – perdavimo aktu atsakovas perdavė darbus trečiajam asmeniui (44 b. l.). Pagal trečiojo asmens ir ieškovo 2009 m. gegužės 21 d. sudarytą projektavimo darbų rangos sutartį ieškovui sumokėti 30 000 Lt priteisti D. M. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. įsakymu (69 b. l.). Ieškovo bankroto byloje D. M. įtraukta į kreditorių sąrašą su 30 000 Lt finansiniu reikalavimu (61-63 b. l.).
Reikalavimą priteisti iš atsakovo kaip avansą perduotą pinigų sumą ieškovas ir teismas grindžia CK 6.237 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis be pagrindo įgyto turto grąžinimą. Apelianto manymu, šalių santykiams ši nuostata negali būti taikoma, nes avansą iš ieškovo atsakovas gavo šalių sudarytos sutarties pagrindu. Taigi byloje kilo ginčas dėl ieškovo reikalavimui taikytinos materialiosios teisės. Byloje dalyvaujančių asmenų 2009 m. rugsėjo 2 d. sudarytos trišalės projektavimo darbų sutarties Nr. 2009/06 (9-10 b. l.) 2.1. punkte numatyta, kad už projektavimo darbus sutartyje numatytą kainą sumoka rangovas (byloje ieškovas). Ieškovas šią savo pareigą įvykdė, t. y. sumokėjo atsakovui 4 000 Lt avansą. Tai, kad pagal kitus trišalės sutarties punktus (4.6., 5.2.5., 6.2.) pareiga atsiskaityti už atliktus darbus numatyta užsakovei bei pagal rangos sutarties prasmę (CK 6.644 str. 1 d.) už darbus apmoka užsakovas, o ne rangovas, nepaneigia šalių susitarimo, kad už projektavimo darbus su projektuotoju atsiskaito rangovas. Toks susitarimas neprieštarauja nei imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nei gerai moralei. Pažymėtina, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 str. 1 d., 4 d.). Šio ginčo atveju svarbu įvertinti tai, kad pagal ieškovo ir trečiojo asmens 2009 m. gegužės 21 d. sudarytą projektavimo darbų rangos sutartį trečiojo asmens užsakymu ieškovas įsipareigojo atlikti 70 vietų karvidės techninį projektą; pagal šią sutartį trečiasis asmuo sumokėjo ieškovui 30 000 Lt avansą (45-47 b. l.). Tarp byloje dalyvaujančių asmenų susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai ir piniginių prievolių pagal sutartis vykdymas daro suprantama trišalės sutarties sąlygą, kad už projektavimo darbus atsakovui apmoka ieškovas. Dėl šių priežasčių sutiktina su apelianto argumentais, kad teismo išvada, jog pagal trišalę sutartį ieškovui nekilo pareiga sumokėti už projektavimo darbus, yra neteisinga.
Byloje teisingai nustatyta, kad pagal trišalę 2009 m. rugsėjo 2 d. sutartį tarp jos šalių (ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens) buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai dėl karvidės su skysto mėšlo rezervuaru projektavimo darbų atlikimo; 4 000 Lt avansą atsakovui ieškovas sumokėjo vadovaudamasis šios sutarties nuostatomis (2.1. p.). Tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, asmuo turi būti turtą įgijęs be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu, arba kai turto įgijimo pagrindas išnyksta po turto įgijimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagrindas, dėl kurio atsakovas gavo avansą išnyko, kai tarp šalių sudaryta trišalė sutartis su ieškovu buvo nutraukta, todėl taikė nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.237 str. 2 d.). CK 6.237 straipsnio 2 dalis įpareigoja be teisinio pagrindo gautą turtą grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo gauta, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus CK 6.241 straipsnyje numatytus atvejus. Taigi CK 6.237 straipsnio 2 dalis taikoma tuo atveju, jei nėra nustatytų CK 6.241 straipsnyje išvardintų sąlygų. Minėtas straipsnis reglamentuoja atvejus, kuriais turtas negali būti išreikalautas. CK 6.241 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad negali būti išreikalautas kaip be pagrindo įgytas turtas, perduotas prievolei įvykdyti iki vykdymo termino pabaigos, jeigu šios prievolės pagrindas nenumato ko kita. Ieškovas sumokėjo avansą atsakovui pagal sutartį, taigi vadovaujantis CK 6.241 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsakovui perduotas avansas negali būti išreikalautas taikant CK 6.237 straipsnį. Atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sutinka su apeliantu argumentais, kad ginčo santykiams negali būti taikomos nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiosios teisės normos.
Ieškovas savo reikalavimui taikė nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, tačiau teismo nesaisto ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, proceso įstatymas nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Kai teismas taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2005; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010). Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 4 000 Lt, perduotus pagal 2009 m. rugsėjo 2 d. šalių sudarytą trišalę sutartį kaip avansinį mokėjimą. Dvi šios sutarties šalys – trečiasis asmuo ir atsakovas 2010 m. vasario 11 d. išreiškė ketinimą nutraukti trišalę sutartį su ieškovu ( 28 b. l.) bei 2011 m. rugsėjo 7 d. pasirašė projektavimo darbų sutarties Nr. 2009/06 nutraukimo protokolą Nr. 1, kuriuo nutraukė bendradarbiavimą su ieškovu (43 b. l.). Protokole pažymėta, kad atsakovas yra gavęs iš ieškovo 4 000 Lt avansą. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje sutarties nutraukimo teisines pasekmes, nurodyta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pagal sutartį buvo sumokėjęs atsakovui 4 000 Lt avansą, kad sutartis su juo nutraukta, yra taikoma restitucija ir atsakovas privalo grąžinti ieškovui 4 000 Lt (CK 6.222 str.).
Apelianto argumentai, kad jis nebuvo įtrauktas į bylą, kurioje iš ieškovo trečiajam asmeniui buvo priteista 30 000 Lt, neturi reikšmės šio ginčo teisingam išsprendimui, nes nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl atsakovo prievolės grąžinti ieškovui avansą pagal kitą sutartį. Apeliantas neteisus, kad ginčo santykiams teismas privalėjo taikyti Statybos įstatymo nuostatas. Minėta, kad byloje sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl pagal sutartį sumokėto avanso grąžinimo, todėl šiems santykiams taikomos bendrosios prievolių teisę reglamentuojančios teisės normos, o ne specialusis įstatymas. Šiam ginčui taip pat teisiškai nereikšmingos apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovo, kuris projektavimo darbų pats neatlikinėjo, kompetencijos šiems darbams atlikti neturėjimu. Šios išvados paneigia apelianto argumentų, kad teismas nepagrįstai nurodytų aplinkybių neįvertino, pagrįstumą
Nors pirmosios instancijos teismas ginčo teisiniams santykiams taikė ne tas materialiosios teisės normas, kurias privalėjo taikyti, tačiau, patenkindamas ieškinį, bylą išsprendė teisingai, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, pakeičiant sprendimo teisinius motyvus (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.